Apčy!

vytene-menkeviciene

Vytenė Menkevičienė
Šeimos medicinos rezidentė, tėvystės mokykla „OpaPupa“
www.opapupa.lt

Čiaudulys, įkyrus kosulys ir gerklės skausmas, varvanti nosis… Peršalimas pričiumpa tiek mus, tiek mūsų vaikus. Pataria Vytenė Menkevičienė, Šeimos medicinos rezidentė, tėvystės mokykla „OpaPupa“, www.opapupa.lt

 Peršalimas – kas tai?

Peršalimas – viruso sukelta ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią mes paprasčiausiai vadiname sloga. Šią ligą gali sukelti ne viena virusų rūšis, tačiau dažniausiasis jų – rinovirusas. Jis į kvėpavimo takus gali patekti keliais būdais. Vienas jų – čiaudulio ar kosulio metu oru plintant mažyčiams seilių ar nosies išskyrų lašeliams. Virusą sergantysis gali perduoti ir suteptomis rankomis palietęs įvairius paviršius. Būtent šiuo būdu mažieji dažniausiai ir užkrečia vieni kitus: piršteliai nori viską paliesti, o po to čiupinėja ir savo nosį, taip padėdami virusui jaukiai joje įsitaisyti.

Peršalimo virusui vis labiau įsismarkaujant, mažylio nosis tampa užgulta. Taip nutinka ne tik dėl susikaupusių gleivių, bet ir dėl uždegimo metu smarkiai išsiplėtusių gleivinės kraujagyslių. Iš nosies teka bespalvės gleivės, gerklę įkyriai peršti, vargina sausas kosulys ir čiaudulys. Sloga sugadina sergančio mažylio nuotaiką: jis gali būti suirzęs, ar, atvirkščiai, mieguistas ir vangus, skųstis galvelės skausmu. Svarbu, jog kūno temperatūra, sergant sloga, vis dėlto neturėtų pakilti daugiau nei iki 38oC.

O gal bakterija?

Virusų sukeltas peršalimas dažniausiai praeina savaime, tačiau visai kas kita, jei mažylį „pačiupo“ bakterija. Jų sukeltos ligos (angina, plaučių uždegimas, sinusitas ar bronchitas) iš pradžių gali priminti peršalimą, bet joms įveikti jau tikrai prireiks specialaus gydymo antibiotikais. Bakterinės ligos, lyginant su virusinėmis, sukelia stipresnius ir audringesnius požymius: vaikelis stipriai karščiuoja, jo krūtinę gali draskyti stiprus kosulys, ar jam prasižiojus ant tonzilių matyti baltų taškelių – apnašų, kurių tikrai nebus, jei gerklės uždegimą sukels virusas. Tokiu atveju slogos, priešingai, gali nė nebūti. Nuspręsti, kas galėjo sukelti į peršalimą panašius simptomus – virusas ar bakterija, – gali tik gydytojas: jis apžiūrės vaikelį ir atliks kraujo tyrimus, padėsiančius pasirinkti tinkamą gydymą.

Nereikėtų peršalimo painioti ir su gripu – tai irgi virusinė liga, tačiau kitokia, nes jos sukėlėjas – visai kitos rūšies virusas. Staiga atsiradęs stiprus karščiavimas, raumenų skausmai ir „sausa“ nosytė gripo epidemijos metu, tikėtina, ir bus gripas.

Ar tikrai serga dažnai?

Tėveliai skundžiasi, jog jų vaikas peršalimo ligomis serga tikrai per dažnai. Jų nerimą gali sumažinti žinojimas, jog iki 3 metų jų mažylis gali sirgti net 12, o priešmokyklinukas – iki 6 kartų per metus. Tai visiškai normalu. Sunerimti dėl dažnų ligų reikėtų tik tuomet, jei vaikui nuolat atsikartoja sunkios bakterijų sukeltos ligos, pvz., daugiau nei 2 kartus per metus jam prireikia gultis į ligoninę ir skirti antibiotikus į veną ar daugiau kaip 3 kartus kartojasi bakterijų sukeltas sinusitas, ausies uždegimas.

Ir vėl bėga nosis – kodėl?

Mažučius vaikus virusai puola dažniau nei vyresniuosius. Visų pirma taip nutinka dėl mažylių kvėpavimo takų nebrandumo, kuris yra itin ryškus iki 8 jų gimtadienio. Jų nosys – trumpos ir mažytės, todėl oras nėra pakankamai sušildomas ir išvalomas, o gleivėse mažai specialių su ligų sukėlėjais kovojančių baltymų – antikūnų. Mažų vaikų imuninė sistema irgi dar iki galo nesubrendusi: ji apie 2–3 kartus silpnesnė nei suaugusiųjų. 6–9 mėnesių kūdikiai įvairiems infekcijų sukėlėjams yra itin jautrūs, nes nėštumo metu iš mamos gauti gynybiniai baltymai jau yra suirę, o kol kas dar silpna imuninė sistema negali sugaudyti visų virusų ir bakterijų. Štai kodėl vaikelius šiuo periodu iki pirmųjų jų metų būtina atidžiau saugoti.

Vaikams sloga – rimta liga

Gal esate girdėję posakį, jog sloga – menka liga? Tai tikrai negalioja mažiems vaikams! Jiems peršalimas – tikrų tikriausias jėgų išbandymas. Dėl savo dar nebrandžių kvėpavimo takų ypatumų sloga mažieji serga daug stipriau: jų nosies gleivinė itin puri ir išraizgyta daug tankesniu kraujagyslių tinklu, taigi mažos nosytės rimtai užburksta ir kvėpuoti vaikams tampa labai sunku. Kūdikiai iki 6 mėnesių nesugeba kvėpuoti pro burną, taigi jiems užsikimšusi nosis – dar didesnė problema, trukdanti ir žįsti. Nosies sekretas teka ne tik į išorę, bet ir gilyn į gerklę, taigi prie slogos gali prisidėti ir viduriavimas ar vėmimas. Eustachijaus vamzdis, jungiantis vidurinę ausytę su nosimi, yra trumpas, beveik horizontalus, taigi nosyje esančios gleivės su virusu gali be vargo patekti ir į ausį. Štai kodėl dažnai slogai draugiją palaiko ir ausies uždegimas.

Kaip padėti mažoms nosytėms?

tatjanos-kurganovos-nuotr-www-fotosaldiakimirka-lt2

Tatjanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt

Nors sloga ir nemažas „baubas“, prastą mažylio savijautą galime palengvinti nesudėtingomis priemonėmis.

  • Svarbiausia užduotis – suskystinti nosies sekretą ir jį ištraukti. Vaiko nosies gleivėms skystinti galime naudoti ir vadinamąjį jūros vandenį (hipertoninį druskos tirpalą), ir izotoninį vandenį. Jei iš nosytės teka žalios ar gelsvos gleivės, tikrai prireiks stipresniojo druskos tirpalo – jūros vandens (ir vizito pas gydytoją!). Jame druskos koncentracija didesnė, taigi jis su didesne jėga išvalo nosį, tačiau būtina atminti, jog jis itin sausina jautrią nosies gleivinę, taigi būtina juo nepiktnaudžiauti. Visai kas kita, jei gleivės bespalvės it vanduo – tuomet tikrai pakaks silpnesniojo (izotoninio) druskos tirpalo. Jo galite įsigyti vaistinėje arba pasigaminti patys: į puodelį šilto (ne karšto) virinto vandens įberkite ketvirtadalį šaukštelio druskos, išmaišykite, o pagamintą tirpalą laikykite švarioje talpoje su dangteliu iki vienos savaitės. Kūdikėliams visi tirpalai į nosį ne švirkščiami, o švelniai sulašinami – po porą lašelių į kiekvieną šnervę.
  • Kuomet gleivės jau suskystintos, jas galima lengvai iššnypšti, užspaudžiant po vieną šnervę, nes pučiant iš abiejų iš karto, didėja ausies uždegimo pavojus. To nemokantiems vaikeliams sekretą iš nosies reikia ištraukti specialiais traukikliais: paprasta gumine „kriaušyte“ ar mechaniniu traukikliu – išsirinkite patys. Jį panaudoję, nepamirškite antgalio išplauti ar pakeisti nauju. Nosytę valyti patariama prieš valgį, antraip ši procedūra gali sukelti vėmimą.
  • Išvalius tiek mažas, tiek dideles nosytes, būtina jas sudrėkinti, nes sausa jų gleivinė nesugeba visu pajėgumu kovoti su virusais. Tam galima naudoti paprastą natūralų augalinį aliejų (alyvuogių, migdolų). Mažiesiems nosies landas patepkite suvilgytu vatos gabalėliu, o vyresniuosius pakalbinkite pačius pasitepti pirštukais nosytes.
  • Labai svarbu, jog nosies gleivinei būtų draugiška ir namų aplinka. Jai labiausiai tinka vėsus ir drėgnas oras. Prasidėjus šildymo sezonui mūsų namuose, atvirkščiai, tampa karšta ir sausa, todėl nepamirškite periodiškai vėdinti kambarių – taip ir virusus pro langą išvysite, ir namų orą sudrėkinsite. Galite įjungti ir specialų drėkintuvą – garintuvą ar tiesiog ant radiatoriaus užmesti drėgną rankšluostį.
  • Jei mažylis jaučiasi gana gerai ir nekarščiuoja, tinkamai apsirenkite ir išeikite į lauką. Šaltame ore nosytės „atsiklijuos“ – kvėpuoti taps lengviau.
  • Neskubėkite bėgti į vaistinę – medicininėje literatūroje gausu įrodymų, jog vaikams iki 6 metų įvairūs be recepto parduodami vaistai, skirti peršalimui gydyti, neturi aiškiai įrodytos naudos. Jei vis dėlto vaistų ieškosite, atminkite, jog purškalai, čiulpiamosios tabletės nuo gerklės skausmo tinkamos vyresniems nei 4–6 metų vaikams, gleives skystinantys vaistai skiriami tik nuo 2 metų, o nosiai atsikimšti padedantys tirpalai skiriami tik pasitarus su vaistininku ar gydytoju. Įvairius sirupus rinkitės be skonių ir spalvų – sintetiniai priedai gali sukelti alergiją.

Gerti – būtina!

Skysčiai peršalimui gydyti yra itin svarbūs: jie suskystina gleives, jos greičiau pasišalina iš nosies, jas vaikas lengviau atkosėja. Atminkite, jog įvairias žolelių arbatas, medų, mažyliui siūlykite tik nuo vienerių metų, antraip gali prasidėti alergija. Sloguojant puikiai tinka ir paprastas šiltas, bet ne karštas vanduo. Jis ir gerklės niežulį, skaudenimą apramins. Sloguojantys kūdikėliai žįsdami greičiau nuvargsta, todėl juos reikėtų maitinti trumpiau, bet dažniau. Juos maitinti patariama ne gulinčius, bet paimtus ant rankų, stengiantis pakelti jų galvelę ir krūtinę.

Nesistenkite jėgą vaikelio skrandžio pripildyti ir papildomai apkrauti sunkiai virškinamu maistu. Sergančiam mažyliui pasiūlykite sultinio ar daržovių. Jei valgyti jis nenori, jėgą jo nemaitinkite – pagerėjus savijautai tikrai sugrįš ir apetitas.

Peršalus – pienui ne?

Vis dar sklando mitas, jog sergant negalima vartoti pieno produktų. Toks patarimas – ne be pagrindo: gana ilgai manyta, jog būtent pienas ir jo gaminiai tirština gleives, kurioms tampa sunkiau pasišalinti iš nosies, sinusų ir apatinių kvėpavimo takų. 2005 metais Amerikos kolegijos mitybos žurnalas paskelbė tyrimų apžvalgos duomenis, kurie paneigė šį faktą: pienas neturi jokios įtakos sekreto, esančio viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose, klampumui. Net atvirkščiai – tam tikri pieno produktai, pavyzdžiui, sūris, nepasterizuotas jogurtas, stiprina imuninę sistemą ir padeda jai susidoroti su ligos sukėlėjais. Žinoma, jei vaikelis yra alergiškas karvės pieno baltymui ar netoleruoja laktozės, jam – tiek sveikam, tiek sergančiam – pieno produktų vartoti negalima.

Kada sunerimti?

Įprastai sloga praeina savaime, nesukeldama didelių problemų, tačiau slaugant mažylį būtina žinoti, kokie požymiai turėtų sukelti nerimą. Į gydytoją nedelsiant kreiptis reikėtų, jei jaunesnio nei 3 mėnesių kūdikėlio kūno temperatūra pakilo daugiau nei 38oC, jei vyresnis vaikas karščiuoja virš 40oC. Būtinai atkreipkite dėmesį į karščiuojančio vaikelio odą – vis apžiūrėkite jį visiškai nurengtą, nepalikdami nė vieno odos lopinėlio.

Pastebėję naujai atsiradusį bėrimą, skubėkite pasirodyti gydytojui. Nenuraminamas vaikelis ir, atvirkščiai, labai vangus, nuolat miegantis ar visiškai atsisakantis gerti irgi turėtų būti apžiūrėtas gydytojo. Peršalimas turėtų nuslopti per maždaug 10 dienų. Jei jis užsitęsė, – gydytojo pagalbos tikrai prireiks.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + = trylika