Antibiotikai – vartojimo taisyklės, kurių pražūtinga nepaisyti

gerkle

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Antibiotikai yra galingi vaistai, kurie naikina tik bakterijas. Taigi, jie skiriami bakterijų sukeltoms ligoms gydyti. Antibiotikai skiriami gydyti vidurinės ausies uždegimą, ūminį bakterinį tonzilitą (anginą), šlapimo takų infekcijas, sinusitą, kitas bakterines ligas.

Antibiotikai visiškai neveikia virusų, kurie labai dažnai sukelia peršalimo ligas. Deja, dažnai labai sunku nuspręsti, ar ligą sukėlė bakterijos, ar virusai. Todėl ne taip retai antibiotikai skiriami be reikalo. Jei vaikutis pasveiko be antibiotikų, ligos sukėlėjai buvo virusai.

Yra kelios taisyklės, kurių reikia laikytis, kai vaikas suserga peršalimo liga:

Neskubėkite duoti antibiotikų, ypač kai vaiko būklė nėra sunki, nes dažniausiai peršalimo ligų sukėlėjai esti virusai. Antibiotikai, vos tik atsiradus peršalimo ligos simptomams, nesutrumpina ligos trukmės ir nepalengvina jos eigos. Bakterijų sukeltos peršalimo ligų komplikacijos kartais atsiranda 4-5 ligos dieną.

Jokiu būdu antibiotikų neduokite „avansu“ – profilaktikai.

Visuomet vaikui susirgus būtina pasikonsultuoti su gydytoju, nes įvairios peršalimo ligos gali prasidėti tais pačiais požymiais, o gydymas gali būti skirtingas. Tik gydytojas, įvertinęs vaiko būklę, sprendžia, skirti ar neskirti antibiotikų. Todėl sekite vaiko ligos eigą ir apie tai smulkiai pasakokite gydytojui.

Nesistenkite peršalusio vaiko gydyti gausybe vaistų, nes vaiko organizmui juos sunku pasisavinti, o po to išskirti daug cheminių medžiagų. Ligos trukmė dažniausiai priklauso nuo vaiko organizmo gebėjimo kovoti su ligos sukėlėju.

Tuo pačiu metu negirdykite vaikui skirtingų vaistų, pvz., nuo temperatūros ir antibiotikų, palaukite bent 30 min.

Duokite vaistus vaikui tik taip, kaip skyrė gydytojas, ne rečiau ir ne dažniau, pasistenkite išlaikyti vienodą laiko intervalą tarp vaistų davimo. Tai ypač svarbu, kai vaikas gydomas antibiotikais.

Vaistai, kurie padėjo kaimynės ar draugės vaikui, kai buvo panašūs ligos požymiai, nebūtinai turi padėti jūsų vaikui.

Leiskite susirgusiam vaikui miegoti tiek, kiek jis norės. Susirgusiam vaikui miegas yra ne tik poilsis, bet ir vaistas.

Kodėl vaikui reikia duoti tokį ilgą antibiotikų kursą (kartais net 10 dienų), jei sveikata pagerėja jau kitą dieną?

Pradėjus vartoti antibiotikus, jie naikina silpnesnes bakterijas, ir ligonis pasijaučia geriau. Tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia šeimininko organizmui. Todėl antibiotikus būtina vartoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas.

Per kiek laiko turi vaikas pasveikti, kai jo ligos gydymui skirta antibiotikų, priklauso nuo ligos sunkumo. Pavyzdžiui, bakteriniam tonzilitui gydyti antibiotikai vartojami 10 dienų. Jeigu ligą sukėlė virusai, antibiotikai bus neefektyvūs ir gydymas antibiotikais ligos trukmei jokios įtakos neturės. Per kiek laiko vaikas, susirgęs peršalimo liga pasveiks, priklauso ir nuo organizmo gebėjimo kovoti su ligos sukėlėjais, nepriklausomai nuo to, kas jie būtų – bakterijos ar virusai.

Ar vaikas nepripranta prie antibiotikų, kai gydytojai mėgsta labai dažnai juos skirti? Kodėl tada prieš skirdamas antibiotiką gydytojas pasižiūri, kokių antibiotikų buvo skirta anksčiau? Gal kaskart skiria vis stipresnių?

Prie antibiotikų pripranta ne vaikas, o bakterijos, kurių daugybė mūsų aplinkoje ir organizme. Kai antibiotikai vartojami dažnai ir ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir jie tampa neveiksmingi. Tai labai pavojinga, nes nugalėti bakterijoms tenka skirti vis stipresnius antibiotikus. Jie pasižymi nepageidaujamu veikimu – atsiranda viduriavimas, antibiotikai netoleruojami. Antibiotikams atsparios bakterijos sukelia ligas, kurių eiga yra sunkesnė, užsitęsia jų gydymas. Antibiotikams atsparių bakterijų išplitimas yra pavojingas šeimai ir visuomenei.

Ką gi daryti, kad neišsivystytų atsparumas antibiotikams?

Reikėtų jų nevartoti kas kartą, vos tik vaikas pradėjo sloguoti, čiaudėti, kosėti, paraudo gerklė, pablogėjo nuotaika ir apetitas, kilstelėjo temperatūra.

Neduoti antibiotikų nepasitarus su gydytoju.

Antibiotikus duoti tiek laiko, kiek skyrė gydytojas.

Nesidalinti antibiotikais su šeimos nariais.

Kada geriausiai duoti antibiotikų – prieš valgį ar po valgio?

Tai priklauso nuo antibiotikų rūšies. Vienus iš jų organizmas geriau įsiurbia, kai jie duodami prieš valgį, kitus – po valgio, tretiems valgis neturi jokios įtakos. Jeigu gydytojas, skyręs antibiotikų, nepaaiškino, kada juos vartoti, skaitykite vaisto instrukciją.

Kai tik duodu antibiotikų, vaikas pradeda viduriuoti. Nuo antibiotikų, kuriuos vaikas geria 5-7 dienas, jis viduriuoja kelias savaites. Ką daryti?

Kartu su antibiotikais vaikui reikia duoti gerųjų bakterijų, dar vadinamų probiotikais.

Kodėl reikia ,,gerųjų bakterijų”? Vartojant antibiotikus paprastai pasireiškia disbiozė. Antibiotikai,,užmuša” ne tik blogąsias bakterijas – ligų sukėlėjas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas. Dėl sumažėjusio gerųjų bakterijų kiekio, žmogus pradeda viduriuosi, jam pučia pilvą, kamuoja nemalonūs pojūčiai. Tenka žarnynui padėti – duoti gerųjų bakterijų. Po antibiotikų vartojimo gerosios bakterijos pamažu atsistato. Jei vaikui skirti antibiotikai, be probiotikų jam kelis kartus per dieną duokite šviežių obuolių tyrelės, jogurto be priedų.

Kuo tokie kenksmingi sveikatai antibiotikai, kad gydytojai taip vengia juos skirti, o mamos taip bijo duoti?

Antibiotikai, kaip ir kiti vaistai, ne tik gydo, bet ir sukelia daug pašalinių poveikių. Jų yra daug, nes dėl besaikio antibiotikų vartojimo, neteisingo dozavimo daugelis bakterijų tapo atsparios antibiotikams (antibiotikai jų nebeužmuša). Tai yra blogai, nes prireikia milžiniškų tyrimų ir sąnaudų išrasti naujiems antibiotikams, kurie yra ir brangesni, ir turi daugiau organizmą žalingai veikiančių savybių. Antibiotikai yra stiprūs vaistai, naikinantys ne tik ligas sukeliančias bakterijas, bet ir gerąsias organizmo bakterijas. Teisingai daro tos mamos, kurios be gydytojo nurodymo neduoda vaikui antibiotikų, nes daugelį ūmių kvėpavimo organų ligų sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia.

Kokie pagrindiniai antibiotikų sukeliami pašaliniai reiškiniai?

Apetito sumažėjimas iki visiško netekimo, bėrimai, patinimai, viduriavimas, kartais vėmimas.

Kaip suprasti, kad vaikas alergiškas antibiotikams?

Jei pavartojus antibiotikų atsiranda niežtinti bėrimas, tinimų, vadinasi, vaikas alergiškas antibiotikams. Kai pakartotinai vartojamas tas antibiotikas, kurio organizmas netoleruoja, gali įvykti labai stipri alerginė reakcija – anafilaksinis šokas. Jeigu po antibiotiko pavartojimo atsirado kokia nors reakcija, apie ją nedelsdami turite informuoti antibiotiką skyrusį gydytoją. Jei to padaryti neįmanoma, dera kreiptis į ligoninių priėmimo skyrius, nes tik pamačius atsiradusį reiškinį galima prognozuoti, kokia bus tolesnės reakcija ir kokios pagalbos reikės.

Kokiems antibiotikams dažniausiai išsivysto alergija?

Alerginė reakcija į antibiotiką gali atsirasti bet kuriam antibiotikui ir jų grupei, t.y. chemine struktūra panašiems antibiotikams. Ji dažniausiai atsiranda penicilino grupės antibiotikams. Viena iš priežasčių – šios grupės antibiotikai vartojami plačiai daugiau nei 60 metų.

Jei vaikas alergiškas vieniems antibiotikams, ar bus alergiškas ir kitiems?

Jei vaikas yra alergiškas, pvz., vienam iš penicilino grupės antibiotikų, labai tikėtina, kad jis netoleruos kitų tos pačios grupės antibiotikų ir panašių į juos, pvz., cefalosporinų. Kokiai grupei koks antibiotikas priklauso, gali pasakyti tik gydytojas, ir tai – kartais tik pasitikrinęs žinyne, nes kiekvienas gamintojas tą pačią cheminę medžiagą pavadina jam priimtinu vardu, kartais visai neturinčiu ryšio su vaisto cheminės sandaros pavadinimu.

Jei kartą sudavus antibiotikų paaiškėjo, kad vaikas jiems alergiškas, ar tai reiškia, kad jis niekada nebegalės antibiotikų vartoti?

Tos pačios grupės antibiotikų – taip, negalės. Todėl kiekvieną kartą būtina gydytojui pasakyti, kokiam vaistui vaikas yra alergiškas. Čia slypi didelis pavojus, nes pakartotinai skyrus antibiotiką ar kitą vaistą, kuriam vaikas yra alergiškas, dažniausiai išsivysto didesnė, audringesnė alerginė reakcija, kuri gali būti net pavojinga gyvybei. Ir šis faktas sakyte sako, kad nei vaikui, nei suaugusiajam savavališkai antibiotikų vartoti negalima.

Ar galime duoti ir antibiotikų, ir antialerginių vaistų vienu metu?

Antialerginiai vaistai neapsaugo nuo alergijos antibiotikui ar kitam vaistui – jie gali tik sumažinti alerginę reakciją.

Ką daryti, jei vaikas nuo antibiotikų viduriuoja?

Jeigu gydytojas leidžia, dera atsisakyti antibiotiko, o jei jis būtinas – gydytojas jį pakeičia kitu, nes gali būti, kad kitą antibiotiką vaiko ar suaugusiojo organizmas geriau toleruos. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas yra žindomi, jam suviduriavus negalima nutraukti žindymo. Vyresniems nei 8 mėn. kūdikiams galima kelis kartus per dieną duoti jogurto be priedų. Jei kūdikis vyresnis nei 6 mėn. ir nėra žindomas, reikėtų duoti pieno mišinių su probiotikais ir prebiotikais. Reklamos įstatymas draudžia visuomenei minėti konkrečius pieno mišinių pavadinimus – juos gali pasakyti tik kūdikio gydantis gydytojas. Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams dera du kartus per dieną (tik ne kartu su antibiotiku) duoti gerųjų bakterijų.

Kiek laiko duoti jogurto ar gerųjų bakterijų, kai vaikui skirtas antibiotikų kursas?

Vieną mėnesį du kartus per parą, geriau ryte ir vakare. Jei neišnyko dažnesnis tuštinimasis, vidurių pūtimas ar neįprastas išmatų kvapas, gerųjų bakterijų duokite 2 mėnesius, pasitarę su gydančiu gydytoju, pakeitę jų rūšį, atlikę išmatų pasėlius, kad būtų nustatyta, kokių bakterijų trūksta.

Ar gali antibiotikai išderinti žarnyno mikroflorą labai ilgam laikui?

Tikrai taip. Skiriant antibiotiką niekada neįmanoma išpranašauti, kaip konkretus vaikas ar suaugęs žmogus jį toleruos – ar bus pašalinių reakcijų, o jei taip, tai kokių bus ir kiek laiko užtruks.

Kodėl po gydymo antibiotikais vaikas atrodo silpnas, paliegęs?

Antibiotikus, kaip cheminę medžiagą, iš organizmo turi išskirti inkstai, kepenys – dėl to pasunkėja jų darbas ir tai be pėdsakų nepraeina. Kitais žodžiais tariant, antibiotikai stiprybės organizmui neprideda, tačiau gelbsti jį nuo bakterijų sukeltų ligų.

Patarė doc. A.Vingras

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ septyni = 14