Apendicitas. Vienintelis gydymo būdas – operacija

jurevicienes-vilma

Vitos Jurevičienės nuotr., www.fotovita.lt

Kai vaikui skauda pilvuką, visada sukirba nerimas: o gal tai apendicitas? Gal tuoj trūks? Pasistengsime atsakyti į daugelį Jums rūpimų klausimų apie šią ligą.

Pirmieji ligos požymiai

Apendicitas – tai pūlinga liga, kirmėlinės ataugos uždegimas. Pagrindinis prasidedančios ligos simptomas yra pilvo skausmas. Dažniausiai jis prasideda nestipriu viso pilvo maudimu, paskui skausmas susitelkia skrandžio srityje, vėliau leidžiasi iki bambos ir tik paskui pereina į dešinio klubo sritį, kur ir yra kirmėlinė atauga. Į dešinį šoną skausmas pereina maždaug po 5-10 valandų nuo pirmųjų skausmų pradžios. „Kartais ligoninės priėmimo skyriuje pastebime, kad vaikai eina pasilenkę į dešinę pusę, nes taip jiems mažiau skauda. Tada jau plika akimi galime įtarti apendicitą“, – sako gydytojas.

Maži vaikai nemoka tiksliai nusakyti, kur jiems skauda, bet jau penkerių metų mažylis gali gana tiksliai parodyti skausmo vietą.

Kaip atpažinti, kad tai apendicitas

Prasidėjusio apendicito iš pradžių nelydi aukšta temperatūra. Be pilvo skausmų, vaikas gali skųstis pykinimu, vemti, kartais pasitaiko, kad pradeda viduriuoti ar dažniau šlapintis.

Apendicitui būdingi nenutrūkstantys skausmai. Apie 80-90 procentų pacientų sako, kad skausmą jaučia nuolatos, jis yra tolygus, o ne priepuolių pobūdžio. Jei vaikui vieną dieną suskaudo pilvuką, paskui keletą dienų neskauda, ir vėl prasideda skausmai, dažniausiai tai ne apendicitas.

Kartais tėveliai bando patys diagnozuoti apendicitą, prilenkdami vaiko koją prie pilvo. Kojos lenkimas – vienas iš diagnostikos metodų, bet tai turėtų daryti gydytojas, nes tik medikai gali suprasti visus ligos požymius. Tėvams reikėtų žinoti viena: jei pilvo skausmai tęsiasi ilgiau nei kelias valandas ir jie pastovūs, reikia vaiką parodyti gydytojui.

Pirmomis valandomis apendicitas – labai sunkiai diagnozuojama liga. Jos nerodo kraujo tyrimas, negalima pamatyti nei rentgenu, nei echoskopu. (Echoskopas gali parodyti kirmėlinės ataugos uždegimą tik praėjus 12-15 valandų nuo skausmų pradžios). Geriausiai ligą nustato patyrusio chirurgo rankos.

Ne veltui sakoma, kad nustatyti apendicitui reikia laiko. Vos suskaudus vaiko nereikėtų tuoj pat vežti į ligoninę. Pirmomis valandomis net ir chirurgas negalės nustatyti diagnozės. Bent porą valandų reikėtų palaukti namuose, ir, jeigu skausmai nepraeina, tada kreiptis į gydytojus.

Ar apendicitas gali praeiti savaime?

Suaugusiesiems kartais pasitaiko lėtinio apendicito atvejų, kai liga tęsiasi ilgą laiką. O vaikams lėtinio apendicito nebūna. Klinikiniai tyrimai rodo, kad prasidėjęs apendicitas vaikams vystosi tokia schema: iš pradžių būna flegmoninė stadija, paskui gangreninė, tada apendicitas trūksta, ir gali prasidėti pilvaplėvės uždegimas.

Kaip žinoti, ar „nesprogo“?

Kartais tėveliai nerimauja, kad vaiką kuo skubiau operuotų, nes apendicitas gali trūkti. Nuraminsime – per kelias valandas tikrai „nesprogs“.

Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems jis „nesprogsta“ iki 24 valandų nuo skausmų pradžios. Jei gydytojai nėra tikri dėl diagnozės, vaikas gali būti guldomas į ligoninę stebėti.

Mažesniems vaikams apendicitas gali trūkti anksčiau, tačiau pirmaisiais-antraisiais metais apendicitas pasitaiko ypač retai, Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje per penkerius metus buvo operuoti vos vienas ar du kūdikiai su ūmiu apendicitu.

Kartais tėvai puola panikuoti, kad kiekviena minutė brangi, bet net ir nustačius diagnozę, kad tai tikrai apendicitas, reikia šiek tiek laiko vaiką paruošti operacijai, sulašinti vaistų. Tą pačią minutę vos atvežus operacija neatliekama.

Ar vaikui duoti nuskausminamųjų?

Kartais tėvai nežino, kaip elgtis, kai vaikas pradeda skųstis pilvo skausmais – ar galima jam duoti valgyti, gerti? Ar reikia duoti vaistų nuo skausmo?

Esant pilvo skausmams, valgyti ar gerti galima, bet paprastai vaikas nenori, nes jį pykina. Vaistų nuo skausmo duoti nereikia. Apendicito skausmas nėra toks stiprus, kad vaikas negalėtų iškęsti. Apendicitui vystantis skausmas stiprėja po truputį. Dažniausiai labai stipriu skausmu skundžiasi tie vaikai, kuriems būna vidurių užkietėjimas. Tada jie net raitosi iš skausmo, bet vos pastačius klizmą, visos ligos praeina, ir vaikai išbėga iš ligoninės šypsodamiesi. Beje, vidurių užkietėjimą lydintys priepuoliniai skausmai dažniausiai jaučiami kairėje pilvo pusėje, o apendicitą – dešinėje.

Jei vaikas jaučiasi blogai, pirmomis valandomis nuo skausmų pradžios galima duoti antispazminių vaistų. Šie vaistai sumažins pilvo spazmus ir nepakenks, net jei vaiką reikės operuoti naudojant bendrąją nejautrą. Davus paracetamolio ar kitų nuskausminamųjų, vėliau gali kilti keblumų diagnozuojant ligą.

Kaip vežti į ligoninę?

Jeigu vaikas skundžiasi pilvo skausmais, jo nebūtina vežti gulinčio. Pats vaikas parodys, kokia padėtis jam patogiausia. Nuo to, ar vaikas sėdės, ar gulės, apendicitas tikrai „nesprogs“.

Liaudyje sakoma, kad apendicitu gali susirgti privalgęs vynuogių su kauliukais ar nelukštentų saulėgrąžų. Neva tokie dalykai užkemša kirmėlinę ataugą, ir prasideda uždegimas. Iš tiesų tiesioginio ryšio tarp suvalgyto maisto ir kirmėlinės ataugos uždegimo nėra. Tačiau operuojant tenka pastebėti, kad kartais uždegimą sukelia būtent užsikimšimas išmatomis. Vaikams kirmėlinės ataugos užsikimšimą dažniau sukelia padidėjęs limfoidinis audinys (hiperplazija).

Kartais apendicitą gali sukelti ir kirmėlinės ataugos kraujotakos sutrikimai.

Ar apendicito operacija sudėtinga?

Venintelis gydymo būdas yra operacija. Kaip ir visos operacijos, ji turi savo riziką. Tačiau ši operacija tikrai nėra tokia sudėtinga, kaip organų transplantacija ar kitos sudėtingos chirurginės intervencijos. Lietuvoje daugiau nei 15 metų nė vienas vaikas nėra miręs dėl apendicito.

Operacija nėra kokia nors naujovė (pirmoji apendicito operacija atlikta 1736 m. Londone), ir būsimieji chirurgai būtent nuo šios operacijos pradeda mokytis savo profesijos. Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje Vaikų chirurgijos skyriuje atliekama 300-400 operacijų per metus.

Vaikams ši operacija atliekama su visiška nejautra. Suaugusiesiems kartais taikoma vietinė nejautra, bet vaikams ir net paaugliams tai būtų per didelis stresas.

Ar apendicitą galima operuoti laparoskopu?

Lietuvoje laparoskopinės operacijos vaikams atliekamos jau daugybę metų. Pirmiausia taip apendicitą operuoti pradėjo Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikoje, paskui Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Tai labai pažangus metodas keliais aspektais: ligoniai daug greičiau atsigauna po operacijos, daromi kur kas mažesni (vos kelių milimetrų) pjūviai pilvo srityje. Po laparoskopinės operacijos vaikai jau antrą dieną gali vaikščioti po skyrių. Komplikacijų tikimybė panaši kaip ir atliekant įprastą operaciją.

Dar vienas laparoskopinės chirurgijos pranašumas yra tas, kad galima apžiūrėti pilvą operacijos metu, nes per pjūvio vietą įleidžiama kamera.

Laparoskopinę operaciją galima atlikti ne kiekvienoje ligoninėje ir ne kiekvienas gydytojas ją gali daryti, nes tam reikia specialios aparatūros, chirurgo įgūdžių ir patirties. Įgudęs gydytojas operuodamas ekrane užtrunka tiek pat, kaip ir darydamas operaciją įprastu būdu.

Apie laparoskopines operacijas tėveliai gali pasiteirauti didžiuosiuose respublikos gydymo centruose. Jei tuo metu yra patyręs gydytojas ir laisva aparatūra, apendicitas gali būti operuojamas laporoskopiniu būdu. Paprastai pasakome tėvams šios operacijos pliusus ir minusus, kad jie galėtų rinktis. Laparoskopijos minusas tik toks, kad neįgudęs gydytojas gali operuoti ilgiau, nei operacija truktų atvėrus pilvo ertmę. Daugiau jokių minusų nėra. O pliusų tikrai daug.

Pastaraisiais metais ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje įdiegta pasaulinė naujovė – laparoskopinė apendektomija per vieną pjūvį bamboje. Kai pjūvis sugyja, net nematyti likusio rando. Tokiai operacijai reikia tam tikrų sąlygų: apendicitas neturi būti trūkęs.

Trūkęs apendicitas

Būtų idealu, jei vaikas patektų į gydytojų priežiūrą dar iki apendicito trūkio. Tėveliai turėtų ilgai nelaukti, kol skausmas praeis savaime.

Paradoksalu, bet prieš pat trūkimą skausmas iš tikrųjų net sumažėja.

Gangreninės apendicito stadijos ligonio būklė truputį pagerėja, nes kirmėlinėje ataugoje įvyksta nebegrįžtamų pakitimų, žūsta nervinės galūnėlės.

Skausmas išlieka tik spaudžiant pilvą. Bet praėjus 2-3 valandoms po tokio „pagerėjimo“ apendicitas dažniausiai trūksta. Tada jau pradeda kilti temperatūra. Trūkus apendicitui pūliai pakliūva į pilvo ertmę.

Ligonio būklė blogėja gan greitai, kyla temperatūra. Organizmas nėra bejėgis, jis pats kovoja su infekcijos židiniu, žarnos palaipsniui apgaubia trūkusią ataugą, taip neleisdamos pūliams išplisti plačiau. Susidarius tokiam infiltratui (3-5 parą) nebegalima apendicito operuoti. Tada lieka gydyti vaistais, ir tik po kurio laiko atliekama operacija.

Po apendicito trūkimo gali atsirasti įvairių komplikacijų: nuo pūlinių susidarymo pilvo ertmėje iki žarnų sąaugų ir nepraeinamumo. Gali tekti operuoti dar keletą kartų.

Ar apendicitas organizmui reikalingas?

Nereikia manyti, kad pašalinus kirmėlinę ataugą žmogui visą gyvenimą teks vartoti vaistus, kurie kompensuotų kirmėlinės ataugos veiklą.

Kirmėlinė atauga yra rudimentinė, ji neatlieka jokios funkcijos, gal šiek tiek turi įtakos imunitetui. Po apendicito operacijos žmogus jokių pokyčių nejaučia, nepastebėta, kad organizme ko pradėtų trūkti ar žmogus dažniau sirgtų.

Kaip greitai atsigaunama po operacijos

Jei vaikui apendicitas pašalintas įprastu būdu, po operacijos maždaug mėnesį reikėtų riboti fizinį aktyvumą, moksleiviai paprastai atleidžiami nuo fizinio lavinimo pamokų. Po laparoskopijos operacijos vaikai atsigauna dar greičiau.

Konsultavo vaikų chirurgas Arūnas Strumila

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Apendicitas. Vienintelis gydymo būdas – operacija”

  1. jurate
    2015/08/13 at 17:16 #

    Sunui isoperavo apendicita pries dvi savaites jam vis dar labai skauda ir laikosi temperatura. Ar tai normali ar reikia kreiptis pas daktara.

Palikite atsiliepimą


+ 7 = penkiolika