Kodėl hormoniniai kontraceptikai parduodami su receptu

kontraceptikai

Prieš kelerius metus įsigaliojo gana griežta naujovė – SKT (sudėtines kontraceptines tabletes) gali skirti tik gydytojas

Praėjo pusė šimtmečio nuo pirmosios kontraceptinės tabletės sukūrimo, o mitai ir gandai apie šį apsisaugojimo būdą vis dar sklando. Šiame straipsnyje bandysime juos paneigti.

Konsultuoja akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius.

Prieš kelerius metus įsigaliojo gana griežta naujovė – SKT (sudėtines kontraceptines tabletes) gali skirti tik gydytojas, o parduodamos jos su receptu. Kokie dalykai rūpi gydytojui, prieš skiriant moteriai tinkamą kontraceptiką?

SKT visada buvo receptinis vaistas, tiesiog paskutiniu metu griežtai pareikalauta, kad jos būtų parduodamos taip, kaip ir dera receptiniams vaistams.

Jei moteris kreipiasi į ginekologą dėl kontracepcijos, pirmiausia patariama atlikti profilaktinį ginekologinį patikrinimą, jeigu reikia, paimti citologinį tepinėlį iš gimdos kaklelio, atlikti krūtų apčiuopą, pamatuoti arterinį kraujo spaudimą. Kiti laboratoriniai tyrimai nėra būtini. Svarbu pasiklausti, ar moteris neserga kokiomis nors ligomis, ar vartoja vaistus. Sergant sunkiu cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, sunkia aukšto kraujospūdžio liga, kepenų ligomis, židinine migrena, giliųjų venų tromboze, krūties ir gimdos vėžiu nerekomenduojama gerti sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT).

Būtina išsiaiškinti, ar moters giminėje nebuvo miokardo infarkto, insulto bei giliųjų venų trombozės atvejų, ypač sukėlusių staigią mirtį žmonėms iki 50 metų, nes tokioje situacijoje gali būti paveldėta trombofilinė būklė, ir tada SKT vartoti nerekomenduojama. Jei moteris vis dėlto pageidauja vartoti SKT, patariama atlikti specialius tyrimus, kurie padeda patikslinti – ar ji tikrai paveldėjo polinkį trombozėms. Kai kurie antibiotikai, vaistai, slopinantys traukulius, gali padidinti kepenų fermentų aktyvumą, o tai sumažina SKT efektyvumą.

Nors čia išvardinta gana daug kontraindikacijų, gydytojų praktikoje gana retai pasitaiko, kad nebūtų galima skirti SKT – reprodukcinio amžiaus moteris būna jaunos ir dažniausiai sveikos.

Skaitant SKT vartojimo instrukcijas didelę dalį užima skyreliai apie šalutinius poveikius ir pavojus. Daugiausia dėmesio skiriama tromboembolijos rizikai. Kiek tiesos tuose perspėjimuos?

Tromboembolinių komplikacijų rizika, vartojant SKT, yra labai maža. Giliųjų venų trombozė (GVT) padidėja nuo 5-10 iki 15-25 100 000 moterų per metus, lyginant vartojančias SKT su nevartojančiomis. Ir tas padidėjimas dažniausiai yra susijęs su įgimtomis trombofilinėmis būklėmis ir kitais rizikos veiksniais. Mirtis nuo giliųjų venų trombozės, vartojant SKT, labai reta, gali pasitaikyti 2 moterims iš 1000 000 vartojančių SKT. Tuo tarpu nėštumo metu nuo giliųjų venų trombozės gali mirti 12 moterų iš milijono.

Kalbant apie trombozes, nepageidaujamas veiksnys yra antsvoris. Kai moteris nutukusi (kūno masės indeksas >30 kg/m2), kontraceptines tabletes reikėtų skirti atsargiai, nes nutukimas – papildomas veiksnys, padidinantis GVT riziką.

Nuo senų laikų žinomas teiginys, kad „jei moteris vyresnės nei 35-erių ir rūkanti, hormoninių tablečių jai vartoti negalima“. Ar jis teisingas?

Rūkymas padidina miokardo infarkto riziką bet kuriai moteriai, o jei moteris dar vartoja SKT, ši rizika padidėja. Dar daugiau rizikos prideda moters amžius.

Įrodyta, kad:

  • Jei moteris iki 35 metų ir vartoja SKT, tai miokardo infarkto rizika nedidėja.
  • Jei moteris rūko ir yra vyresnė nei 35 metų, miokardo infarkto rizika padidėja daugiau nei 100 kartų, lyginant su nerūkančiomis ir vartojančiomis SKT moterimis iki 35 metų.
  • Dabar laikomasi nuostatos, kad kontraceptines tabletes gali vartoti visos vaisingo amžiaus moterys, kurioms reikalinga kontracepcija. Jas gali pradėti vartoti paauglės praėjus metams nuo menstruacijų pradžios, ypač tos, kurias vargina skausmingos nereguliarios mėnesinės, riebi veido oda ir spuoguotumas. Kontraceptines tabletes gali vartoti ir vyresnio reprodukcinio amžiaus moterys iki menopauzės, jei jos yra sveikos ir nerūko. Nuostata dėl amžiaus pasikeitė dėl to, kad pasikeitė pačios kontraceptinės tabletes.

Kodėl pabrėžiama, kad norint vartoti SKT svarbu, kad būtų sveikos moters kepenys?

Mat tabletėse esančių lytinių hormonų metabolizmas vyksta kepenyse, todėl jei sergama sunkia kepenų liga, nerekomenduojama jas papildomai „apkrauti“.

Dėl ko dažniausiai nuogąstauja moterys, kai joms rekomenduojama hormoninė kontracepcija?

Nors vaistinėse gausu modernių hormoninės kontracepcijos priemonių, jas vartoja tik labiau išsilavinusi jaunesnioji seksualiai aktyvios visuomenės dalis, o tarp mažiau išprususių moterų vis dar gajūs mitai apie „hormonų pavojus“. Sklando gandai, kad hormonai būtinai pakenks jų sveikatai, „užterš“ organizmą, sukels įvairias ligas. Kai kurios moterys bijo hormoninės kontracepcijos ne tik dėl įvairių mitų ir visuomenėje sklandančių gandų, bet ir sąmoningų klaidinimų. Todėl būtina pasakyti, kad sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra vieni geriausiai ištirtų bei praktiškai patikrintų medikamentų, nes juos vartoja daugiau nei 100 mln. moterų.

Dauguma moterų teiraujasi, ar vartojant SKT didėja plaukuotumas, svoris, daugėja spuogų. Ką joms atsakytumėte?

Teiginys, kad moterims, kurios vartoja tabletes, padidėja plaukuotumas, yra iš dalies teisingas. Seniau buvo vartojami pirmosios kartos SKT, kur lytiniai hormonai buvo senesnės kartos ir didelių dozių, todėl kartais plaukuotumas galėjo padidėti moteriai nepageidaujamose vietose.

Šiuolaikinėse SKT estrogenai ir naujos kartos progestinai yra mažų dozių ir padeda gydyti spuogus. Kai kas galvoja, kad dėl hormoninės kontracepcijoms moterims didėja svoris. Tokia nuomonė nėra pagrįsta, nes atlikti tyrimai rodo, kad moters svoris gali didėti apie kelis šimtus gramų pradėjus vartoti SKT, nes pirmuosius mėnesius audiniuose gali susikaupti skystis (tai vėliau praeina savaime). Nutukimas tiesiogiai susijęs su mityba ir fiziniu aktyvumu.

Kokį pašalinį SKT poveikį moteris gali jausti?

Pradėjus vartoti SKT, nežymūs šalutiniai reiškiniai kartais gali būti juntami, bet jie dažniausiai būna trumpalaikiai ir per pirmus 3 mėnesius savaime praeina. Kartais gali imti skaudėti galvą, šiek tiek pykinti, padidėti krūtų jautrumas, kisti nuotaika arba dėl skysčių susikaupimo truputį padidėti kūno svoris, atsirasti kraujavimas tarp menstruacijų. Nereguliarus kraujavimai kyla dėl dviejų priežasčių. Per pirmuosius 2-3 ciklus gimdos gleivinė lyg ir prisitaiko prie kontraceptinio preparato veikimo, todėl tuo metu kai kurioms moterims gali šiek tiek pateplioti, rečiau – pakraujuoti dėl laikinų gimdos gleivinės stabilumo sutrikimų. Šie kraujavimai gali sukelti pacientės nerimą, tačiau tai yra SKT ypatumas, o ne pašalinis poveikis.

Pakanka pacientę nuraminti ir paraginti toliau reguliariai vartoti SKT, ir paprastai sutrikimai praeina.

Kartais SKT skiriama gydymo tikslais. Pakomentuokite, kada?

SKT – ne tik viena patikimiausių kontracepcijos priemonių, bet turi ir papildomą gydomąjį bei profilaktinį poveikį, kuris, kaip ir šalutinis tablečių poveikis, priklauso nuo jų sudėtyje esančios estrogeno dozės bei progestino rūšies.

Šiais preparatais gydomi menstruacinio ciklo sutrikimai: disfunkciniai kraujavimai, nereguliarios, skausmingos mėnesinės, premenstruacinis sindromas (PMS), endometriozė, koreguojami hiperandrogenemijos (kai moters organizmas gamina per daug vyriškų lytinių hormonų) simptomai.

Vartojant SKT, gimdos gleivinė plonėja, mėnesinės pasidaro negausios ir reguliarios. Labai sumažėja mažakraujystės tikimybė, nes menstruacijų metu netenkama daug mažiau kraujo. 90 proc. moterų, vartojusių SKT 3-6 mėn., pranyksta skausmingos menstruacijos.

Premenstruaciniam sindromui (PMS) priskiriama daugiau nei 150 simptomų. Dažniausi jų – tinimai, išsekimas, nuovargis, dirglumas, verksmingumas, depresija, troškulys ir apetito pasikeitimai, krūtų skausmai ir paburkimas – atsiranda prieš menstruacijas ir po jų savaime pranyksta. Dauguma moterų jaučia minėtus simptomus, bet PMS diagnozuojamas tik tada, kai gyvenimo kokybė tiek pablogėja, kad sutrinka moters darbingumas. Daugumai tokių moterų galima padėti skiriant SKT nepertraukiamu režimu.

SKT turi ir apsauginį poveikį. Sumažėja galimybė susirgti vidinių lytinių organų bakterijų sukeliamomis uždegiminėmis ligomis. Tai paaiškinama tuo, kad vartojant SKT sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, o pats kanalas, žiotys neišsiplečia, nes nėra ovuliacijos. Mikroorganizmams sunkiau patekti į gimdą, kiaušintakius ir kiaušides. Sumažėja netenkamo kraujo kiekis, tai pablogina sąlygas patogeniniams mikroorganizmams. Tikimybė susirgti dubens uždegimine liga sumažėja 50 proc., tačiau reikia atminti, kad SKT neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių virusinių infekcijų (herpes, ŽIV, hepatito B), sifilio, taip pat menkai sumažina chlamidijų patekimą į vidaus lytinius organus.

SKT sumažina negimdinio nėštumo galimybę. Tai viena iš pagrindinių mirties, susijusios su nėštumu, priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Vartojant SKT, mažesnė tikimybė susirgti ir gimdos mioma. Kaip parodė Oxford Family Planning Association study, po kiekvienų 5 metų vartojant SKT rizika susirgti gimdos mioma sumažėja 17 proc. To paties tyrimo metu buvo nustatyta, kad sumažėja kiaušidžių cistų susidarymo galimybė (geltonkūnio – 78 proc., folikulinių – 49 proc.). Tyrimai rodo, kad ginekologinių cistų operacijų išvengia 28 moterys iš 100 tūkstančių vartojančiųjų SKT. Kontraceptinės tabletės, sudarytos vien iš gestageninio komponento, šio apsauginio poveikio neturi.

Vartojant SKT, sumažėja sergamumas reumatoidiniu poliartritu, endometrioze. Šie preparatai gali būti vartojami ne tik endometriozės profilaktikai, bet ir jai gydyti.

Paskutinis Harvardo visuomenės sveikatos fakulteto tyrimas parodė, kad tarp vartojančiųjų SKT išsėtinės sklerozės atvejų buvo 40 proc. mažiau nei tarp tų, kurios nevartojo.

Ilgalaikė hormoninė kontracepcija – vienas iš veiksnių, mažinančių osteoporozės riziką. SKT vartojimas mažina osteoporozės riziką, nes padidėja kaulų masės tankis. Tyrimai rodo, kad ir mažos dozės SKT turi teigiamos įtakos kaulo masei.

Daugiausia spekuliacijų vėžio tema. Krūties vėžys – labai sunki liga, kuri neretai baigiasi mirtimi. Nežinant teigiama, kad hormoninė kontracepcija sukelia krūties vėžį, ir tuo moterys gąsdinamos. Pažvelkite į kai kuriuos interneto tinklapius, pasklaidykite spaudą ir sužinosite, kad „vartojant kontraceptikus galima susirgti vėžiu“.

Pateiksiu man pavykusius rasti šia tema tyrimus. 54 tyrimai parodė, kad, vartojant SKT, šiek tiek padidėjo krūties vėžio rizika (Collaborative Group on Hormonal Factors on Breast Cancer, 1996). Nustojus vartoti tabletes, o tai dažniausiai daroma ankstyvame reprodukciniame amžiuje, per 10 metų ta rizika sutampa su bendrosios populiacijos. Jei kontracepcija vartojama jauname amžiuje, tai vėžio rizika yra kiek didesnė. Penkerius metus nevartojant kontraceptinių tablečių rizika išnyksta.

Pažvelkime į vėliau atliktą tyrimą (Women’s Contraceptive and Reproductive Experiences study, 2002). Jame nurodoma, kad vyresnio amžiaus moterys kiek dažniau serga krūties vėžiu, tačiau krūties vėžio rizika nepadidėja naudojusių ir nenaudojančių SKT grupėse.

Aptariant kiaušidžių vėžį, žinoma, kad nėra priemonių, kurios profilaktiškai galėtų padėti moteriai išvengti kiaušidžių vėžio, išskyrus sudėtines kontraceptines tabletes, kurios labai sumažina riziką, tiesa, tik epitelinio kiaušidžių vėžio. 23 epidemiologiniai tyrimai įrodė, kad SKT vartojimas 40-80 proc. sumažina riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Kai tabletės vartojamos 5-9 metus, rizika sumažėja 60 proc., kai 10 ir daugiau metų – rizika mažėja 80 proc.

PSO tyrimas patvirtino duomenis, kad apsauginis efektas tęsiasi dar 10 metų nebenaudojant hormoninės kontracepcijos. Dabar to apsauginio poveikio mechanizmas neaiškus, bet manoma, kad ovuliacijos slopinimas mažina kiaušidžių epitelio pažeidimo riziką, o tai savo ruožtu mažina kiaušidžių vėžio riziką. Jeigu kalbėsime apie gimdos gleivinės vėžio riziką, tai dauguma tyrimų rodo, kad ši rizika sumažėja. CASH (Cancer and Steroid Hormone) tyrimas patvirtina, kad ši rizika net 80 proc. sumažėja negimdžiusioms moterims, kurios vartojo sudėtines kontraceptines tabletes.

Bendras susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičius šiek tiek padidėja, priklausomai nuo SKT vartojimo trukmės, bet jis diagnozuojamas ankstyviausiomis stadijomis. Kol kas nėra aišku, kodėl ta rizika šiek tiek padidėja, bet manoma, kad galbūt didėja moterų lytinis aktyvumas, esant patikimai apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo, bet nenaudojama barjerinė kontraceptinė priemonė, todėl lengviau užsikrečiama žmogaus papilomos virusu, kuris yra tiesiogiai susijęs su gimdos kaklelio vėžiu.

Pakomentuosiu paskutinį 2007 m. British Medical Journal publikuotą tyrimą. 2400 bendrosios praktikos gydytojų atrinko 23 tūkst. moterų, kurios vartoja kontraceptines tabletes, ir 23 tūkst. šių tablečių nevartojančių. Šias moteris stebėjo 40 m., registravo visus įvykius, susijusius su kontraceptinių tablečių vartojimu. Surinkti 339 tūkst. nevartojusių ir 744 tūkst. moterų, vartojusių sudėtinę hormoninę kontracepciją, duomenys.

Visoms moterims tyrimo rezultatų vertinimo metu buvo įvykusi menopauzė ir… 12 proc. sumažėjusi bendra vėžio rizika. Kiaušidžių vėžio – 46 %, gimdos kūno – 42 proc., storosios ir tiesiosios žarnos – 28 proc., neaiškios lokalizacijos – 36 proc., kitos lokalizacijos – 12 proc. Krūtų vėžio rizika nepasikeitė. Geresnių argumentų mes neturime, nes nėra patikimesnių tyrimų.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad SKT nesukelia krūtų vėžio, sumažina kiaušidžių endometriumo ir storžarnės vėžio riziką.

Tablečių poveikis stiprėja, priklausomai nuo vartojimo trukmės, ir dar ilgai išlieka nustojus preparatą vartoti.
Ar SKT mažina vaisingumą?

Dar vienas mitas – hormoninė kontracepcija sukelia nevaisingumą. Buvo tiriama grupė moterų, kurioms SKT buvo skirta ne tik dėl apsisaugojimo, bet ir menstruacinio ciklo sutrikimų korekcijai. Paaiškėjo, kad moterys, kurios vartojo hormoninę kontracepciją, lengviau savaime pastojo negu tos, kurios jos nevartojo bei turėjo menstruacinio ciklo sutrikimų, joms rečiau reikėjo taikyti ovuliacijos stimuliaciją. Įrodyta, kad moterys, vartojančios hormoninę kontracepciją, profilaktiškai apsisaugo ir nuo endometriozės. Moterys mažiau rizikuoja susirgti endometrioze, kuri yra viena iš ligų, sutrikdančių vaisingumą.

Galėtume teigti, kad hormoninė kontracepcija pagerina moters vaisingumą.

Kitas mitas – hormoninė kontracepcija sukelia vaisiaus apsigimimus. Nėra atlikta tyrimų su nėščiosiomis, bet 1990 m. publikuota retrospektyvinė analizė, tirianti tas moteris, kurios, nežinodamos, kad yra nėščios, pirmuosius tris nėštumo mėnesius vartojo SKT. Labai įdomūs šio tyrimo rezultatai – nustatyta, kad tirtų moterų grupėje buvo kur kas mažiau vaisiaus apsigimimų negu bendroje populiacijoje.

Apibendrinant galima teigti, kad ilgalaikis SKT vartojimas neturi neigiamos įtakos vaisingumui. Galima tvirtinti, kad sudėtinė hormoninė kontracepcija vaisingumą veikia teigiamai, nutraukus vartojimą ir bandant pastoti, ypač pirmą mėnesį, padidėja daugiavaisio nėštumo rizika.

Moteriai nutraukus tablečių vartojimą ir iš karto pastojus nenustatyta jokio žalingo poveikio nėštumui, nepadidėja persileidimo ir vaisiaus apsigimimo rizika, nėra jokių duomenų, kad kontracepcija skatina apsigimimus, kai kontraceptikai vartojami ankstyvojo nėštumo metu.

Kuo skiriasi dabartinės KT nuo tų, kurios buvo skiriamos moterims prieš 20 metų?

Skiriasi tuo, kad labai sumažėjo estrogeno ir progestino dozė. Atsirado SKT su natūraliu estrogenu, jų sudėtyje nauji saugesni progestinai. Progestinai neturi androgeninio ir anabolinio efekto, yra geriau toleruojami, mažesnis pašalinis poveikis.

Ar Jūs savo dukrai, žmonai, sesei – artimai moteriai pats rekomenduotumėte KT?

Rekomenduočiau, nes galima drąsiai teigti, kad šiuolaikinės SKT yra saugios, efektyvios ir patikimos, o retkarčiais pasitaikančių šalutinių poveikių rizika yra daug mažesnė už galimą neplanuoto pastojimo sukeltų sveikatos sutrikimų riziką.

L. Sperof, pasaulinio lygio mokslininkas, ginekologinės endokrinologijos tėvas, pasakė, kad šiuolaikiniai hormoniniai kontraceptikai yra labai saugūs, rimtų pašalinių poveikių pasitaiko retai, o jų baimė sukelia didesnę riziką sveikatai nei šiuolaikinė hormoninė kontracepcija.

„Mamos žurnalas

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


4 + = devyni