Ar gerai anksti išleisti į darželį, tiksliau – lopšelį?

darzelmityba

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Dabar, kai kas penktas žmogus yra bedarbis, o dirbantiesiems gerokai apkarpyti atlyginimai, atrodo, labai palankus metas motinystei. Daugelis mamų taip ir planuoja, kad pasibaigus vieno vaiko auginimo atostogoms, iškart prasidėtų antrosios. Juk vaikelius beauginant ir krizė pamažu pasitrauks…

Naująją tendenciją gimdyti pametinukus pastebi ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojai. Lopšeliuose-darželiuose padaugėjo prašymų priimti mažus vaikus, nes mamos laukiasi ir gimdo pametinukus. „Prašau, priimkit mano pusantrų (ar dvejų) metų vaiką, nes man būti namuose su dviem bus per sunku,“ – tokius argumentus atvirai išsako dauguma mamų.

Finansiškai naudinga, o dvasiškai?

Vilniaus vaikų lopšelio darželio „Lazdynėlis“ direktorė Elena Markevičienė sako, kad dabar gimdyti vaikus iš tiesų racionalu. Finansiškai mamos aprūpintos, o vaiko auginimui suteikiamos net dvejų metų atostogos.

Tačiau šeimos planavimas nėra tik ekonominių ar finansinių dalykų numatymas. Kur kas svarbiau suvokti, ar mamai tikrai užteks jėgų auginti pametinukus. Yra moterų, kurios gimusios būti mamomis, joms netrūksta nei kantrybės, nei sumanumo. Tokios moterys tikrai neskubės vaiką vesti į darželį vien dėl to, kad per sunku joms.

Bet nemažai jaunų mamų neapskaičiuoja savo jėgų. Besilaukdamos antro vaikelio, jos supanikuoja, kad bus per sunku. Liūdna, kad tai ne pavieniai atvejai. Tokios šeimos ateina ir prašo, kad pusantrų metų ar dvejų sulaukęs mažylis kuo skubiau būtų priimtas į darželį, nes mamai reikės rūpintis naujagimiu.

„Aš manau, kad motinystei reikia ruoštis ir dvasiškai. Jei planuojate pametinukus, tai pirmiausia keiskite mąstymą, kad du vaikai – tai sunki našta. Du vaikai – tai šeimos džiaugsmas, o vyresnysis vaikelis bus jūsų pagalbininkas. Dabar labai geras laikas mamoms keisti požiūrį į vaikus ir į šeimos emocinę aplinką, nes yra pakankamai literatūros (ir informacijos internete) apie darnią šeimą, motinystę ir vaikų ugdymą. Pirmiausia reikia suvokti, kas yra nauja gyvybė, kodėl ji ateina į šeimą, kokie yra vaikų poreikiai. Atsakius sau į šiuos klausimus, vaikas nebeatrodys kliūtis, kurią reikia įveikti atiduodant vaiką į lopšelį“, – sako Elena Markevičienė.

Iki trejų geriausia namuose

Turbūt niekas nesiginčytų, kad kūdikiui gardžiausias yra motinos pienas. Ir kad iki trejų metų geriausia augti su mama. „Ir, mano nuomone, iki trejų vaikelis turėtų augti namuose, o ne ikimokyklinėje įstaigoje. Namų aplinka ir mamos artumas tokiame amžiuje yra visų svarbiausia, – sako Elena Markevičienė. – Mane kartais stebina tėvų nejautrumas vaikui. Kai pasiūlau vaikelį per vasarą paauginti namuose ir atvesti rudenį, atsako, kad jie patys anksti pradėjo lankyti lopšelį. Bet ar blogu pavyzdžiu mes turime sekti, kartoti tas pačias klaidas, kurias darė mūsų tėvai?“

Nors auginti pametinukus nelengva, viską galima suderinti. Svarbu vyresniajam vaikui leisti įsijausti į didžiojo brolio ar didžiosios sesutės vaidmenį. Kodėl į kūdikio migdymą nepakviesti vyresnėlio? Mama gali dainuoti lopšinę ar sekti pasaką, ir tai bus įdomu abiems vaikams. Mažasis girdės mamos balsą, matys judančias jos lūpas, tariamus žodžius. O vyresnėlis jau supras ir pasakos prasmę. O kai mama negali skirti dėmesio abiem vaikams iškart, vyresnėliui galima pasiūlyti paklausyti aktorių sekamos pasakos įrašo – taip lavės vaiko kalba, turtės jo žodynas. Dabar išleista daug puikių kompaktinių diskų, skirtų mažiems vaikams, ne tik pasakų, bet ir dainelių, vaikiško folkloro. Tokios priemonės turtina vaiko emocijas ir akiratį.

Namai, pritaikyti vaikui

Kad pametinukų auginimas namuose nebūtų sunki našta šeimai, reikia apgalvoti daugelį organizacinių dalykų. Pavyzdžiui, ar namai pritaikyti mažiems vaikams? „Dabar jaunos šeimos, įsirengdamos namus, daug dėmesio skiria interjero dizainui ir kartais pamiršta, kad tuose namuose gyvens vaikai. Ar tikrai svečiams skirtas tualetas yra reikalingesnis negu vaikiškas?

Retai kuri šeima sugalvoja vaikams įrengti jiems pritaikytą tualeto ir vonios kambarį. Mes savo darželyje turime mažus, vaikiškus klozetus. Ir nekyla jokių problemų dėl higieninių įgūdžių. Jei vaikams pritaikyti praustuvai ir klozetai būtų namuose, mamos pamatytų, kaip tai patogu.

Kad žaislai nesimėtytų po visus namus, reikia turėti pakankamai vaikiškų lentynų, dėžių ir stalčių, į kuriuos būtų galima visa tai sudėti. Jie turi būti vaikui lengvai pasiekiami, nesunkūs, kad mažylis pats norėtų susitvarkyti savo žaidimo erdvę. Kartais mamos sako, kad su pusantrų ar dvejų metų vaiku namuose neįmanoma palaikyti tvarkos. Netiesa. Visų pirma pastebėkite, ar vaikas tikrai turi tiek žaislų, kiek jam reikia. Dažniausiai žaislų būna per daug. Pavyzdžiui, vaikui visiškai pakanka poros minkštų žaislų, su kuriais jis žais siužetinius žaidimus. Jei namuose stovi pilnas maišas meškiukų ir kiškiukų, mažyliui greitai pabos. Žaislai turėtų būti lavinantys, skatinantys saviraišką. Jei manote, kad namuose žaislų prisikaupė per daug, leiskite daliai nukeliauti į saugyklą arba pas draugus, vėliau sukeisite vietomis. Nuo mažens vaiką reikėtų skatinti susitvarkyti.

Tvarkymąsi galima paversti žaidimu. Pavyzdžiui, viena lentyna yra mašinų garažas. Mama kartu su vaikeliu mažas mašinėles sukrauna į didesnį sunkvežimį ir veža į garažą. Mergaites žavi lėlių namai. Jei lėlėms skirta atvira patogi lentyna, mergaitė norės lėlytes migdyti arba susodinti į ją, tvarkingai sudėti žaislinius indelius ar meškiukus. Tvarkymasis bus tarsi žaidimas, kuriame dalyvauja ir mama. Vyresnysis vaikas nesijaus pamirštas, o mama bus patenkinta, kad namai sutvarkyti.“

Yra mamų, kurios bijo, kad dvimetukas ko nors nepadarytų naujagimiui, neprileidžia jo prie mažojo lovytės. Tokios mamos nori kuo greičiau vesti vaiką į darželį, kad didžiąją dienos dalį jis netrukdytų mamai rūpintis mažiuku. Bet jei dvejų metų vaikeliui bus kalbama, koks jis didelis ir svarbus namuose, koks puikus pagalbininkas, jis ir elgsis kaip didelis.

Kada geriausia į darželį?

Jei šeima, auginanti pametinukus, nutaria vyresnįjį vaiką leisti į lopšelį, reikia gerai apgalvoti laiką, kada tai daryti. Vaikui didžiulis šokas, jei jis išleidžiamas tuo pat metu, kada gimsta naujasis šeimos narys. Jo gyvenime tada per daug permainų.

Dažniausiai šeimos nori leisti į lopšelį iki broliuko ar sesutės gimimo. Būtų geriau, jei gimus vaikeliui, vyresnėlis dar kurį laiką pabūtų namuose, apsiprastų su nauju savo vaidmeniu, o tik tada išeitų į ikimokyklinę įstaigą.

„Aš šeimoms siūlau pratinti vaiką palaipsniui, pavyzdžiui, per vasarą ateiti su vaiku į darželio kiemą pažaisti su kitais vaikais, o tik nuo rudens palikti ilgesniam laikui. Visi darželiai yra atviri bendruomenės poreikiams. Ypač vasarą vaikai daug laiko praleidžia lauke, tad mamos niekam netrukdys, jei jų vaikutis prisijungs prie grupės ir pažais keletą valandų“, – sako Elena Markevičienė.

Būtų gerai, jei pametinukus auginanti šeima turėtų galimybę vaiką palikti tik keletui valandų. Tai būtų laikas, kada mama gali pailsėti, o paskui vėl pilnavertiškai bendrauti su abiem vaikeliais. Užsienyje labai populiaru vaiką ikimokyklinėje įstaigoje ugdyti 4-6 valandas. Yra net lopšelių kūdikiams, kur mama gali kelerių mėnesių vaikutį palikti kvalifikuotų specialistų globai, o pati nueiti į kirpyklą, pas gydytoją ar į banką. Pas mus dažniausiai vaikelis atvedamas į lopšelį visai dienai.

Kaip paruošti vaiką lopšeliui?

Vyresnysis vaikas turėtų jaustis svarbus šeimoje. Jis jau paaugo, daug ko išmoko, tad laikas susitikti su kitais vaikais, mokytis šokti, dainuoti, sportuoti.

Ruošiant vaiką į lopšelį, namuose reikia skatinti jo savarankiškumo įgūdžius, mokyti apsirengti. Reikėtų peržiūrėti vaiko drabužėlius ir avalynę – ar jie praktiški, ar lengva nusimauti, užsisegti? Kartais mamos kreipia dėmesį į drabužėlio grožį, nepagalvodamos apie patogumą, nors tokį drabužėlį net auklėtojoms sunku aprengti, ką jau kalbėti apie patį vaiką. Batukai turėtų būti lengvai aunami, su lipdukais. Ugdant vaiko savarankiškumą, labai svarbu nesijuokti, nebarti, jei batukus užsiaus ne ant tos kojos ar pėdkelnes apsivilks išvirkščias. Svarbu vaiką pagirti už pastangas.

Kitas svarbus dalykas – savarankiški valgymo įgūdžiai. Užsienyje vaikai savarankiškai valgyti pradeda anksti. „Pavyzdžiui, skandinavų darželyje teko matyti, kaip pusantrų metų vaikučiai sėdi prie vaikiškų staliukų, ant kurių padėta duonos, sviesto, uogienės, ir mažiukai neaštriais peiliais patys tepasi ant duonos sviestuką. Ir jiems puikiai sekasi, patinka tai daryti“, – sako Elena Markevičienė.

Mamos kartais neturi kantrybės arba bijo, kad pats valgydamas vaikas išsiterlios, geriau maitina pačios, neleisdamos vaikui būti savarankiškam. Vaiką reikia skatinti, o ne viską daryti už jį. Reikia tik turėti kantrybės, ir vaikas pats ras patogiausią šaukšto kryptį iki burnytės. Ir reikia nepraleisti to momento, kada vaikui įdomu, kada jis nori. O paskui praeina susidomėjimas. Sakoma, kad auginant vaiką negalima praleisti nė vienos detalės, kaip mezginyje negalima praleisti akies.

Paprastai lopšelyje vaikas kur kas greičiau išmoksta būti savarankiškas negu namuose. Pirmiausia dėl to, kad šalia nėra mamos, kuri patarnautų kiekviename žingsnyje. Nemažiau svarbus ir kitų vaikų pavyzdys. Vaikai mėgdžioja vieni kitus ir greitai mokosi naujų dalykų.

Prieš pradėdamas lankyti lopšelį vaikas turėtų mokytis ir higienos įgūdžių. Išmokyti vaiką „ant puoduko“ reikia nemažai kantrybės. Žinoma, didžiulis gyvenimo palengvinimas yra sauskelnės, bet jas segėdamas vaikas neturi galimybės pajusti nepatogumo, kurį sukelia šlapios kelnytės. „Kartais mamos, atvedusios naujoką, sako, kad vaikas neva jau moka prašytis ant puoduko, bet realybė rodo ką kita. Tada darželio auklėtojoms tenka atpratinti vaiką nuo sauskelnių. Beje, labai pasiteisina integruotos darželio grupės, kuriose vaikučiai yra skirtingo amžiaus. Auklėtojoms tokioje grupėje dirbti nelengva, bet vaikams naudinga – vyresnieji išmoksta globoti mažiukus, o mažiukai mato autoritetus – didesnius vaikus, ir greitai turtėja jų įgūdžiai“, – sako „Lazdynėlio“ direktorė.

Labai skiriasi lopšelinukų kalbos įgūdžiai. „Vieni dvimetukai jau kalba, kiti dar ne. Akivaizdžiai matyti, kiek su vaiku kalbama šeimoje. Labai svarbios vaiko kalbai knygelės, įgarsintos pasakos, kur vaikas girdi taisyklingą, literatūrinę kalbą. Jei mama arba auklė kieme tik stovi šalia smėlio dėžės, kurioje kapstosi vaikas, ir nebendrauja, tai vaiko kalba bus skurdi. Vaiko kalbos turtinimui svarbūs yra tradiciniais ritualai – šeimos pusryčiai, pietūs. Jų metu girdimi malonybiniai žodeliai, „ačiū“, ,,prašau“, „skanumėlis“, „gardumėlis“, – sako Elena Markevičienė.

Jei nenori iš darželio

„Yra mamų, kurios išleidžia nė dvejų neturinčius vaikelius į lopšelį ir džiaugiasi, kad vaikas vakare nenori eiti namo. Mažas vaikas nesumeluos – jam, matyt, lopšelyje tikrai gera. Reikia tik džiaugtis, kad naujoje vietoje jis pritapo, jaučiasi saugus. Bet tai signalas mamai, ką ji daro ne taip, ko trūksta namuose, kad vaikas nenori eiti į namus? Kodėl nebėra traukos, kurią mažas vaikas natūraliai turėtų jausti mamai? Mamai reikia pastangų, kad atkurtų artimą ryšį su vaiku. Patarčiau namuose sukurti erdvę, kurioje atsirastų staigmenos, ir veiklą, kuri sudomintų vaiką. Galbūt, parėjus į namus, kartu kepti sausainukus „širdeles“ arba nusipirkti naują knygelę ir prieš miegą paskaityti? Vaikams tokie jaukūs namų ritualai labai svarbūs. Ir tuos ritualus reikėtų pradėti praktikuoti kuo anksčiau. Netiesa, kad vaikas, kol mažas, nieko nesupranta. Jis supranta ir atsimena, o svarbiausia, tai tampa svarbia jo gyvenimo dalimi“, – sako Elena Markevičienė.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 − = keturi