Vaistažolių arbata skirta kasdieniniam „plempimui“ ar tik esant reikalui?

Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt

Laimos Druknerytės nuotr. www.laimafoto.lt

Praėjo laikai, kai kiekvienuose namuose būdavo džiovintų liepų žiedų, aviečių kotų, ramunėlių ar medetkų atsargų. Dabar vaistažolių arbatomis „nebesišvaistoma“, jos laikomos ne ką mažesniu vaistu nei tabletės.

Apie arbatas vaikams kalbamės su vaikų ligų gydytoju dr. Algimantu Vingru.

Ar pirkti vaistažoles vaistinėje, ar iš turguje prekiaujančių bobučių? Jų suriktos žolytės atrodo taip jaukiai…

Apie gydomąsias žolelių savybes žmonija žino nuo neatmenamų laikų. Augalai buvo pirmieji vaistai, kuriuos aptiko mūsų protėviai, beklaidžiodami gamtoje. Amžiams bėgant, žinios apie gydomąsias augalų savybes tobulėjo. Jos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Dabar jau žinoma, kad kiekvienoje vaistažolėje yra daug medžiagų, kurios veikia organizmą, ir kad tų medžiagų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių.

Iš turgaus močiutės pirktų vaistažolių gaminti arbatą neatsargu, nes nežinia, kur močiutė jas rinko, kaip džiovino, kur ir kiek laiko laikė sudžiovintas. Vaistažolės gali būti surinktos netinkamo joms rinkti oro sąlygomis ir brandos metu, neteisingai džiovintos ir laikytos, praradusios savo vertingąsias savybes. Be to retai kuri močiutė pardavėja suteikia informacijos, iš kokio vaistažolių kiekio derėtų paruošti arbatą, kaip dažnai, kada, kiek laiko ir kaip ją vartoti. Šalies ant pirštų suskaičiuojamų vaistažolių ūkių produkcija patenka vaistažolių perdirbėjams, kurie tinkamai paruošia vaistažoles, prideda vartojimo instrukciją ir duoda prekiauti vaistinėms.

Ar mama pati gali pasigaminti profesionalų vaistažolių mišinį gydomajai arbatai?

Jeigu ji yra fitoterapeutė, – kodėl gi ne. Tačiau tokių mamų juk labai mažai. Nuoširdžiai patariu vaistažolių mišinius pirkti vaistinėse, nes:

Juose teisingai parinkta vaistažolių dozė pagal vaiko amžių, nurodyta, iš kiek arbatos pakelių gaminti arbatą.

Arbatų mišiniai sudaryti taip, kad dominuotų malonus skonis ir kvapas, jų nereikėtų saldinti. Taip pat įmaišoma žolelių, kurios nepasižymi išreikštu skoniu, tačiau veikia profilaktiškai, raminamai ar gydo įvairius negalavimus.

Garantuota vaistažolių kokybė, vaistinė augalinė žaliava susmulkinta iki tam tikro dydžio dalelių. Dalelių dydis svarbus gerai veikliųjų medžiagų ekstrakcijai, todėl dalelės negali būti nei per mažos, nei per didelės.

Lengva arbatą pagaminti, nes nereikia košti. Ant vaistažolių pakuotės nurodyta, kaip tinkamai pagaminti arbatą, kokios temperatūros vandeniu užpilti 1 ar 2 pakelius vaistažolių, kiek laiko palaikyti, kad visiškai išsiskirtų vaistažolių veikliosios medžiagos.

Nurodytas vartojimo terminas ir kokiomis sąlygomis laikyti nusipirktus vaistažolių pakelius.

Vaistažolių arbata skirta kasdieniniam „plempimui“ ar tik esant reikalui? Mums mamos kmynų ar ramunėlių arbatų duodavo pusryčiams prie bandelės.

Vaistažolių arbatos duodamos tik atsiradus nestipriam negalavimui, vienam ar kitam jo požymiui. Vaistažolės veikia švelniai, jos nepakeičia gydytojo skirtų vaistų, tačiau gali turėti įtakos gydytojo skirtų vaistų veikimui, todėl būtina pasakyti gydytojui, kad vartojote ar vartojate vaistažoles. Nerekomenduojama vienos rūšies arba panašaus poveikio bei sudėties arbatos gerti kelis kartus per dieną keletą savaičių.

O jei mama trokšta vaistažoles džiovintis pati?

Degant noru džiovinti vaistažoles, būtina tinkamai jas surinkti ir žinoti, kad jų džiovinimas, norint, kad jose išliktų veikliosios medžiagos, yra kruopštus atitinkamų sąlygų reikalaujantis darbas. Vaistažolės renkamos giedrią dieną laukuose, pievose, miškuose, kur retai įžengia žmogus, nukritus rasai, pirmoje dienos pusėje, paisant kiekvienos vaistažolės rinkimo kalendoriaus. Kalendorius nurodo, kada daugiausiai veikliųjų medžiagų susikaupia kiekvienos rūšies vaistažolėje. Skinant lapus nuo augalų, reikia stengtis nuskinti tik apie 40 proc. lapų, t.y. daryti taip, kad nesutriktų augalo gyvybingumas. Vaistažolės renkamos į pintines, krepšius, retos medžiagos maišus. Ką tik surinktą žolę nevalia palikti kur nors sukimštą, surištą, suspaustą, kad nepradėtų kaisti. Vaistažolės džiovinamos tamsioje patalpoje pavėsyje laisvai paskleidus. Labai svarbu jas džiovinant vartyti, kad vienodai džiūtų. Džiovinant taip pat svarbu pasirūpinti, kad oras patalpoje nuolat cirkuliuotų. Netinka greitinti džiovinimo proceso, pvz., vaistažoles džiovinti orkaitėje. Džiovinimo procesas neretai užtrunka apie 10 dienų.

Sudžiovintas arbatžoles geriausia laikyti užsukamuose stikliniuose indeliuose tamsioje vietoje kambario temperatūroje. Jokių vaistažolių negalima laikyti jokiose plastikinėse pakuotėse, kadangi su plastiku reaguodamos vaistažolių veikliosios medžiagos gali sudaryti sveikatai pavojingus junginius. Tinkamai surinktų, sudžiovintų ir tinkamai laikomų vaistažolių vaisiai, uogos, sėklos savo naudingąsias savybes išlaiko apie 1 metus, o lapų – 2 metus. Dera prisiminti, kad nuo „visų ligų“ vaistažolių neįmanoma prisirinkti, nes to, kokių ligų požymių per metus ar dvejus atsiras, nenumatys nė aiškiaregiai…

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 7