Kūdikio intelektą 67 proc. lemia gimdos aplinka, ir tik 33 proc. – genai

olesia-111

Olesios Michalovskajos nuotr. www.michalovskaja.com

Šiuo metu manoma, kad kūdikio intelektą ir emocinę pusiausvyrą net 67 proc. lemia gimdos aplinka, ir tik 33 proc. – genai. Kadangi šioje srityje atliekama daugybė tyrimų ir stebėjimų, galbūt procentai dar labiau pasistūmės gimdos aplinkos naudai.

Ultragarsas tik nuo 1953 m.

Vaisiaus gyvenimas įsčiose tūkstantmečius buvo apgaubtas paslapties. Kaip žmogutis atrodo? Ką ten veikia? Ar jis – tik judanti bejausmė būtybė, ar turi sielą, jausmus? Į šiuos klausimus pradėta atsakinėti tik nuo 1953 metų, kai buvo pirmą kartą pažvelgta į mažylį ultragarsu.

Tobulėjo ultragarso aparatai, filmavimo ir fotografavimo technika, o 1969 metais supratimas apie vaisiaus gyvenimą visiškai pasikeitė. Medicinos srities fotografas, Stokholmo universiteto medicinos garbės daktaras profesorius Lenartas Nilsonas (Lennart Nilson) pateikė visuomenei unikalią spalvotų nuotraukų seriją apie vaisiaus kasdienybę mamos pilvuke. Nuotraukas jis padarė savo sukonstruotu aparatu (nuotraukomis galite pasigrožėti svetainėje http://www.lennartnilsson.com/child_is_born.html). Ir kas gi paaiškėjo?

Nenuobodus gyvenimas įsčiose

Prisilietimai. Iki tol buvo manoma, kad vaisius nieko nejaučia, negirdi, nemato. Tiesiog auga ir bręsta mamos įsčiose, kol ateina laikas gimti. Atsiradus ultragarsui, atliktus ilgus stebėjimus, remiantis unikaliais L.Nilsono užfiksuotais vaizdais, tapo aišku, kad vaisius anaiptol nėra toks bejausmė, beasmenė būtybė.

6-7 savaitę mažylis pradeda judėti. Jau 8 savaitę jis pradeda jausti prisilietimus. Darant vaisiaus vandenų tyrimą (duriant adata per pilvo sienelę), vaisius stumia rankytėmis adatą. 18 savaitę, kai mama tik pajunta pirmuosius judesius, vaikutis pilvuke gyvena nenuobodų, aktyvų gyvenimą. Jis žaidžia su virkštele, su savo pirščiukais. Dvynukai įsčiose… žaidžia vienas su kitu.

Viso nėštumo metu, o ypač paskutiniais 3 mėnesiais, gimda reguliariai po keletą minučių susitraukia. Šie susitraukimai spaudžia vaiką ir yra jam svarbus stimulas jutimo organams ir smegenims vystytis.Kai mama glosto pilvą arba jį lengvai plekšnoja, vaikutis gerai jaučia šį stimulą nurimsta. Jis gali net ir žaisti su jumis: jeigu prisiliesite prie jo ten, kur jis spiria, jis gali atsakyti nauju spyriu. Kai kurie vaikai taip žaidžia ir seka jūsų ranką: spiria ten, kur jūs ją padedate.

Jūsų vaikas gali atpažinti, kas prie jo liečiasi per pilvo sienelę! Stebint ultragarsu, galima matyti, kaip vaikas atpažįsta tėčio prisilietimą ir juda jo kryptim. O jeigu gydytojas deda savo ranką ten pat, vaikas iškart nustoja judėti, lyg suprasdamas, kad bendrauja su nepažįstamu žmogumi.

Be to, vaikas jau pradeda suprasti save. Jis čiulpia nykštį, patirdamas pasitenkinimą ir nurimdamas, žaidžia su kitais pirštais, liečia savo galvą ir čiuopia šalia plaukiojančią virkštelę.

Uoslė. 20 savaitę atsiranda uoslė, tik mažiukas ja dar negali naudotis, nes įsčiose nėra oro. Užtat po gimimo uoslė būna labai stipri. Pirmąją parą naujagimis atskiria savo mamą pagal priešpienio kvapą. Buvo atliktas eksperimentas – naujagimiams prie nosytės pridėtos servetėlės, suvilgytos skirtingų mamų priešpieniu. Naujagimiai, užuodę svetimą pieną, nusukdavo galvą, o pajutę „savąjį“ čepsėdavo. Analoginiai tyrimai buvo atlikti su kitais kvapais. Žinoma, jog česnako kvapas papuola į vaisiaus vandenis. Viena grupė moterų valgė česnaką paskutines 3 nėštumo savaites, o kita – ne. Po gimdymo naujagimius paguldė į lovytes su dviem pagalvėlėm: viena kvepėjo česnaku, o kita – ne. Vaikai motinų, kurios valgė česnaką, 3 kartus dažniau uostė pagalvėles su česnako kvapu, o kiti vaikai iškart nusisukdavo. Tai įrodo, jog naujagimiai nemėgsta aštraus česnako kvapo, jeigu neprisimena jo iš netolimos praeities ir jis neatrodo jam pažįstamas.

Klausa. 18-20 savaitę vaisius kuo puikiausiai girdi – tiek vidinius mamos organizmo garsus, tiek balsus iš išorės. Iš pradžių vaikutis dar neatskiria tėčio balso nuo kaimyno, bet 24 savaitę susiformuoja vidinė ausis, ir vaisius jau gali atskirti pažįstamus balsus nuo svetimų. Ypač gerai vaikutis girdi mamos kalbą, jaučia vibraciją. Jam smagu išgirsti raminantį mamos kalbėjimą.

Ryte mama, uždėjusi ranką ant pilvuko, galėtų pasisveikinti – „labas rytas, mažyli“, o vakare palinkėti saldžių sapnų – „ramiai miegok, vaikuti“. Tėtis irgi gali susikurti savo ritualus, kalbėti su vaikučiu. Vienas tėtis pasakojo, kad visą nėštumą kalbėjosi su pilvuku, o kai gimė sūnelis, tėtis garsiai pasakė: „Vaikuti, pažiūrėk, aš tavo tėtis!“. Visų nuostabai, naujagimis atsisuko į tėtį ir nusišypsojo. Beje, jeigu naujagimiui į vieną ausį šnabžda mama, į kitą – tėtis, jis paprastai pasisuka į mamą. O jei naujagimiui į vieną ausį šnibždatėtis, o į kitą – nepažįstamas vyras, vaikutis 4 kartus iš 5 pasisuka į tėtį.

Japonų mokslininkai nustatė, kad vaisius dieną-naktį girdi 80-85 decibelų garsą. Kai pajunta 100-110 decibelų (mamai sėdint kino teatre, koncerte), parodo judesiais, ar jam patinka, ar ne. Kartais judesiai gali pasidaryti net skausmingi – tada mamai turi būti aišku, kad iš koncerto reikia išeiti, vaikučiui nemalonu. 130-140 decibelai, kuriuos vaisius girdi įsčiose, jau gali sukelti kurtumą. Prie Osakos oro uosto, kur dažnai girdėti kylančių ir besileidžiančių lėktuvų garsai, daug metus gimdavo daug neprigirdinčių vaikų. Tai įrodė, kad vaisius turi puikią klausą, ir ją galima ne tik lavinti, bet ir sužaloti. Iš išorės garsai vaisių  pasiekia tik 1/3 silpnesni, nei realybėje.

Rega. 16 savaitę vaikutis įsčiose jau mato, nes akytės išsivysto pirmuoju nėštumo trimestru. Įsčiose tamsu, todėl vaisius negali daug ko pamatyti, tačiau jis reaguoja į ryškią šviesą, pavyzdžiui, kai mama deginasi, atsukusi nuogą pilvuką į saulę. Tada vaisiaus vandenys nusidažo oranžine spalva, vaisius markstosi, net nusuka galvytę.

Skonis. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisius kasdien išgeria apie pusę litro vaisiaus vandenų (toks kiekis atitinka pusę jo svorio). Jis ne tik geria, bet ir, žinoma, šlapinasi. Ar neužsiteršia vaisiaus vandenys? Tikrai ne, nes kas 4 valandas jų sudėtis pasikeičia. Vaisiaus vandenys mažyliui labai skanūs, nes skonis primena mamos pieno skonį – taip gamta pratina vaikutį prie būsimo „meniu“. Vaisiaus vandenų skonis šiek tiek keičiasi, priklausomai nuo to, ką mama valgo. Todėl sakoma, kad pagimdžius moteriai reikia valgyti tai, ką valgė būdama nėščia – vaikutis šiuos skonius jau atradęs, jie jam patinka.

Ne tik fiziniai pojūčiai

Kol kas kalbėjome apie fizinius vaisiaus pojūčius. O ar vaikutis ką nors galvoja? Kas „dedasi“  jo galvytėje, širdelėje? Ar jis turi tik pojūčius, ar ir jaučia, pavyzdžiui, baimę, džiaugsmą, nusivylimą, laimę? Tyrimai įrodė  – taip. Ilgamečiai stebėjimai paneigė tūkstantmečiais galiojusį įsitikinimą, kad gimęs vaikas yra „tabula rasa“ – švari lenta, į kurią nuo gimimo minutės galima pradėti kažką įrašyti. Akivaizdu, kad vaikutis jau gimsta, turėdamas didžiulį bagažą. Mamos mintys ir nuotaikos nėštumo metu persiduoda vaisiui. Pavyzdžiui, atliktas tyrimas parodė, kad jeigu mama labai laukia berniuko ir bendrauja su vaisiumi – kaip su berniuku, o gimsta mergaitė (arba atvirkščiai), toks vaikutis visą gyvenimą elgiasi kaip priešingos lyties atstovas (berniukai būna moteriški, o mergaitės – vyriškos). Kongrese, kuriame buvo aptarinėjama vaisiaus psichologija, net 19 šalių mokslininkai pateikė duomenis, kokią žalą vaiko psichikai padaro mamos svarstymai – darytis abortą ar ne.

Štai dėl ko patariama nėščioms poroms nusiteikti pozityviai, gyventi kuo šviesesnėmis nuotaikomis, bendrauti su įsčiose augančiu mažyliu. Rekomenduojama jau pirmą nėštumo trimestrą apsilankyti nėščiųjų mokymuose, neatidėlioti to nėštumo pabaigai. Kodėl? Kad liktų laiko produktyviai bendrauti su vaikučiu.

Stimuliavimas geromis emocijomis

Įrodyta, kad 28-32 savaitę vaisius jau turi ilgalaikę atmintį, prisimena mamos jam perduodamas emocijas. Fiziškai vaikutį galima stimuliuoti garsais, kvapais, skoniais (mamos valgomu maistu), aplinkos temperatūros pokyčiais. Lygiai taip pat galima stimuliuoti vaisių emocijomis – kai mama patiria smagius išgyvenimus, pavyzdžiui, bendraudama su mylimais žmonėmis, žiūrėdama komedijas, medituodama. Tuomet išsiskiria tam tikri hormonai, pasikeičia druskų balansas, vaisius tai labai greitai pajunta. Kai mamai gera, gera ir jam. Deja – ir atvirkščiai… Mamos patiriamas stresas duoda signalą antinksčiams, šie gamina adrenaliną, kuris susiaurina kraujagysles ir priverčia vaisių patirti deguonies badą, dėl to silpniau vystosi smegenys.

Kaip „auklėti“ vaisių?

Sokratas sakė: „Vaiką  reikia auklėti iki gimimo, ir net iki pradėjimo“. Kaip gi auklėti vaisių?

Kiekvieną dieną mažylį reikėtų švelniai stimuliuoti kalbomis, dainavimu, žaidimais. Lengviausia yra garso stimuliacija – švelnus pilvo stuksenimas, šnabždėjimas, dainavimas aukštomis ir žemomis natomis. Vaisius greitai parodo, kokie žaidimai ir garsai jam patinka, kokie – ne. Gimęs mažylis (jei su juo buvo bendraujama) gali pažinti iki 1500 muzikinių tonų. Ne veltui muzikologai sako, kad žmogaus muzikinė klausa formuojasi įsčiose. Ištirta, kaip vaisių veikia 57 kompozitorių kūriniai.

Labiausiai tinkama pasirodė V.A.Mocarto muzika. Mokslininkai svarstė – kodėl, kuo ji ypatinga? Pasirodo, šio kompozitoriaus kūriniuose muzikinės frazės pasikartoja kas 20-30 sekundžių (o būtent toks yra smegenų veiklos ciklas). Be to, ši muzika atitinka širdies plakimo ritmą – 60-70 kartų per sekundę. Klasikinės muzikos įtaka, didinanti vaisiaus intelektą, buvo pavadinta „Mocarto efektu“. Puikiai vaisių veikia A.Vivaldžio, P. Čaikovskio, F.Mendelsono muzika.

Ar vaikutis prisimins melodijas, kurias girdėjo būdamas įsčiose? Daug tyrimų patvirtina, jog po gimimo išgirdę muziką (kurios klausėsi dar negimę), vaikučiai nustodavo judėti, suklusdavo, jų pulsas sulėtėdavo, jie tapdavo ramesni ir dėmesingesni. Jeigu mama reguliariai žiūri kokią nors programą, kurioje girdėti nuolat pasikartojantis muzikiniu fonas, ultragarso tyrimai patvirtina, kad vaikas reaguoja į tą muziką daug aktyviau judėdamas.

Nepavėluokite

Didysis smegenų vystymosi šuolis prasideda 8 nėštumo savaitę ir tęsiasi iki 14 (antrasis šuolis prasideda 10 savaitę po gimimo ir trunka net 2-3 metus). Tad stimuliavimo nereikia atidėti paskutiniam nėštumo mėnesiui. Žinoma, psichologiškai lengviau bendrauti su jau dideliu vaisiumi, kai į prisilietimą jis gali atsakyti judesiu, kai mama gali pajusti jo nuotaikas, patinka-nepatinka. Bet ne mažiau svarbu bendrauti ir su vos užsimezgusiu, dar nejaučiamu, bet jau augančiu ir dėmesio reikalaujančiu mažyliu. Akušeriai greitai atskiria naujagimius, su kuriais tėveliai bendravo iki gimimo. Jie būna stipresni, aktyvesni. 2-3 savaičių mažyliai sukioja ir kelia galvą, aktyviai domisi aplinka. Paklausus tėvų, „ar kalbėjote su dar negimusiu vaikučiu, dainavote jam?“, tėvai atsako: „Taip, o iš kur žinote?“.

Akušeris Romualdas Šemeta

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − = 6