Astma – nuo kūdikystės

astma

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Alergijos raida daugmaž žinoma – kūdikystėje atopinis dermatitas, tik gerokai vėliau galintis pereiti į alerginę slogą ar astmą. Tačiau kartais alergijos eiga būna netipinė, ir astma suserga kūdikiai. Pasakoja mama Rasa.

Puiki pradžia be nerimo šešėlio

Santuokoje pragyvenę beveik šešerius metus nusprendėme, kad jau esame pasiruošę būti gerais tėvais ir pradėjome planuoti vaikutį. Apsilankėme pas gydytojus, profilaktiškai pasitikrinome sveikatą. Kaip būsimai nėštukei ginekologas skyrė gerti folio rūgštį. Jau po dviejų mėnesių ultragarso ekrane gydytojas parodė mažyti taškelį – mūsų leliuką.

Nėštumo pradžia nebuvo labai smagi, pirmus 3 mėnesius laaabai pykino. Buvau bebaigianti studijas Vilniaus universitete, vyras dirbo paskutinius mėnesius svetimoj šaly, naujai nusipirktas butas buvo panašus į statybų aikštelę. Tik apie penktą nėštumo mėnesį pradėjau puikiai jaustis. Kol dienomis vyras remontuodavo butą, aš svečiuodavausi pas mamą, anytą ar močiutę. Pilvukas puikiai augo, jokių sveikatos problemų neturėjau iki pat gimdymo. Berniukas gimė sveikutėlis, nepernešiotas, gražia odyte, 3 690 g, 54 cm. Buvo įvertintas tarp 9-10 balų.

Pirmasis pavasaris

Augant sūnui nepastebėjome, kad jis būtų kažkam konkrečiai alergiškas. Niekada nebuvo jokių odos bėrimų, maitinau savo pienu 9 mėnesius ir galėjau valgyti įvairų maistą. Nebuvo skausmingų pilvuko pūtimų ar ašarotų nuo alergeno akių.

Pirmą kartą Tonis susirgo pavasarį, pradėjus sprogti medžiams. Jam tada buvo beveik 6 mėnesiai. Galbūt kažkokių alergenų prisirinko vaiko nosytėje, ji pradėjo šlapiuoti, o po kiek laiko – oplia, jau ir kosėja. Kosulys sunkėjo, pakilo temperatūra – kreipėmės į šeimos gydytoją. Ji, nenorėdama rizikuoti, išsiuntė mus į ligoninę. Ten pirmą kartą išgirdome įtarinėjimus apie galimą astmos ligą. Mūsų paklausė, ar giminėje yra sergančių astma. Buvome girdėję niekuo nepagrįstas kalbas, kad vyro senelis galėjo sirgti šia liga. Daugiau jokių žinių apie galimą ligos paveldėjimą nežinojome.

Ir vėl ligoninė

Neilgai trukus bronchitas pasikarotojo. Tonis galėjo sušalti miegodamas savo lovytėje, nes nuolat nusispardydavo antklodę. Vėl sloga, kosulys, vėl gėrėme gydytojo skirtus „Ventoliną“ ir „Hedeliksą“ – nepadėjo, pakilo temperatūra. Nuvykome pas šeimos gydytoją, o ji iš savo kabineto iškvietė greitąją ir išsiuntė į ligoninę. Pamenu, tuomet labai pykau, nes nebuvau pasiruošusi iš karto važiuoti į ligoninę, neturėjau nei pakankamai sauskelnių, nei maisto vaikui, viską gavau tik vėlai vakare, kai vyras grįžo iš darbo. Toniukui buvo apie 10 mėnesių, aš jo nebemaitinau krūtimi, o ligoninės košelių jis nevalgė, nes buvo įpratęs tik prie savo maistelio. Ligoninėje švietė vaiko plaučiukus – nieko blogo nerado, apgydė sirupėliais ir antibiotikais. Po kelių dienų į mūsų palatą paguldė mamą su sunkiai sergančiu vaiku ir šis, žinoma, apkrėtė jau sveikstantį Tonį. Ryte turėjome važiuoti namo, tačiau naktį sūnui pakilo aukšta temperatūra ir teko dar savaitę gydytis. Ryte vizituojanti gydytoja pati pripažino, kad gal nereikėjo taip sunkiai susirgusio vaiko guldyti į tą pačią palatą su Toniuku, bet buvo kaip buvo.

Mums ligoninė – didžiausia gyvenimo trauma, vaiko venos smulkutės, trūkinėjančios, kateterį statydavo po 3 kartus į dieną, kol galiausiai tai tapo visiškai nebeįmanoma. Tada 5 kartus per dieną leisdavo antibiotikus į raumenį (užpakaliuką), nes nebebūdavo kūnelyje vietos, kur būtų galima įkišti tą kateterį. Verkiu iki šiol prisiminusi, kaip matau seseles koridoriumi atnešančias Toniuką nuo adatų dūrių apsikruvinusiais drabužėliais ir dar kalbančias tarpusavyje, kad labai spardosi vaikas, reiktų kitą kartą vystyklais surišti. Gal tiesiog sutapo, kad mus gydė nemalonūs žmonės, nežinau, bet taip buvo tik gydantis Panevėžio infekcinėje ligoninėje.

Pirmasis astmos priepuolis ir vėl ligoninė

Neilgai trukus Tonį naktį ištiko pirmasis rimtas astmos priepuolis. Tuomet jau gydėmės pas kitą šeimos gydytoją, turėjome pripažintą ligą – astmą, naudojomės kūdikiams skirta tarpine (astma gydoma įkvepiamais vaistais, kuriuos vaikas įkvepia naudodamas tam tikrą prietaisą – inhaliatorių su tarpine).

Naktį skubiai kvietėme greitąją pagalbą, nes pirmą kartą mūsų akyse vaikas pradėjo kosėti (loti), paskui dusti, išsigandome. Buvo siūlyta gultis į centrinę ligoninę, nes įtarė ir plaučių uždegimą. Taip atsiradome ligoninėje trečią kartą (tik šį kartą jau kitoje). Pasitaikė, kad Tonį gydė pati ligoninės vedėja, ji pastebėjo, kad vaikas su šia tarpine negauna reikiamos dozės vaistų, todėl gydė ligoninės tarpinėmis, o besigydydami gavome reikiamą tarpinę (ją nupirko Toniuko krikšto mama). Ligos diagnozė – bronchinė, alerginė astma ir bronchitas. Sūnui, žinoma, vėl 5 kartus per dieną į raumenį buvo leidžiami antibiotikai, dėl dažno verkimo Tonis dažnai vemdavo, norėdami tai sustabdyti gydytojai jam leido net hormonus.

Kai vaikas apsveiko ir mus išleido namo, iki smulkmenų buvome išmokyti, kaip numalšinti astmos priepuolį namų sąlygomis ir kokias preparatais sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Viskas iki šiol puikiai veikia ir be galo tuo džiaugiamės.

Kadangi Tonis paskutinį kartą ligoninėje gulėjo jau metukų su trupučiu, daugiau suprato ir įgijo baltų chalatų baimę. Tris mėnesius po grįžimo iš ligoninės nepratarė nė vieno žodžio, o paskui vėl iš naujo pradėjo kalbėti nuo „mama“, „tete“, „baba“…. Lankėmės pas įvairius specialistus, chalatų baimę vaikas pamiršo, bet kalba nepasistūmėjo. Tikimės, kad nuo rugsėjo lankomas darželis, vaikų kolektyvas, nauja logopedė padės prabilti. Šiuo metu paprašius vaiko kažką naujo pasakyti jis purto galvą ir sako „nee“.

Kaip gyventi su astma

Darėme kraujo tyrimą mišrių alergenų tyrimui. Pagal kraujo tyrimą labiausiai vaikas alergiškas dulkių erkutėms ir pelėsiams. Visi kiti alergenai nestipriai veikiantys tarp 1/0. Gydytojai minėjo, kad reikėtų kraujo tyrimą pakartoti po kelerių metų, nes vaikui augant viskas keičiasi.

Iki Toniui suėjo dveji metukai naudojome inhaliuojamuosius vaistus („Fliksotidą“ ir „Ventoliną“), vėliau prisidėjo ir geriamieji („Singuliaras“ po 1 tabletę 1 kartą į dieną). Kol gydėmės pas pirmąją šeimos gydytoją, vaikui pradėjus kosėti (loti kaip šuniukas) girdydavome specialiuoju švirkštu geriamąją „Ventolino“ suspensiją. Toks gydymo būdas nepadėjo. Kai pakeitėme šeimos gydytoją, ši tuojau pat skyrė siuntimą pas pulmonologą, kad galėtume gauti kompensuojamąjį receptą nusipirkti inhaliatorių. Kol įsigijome inhaliatorių, buvome gydytojos pamokyti naudoti vienkartinę stiklinę kaip tarpinę inhaliuojamiesiems vaistams. Pirmą kartą išgirdusi, kad stiklinaitė gali būti naudojama vaistams pasisavinti, labai kritiškai sureagavau, bet praktiškai pabandžiusi džiaugiausi rezultatais ir iki šiol stebiuosi gydytojos išradingumu.

Jau beveik metus vartojame vaistus du kartus per dieną, ryte ir vakare, po 1 stipresnio (pavasarį), po 2 silpnesnio ,,Fliksotido“ įpurškimus ir po 1 tabletę ,,Singuliaro“ (šis vaistas tikriausiai skanus, nes vaikui užtenka pabarškinti tablečių dėžutę ir jis jau laukia „saldumyno“). Vasarą poilsiaujant gamtoje sunku išvengti uodų įkandimų, todėl mums gydytoja skyrė „Lomilan“ tabletyčių nuo alergijos. Pusę tabletės vyrukas sukramto prieš vykdamas į gamtą ir nebūna problemų.

Pulmonologei pasirodome maždaug kas 1-3 mėnesius, aptariame vaikučio ligos eigą, vaistukų dozavimą. O šeimos gydytoją lankome kartą į mėnesį, nes reikia gauti kompensuojamųjų vaistukų receptus.

Kaip elgtis per priepuolį

Dabar jau gerai žinome, kaip elgtis astmos priepuolio metu. Vaikas pradeda netikėtai kosėti (loti), tai vadinama astmatiniu kosuliu. Tuomet pučiame po 2 įpūtimus „Ventolino“, ir taip kartojame kas 15 min., tol kol priepuolis praeina. Būdavo, dieną Toniukas puikiai jaučiasi, o tik užmigęs nakties miegu pradeda kosėti… Kosulys dažnėja, stiprėja, pučiame „Ventoliną“, vaikas mieguistas verkia, muistosi. Verkimas ir kosulys visuomet baigdavosi gausiu vėmimu. Nesuprantu kodėl, bet per priepuolius vėmimas būdavo ne toks, kokį maždaug visi įsivaizduoja. Tiesiog skęsdavo ir vaiko lovytė, ir kambariai, ir vonia, vienodai atrodydavome ir mes tėvai, ir vaikas. Bet po kankinančio vėmimo dar kartą sukvėpavęs „Ventoliną“ Tonis nurimdavo ir ramiai užmigdavo… apie 4 val. ryto. Tėtis į darbą eidavo nemiegojęs. Kai vaikui suėjo 1 metukai, pasikeitėme – tėtis ėmė tėvystės atostogas metams laiko, o aš dirbau.

Astmos priepuoliai pasireikšdavo dažniau, jei vaikas būdavo „pasigavęs“ kokią bacilą, susloguodavo ar po ligoninėse supumpuotų antibiotikų dozių būdavo nusilpusi imuninė sistema.

Inhaliatorius draugas

Inhaliatoriumi Tonis kvėpuoja be problemų, jei yra įjungtas patinkantis filmukas. Tuomet galima paprašyti, kad giliau pakvėpuotų, tačiau reikia kartu su juo stipriai įkvėpti ir iškvėpti (10 kartų). Be filmukų ne visada pavyksta gražiai sukvėpuoti vaistus, nes vaikui kasdienė rutina jau įgriso.

Kartais jis neša mamai, tėtei kvėpuoti ir tik paskui pats sau glaudžia prie nosytės ir rodo, kad paspausčiau vaistus. Kai buvo mažesnis, pasodindavome į kūdikėlio kėdutę, pridėdavome tarpinę jam ir vaidindavome, kad čiaudome – tai vaiką labai prajuokindavo ir jis puikiai sukvėpuodavo. Tekdavo kartais miegančiam glausti tarpinę ir leisti kvėpuoti.

Pati pirmoji mums skirta tarpinė – „Babyhaler“, tuo metu kitokios tiesiog nebuvo vaistinėse. Vargome, ji ilga, vaikui pasimuisčius išlakstydavo į kelias dalis. Guma, kuri glausdavosi prie veiduko – kieta, nepatogi, ir vaikas negaudavo reikiamos dozės vaistų, todėl dažnėjo priepuoliai. Iš nevilties naudojome ir tą tarpinę, ir vienkartinę stiklinę… Pulmonologė mums skyrė tarpinę „Aero Chamber Plius“, tačiau nė vienoje Panevėžio vaistinėje tokios nebuvo, tuomet vilnietė Toniuko krikšto mama surado žmones, kurie pardavė savo asmeninę „Aero Chamber Plius“ tarpinę, ir baigėsi visos bėdos. Po gero mėnesio sužinojome, kad tokią tarpinę jau vėl galima gauti bet kurioje vaistinėje su receptu nemokamai.

Liaudiški gydymo būdai

Toniuko 85 metų prosenelė pamokė virti jos pačios džiovintų šalpusnių lapų arbatas. Taip pusę metų vaiką girdėme tik tokia arbata. Būdavo, užplikau ąsotėlį su šalpusnių lapais, kartais, kad skonis nenusibostų įberiu žiupsnelį ramunėlių, mėtos ar melisos lapelių ir pasaldinu šaukštu medaus. Labai noriai gerdavo, bet medaus šiuo metu jam jau nė už ką nebeįsiūlysi.

Dabar Tonis dar geria vitaminus su ežiuole ir, manau, imunitetui palaikyti to pakanka. Spjaunu 3 kartus per petį – vaikas nebeserga virusinėmis ligomis jau ilgą laiką.

Pastebėję, kad sūnus geriau kvėpuoja gamtoje, pabandėme jį nuvežti prie jūros –nesvarbu, koks oras, stumdydavome vežimėlį (dabar jau pats eina) po 2-3 val. pakrante. Prie jūros mažius nei dūsta, nei jam priepuoliai ištinka, nei vaistų reikia. Toks grynas oras nuostabiai padeda astma sergančiam. Mano teta su vyru turi Šventojoje poilsio namus „Ieva“, leidžia mums pagyventi nemokamai. Tai didžiulė pagalba, už tai Jiems nuoširdžiai dėkojame. Jei ne tetos ir jos vyro pagalba, neturėtume galimybės vaikui padėti sveikti sanatorinėmis sąlygomis.

Tonis lanko ir specialias mankšteles mokyklėlėje ,,Strazdanėlės“. Sporto (ir kitos) pamokėlės vyksta kiekvieną šeštadienį. Poliklinikoje lankėme vibracinius krūtinės ir nugaros masažus, skirtus astmai, bronchitui gydyti.

Sudie, katyte

Dėl Tonio ligos teko daug ko atsisakyti. Pirmiausia – mylimos katytės Akvos. Katė buvo visiškai baltos spalvos, smulkutė, skirtingų spalvų akimis, labai meili ir tvarkinga. Beje, Toniukas niekada nėra sakęs žodžio „katė“, jis bet tokius keturkojus vadino Akva, nes toks buvo mūsų katytės vardas.

Katę be galo mylėjome, dukryte vadinome – bet vaikas svarbiau. Nors nebuvo matyti, kad Tonį kažkaip blogai veikia katė, bet paklausėme gydytojų…

Draugai padėjo surasti gerą šeimą, kuri Akvą augina ir myli. Toniukas nematė išvežamos katės ir nepasigedo, bet dabar parodyti nuotraukų negaliu, nes tuoj pat supanikuoja. Bet kokią katę pagavęs glosto, nenori paleisti.

Mes pirkome senos statybos 2 kambarių butą ir jį suremontavome dar negimus vaikui. Tačiau jam gimus ir susirgus astma, teko daryti staigias pertvarkas. Visą natūralią patalynę pakeitėme sintetine, naujutėlį minkštų gobeleninių baldų komplektą pardavėme ir už tą pačią sumą nusipirkome prastesnius, bet natūralios odos baldus. Kilimus atidavėme savo mamoms. Užuolaidas pakeitė roletai, o miegamajame – vertikalios žaliuzės.

Nupirktos naujos užuolaidos, taip ir liko gulėti spintoje… Bute padaugėjo erdvės. Žinoma, jos nebesijaučia, kai būna išversti žaislai iš dėžės (tuomet namus vadiname minų lauku). Didelį maišą pūkuotų žaislų padovanojome vaikų namams. Palikome tik mėgstamiausius Toniuko minkštukus, kuriuos dažnai skalbiame, kad nekauptų dulkių.

Visos kambarinės gėlės ištisus metus du kartus per savaitę būna išrikiuotos vonioje ir nuplautos po dušu. Rinkomės augalus lapuočius, turime tik du kaktusus, apie kiekvieną augalą pasiskaitome internete, ir jei įtariame, kad augalas gali kenkti vaikui, jį tiesiog pastatome kieme ant šiukšlių konteinerio.

Paguldytas į pūkinę patalynę vaikas pradeda kosėti (loti) ir vėliau vemti. Todėl važiuodami į svečius visada vežamės vaiko pagalvę ir antklodę. Turime visuomet pasiruošę kelioninius patalus.

Ne tik buitį turėjome pakeisti… Tėtis metė rūkyti derindamasis prie vaiko. Man teko labai palaikyti vyrą, kad nepasiduotų pagundai vėl pradėti rūkyti.

Kadangi vaikui netinka jautiena ir kiauliena, stengiamės daugiau patiekalų gaminti su paukštiena. Valgome ir patys tuos produktus, kurie nekenkia vaikui. Taip ir patys sveikiau gyvename, ir vaiko neerziname uždraustu maistu. Juk astma nemažai susijusi su mityba. Pavyzdžiui, negalima duoti bulvių traškučių ar kitokių nesveikų patiekalų, nes tai gali sukelti dusimą. Mūsų sūnus alergiškas (pagal kraujo tyrimą) bananui, pienui, kviečiams, mielėms. Toniukas dar valgydamas tik mano pieną per mėnesį priaugdavo 1-1,5 kg svorio, dabar irgi nesiskundžia apetitu. Esu girdėjusi, kad stambiam vaikui dažniau pasireiškia astma, todėl reguliuojame vaiko mitybą – ūgis auga, o svoris jau daugiau kaip pusmetis – nebe, 2 kg net nukrito.

Apie astmą

Astma – lėtinė kvėpavimo takų uždegiminės kilmės liga. Ligos požymiai: švokščiantis kvėpavimas, varginantis naktinis kosulys arba dusulys, pasunkėjęs ir pailgėjęs iškvėpimas, dusulys susidūrus su alergenu ar po fizinio krūvio, švilpimas krūtinėje, pasunkėjęs kvėpavimas.

Bronchinės astmos atsiradimas yra glaudžiai susijęs su alergija. Manoma, kad daugiau kaip 30 proc. žmonių yra alergiški. Pognozuojama, kad 2010 metais bronchine astma sirgs apie 6 proc. visų pasaulio gyventojų.

Astmos požymių turi 5-10 proc. vaikų, daugeliui jų pirmieji ligos simptomai atsiranda iki 4-5 metų. Pirmieji bronchinės astmos požymiai gali atsirasti jau ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje.

Liga „banguojanti“ – būna paūmėjimo ir remisijos fazės.

Pastebėta, kad bronchine astma dažniau serga berniukai.

Astma jaunėja, tačiau jos diagnostika pirmaisiais gyvenimo metais ypač sunki.

Astmą provokuoja alergenai, cheminės medžiagos, vaistinės medžiagos, virusinės ir bakterinės infekcijos, fizinis krūvis, emocinis stresas, šaltas oras, tabako ir malkų dūmai, įvairūs aerozoliai. Labai svarbu išsiaiškinti, kas būtent konkrečiam vaikui provokuoja astmą, ir vengti tokių situacijų.

Vaikams ypač didelį poveikį turi aplinkos alergenai: namų dulkių erkutės (manoma, kad net 80 proc. vaikų alergijos būklių susijusios su šia erkute), naminiai gyvūnai (katės, šunys, žiurkėnai, triušiai), paukščių plunksnos, buityje naudojamos cheminės pramonės. Taip pat gali alergizuoti antibiotikai, sulfanilamidai ir kiti vaistai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, šokoladas, riešutai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai ir kt.).

Bronchinės astmos priežastys gali būti neišnešiotumas, ankstyvas dirbtinis maitinimas, gausus vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas ir paveldėjimas. Vis dažniau kreipiamas dėmesys į motinos mitybos ypatumus tiek nėštumo metu, tiek maitinant kūdikį.

Vaikų bronchinė astma – ilga ir gana sunki liga. Tačiau šiandien yra labai saugių ir efektyvių vaistų, kurie padeda gerai kontroliuoti ligą. Gydytojas rekomenduoja gydymą kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgdamas į ligos sunkumą. Ligą padės nugalėti ne vien gydytojo nurodymai ir pamokymai. Svarbu, kad vaikas pats išmoktų kovoti su šia negalia ir tikėtų, kad pasveiks.

Apie 50 proc. vaikų astmos simptomai išnyksta brendimo metu. Astmą dažniau „išauga“:

berniukai

vaikai, kuriems švokštimo epizodai prasidėjo iki 2 metų

vaikai, kurie gimė nedidelio svorio

vaikai, kurie kūdikystėje ir vaikystėje sirgo dažnomis kvėpavimo takų infekcijomis

vaikai, kurie kruopščiai vykdė gydytojų nurodymus, vartojo skirtą reikiamą nuolatinį ilgalaikį gydymą.

Tuo tarpu astmos „išaugimo“ tikimybė yra mažesnė:

mergaitėms

kartu esant kitai alerginei ligai ar šeimoje sergantiesiems alerginėmis ligomis

esant dažniems ir sunkiems astmos paūmėjimams.

Kaip apsaugoti vaikus nuo šios ligos? Tiek nėščiosioms, tiek kūdikiams bronchų astmos profilaktinės priemonės yra:

„Bealerginė“ mamos dieta nėštumo metu.

≥ 6 mėn. kūdikį maitinti motinos pienu.

Vėlai įvesti papildomą maistą kūdikiams.

Vengti namų bei išorės aplinkos alergenų, tabako dūmų.

Svarbu atsiminti, kad, susirgus bronchų astma, jūsų vaikas, jūs ir gydytojas turėtumėte būti neatskiriami draugai. Kadangi ligos sunkumas, eiga, prognozė yra kiekvienam skirtingi, nuolatinis bendradarbiavimas leistų pasiekti pačių geriausių rezultatų.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du + = 7