Auga Tauragės ketvertukas. Devintasis mėnuo

keturi

Gretos Medelinės nuotr.

Rugsėjo 8-ąją gimusios Lėja, Luknė, Luka ir Milena Gedeikytės šį mėnesį papildė savo valgiaraštį ir ragauja ne tik mėsos, bet ir žuvies bei varškės. Kaip sekėsi devintąjį mėnesį, pasakoja mama Lina.

Motinos diena, kokios dar nebuvo

Gegužės mėnesio įspūdžius norėtųsi pradėti nuo Motinos dienos – kaip pirmąjį gegužės sekmadienį šventė 6 vaikučių mama Lina? „Nuvilsiu sakydama, kad didelių iškilmių ir svečių būrio nebuvo. Aplinkybės privertė vyrą išvažiuoti pas savo tėvus. Juos pastaruoju metu pakirto ligos – vyro mama neseniai patyrė insultą, tėvelis vos vaikšto, pasiremdamas lazdomis. Jie gyvena kaime, bet ūkininkauti jau nebeturi sveikatos.

Nusprendėme, kad šiuo kritiniu laikotarpiu geriausia bus, jei vyras pagyvens jų namuose, kol situacija paaiškės, ką daryti toliau. Taigi savaitę prieš Motinos dieną ir savaitgalį buvau likusi viena su šešiais vaikais (beje, vyras pas tėvus jau visas mėnuo, taigi man gegužė – tarsi išbandymas, ar sugebėčiau vaikais pasirūpinti viena). Bet kas keisčiausia – Motinos dienos rytą pramerkiau akis ir pagalvojau, kad tai pati nuostabiausia mano šventė. Visi vaikai sveiki, visi su manimi. O paskui prasidėjo vaikų staigmenos. Lukas padovanojo savos gamybos sagę, kurią dabar esu įsegusi į šventinę palaidinukę. Per darbų pamokas vaikai savo mamytėms gamino iš audinio ir spalvotų stikliukų sages – gėles. Labai gražus darbelis, tikrai ją nešiosiu. Ta sagė buvo įdėta į paties padarytą popierinę dėžutę, perrišta kaspinu – viskas pagal dovanų etiketą. O vyresnėlis Dovydas ryte išvažiavo dviračiu į miestą ir grįžo su puokšte tulpių. Aš atsinešiau visas mergeles į savo lovą, ir tokia mama jaučiausi, taip didžiavausi savimi (juokiasi). Mamai nereikia didesnės dovanos, kaip žiūrėti į savo vaikus ir jais gėrėtis. Paskui pasiruošėme vaišių stalą, pripirkau pyragų, vaisių, pagaminau pietus. Ir pašokti teko – mergelės nebuvo labai ramios, tai ėmiau iš eilės ant rankų ir šokau kartu su jomis“, – pasakoja Lina.

Išbandymas tvarkyti buitį vienai

Kol vyro tėvai vis dar silpni, Lina buitimi ir vaikais rūpinasi viena. Socialinių darbuotojų pagalbos ji neprašo. Namuose ji susitvarko pati, tik vienai neįmanoma susiruošti į lauką, nes dvynukų vežimai dideli, netelpa pro duris, juos pirmiau reikia išardyti, paskui surinkti. O ir išnešus į lauką vienai vežti du dviviečius vežimus yra sudėtinga.

Kartais padėti pasisiūlo giminaičiai. Lina pati iš didelės šeimos, turi tris seseris ir du brolius: „Dabar  savo mamai juokais sakau, kad vis dėlto aš ją pralenkiau – auginu ne penkis, o šešis. Abi sesės ir vienas brolis jau sukūrę šeimas ir turi vaikų, jaunesniausiojo brolio sūneliui Ąžuolui devyni mėnesiai, tarp jo ir mūsiškių mergyčių dviejų mėnesių skirtumas. Aš auginu ne pirmą vaiką, tai jauniems tėveliams kartais patariu, pamokau.“

Pokalbio metu viešėjo Linos sesuo Jurgita iš Kauno. Ji su šešerių metų dukryte atvažiavo kelioms dienoms į svečius. Sesuo vis kartoja, kad negali patikėti, jog visos keturios mergytės – Linos. Neįprastas vaizdas matyti ant grindų ropinėjančius keturis kūdikius…

„Kai vieši sesuo, išsisprendžia problema nuvažiuoti į masažus. Šiuo metu vežu masažuoti po dvi mergaites. Vis dar tęsiasi Lukutės masažų kursas (kai slogavo, teko daryti pertrauką), pradėjome masažuoti ir Luknę. Kol viena plaukioja vonioje, kitą specialistė masažuoja. Abiems procedūros labai patinka, o po masažo būna tokios pavargusios, kad vakare užmiega, ir 11 valandą tenka pervystyti ir pamaitinti miegančias – neprabunda iki ryto. Pastebiu, kad Lukutė sustiprėjo, bando ant šono verstis. Nors masažai skirti visoms keturioms, manau, kad Milenos masažus prašysiu perrašyti Lukutei. Milena ir taip puikiai vystosi, didelė, stipri, o mažylei reikia seses pasivyti“, – svarsto mama.

keturi

Gretos Medelinės nuotraukoje – Linai pasivaikščioti padeda draugė

Gripas, pakirtęs Liną

Kai praėjusį mėnesį Linos ir mergyčių nuotrauką įdėjome į „Mamos žurnalo“ Facebooką, ją pamatė daugiau kaip 50 000 skaitytojų, daug kas spaudė „patinka“, rašė komentarus. Nuotraukoje švytinti mama su keturiomis gėlėtais lankeliais papuoštomis mažylėmis nė neleido įtarti, kad fotosesija vyksta beveik ekstremaliomis sąlygomis. Lina buvo pirmą dieną pakilusi iš patalo ir tą naktį miegojusi vos dvi valandas. Prieš tai keletą dienų su 39 laipsnių temperatūra ji gulėjo pakirsta gripo. Slaugė sloguojančias mergytes ir ,,krito“ pati. Bet gulėti ir kaupti jėgas, kaip patariama sergant gripu, ji neturėjo galimybės – vienas vyras ir pamaitinti, ir nuraminti mergytes nespėjo. Išmaudyti mergyčių vienas tėvelis irgi nesugeba. Ir perrengia ne taip greitai, kaip tai daro mama, – kol Lina aprengia tris, jis vieną, ir tai burbėdamas. Bijo užgauti, sulaužyti tas trapias rankeles. „Kai fotografė paskambino, kad  būtinai reikia nusifotografuoti, pamaniau, kad pati tai nelįsiu į kadrą. O kai pamačiau rezultatą, buvau labai patenkinta. Mane labai palaiko geri skaitytojų žodžiai, šilti komentarai. Ačiū jums visiems – kai būna sunku, prisimenu tuos žodžius, ir vėl iš kažkur atsiranda jėgų, pasitaiso nuotaika“, – sako Lina Strangienė.

Šio mėnesio laimėjimai

Mergaičių valgiaraštis pasipildė dar keliais naujais patiekalais. Lina pradėjo retkarčiais virti manų košę – margytės valgo kuo puikiausiai. Labai patinka ir vaivorykštinis upėtakis su bulvėmis bei morkomis. Pabandė mergytėms pasiūlyti pirktų neglaistytų varškės sūrelių. Labai mėgsta bananą – mama vieną padalina į keturias dalis, kad būtų visoms po gabaliuką. Pradėjo pirkti specialius sausainukus kūdikiams. Mergytėms jau paburkusios dantenos, tai mielai graužia ir pasikaso niežtinčias vietas. Kartais pačiumpa mamos pirštą ir susikiša į burną „pakramtyti“. Mama yra nupirkusi ir kramtukų. Linos draugė, su kuria susipažino gulėdamos Kauno ligoninėje, savo vaikeliui jau duoda nesaldžių riestainiukų. Lina irgi ketina tokių nupirkti.

Mergytės vis dar valgo kas 3–4 valandas. Pirmieji pusryčiai būna apie 5 ryto, tada Luka, Lėja, Luknė ir Milena išgeria mišinuko. Apie 9 ryto gauna košės, kartais mama gamina specialią, greitai paruošiamą. Pietums apie 13 valandą verda daržoves su mėsa arba žuvimi. Pavakariams, apie 17–18 valandą, – lengvesnė košė, o prieš miegą, apie 10 vakaro – mišinukas.  Jei nesloguoja, kas trečią vakarą vyksta maudynės. Kartais padeda sūnūs – kol mama po vieną išmaudo, broliukai prižiūri likusias tris. „Labai patinka šiltas vanduo. Kai ištraukiu, prasideda šauksmai. Nušluostau, nunešu broliukams, o jie vis ragina: „Mamyte, greičiau, tu matai, kad jos verkia“. Jei auginčiau vieną, žinoma, kad maudynės būtų ir su pasižaidimais, ilgesnės. O dabar vien nuprausti užtrunku daugiau kaip valandą. Išsimaudžiusios būna alkanos, paskui labai gerai miega“, – pasakoja mama.

11 vakaro paprastai namuose jau ramybė, visos miega, o tada prasideda didieji mamos darbai – namų valymas,  skalbinių tvarkymas (Lina lygina visus mažylių drabužėlius), patalynės, ant kurios dieną ropinėja mažylės, vėdinimas balkone, pasiruošimas nakčiai ir kitai dienai. Iš vakaro atvirina ir atšaldo vandens mišinukui, kad pirmajam rytiniam maitinimui viskas būtų po ranka. Pati Lina nueina miegoti apie pirmą valandą nakties.

„Naktį pamiegoti tenka tik apie 4 valandas. Bet kai mažylės anksti ryte pavalgo ir dar kartą užmiega, tai būna pats saldžiausias laikas. Žinoma, turiu išleisti į mokyklą berniukus, bet kai namai ištuštėja, dar valandėlę pavyksta užmigti ir man. Anksčiau skųsdavausi nemiga, visą valandą vartydavausi, kol užmigdavau, o dabar organizmas išsiugdė tokią savybę – „atsijungti“ vos palietus pagalvę. Mergelės išgydė visas mano nemigas“, – juokiasi Lina. Mergytės dabar miega po 2–3 kartus per dieną po valandą ar po 20 minučių. Jei dieną daugiau pamiega, vakare ilgiau būna aktyvios.

keturi

Gretos Medelinės nuotr.

Dar vienas rūpestis – gėlynas

Šiemet pavasaris nors ir suvėlavo, bet grožiu apstulbino į kaimą atsikėlusią šeimą. Prie namo, kurį gavo ketvertuko šeima, keletą metų niekas neravėjo ir netvarkė aplinkos, gėlynai buvo užžėlę velėna. Linai neatlaikė širdis, ištaikiusi keletą valandų, sutvarkė visus gėlynus, ten augusias daugiametes gėles, bijūnus. Paskui keletą dienų skaudėjo nugarą… Sako, kad plėšti velėną sunkiau negu nešioti mergeles. „Aš žemės darbų nebijau, nes visą gyvenimą padėdavau močiutei dirbti kolektyviniame sode. Nuo pat mažens iki dabar, kol gimė mergelės. Šią vasarą irgi reikės padirbėti, nes reikės šviežių uogų, morkyčių, bulvių. Žiemai agurkų prisikonservuojame iš savo daržo, pirkti nereikia. Nepasakyčiau, kad labai patinka tie žemės ūkio darbai, bet reikia. Vaikams norėsiu duoti ekologiškų daržovių, kokių parduotuvėje nenusipirksi“, – pasakoja tauragiškė.

 Auga ir sunkėja

Mergytės jau užaugo nemažos: Milena sveria 8 kilogramus ir yra 71 cm ūgio, Luknė sveria 6 kilogramus, jos ūgis – 68 cm, Lėja sveria 6,400 kg, ūgis – 68 cm, Lukos svoris 5 kilogramai, ūgis – 62 cm.

Milena išmoko atsistoti keturiomis ir linguoja pirmyn–atgal, Luknė jau norėtų šliaužti. Visos labai daug „kalba“. Išmoko aiškiai parodyti, kad nori ant rankų, – verkia ir tiesia į mamą rankytes. Viena laimingoji keliauja pas mamą į glėbį, o kitoms tenka nusiraminti gavus žaisliuką.

„Kai kasdien matau, nebepastebiu, kaip jos paaugo. O neseniai buvo užsukusi į svečius pusseserė, kuri mergaičių nematė pusantro mėnesio. Negalėjo pažinti Lukutės, jai mažylė pasirodė labai paaugusi. O Mileną iš tiesų jau nelengva nešioti. Kai atvažiavo aplankyti mano pažįstama, gal 15 minučių panešiojo Mileną ir pradėjo dejuoti, kad jai skauda nugarą. Man, ačiū Dievui, nugaros neskauda. Galbūt labai sustiprėjo raumenys, nuo gimimo jas visas nuolat nešiojant ant rankų.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


2 + = šeši