Auksinis stafilokokas, kurio rasite bet kur – ant odos, daiktų, maisto produktų, drabužių

auksinis

Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.

Apie auksinį stafilokoką gauname labai daug klausimų. Kas yra auksinis stafilokokas? Kodėl visi jo bijo? Klausimus perdavėme docentui Algimantui Vingrui. 

Kodėl auksinis?

Auksinis stafilokokas (staphylococcus aureus) – tai bakterijos pavadinimas. Stafilokoku bakterijos pavadintos todėl, kad yra apvalios ir išsidėsčiusios kekėmis (staphylos – vynuogių kekė, coccus – rutuliukas, grūdas). O auksinio stafilokoko bakterijų kolonijos yra aukso spalvos. Todėl ši bakterija ir vadinama auksiniu stafilokoku. Stafilokokų yra daugiau kaip 30 rūšių, o auksinis – viena iš jų.

Auksinis stafilokokas buvo aptiktas praėjusio šimtmečio viduryje, kai buvo plačiai vartojamas antibiotikas penicilinas. Šiandien ši bakterija yra atspari ne tik penicilinui, bet daugeliui kitų antibiotikų, naudojamų bakterinei infekcijai gydyti. Štai dėl ko auksinis stafilokokas turi tokį blogą vardą. Ligoninėse jau nustatoma ir visiems šiuo metu turimiems antibiotikams atsparių bakterijų, kurių sukeliamos infekcijos dažnai baigiasi mirtimi.

Kodėl auksinio stafilokoko bakterijos tapo atsparios antibiotikams?

Auksinis stafilokokas ir kitos antibiotikų neįveikiamos bakterijos atsiranda dėl per plataus, per dažno, neteisingo antibiotikų vartojimo. Bakterijos greitai dauginasi, jos išugdo atsparias antibiotikui atmainas, o šios išlieka mus supančioje aplinkoje.

Bakterijoms išlikti padeda visuomenėje prigijusi ydinga mada nerūpestingai kaip saldainiukus vartoti antibiotikus, nepriklausomai nuo to – reikia jų ar nereikia. Kita baisi klaida – nustoti vartoti antibiotikus tuomet, kai šauna į galvą, būklei pagerėjus. Dėl to ne visos bakterijos visiškai sunaikinamos, išlieka atsparesnės, o pastarosios greitai besidaugindamos išugdo dar atsparesnes ir taip susiformuoja bakterijų padermės, kurių antibiotikai nebeveikia.

Neteisingai manoma, kad antibiotikai padės nuo visų ūminių, pvz., kvėpavimo takų ligų, nes daugelį ūminių kvėpavimo organų ligų sukelia virusai, kurių antibiotikai iš viso neveikia. Antibiotikų vartojimas padažnėjo ir iš baimės, kad ūminė kvėpavimo organų liga, pasireiškianti temperatūros pakilimu, sloga, kosuliu nesikomplikuotų, pvz., plaučių uždegimu. Vos tik vaikui pakyla temperatūra ar jis pradeda kosėti, mamos tarsi sultimis juos pradeda girdyti antibiotikais. Gydytojai patiria tėvų spaudimą: „Skirkite antibiotikų. Be antibiotikų mano vaikas tikrai nepasveiks“. Gydytojai paklūsta mamoms, nes nenori konfliktų ir niekada 100 proc. nėra garantuoti, kad liga tikrai nesikomplikuos. Taigi kartais skirdamas antibiotikus gydytojas apsidraudžia. Jis juk nėra niekada neklystantis.

Skaudu, kad užmirštama, jog antibiotikai organizmui stiprybės nesuteikia, kad turi ir pašalinį veikimą.

Antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas bei kitos antibiotikams atsparios bakterijos kelia medikų ir visuomenės nerimą visame pasaulyje. Nėra konkrečių atrankos kriterijų, pagal kuriuos būtų įmanoma nustatyti, kad būtent tas ar kitas vaikas susirgs auksinio stafilokoko sukeliama infekcija. Dažniau suserga tie, kurių imunitetas nusilpęs, kurie vartoja daug vaistų lėtinėms ligoms gydyti, kuriems dažnas skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.

Kaip ir kur galima užsikrėsti auksiniu stafilokoku?

Auksinio stafilokoko natūrali gyvenamoji aplinka – žmogaus organizmas. Bakterija dažniausiai aptinkama nosiaryklėje ir ant odos. Skirtingais duomenimis, auksinį stafilokoką nešioja (dažnai patys to nežinodami) nuo 30 iki 60 proc. sveikų žmonių. 20 proc. žmonių šią infekciją nešioja nuolatos. Kol kas neaišku, kodėl vieni asmenys ją turi, o kiti – ne. Paprastai stafilokokai plinta kontaktiniu būdu: sveiki nešiotojai ar sergantys asmenys gali perduoti stafilokoką kitiems per užterštas rankas, pačius įvairiausius namų apyvokos daiktus: vystyklus, patalynę, maistą. Užsikrečiama ir palietus paviršius: durų rankenas, sienas, ant kurių yra bakterijų. Retkarčiais auksinį stafilokoką kūdikiai pasigauna dar gimdymo skyriuose, kur bakterijos pasidaro atsparios jas naikinančioms medžiagoms. Tokios bakterijos vadinamos hospitaline infekcija.

Stafilokoko bakterija gali plisti oru, pvz., kai čiaudintis, kosintis vaikas ar suaugęs žmogus nesuvokia, kad reikia užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine, o po to nusiplauti rankas.

Stafilokoku galima užsikrėsti visur, ten kur yra stafilokokų šaltinis ir su juo susitinka jam imlus organizmas.

Kodėl mamos įsitikinusios, kad didesnis pavojus vaikučiui užsikrėsti būtent ligoninėje, gimdymo namuose?

Stafilokoko galima rasti bet kur – ant odos, daiktų, maisto produktų, drabužių. Naujagimis negimsta steriliai – jis į pasaulį ateina per mamos gimdymo takus, o paskui iškart paguldomas jai ant krūtinės ir apsisėja mamos mikroflora. Nieko nuostabaus, kad kai kurie mažyliai gali užsikrėsti, jei nors kiek nepaisoma asmens higienos taisyklių. Kadangi gimdymas laikomas natūraliu dalyku, prieš gimdymą nei motinos, nei tėvo niekas specialiai dėl stafilokoko bakterijos netikrina, todėl kūdikio saugumu tenka rūpintis savo iniciatyva.

Pasaulyje hospitalinės infekcijos problema aktualiausia aktyvios terapijos, chirurginiuose ir tuose skyriuose, kur daug kateterizuojama, ventiliuojama, kur kuo daugiau lendama į žmogaus vidų.

Kaip auksinis stafilokokas veikia juo užsikrėtus?

Ant odos ar kitur patekęs mikroorganizmas sukels infekciją ar ne, priklauso nuo stafilokoko virulentiškumo, t.y. agresyvumo sukelti ligą, ir nuo žmogaus būklės: amžiaus, imuninės sistemos, kitų ligų, mitybos, higienos. Jei žmogaus imunitetas nusilpęs, jis greičiau susirgs, lėčiau pasveiks ir jam liga dažniau kartosis.

Stafilokokai gali sukelti įvairių ligų. Paprastai stafilokokas būna ant odos, todėl jis gana dažnai sukelia odos ir minkštųjų audinių infekciją. Infekcijos pobūdis ir sunkumas gali būti labai įvairus, nuo paprasčiausio spuogo iki pūlinių, šunvočių. Jei stafilokokas patenka į kraują, gali būti kraujo užkrėtimas. Su krauju auksinis stafilokokas gali nukeliauti į bet kurį organą ir jį pakenkti. Į kraują patekęs stafilokokas gali sukelti įvairių giliųjų audinių ir organų, pavyzdžiui, kaulų ir sąnarių, širdies vožtuvų, plaučių ir smegenų dangalų infekciją. Stafilokokai gali sukelti ir operacinių žaizdų infekcijų.

Kaip gydoma stafilokokinė infekcija?

Bakterijų, tarp jų ir auksinio stafilokoko, sukelti uždegimai gydomi antibiotikais. Ligą sukeliančiai bakterijai patekus į organizmą, pastarasis su ja į kovą meta visas savo turimas galias. Įrodyta, kad jeigu žmogus pats nesugebėtų gintis, vien antibiotikai ir kitos bakterijas veikiančios medžiagos žmogaus neišgelbėtų.

Bakterijos „nurimsta“, kai organizmas jas nugali. Gydytojai, įvertinę ligonio sveikatos būklę, galimas komplikacijas, sprendžia, kur vaiką gydyti. Kai ligos eiga sunkesnė – vaikas guldomas į ligoninę, jei ligos eiga lengvesnė – vaikutis paliekamas namuose ir sekama jo sveikatos būklė. Ypač greitai keičiasi vaikų iki 3 metų būklė, todėl dažniausiai jie guldomi į ligoninę.

Retkarčiais pacientams, kurie rengiami sudėtingai operacijai ir serga kitomis ligomis, pvz., lėtinėmis, skiriama vaistų stafilokokams naikinti, tam, kad sumažėtų galima pooperacinių infekcinių komplikacijų rizika.

Stafilokokui imunitetas nesusidaro. Auksinio stafilokoko sukeltomis ligomis per gyvenimą galima susirgti daugelį kartų, nes vieną kartą susirgęs organizmas nesuformuoja atsparumo. Jeigu žmogaus imuninė būklė sutrikusi, jis gali dažnai ir ilgai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis, tarp jų ir stafilokoko infekcija.

Ar galima užsikrėsti per motinos pieną?

Pienas yra puiki terpė veistis įvairiems mikroorganizmams. Į motinos pieną stafilokokas gali patekti nuo odos, nešvarių rankų, drabužių. Taip pat bakterija gali partekti į pieną, jei pati mama užsikrėtusi. Motinos piene yra daugiau kaip 400 biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda mažyliui apsiginti nuo įvairių bakterijų. Tačiau į mamos organizmą patekus infekcijai ar susirgus krūties uždegimu (mastitu), piene gali atsirasti auksinis stafilokokas. Užkrėsto pieno spalva, skonis ir tirštumas nepakinta. Pasijutusi blogiau moteris turėtų nedelsdama kreiptis į gydytoją.

Auksinis stafilokokas, kaip ir kiti pavojingi mikroorganizmai, į krūties pieną gali patekti nuo odos, kai krūtys liečiamos nešvariomis rankomis, dėvint nešvarią liemenėlę.

Norint įsitikinti, ar motinos pienas užkrėstas stafilokoku, imamas pieno pasėlis. Taip daroma, jei žindyvei pakyla temperatūra, pradeda krėsti šaltis. Norint savo vaikutį apsaugoti nuo auksinio stafilokoko būtina laikytis asmens higienos ir švaros, dažniau keisti apatinius ir lovos baltinius, nevilkėti sintetinių ir blogai prakaitą sugeriančių drabužių, neliesti krūtų ir spenelių neplautomis rankomis, kasdien praustis po dušu, vilkėti švarią krūtinės neveržiančią, o tik prilaikančią, krūtų dydį atitinkančią liemenėlę.

Kaip apsisaugoti nuo auksinio stafilokoko?

Tokių priemonių nėra, nes neįmanoma vaiko visam gyvenimui uždaryti į sterilią kamerą, maitinti tik steriliu maistu ir aplinkos pakeisti taip, kad išnyktų auksinis stafilokokas ir kitos bakterijos.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys − 1 =