Bent valandą iki miego vaikui neleiskite būti prie kompiuterio

miegas

Neringos Laurinaitienės nuotr.

VU Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja neurologė dr. Rūta Praninskienė su baime žiūri į dabartinių vaikų sveikatą ateityje. Kasmet daugėja didelės apimties vaikų miego mokslinių tyrimų ir nuolat vis stipriau skambinama pavojaus varpais – mūsų cirkadiniam ritmui, nuo kurio priklauso miegas, iškilo grėsmė, o didžiausią pavojų kelia naujosios IT technologijos.

Konsultuoja neurologė dr. Rūta Praninskienė

Kodėl vaikams taip svarbus miegas, ir ar tikrai jie miegodami auga?

Miegas yra aktyvus biologinis procesas, ypač svarbus vaikams ankstyvojo vystymosi metu. Tam tikromis miego fazėmis sintetinamas augimo hormonas, miego hormonas melatoninas ir kiti svarbūs organizmo hormonai, o dienos metu įgyta informacija patenka į ilgalaikę atmintį.Kadangi būtent miego metu išsiskiria augimo hormonas, galimapatvirtinti – taip, vaikai auga miegodami.

Jau labai anksti matyti, ar vaikas turės miego problemų, ar ne. Tai mama gali nujausti net būdama nėščia! Vienas naujagimis miegos pagal vadovėlius – pavalgys, miegos, pavalgys, miegos. Jam nesutrukdys nei šviesa, nei garsai. O kitas miegos neramiai, jautriai, trūkčios, verkšlens.

Vaiko miegas sutrinka, kai prasideda kokios nors ligos – pilvo diegliai, alergija maistui, mažakraujystė, dideli adenoidai, tonzilės ir kitos LOR ligos, inkstų, endokrinologinės, širdies ligos, esant nutukimui. Kartais liga glūdi giliai, dar nepasireiškė, o miegas jau sutriko. Tai būdinga ypač sunkioms nervų ligoms. Miegą trikdo ne tik ligos, bet ir vaiko psichologiniai išgyvenimai, ypač ankstyvas išsiskyrimas su mama (vaiką paliko auklei). Todėl vaikutis naktį pradeda prabudinėti, prašosi į tėvų lovą, nes taip nori kompensuoti prarastą dėmesį dieną.

Minite cirkadinį ritmą, dėl kurio sutrikimų vaikai neišsimiega.

Žmogus yra gamtos dalelė, ir jo egzistencija susideda tarsi iš dviejų ciklų – iš būdravimo ir miego. Taip esame prisitaikę gyventi gamtoje, kurioje cikliškai keičiasi diena su naktimi. Dėl šviesos ir tamsos kaitos žmogaus organizme išsiskiria svarbus hormonas – melatoninas. Šviesa slopina šio hormono sintezę ir dėl to jo koncentracija dienos metu yra žema. Didžiausia koncentracija yra nakties metu, o pikas būna 2–4 val. nakties. Todėl hormonas vadinamas „miego hormonu“, kurio sekrecija yra kintanti (cirkadinė). Galvos smegenyse yra branduoliai, kurie reguliuoja į tą keliaujantį šviesos srautą, tai vidinis mūsų laikrodis, kuris tarsi mus suskirsto į vyturius ir pelėdas.

Žmonija, atradusi šviesą, dirbtinai prailginusi dieną, išderino šio miego hormono sintezę. Melatonino sintezė sutrinka ne tik ilgai vakarojantiems prie kompiuterio ar televizoriaus, bet ir dažnai keliaujantiems per laiko juostas ar dirbantiems pamaininį darbą, vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl prasideda miego sutrikimai.

Kaip suprasti, ar vaikui pakanka miego?

Kiekvienas vaikas, kuriam trūksta miego (ar miegas buvo nevisavertis), elgiasi skirtingai. Vienas akivaizdžiai būna mieguistas – žiovauja, trina akis, gulinėja, yra vangus, ryte jį reikia žadinti, keliasi sunkiai, mielai dar miegotų. Kitas, atvirkščiai, gali tapti perdėm aktyvus, irzlus, piktas. Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, blogas miegas labai greitai pradeda atsispindėti mokslo rezultatuose. Didžiulį nerimą gydytojams kelia paauglių miegas, kuris pastaruoju metu yra sutrumpėjęs mažiau nei iki 7 valandų. Virtualus gyvenimas sutrumpino paauglių miegą 2–3 valandom! Tai labai daug. Be to, kad išsėdėtų prie kompiuterio, paaugliai naudoja stimuliatorius – kavą, energetinius gėrimus, užkandžiauja. Kai pakalbame su paaugliais, paaiškėja, kad dauguma savaitgaliais nueina miegoti 2–3 valandą. Tai katastrofa! Nuėję miegoti 3 val., dar ilgai neužmiega, o po to  paaugliai miega iki 12–13 val., tėvams atrodo – išsimiegojo. Tačiau svarbiausias vaikui – pirmos nakties dalies miegas. Jei vaikas atsigulė paryčiais, jis galės pamiegoti tik antros nakties dalies miegu, kuris nėra visavertis. Tokie cirkadinio ritmo poslinkiai ypač kenkia sveikatai: imuninei sistemai (atsparumui ligoms), sutrikdomas organizmo metabolizmas (atsiranda nutukimas) ir hormonų sintezė.

Kodėl dėl miego sutrikimų kaltinami išmanieji telefonai?

Atlikti tyrimai negailestingi – atėjus IT amžiui, kai žmonės prie kompiuterių, planšečių ir mobiliųjų telefonų praleidžia marias laiko, prasidėjo tikra miego sutrikimų epidemija. Tai paaiškinama paprastai – atsiradus galimybei daugybę darbų nuveikti kompiuteriu (ir ne tik dirbti, bet ir bendrauti bei pramogauti), žmonės tą veiklą „nutempia“ į naktį. Kadangi ekranai šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormoną melatoniną, kuris organizmui būtinas. Nors kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranai, regis, švyti silpnai, bet tos šviesos visiškai pakanka sutrikdyti cirkadiniam ritmui. Ištirta, kad melatoninas nesigamina net esant menkai 10 liuksų šviesai. Beje, naktinės lemputės, kurias tėvai palieka vaikams įjungtas, kad nebijotų miegoti vieni, turi skleisti silpnesnę nei 10 liuksų šviesą.

Sumažėjus melatonino gamybai, sutrinka užmigimas, miegas nusitęsia ilgiau. Labiausiai tai veikia paauglius, nors dabar ir mažesni vaikai užmiega su planšetėmis rankose. Atrodo, nieko baisaus – vėliau užmigs, ryte ilgiau pamiegos, o jei nepamiegos, tai dieną nusnūs ar žiovaudamas pravaikščios, kol kitą vakarą anksčiau atsiguls. Viskas daug sudėtingiau – cirkadinio ritmo sutrikdymas veikia kaip epigenetinis veiksnys, provokatorius, kad žmogus po to gyvenime susirgs  sunkiomis  neurodegeneracinėmis ligomis – išsėtine skleroze, Parkinsono liga, ankstyva Alzheimerio liga, nutukimu. Sutrinka medžiagų apykaita, organizmas pradeda gaminti jam nebūdingus antikūnus prieš savo nervų audinį, prasideda autoimuniniai procesai.

Tėvai turėtų žinoti, kad pietų miegas ar ilgas rytinis miegojimas (iki pietų savaitgaliais) niekada neatstos nakties pradžios miego, kurio metu gaminasi svarbūs vaikui hormonai. Dienos miego metu vaikas tik pailsi, o naktį jis iš tikrųjų auga, bręsta, apdoroja smegenys dieną gautą informaciją. Net ir laikrodžių perstūmimas valanda pirmyn ar atgal labai sutrikdo cirkadinį ritmą, tai ką kalbėti apie naktinėjimus prie kompiuterio.

Kokių priemonių imtis? Aiškinamųjų, o jei nepavyksta – drastiškų: prieš miegą prašyti palikti mobilųjį ir planšetę kitame kambaryje, patiems išjungti stacionarųjį kompiuterį, neleisti sėdėti prie monitorių bent valandą iki miego pradžios laiko. Prasidėjus rimtoms ligoms kelio atgal paprasčiausiai nebebus…

Reikia rūpintis ne tik mažylių miegu, bet ir savo paauglių vaikų.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 4