Bestselerių autorius Romualdas Šemeta vėl turi naujienų!

semeta01

Studijos „G foto“ nuotr.

Šiomis dienomis knygynuose pasirodė nauja akušerio ginekologo Romualdo Šemetos knyga „Sąmoningas ruošimasis tėvystei“. Ankstesnė jo knyga „Gimdymas su šypsena“ buvo perleista papildomu tiražu ir parduota 6000 egzempliorių. (Lietuvoje bestseleriu laikoma knyga, kurios parduodama 5000 egzempliorių).

Galbūt naujajai knygai irgi bus lemta tapti bestseleriu? Kam ji skirta ir apie ką ji? Kalbamės su knygos autoriumi Romualdu Šemeta.

Gydytojau, kaip tapote bestselerių rašytoju?

Ateinančiais metais bus lygiai 30 metų, kaip vedu kursus besilaukiančioms poroms. Sunku ir suskaičiuoti, kiek jaunų šeimų išklausė mano paskaitų, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose.

Per tą laiką kaupiau medžiagą, kas labiausiai rūpi būsimiesiems tėveliams. Viena aktualiausių temų – kaip pagimdyti natūraliai ir lengvai, be kančių?

Mane patį ši tema labai domina. Juk praktiškai matau, kad būna moterų, kurios iš tiesų gimdo be skausmo, jausdamos tik maudimą ar tempimą. Kas lemia tokį gimdymą? Juk tokių moterų yra ne viena ir ne dvi. Kodėl taip negalėtų gimdyti visos moterys?

Kai pradėjau gilintis į šitą temą, atsirado mano knyga „Gimdymas su šypsena“. Ten rašau apie mentalinį gimdymo būdą, kai moteris gimdo atsipalaidavusi, sąmoningai, nejausdama baimės. Mentalinis metodas atėjęs iš senų senovės, o mūsų laikais dar išlikęs pirmykštėse gentyse. Ten gimdymą lydi šamanų apeigos, šokiai, tam tikra muzika, baidanti piktąsias dvasias, – ir moterys pagimdo lengvai, be kančių. Matyt, gimdymo kančias lemia protas, išankstinė baimė, nepasitikėjimas savo kūnu.  Mūsų medikai pripažįsta, kad gimdymas yra psichofiziologinis procesas. Tai reiškia, jį galima reguliuoti psichologiškai, o ne tik medikamentais. Mano kursai ir buvo sukurti tam, kad kuo daugiau moterų gimdytų be skausmo.

Per tuos trisdešimt metų išsigrynino ir visa gyvybės atėjimo filosofija, pagarba negimusiam kūdikiui. Išleidau knygą, kuri, pasirodo, buvo daug kam reikalinga, aktuali, kuri tapo bestseleriu.

Ar išėjus knygai „Gimdymas su šypsena“ padaugėjo moterų, kurios iš tiesų pagimdė su šypsena?

Tokių moterų, kurios pagimdo su šypsena, tikrai būna ne viena ir ne dvi per metus. Aš renku „Auksinių gimdymų“ kolekciją, prašau, kad moterys, kurios pagimdė sklandžiai ir lengvai, parašytų apie savo gimdymą. Tuos laiškus duodu paskaityti naujoms nėštukėms.

Ką pastebiu vesdamas kursus nėščiosioms? Daug moterų nori turėti sveiką, tvirtą vaiką, bet nieko nenori daryti, kad tai įvyktų. Nori pagimdyti lengvai ir be kančių, bet nedaro mankštų, neužsiima meditacija, nepraktikuoja pozityvaus mąstymo. Savo kursuose skiriu daug namų darbų. Jei nieko nedarysi, tai bus tarsi loterija – laimingas bilietas ar ne? Moteris raginu pirmiausia išsiaiškinti, ko jos bijo labiausiai, ko tikisi iš gimdymo.

Juk baimė – pagrindinė kliūtis pagimdyti lengvai. Bijant gimdymo, jam priešinasi gimdymo takai, įsitempia visi raumenys.

Naujojoje knygoje „Sąmoningas pasiruošimas tėvystei“ daug kalbate apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą, žalingų įpročių atsisakymą…

Dabar daug kraštutinumų – jaunimas arba labai žavisi ekologija, vegetarizmu, arba pasiduoda pagundai maitintis greitu maistu, vartoti daug cukraus, mažai judėti.

Stengiuosi laikytis aukso vidurio ir rašau tik tai, ką galiu pagrįsti mokslo argumentais. Tarkime, tyrimai rodo, kad vegetarizmas nekenkia vaisiui, jei mama maitinasi visavertiškai. O kaip yra dėl žaliavalgių? Tokių tyrimų niekas dar neatliko, todėl iš aš šiuo klausimu išvadų nedarau.

Gyvenimo būdas, planuojant šeimą, labai svarbus. Knygoje rasite lentelių, kuriose parodyta, kurią nėštumo dieną formuojasi vaisiaus organai.

Tarkime, pirmomis dienomis po neatėjusių mėnesinių jau pradeda formuotis būsimo vaikelio centrinė nervų sistema. Tai esminis jo sveikatos pagrindas, ir jeigu mamos organizme trūks reikalingų medžiagų, jeigu ji tuo metu vartos alkoholį ar nikotiną, gali įvykti apsigimimų. Mityba yra labai svarbus dalykas, todėl knygoje nemažai kalbu apie visavertę mitybą ir antsvorį. Tarybiniais metais nutukusių jaunų moterų buvo mažiau, dabar ansvorio problema aktuali jau ir moksleivėms. Jei kūno masės indeksas didesnis nei 30, pasidaro sunkiau pastoti, išnešioti ir pagimdyti.

Beje, dabar naudojamas tikslesnis testas už KMI indeksą – tai liemens apimties testas. Talijos apimtis neturėtų būti didesnė nei ūgis, padalintas perpus.

Manau, kad antsvoris retai būna įgimta problema, dažniau tai netinkamo gyvenimo būdo padarinys.

Kai kurios šeimos ilgai negali susilaukti vaikelio. Ar tokioms poroms rekomenduotumėte perskaityti šią knygą?

Šią knygą labiausiai rekomenduočiau perskaityti mamoms, kurios augina 10–11 metų dukras. Būtent brendimo laikotarpiu formuojasi mergaitės lytinė sveikata. Kai pamatau rūkančią panelę mieste, pasižiūriu labai piktai – nors auklėti gal ir neturiu teisės, bet, tikiuosi, ji supranta mano žvilgsnį. Lytinės ląstelės labai jautrios nikotinui, dalis jų žūva. O paskui, jau sukūrus šeimą, prasideda problemos dėl nevaisingumo.

Šokiruojantis šių dienų reiškinys – net 50 procentų nevaisingumo atvejų lemia vyrų sveikata. Prieš keliasdešimt metų vyrų nevaisingumas sudarydavo labai nedidelę dalį, dažniausiai tirdavome ir gydydavome moteris, o dabar nevaisingų vyrų ir moterų yra po lygiai.

Manau, labai dažna nevaisingumo priežastis – stresas.

„Sąmoningas ruošimasis tėvystei“ – daugiau teorinė ar praktinė knyga?Samoningas-ruosimasis-tevystei-Semeta3

Aš pats esu praktikas. Viską, ką sudėjau į knygą, esu išbandęs praktinėje veikloje. Jau keletą metų kursus lankančioms poroms duodavau sutrumpintą knygos variantą, kad paskaitytų ir žinotų. Idealu, jei į kursus ateina poros, dar tik planuojančios nėštumą. Pavyzdžiui, Japonijoje į kūdikio planavimą žiūrima labai rimtai, ten prieš pastojant išsamiai ištiriama moters sveikata, duodama patarimų, kaip pasirengti nėštumui. Dabar būsimu kūdikiu pradedama rūpintis jau pastojus.

Žinoma, geriau vėliau, negu niekada.

Šią knygą rašiau jaunimui. Kadangi pats domiuosi sąmoningumo ugdymu, neuroligvistiniu programavimu, manau, su skaitytoju susikalbėsime.

Labai pritariu vis populiarėjančiam holistiniam požiūriui į žmogų, kad mes nesame vien kūnas, kad esame kūno ir sielos visuma. Vienas knygos skyrius skirtas kitokiam požiūriui į gyvybę. Čia rašau ir apie MIND-BODY sistemą, kuri gali padėti gyventi sveikiau ir pagimdyti be kančių.

Kai vedu kursus, paklausiu, ar auditorijoje nėra bandžiusiųjų vaikščioti per žarijas. Beveik visada tokių atsiranda. Tada paklausiu, kuo  gydėsi nudegimų žaizdas? Juk pėdose yra apie 70 000 nervinių galūnių, tai labai jautri kūno vieta. Bet jauni žmonės man sako, kad jokių žaizdų nebuvo.

Tai puikiausias įrodymas, kad mūsų mintys veikia net fizinius kūno procesus, – jei manome, kad galime pereiti per žarijas, nes kitiems tai pavyko, – ir pereiname. Tikėjimas savo jėgomis labai svarbus.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys − = 1