Dešimtasis nėštumo mėnuo (37-40 savaitės)

rusiyte22

Linos Ruškytės nuotr.

Gydytojas akušeris Romualdas Šemeta tęsia ciklą apie nėštumą

Vaiko vystymasis

Nėštumo pabaigoje vidutinis vaisiaus ilgis yra 50-54 cm, svoris 3000-3500 g, tačiau gali siekti ir 4-5 kg. Mėnesio pradžioje varškinio tepalo ant vaiko kūnelio dar gana daug, o plaukelių arba gyvaplaukių sumažėja. Nosies ir ausų kremzlės tampa tvirtesnės.

Paskutinėmis savaitėmis greito miego periodai (kai padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, stipriai sumažėja raumenų tonusas) užima 30-60 proc. viso miego.

Likusiu laiku vaikutis lėtai sapnuoja.

Bręsta centrinė nervų sistema. 38-39-ąją nėštumo savaitę iki galo išsivysčiusios tik stuburo smegenų nervinės ląstelės. Gimstant subrendusi yra tik dalis veido nervo, kuris realizuoja krūties čiulpimo funkciją. Didžiųjų smegenų pusrutulių struktūra pasiekia aukštą vystymosi lygį jau nėštumo pabaigoje.

Vaikas tvirtai guli susirietęs ir iki paskutinių dienų augina svorį, todėl apsisukti pilve jau beveik negali.
Nustoja augti placenta.

Šiuo metu vaikutis aktyviai mokosi kvėpuoti, susidaro hormonų, kurie užtikrins jo gyvybines funkcijas išoriniame pasaulyje.

Jau susiformavę vaiko refleksai, kurie padeda jam gimus atlikti čiuopimo judesius, mirkčioti, užmerkti akis, žingsniuoti (aišku, palaikant), šliaužti, kelti galvą.

Fiziologiniai pakitimai

Prieš gimdymą reikėtų pasiruošti tam, kad jūsų savijauta, tiek fizinė, tiek ir psichologinė, vėl pablogės. Toliau atsipalaiduojant dubens raiščiams, jūs galite jausti nežymų skausmą dubens srityje. Šiuo metu dažnesni ir gimdos susitraukimai, tačiau nereguliarūs. Jie skiriasi nuo reguliarių gimdos susitraukimų gimdymo metu.

Paskutinėmis nėštumo savaitėmis motinos svoris dažniausiai ne tik neauga, bet dar ir mažėja. Taip atsitinka todėl, kad nustoja gamintis vaisiaus vandenys.

Pastebėsite, kad vaikutis šiuo metu juda mažiau. Tačiau tai normalus reiškinys nėštumo pabaigoje. Juk jūsų mažylis jau užaugo gana didelis ir jam labai sunku vartytis ankštame pilvuke.

Psichologiniai pakitimai

Prieš nėštumo pabaigą moters jausmai ir emocijos susiskaido. Daugeliui moterų dienos prieš gimdymą atrodo tiesiog siaubingos dėl sunkumo, pabrinkimų, skausmų nugaroje, bendro negalavimo ir nuovargio po tiek nėštumo mėnesių. Moteris gali tapti dirgli dėl nuolatinės nemigos, kadangi neįmanoma surasti patogios padėtis miegoti, o kartais ir dėl bejėgiškumo. Juk paskutiniu nėštumo laikotarpiu net batelius užsirišti – problema.

Tačiau tai smulkmena, palyginus su tuo, kas dabar vyksta jūsų sąmonėje. Juk jūs vis labiau ir labiau suvokiate, kad jau esate MAMA. Ar sugebėsite tinkamai elgtis su vaiku – pagrindinė mintis jums neduoda ramybės nei dieną, nei naktį. Motiniški santykiai neatsiranda iš karto vaikus gimus, o susidaro palaipsniui. Motinystė yra pašaukimas, todėl dvasinis poreikis – pagrindinis moters noro tapti motina stimulas.

Moters elgesys

Pagaliau beveik pasiekėte savo nėštumo finalą. Visiškai greitai jūs iš „besilaukiančiosios“ tapsite tikra mama. Šį paskutinį nėštumo mėnesį būkite pasiruošusi bet kuriuo laiku vykti į gimdymo namus. Reikėtų, kad ir jūsų vyras bei artimieji būtų tam pasiruošę. Manau, kad jūs nėščiųjų mokykloje jau sužinojote, ką būtina pasiimti į gimdymo namus.

Svarbiausia – nesutelkite viso savo dėmesio į teoriškai nustatytą gimdymo datą. Ji tik orientacinė. Normalus gimdymas yra nuo 38 savaičių iki 42 savaičių, skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių. Tad, kaip matote, jūs turite 4 savaičių gimdymo laukimo terminą. Ir tai visiškai normalu. Reikia palaukti, kol jūsų organizmas pasiruoš pakviesti kūdikį į šį pasaulį. Tad skatinti gimdymą, remiantis tik teoriškai apskaičiuotu laiku, yra klaida. Dirbtinai sukeltas gimdymas visada vyksta sunkiau, ilgiau, daugiau būna komplikacijų.

Gimdymas dirbtinai turėtų būti sukeltas tik esant tam tikroms objektyvioms priežastims.

Ir šį paskutinį laukimo mėnesį neturėtų pasikeisti jūsų įprastinis dienos režimas: dirbkite lengvus buities darbus, judėkite, tik nepervarkite. Kuo pasyvesnis gyvenimo būdas bus paskutinėmis dienomis, tuo vėliau gali prasidėti gimdymas.

Visiškai natūralu, kad jus neramina klausimas: kada gi vykti į gimdymo namus? Praktika rodo, kad beveik niekas neatvyksta pavėluotai.

Dažniausiai nuvykstama anksčiau laiko. Yra gera patarlė: jeigu jūs dar abejojate, ar prasidėjo gimdymas, ar ne, tai dar ne gimdymas.

Tad pagrindinis jūsų uždavinys atsiradus skausmams – nustatyti, ar jie reguliarūs, ar ne. Dažnai elgiamasi neteisingai: moteris, vadovaudamasi teoriniu gimdymo terminu ir neįsitikinusi, ar tikrai prasidėjo gimdymas, skuba kuo greičiau į ligoninę ir ten dažnai jau gimdymas vyksta su skatinamaisiais vaistais.

Daugelį moterų jaudina nėštumo trukmė. Kaip jums žinoma, vidutinis nėštumas trunka 10 mėnulio mėnesių (mėnulio mėnuo lygus 28 dienoms). Kai aktualus gimdymo terminas, nėštumas skaičiuojamas mėnulio mėnesiais. Tačiau tikslus gimdymo terminas priklauso nuo moters mėnesinių ciklo trukmės ir jis bus individualus kiekvienai moteriai. Dažniausiai mėnesinių ciklas trunka 28 dienas, todėl ir vidutinis nėštumas trunka 280 dienų arba 40 savaičių. Jeigu moters mėnesinių ciklas ilgesnis (pavyzdžiui, 30-32 dienos) tad ir vaisiaus brendimas bus ilgesnis. Šiuo atveju vaikas nebus pernešiotas, o placenta – pasenusi. Toks nėštumas vadinamas prolonguotas, tačiau jis yra normalus. Dažniau pernešioja moterys, kurioms sumažėjusios kiaušidžių funkcijos, kurios serga lėtiniu gimdos priedų uždegimu, riebalų apykaitos sutrikimais. Pagrindinė užtrukusio gimdymo priežastis – hormonų trūkumas.

Pernešioti yra blogai, nes sendama placenta negali vaiko aprūpinti būtinu deguonies kiekiu, dėl to vystosi hipoksija – deguonies stoka. Tai pavojinga būsena. Laiku negimęs vaikas motinos organizme pradeda perbręsti: jo organai ir centrinė nervų sistema vystosi toliau, tačiau vystosi kitaip, dėl to gali kilti komplikacijų. Tikras pernešiotas nėštumas nėra dažnas reiškinys. Dažniausiai prolonguotą nėštumą mes vadiname pernešiojimu.

Niekas, net gydytojas, turintis daug praktikos patirties, negali tiksliai nustatyti gimdymo datos.

Yra žinomi tik simptomai, rodantys netrukus prasidėsiantį gimdymą. Tai:

nusileidęs gimdos dugnas;

įsistačiusi į dubenį vaiko galvutė;

suminkštėjęs gimdos kaklelis;

maudžiantis skausmas kryžkaulio srityje;

pradėjęs mažėti svoris (iki gimdymo pradžios kai kurios moterys netenka iki 1,5 kg svorio);

po nuovargio staiga atsiranda nelauktas energijos antplūdis, tarsi antras kvėpavimas;

daug gausesnės, tirštesnės išskyros iš makšties su kraujo priemaiša.

Tai rodo, kad gimdymas prasidės maždaug po paros. Šie požymiai gali atsirasti palaipsniui.

Kai kurias moteris jaudina, kad nelauktai, kur nors visuomeninėje vietoje, nutekės vaisiaus vandenys. Tačiau dėl to nuogąstauti nereikėtų, nes vaisiaus vandenys dažniausiai tekės negausiai. Dėl ramybės, paskutinėmis nėštumo savaitėmis turėkite higieninių įklotų.

Tikro gimdymo požymiai:

stiprėjantys spazmai, esant didesniam moters aktyvumui ar pakeitus padėtį;

skausmo pradžia kryžkaulio srityje ir jo plitimas į pilvo apačią ir kojas.

Šiuos reiškinius gali lydėti:

viduriavimas;

dažnėjantys ir skausmingesni spazmai. Tačiau ne kiekvienas kitas spazmas turi būti stipresnis, skausmingesnis ir ilgesnis už praėjusį;

kraujingos išskyros;

vaisiaus vandenų nutekėjimas.

Kokiais atvejais skambinti savo gydytojui?

Apie savo būseną, panašią į gimdymą, praneškite savo gydytojui bet kuriuo paros metu. Profesionali gydytojo pareiga – padėti jums ir jūsų vaikui.

Gydytojas gali paprašyti skambinti, kai spazmai kartosis kas 5-6 ar 10 minučių.

Gydytojas gali įvertinti situaciją ir pagal jūsų balsą sąrėmių metu. Jūs neturėtumėte jaudintis dėl nereikalingo skambučio gydytojui.

Jūsų padėties moteriai svarbi bet kokia jo informacija.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = penki