Dienos miegas darželyje: ilsisi ar kankinasi?

miegas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Nemažai vaikų nenori miegoti darželyje dienos miego. O nemiegančiam vaikui ilgesnis gulėjimas lovoje yra kančia. Straipsnyje atskleisime su vaikų dienos miegu susijusias problemas, pateiksime sveikatos specialistų komentarus apie miego reikšmę vaiko savijautai. Taip pat patarsime, kaip nuteikti mažylius miegui.

Konsultuoja prof. Ona Monkevičienė ir doc. dr. Regina Proškuvienė, Vilniaus pedagoginis universitetas

Ką sako vaikai apie miegą darželyje?

Kalbamės su priešmokyklinio amžiaus vaikais darželyje. Pokalbio metu išsiaiškiname, kad darželyje jiems patinka žaisti, daryti darbelius, bendrauti, taip pat – auklėtojos ir kt. Tada paklausiame:
– O kas jums darželyje nepatinka?
– Man nepatinka, kad negalima neštis žaislų į darželį.
– Man nepatinka lauke vaikščiot apie darželį. Geriau patinka bėgioti, suptis, žaisti.
– Man nepatinka darželyje miegoti.
– Ir man nepatinka miegoti.
– Ir man.
– Ir man (šaukia choru).
– Man tai patinka miegoti (pasigirsta viena nuomonė).
– Man tai naktim labai patinka miegoti.
– O man labai patinka ryte ilgai miegoti.

Pokalbis rodo, kad dienos miegas vaikams yra problema. Kita vertus, matyti, kad miego ikimokyklinukams kartais trūksta – rytą jiems sunku keltis, norisi pamiegoti ilgiau. Vis dėlto, atlikus kiekybinį vaikų nuomonės tyrimą, nustatyta, kad daugiau nei 60 proc. vaikų darželyje nori pamiegoti dieną, o to nenori mažiau nei 40 proc. mažylių.

Norą miegoti darželyje vaikai grindžia įvairiai: sako, kad būna pavargę, pradeda norėti miego, kad pamiegoję jaučiasi linksmesni, ne tokie pikti, aiškina, jog miegoti sveika. Nenorą miegoti vaikai aiškina tuo, kad jiems sunku užmigti, kad nuobodu gulėti nemiegant.

Sveikatos specialistai apie miego reikšmę vaikui

Vaiko augti ir vystytis miegas – labai svarbus. Jis yra susijęs su biologiniais ritmais ir turi individualių požymių: vieni žmonės mėgsta anksti keltis ir nuo pat ankstyvo ryto būna darbingi, kitiems – darbingiausias laikas yra vakaras.
Per pastarąjį šimtmetį žmogaus miego trukmė pastebimai sutrumpėjo, pablogėjo miego kokybė, vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių skundžiasi miego sutrikimais. Tiek mokslininkai tvirtina, tiek gyvenimo patirtis rodo, kad vaikai, kuriems trūksta miego, patiria įvairių problemų: sutrinka jų sveikata, smegenų funkcijos, ypač susijusios su dėmesio sukaupimu, sumažėja imunitetas.

Kiek laiko žmogus turėtų miegoti? Pirmiausia tai priklauso nuo amžiaus – kuo jaunesnis, tuo daugiau. Naujagimiai miega 16-18 val., o kartais ir ilgiau, atsibusdami tik pavalgyti, tačiau jų miegas yra trūkinėjantis. Nuo 6 mėn. iki 1 metų vaikai miega 14,5-13,5 val. (ne mažiau kaip 2 kartus ir dienos metu), nuo 1,5 metų iki 3-4 metų – 13-12 val. (dieną bent 1 kartą).
Nedidelė dalis vaikų, ypač ilgai miegančių naktį (11-11,5 val.), nuo 4 metų amžiaus dieną nebemiega visai. Fiziškai silpni, netvirtos sveikatos, po ligų atsigaunantys mažyliai turi miegoti ilgiau negu sveiki jų bendraamžiai, ypač jiems naudingas dienos miegas. Taip pat dienos miegas naudingas ir pradėjusiems lankyti mokyklą, ypač pirmokams. Vaikas turi miegoti tiek, kad jaustųsi žvalus, gerai pailsėjęs, normaliai vystytųsi.

Kaip žinoti, ar vaikui pakanka miego, ar mes jo neskriaudžiame, kai vieną kitą kartą atsisakius miegoti dieną, nebesistengiame jo paguldyti? Jei vaikas priešinasi guldomas miegoti dieną, dar nereiškia, kad jis nenori miego ar kad jam jo nereikia. Yra sakančių: „Pažįstu tą ar aną vaiką, kuris nuo 2-3 metų nebemiega dieną, o dar juk gyvas“. Gyvas, bet ar sveikas? Ar nepervargęs, ar nepablyškęs, ar ne dažniau nei kiti serga, ar ne lėčiau išmoksta eilėraštuką ar dainelę, ar yra ne mažiau darbingas?

Be to, miego trūkumą gali rodyti daugelis kitų požymių: ryte vaiką reikia žadinti, nežadinus jis dar miegotų, jam dažnai sapnuojasi košmarai, vaikas dažnai skundžiasi nuovargiu, darosi kaprizingas, pernelyg aktyvus, nedrausmingas ar – priešingai – pernelyg suglebęs, irzlus, greit supyksta, niekuo nesidomi ir t. t.
Vaikui gali trūkti miego, jeigu jis trunka per trumpai arba yra nekokybiškas, prastas. Prasto miego, neišsimiegojimo priežasčių yra daug – pradedant bloga dienotvarke, pasikeitusiais įpročiais, valgymo problemomis, baigiant įvairiais sveikatos sutrikimais ir ligomis.

Kodėl sunkiai užmiega

Ikimokyklinuką kartais sunku užmigdyti dėl daugybės patirtų įspūdžių, įtampos, įsiaudrinimo.

Yra vaikų, ilgai neužmiegančių dėl įvairių baimių: tamsos, griaustinio ir kitų, kurias sukuria laki jų vaizduotė.

Miegą trikdyti gali „užsikimšusi“ nosis, adenoidai, alergija, pakilusi kūno temperatūra, dygstantys dantys.

Nemažos reikšmės turi ir aplinka: vaikai blogiau miega karštame, tvankiame, triukšmingame kambaryje.

Tėvai sako: „Kai eina į darželį, puikiai miega po pietų, o namie – niekada“. Ypač tai pasireiškia, jei šeimoje yra vyresnių vaikų. Kad „neišsimuštų“ iš ritmo, vaikas ir namie turėtų laikytis tokios pat dienotvarkės.

Darželių auklėtojos teigia, kad su vaikais būna sunku susitarti pirmadieniais – dažnai vaikai ateina nepailsėję, sudirgę.

Kas padeda užmigti

Jeigu laikomasi tam tikros tvarkos, reguliarūs vaiko miego įpročiai susiformuoja, kai jis perkopia pirmuosius savo gyvenimo metus. Norint, kad vaikas gerai miegotų ir išsimiegotų, miegui reikia pasiruošti. Prieš miegą nereikėtų leisti vaikui žiūrėti siaubo filmų, kriminalinių laidų, skaityti baisių pasakų. Apskritai prieš miegą nepatartina žiūrėti televizoriaus, negalima persivalgyti, gerti daug skysčių.

Miegui svarbūs pasiruošimo ritualai – tuo pat metu, ta pačia seka atliekami veiksmai: tualetas, prausimasis, dantų valymas, rengimasis patogiais miego drabužėliais, tas pats kambarys, paguldymas į lovelę, apkamšymas, mėgstamas žaislas, pasėdėjimas šalia, rami nebauginanti istorija ar pasakėlė ar nuolat dainuojama lopšinė…

Visa aplinka turi būti rami. Aišku, ritualai įsitvirtina ne per vieną vakarą ir net ne per savaitę. Be to, ne visi vaikai vienodai reaguoja į triukšmą miego metu. Jei vaikas namie yra įpratęs miegoti visiškoje tyloje, jis ir darželyje prabunda nuo menkiausio garso, todėl mažylį geriau pratinti prie nedidelio intensyvumo buitinio triukšmo.

Kaip vaikai migdomi darželyje

Stebint vaikus, paaiškėjo nemažai jų migdymosi darželyje ypatumų (stebėjo I. Lėnienė, 2010). Ruošdamiesi miegui, nusirengdami vaikai paprastai bendrauja, kalbasi įvairiausiomis temomis. Pavyzdžiui, apie buitinius dalykus – savo spintelę ir daiktus joje, nusirengimą, tualetą ir kt.

Domas rodo savo sportinius marškinėlius ir sako: „Žiūrėk, koks mano Žmogus voras. Man mama nupirko“. Draugas žavisi: „Geras. Aš tokio neturiu.“ Tadas atsisuka ir sako Nerijui: „Tu nesėsk ant Airono lovos. Tu ne Aironas, tu – Nerijus“. Vaikai kalbasi apie kūną. Pavyzdžiui, Ieva sako berniukams: „Ei, žiūrėkit, koks mano raumenis“. Ir rodo sulenktą ranką.

Jie kalbasi apie orus. Pavyzdžiui, Dovilė pasižiūri į langus ir sako: „Tas lietus lyja ir lyja“. Domantas pritaria: „Net lauke nebuvom“. Be to, vaikai daug šnekasi apie savo žaislus, žaidimus, draugus. Žaislus pasiima ir į lovą. Pavyzdžiui, Karina atsisuka į draugę, gulinčią lovoje, ir sako: „Žiūrėk, koks mano žaislas. Jo vardas – Mikas. Aš su juo miegosiu.“

Ramus, be skubėjimo, įtampos vaikų ruošimasis miegui gerai nuteikia mažuosius, ir jie nesipriešindami eina miegoti.

Stebėta, kaip vaikai elgiasi guldamiesi. Vieni atsigula ramiai, kiti ilgokai sėdi ant lovos arba dūksta: atsistoja, šokinėja ant lovos, šūkauja, garsiai dainuoja. Pavyzdžiui, Domantas, pašokinėjęs ant lovos, garsiai šaukia: „Ei, Karoli, ar tu mano draugas?“

Dovilė guli lovoje ir dainuoja: „O muvit muvit…O muvit muvit…“. Triukšmas trukdo kitiems vaikams užmigti.

Viskas pasikeičia, kai auklėtoja prisėda vaikams skaityti pasaką. Vaikai klausosi, tačiau vis tiek ką nors veikia lovoje. Vieni dairinėjasi, akimis seka auklėtojos padėjėją, kuri plauna grindis, žiūri į langą, sienas, atsisuka į greta gulintį draugą, apžvelgia, ką lovose daro vaikai.

Kiti vaikai muistosi lovoje: vartosi, keičia padėtį, stengiasi įsitaisyti patogiau. Mažieji sugalvoja įdomių judesių: užmerkia-atmerkia akis skirtingu tempu, žiūri pro pirštus, žaidžia su jais, krapšto pirštais grindis, glamžo antklodės kampą, kaišioja kojas iš po antklodės, judina kojų pirštus, kibina draugą. Tačiau guli pakankamai ramiai ir klausosi pasakos.

Dar kiti vaikai žaidžia su žaislais: žiūrinėja, judina, paguldo, apkloja, pataiso padėtį, priglaudžia, bučiuoja, apkabina. Keletas vaikų šnibžda, bandydami kalbinti kitus. Tačiau draugai neįsitraukia į pokalbius, nes klausosi pasakos.

Keliems vaikams būdingi raminamieji judesiai – vienas kramto nagus, kitas bando čiulpti pirštą, trečias sukioja ant jo plaukus.

Auklėtojos padėjėja paduoda jiems po minkštą žaisliuką, kad apsikabintų, prisiglaustų. Baigiant skaityti pasaką, miega visi vaikai.

Stebėjimas rodo, kad vaikų migdymasis grupėje sunkesnis, nei individualiai namuose. Vaikai trukdo vieni kitiems. Be to, gulėti ir laukti, kol užmigs, jiems nuobodu, jie negali ilgai išgulėti ramiai. Skaitoma pasaka sudomina vaikus, jie nenuobodžiauja gulėdami, norėdami gerai girdėti, kas skaitoma, nustoja triukšmavę.

Ką tėvai galvoja apie vaikų dienos miegą darželyje?

90 proc. tyrime dalyvavusių tėvų mano, kad dienos miegas darželyje vaikams reikalingas. Apie 6 proc. tėvų teigia, kad jų vaikams dienos miego nereikia. Tai dažniausiai tėvai, kurie nakčiai migdo vaikus 20.00 val. ir kelia 8.00 val. arba vėliau. Šiems vaikams miego pakanka, namuose dieną jie nemiega. Tačiau ugdymo įstaigas lanko vaikai, kurie dėl tėvų darbo ritmo turi keltis tarp 6.00 ir 7.00 val. Kiti tėvai vaikus migdo tik 22.00 val. Šiems vaikams dienos miego tikrai labai reikia.

Kita problema – vaikai namuose nesilaiko tokio pat dienos ritmo, kaip darželyje. Savaitgaliais, švenčių ar atostogų dienomis namuose 3-6 metų vaiką dienos miegui guldo mažiau nei penktadalis (20 proc.) tėvų, apie pusė tėvų vaiką kartais guldo dienos miegui, kartais – ne. Taigi vaiko dienos ritmas jam nelankant darželio sutrinka, dėl to jam sunkiau sekasi užmigti darželyje dieną.

Komentuodami, kaip vaikas užmiega namuose (vakare ir dieną), tėvai nurodo, kad prie vaiko reikia pagulėti, pasėdėti, jam reikia paskaityti ar pasekti pasaką, įjungti raminančią tylią muziką, jis užmiega su žaislu. Kad vaikas ramiai užmiega vienas nurodė tik apie 5 proc. tėvų.

Tyrimas parodė, kad tėvai puikiai mato vaiko savijautos problemas, kai jam trūksta miego. Jų nuomone, vaikas tampa irzlus, piktas, jis pradeda rodyti kaprizus, priešgyniauti, tampa viskuo nepatenkintas, yra sunkiai sukalbamas, atsisako žaisti, būna pasyvus, apsnūdęs, žiovauja, dažnai verkia, užmiega anksčiau nei įprasta.
Kita vertus, nedidelė dalis tėvų pabrėžia, kad vaikas, darželyje dieną guldomas miegoti, kankinasi, nuobodžiauja, nes namuose jis niekada nemiega dieną. Dėl to vaikas nenori eiti į darželį.

Migdyti ar nemigdyti vaikus darželyje dienos miegui?

Daugeliui vaikų dienos miegas darželyje būtinas. Dėl to sutaria pedagogai ir tėvai, vaikai irgi teigia, kad miegoti jiems patinka.

Tačiau pedagogai darželyje nuolat sprendžia problemą, kaip elgtis su tais vaikais, kurie miegoti nenori.

Kartais jie mato, kad ir šie mažyliai darželyje užmiega, po miego būna linksmesni, nors iš pradžių teigia, kad miegoti nenori. Be to, leidus nemiegoti keliems vaikams, kiti vaikai irgi atsisako pogulio, nors jiems tai būtina.

Geriausia išeitis – susitarti su tėvais ir nuolat nemiegančiais vaikais, kad jie tik pagulės ir paklausys skaitomos pasakos. Jeigu per tą laiką ir dar kiek pagulėję neužmigs, galės keltis ir eiti ramiai pažaisti su auklėtoja ar jos padėjėja. Geriausia tartis asmeniškai su vaiku, kad kiti to negirdėtų. Galima leisti vaikui pagulėti nepersirengus miegui skirtais drabužėliais, tik nusivilkus viršutinius rūbus.

Svarbu su vaiku pakalbėti apie tai, kad miegodami vaikai auga, pamiegoję būna linksmesni, kad pats vaikas būtų nusiteikęs užmigti, jei pasiseks. Antraip vaikai tiesiog stengiasi neužmigti, kad galėtų pažaisti. Reikėtų vaiką pamokyti atsipalaiduoti – galvoti apie ką nors malonaus, smagaus. Taip vaikas kurį laiką paguli nenuobodžiaudamas ir pailsi. Jei vaikas neužmiega, susitarimo reikėtų laikytis ir leisti jam atsikėlus pavartyti knygeles, piešti, pažaisti su minkštais žaislais.

Kita vertus, reikėtų tartis su tėvais, kad vaiko dienos ritmas namuose būtų derinamas su dienos ritmu darželyje. Jeigu vaikas namuose keliasi tarp 9.00 val. ir 10.00 val., o į darželį ateina 10.15 val., 13.00 val. jis dar tikrai nenorės miegoti. Tačiau į vakarą be miego jis jau gali būti pavargęs. Reikėtų vaiką guldyti ir kelti anksčiau, kad jo dienos ritmas būtų optimalesnis.

Vaikų norą miegoti padidina žaisminga patalynė – su ramių spalvų smagiais piešiniais. Kadangi prieš užmigdami vaikai stebi, dairinėjasi, miegamojo sienos gali būti išpieštos jiems patraukliais vaizdais, ant sienų gali kaboti paveikslai, dailės darbeliai ir kita. Ant lovelių vaikų gali laukti jų minkšti žaisliukai. Vaikai mėgsta juos turėti, apsikabinti prieš užmigdami, palaikyti, ką nors malonaus prisimindami ar svajodami.

Vaikams ruošiantis miegoti gali skambėti tyli raminanti muzika, tuomet jie ne taip įsitriukšmaus, nurims dienos įspūdžiai, mažieji atsipalaiduos.

Į loveles sugulusiems vaikams būtinai skaitoma pasaka (gal ir ne viena). Pasaką geriausia skaityti ramiai, ritmiškai. Auklėtoja turėtų sėdėti prie judriausių, nerimstančių vaikų. Sėdėdama šalia tokio vaiko, ji gali palaikyti jo ranką, per antklodę paglostyti jo nugarytę. Auklėtojos padėjėja taip pat galėtų pasėdėti prie judresnių vaikų.
Vaikai geriau miegos, jei patalpa bus išvėdinta, jei per dieną bus daug ką nuveikę, prisilakstę, padūkę salėje, lauke, pavargę fiziškai.

Vaikams nubudus, naudinga su jais pasikalbėti, kaip miegojo, ar ką sapnavo, kaip jaučiasi, taip palaipsniui įsijungiant į popietinio gyvenimo ritmą.

Daugiau psichologinių ir pedagoginių straipsnių rasite svetainėje www.ikimokyklinis.lt

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši − 5 =