Dietos, gadinančios kraują

dieta

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Atsiranda vis naujų, greitų ir net agresyvių dietų. Dažniausiai ant šio masalo užkimba paaugliai, tiksliau, paauglės, kurios neturi laiko laukti rezultatų. Jos nori būti lieknos tuojau pat, todėl imasi kraštutinių lieknėjimo priemonių, kartais net ir visiško badavimo.

Dietos gali susargdinti. Kraujo tyrimas aiškiai parodys, ar lieknėjimas nekelia grėsmės jūsų ar šeimos narių sveikatai.

Sveikas kraujas

Jeigu visi pagrindiniai kraujo tyrimo rodikliai telpa į leistinas normas, vadinasi, jūsų organizmas yra normaliai aprūpinamas deguonimi, maisto medžiagomis. Dieta yra neagresyvi ir staigių pokyčių organizme nedaro. Kraujas iš ląstelių normaliai perneša šilumą. Įsipjovus pirštą, gana greitai kraujavimas sustoja, nes kraujas sukreša. Įlindus rakščiai, toje vietoje susiformuoja pūlinukas, kuris išstumia svetimkūnį iš organizmo. Suaugusio žmogaus organizme esantys 5 litrai kraujo atlieka visas savo pareigas, kurias ir skyrusi gamta.

Kai sustreikuoja skystoji kraujo dalis

Didesnę kraujo dalį, apie 55 procentus, sudaro plazma – gelsvos spalvos skystis iš vandens, baltymų, mineralinių medžiagų. Savo valia ar dėl nepriteklių badaujantys žmonės pastebi, kad po kurio laiko jie ima tinti. Vietoj laukto sulieknėjimo išsipučia pilvas, tarsi balionai ima pūstis galūnės,  ypač rankų pirštai, kojos. Kai žmogus ilgai badauja, jo kraujo plazmos baltymų sumažėja. Plazmos baltymas sulaiko vandenį kraujo kapiliaruose, neleidžia jam sunktis į audinius. Trūkstant plazmos baltymų, vanduo gali pradėti kauptis tuščiavidurėse kūno ertmėse (pilve gali susikaupti net iki 10 litrų), žmogus pradeda tinti.

Kai nusilpsta kraujo ląstelės

Kietoji kraujo dalis, arba ląstelės, sudaro apie 45 procentus kraujo tūrio. Tai eritrocitai, leukocitai, limfocitai, trombocitai… Badaujant gana greitai jie nusilpsta ir nebeatlieka savo funkcijų.

Išblyškęs veidas…

Eritrocitai vadinami raudonuoju kraujo dažu, mat jų viduje esantis hemoglobino baltymas suteikia visam kraujui raudoną spalvą. Suaugusio vyro hemoglobinas turėtų būti 135-160 g\l, moters – 120-150 g\l. Stipriai nukraujavus ar nepilnavertiškai maitinantis, kai organizmui pradeda trūkti geležies, folio rūgšties, vitamino B12, susergama mažakraujyste. Simptomus pastebėti nesunku: veidas pasidaro išblyškęs, kamuoja nuolatinis nuovargis, vangumas, sutrinka širdies ritmas, slenka plaukai, dažnai užkietėja viduriai.

Vienas iš pagrindinių kraujo tyrimų rodiklių ir yra hemoglobino kiekis. Kai jis žemas, būtina valgyti daug geležies ir folio rūgšties turinčių produktų: raudonos mėsos, kepenų, slyvų, žemuogių, morkų, vynuogių, pupelių, bulvių… O kaip tik tuos produktus paauglės ir būna išmetusios iš raciono, kol laikosi dietos, pasilikdamos tik vandenį ir jogurtą. (Pieno produktuose esantis kalcis dar labiau mažina geležies pasisavinimą).

Baltieji organizmo sargybiniai

Leukocitai – baltosios kraujo ląstelės, kurių pareiga naikinti į organizmą patenkančius svetimkūnius ir mikrobus. Leukocitai ligos sukėlėjus tiesiog suardo, o atlikę savo darbą žūsta, virsdami pūliais.

Limfocitai dalyvauja imuninėje organizmo reakcijoje. Jie padeda kurti antikūnus – specifinius baltymus, cirkuliuojančius kraujyje. Kiekvienai bakterijai ar svetimkūniui pagaminamas atskiras antikūnas, todėl žmogus nesuserga.

Kai kraujas nusilpsta, pakinta limfocitų ir leukocitų skaičius. Kraujas nebegali taip, kaip anksčiau, kovoti su infekcijomis, todėl žmogus pasidaro neatsparus ligoms. Badavimas ir agresyvios dietos dažnai baigiasi visiškai nusilpusia ir išsiderinusia imunine sistema.

Grandininiai reiškiniai

Kai sutrikdoma viena kuri nors kraujo gamybos grandis, ima trikti ir kitos. Pavyzdžiui, organizmui trūkstant geležies, susergama mažakraujyste, o mažakraujystė paskui save ,,atsiveda” sutrikusį kraujo krešėjimą. Sergant mažakraujyste ar ūmiomis infekcinėmis ligomis, pasikeičia trombocitų kiekis kraujyje. Trombocitai – tai kaulų čiulpuose esančių ląstelių atplaišos, kurios reguliuoja kraujo krešėjimą.

Jeigu jūs ar šeimos nariai meta svorį, nepamirškite reguliariai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir, jam patarus, pasidaryti kraujo tyrimą. Kad dietos nesugadintų sveikatos, gydytojas jums patars, kokių vitaminų ir maisto papildų reikėtų vartoti. Kai vitaminų ir mineralinių medžiagų organizmas negauna pakankamai iš maisto, reikia jų poreikį patenkinti vartojant papildomai. Mažakraujystės profilaktikai ypač svarbi geležis bei folinė rūgštis.

Būti lieknu – svarbu, būti sveiku – dar svarbiau.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši − = 3