Draugystė su atopiniu dermatitu

dsc_2980

Iveta su 2 metukų dukryte Inta

Alergiškų vaikų daugėja. Ši pasaulinė bėda veda iš proto tėvus ir gydytojus. Nuolatos aprašome jaudinančias alergiškų vaikų istorijas, o jos ir toliau plūsta.

Ar įmanoma susidraugauti su alergija? Pasakoja Iveta Bacevičiūtė, auginanti dvejų metukų dukrytę Intą.

Atopinis dermatitas. Alergija. Pirmą kartą šiuos žodžius išgirdau, kai Intai buvo 2 mėnesiai. Tada dėl viso kūno bėrimo nuvykome pas budintį gydytoją savo klinikoje. Maitinau pati, tad, gydytojo manymu, pasakė, tikriausiai kažką netnkamo suvalgiau, tad liepė stebėti savo mitybą. Buvau „žalia“, nesupratau ką reiškia tas mitybos stebėjimas. Prieš keturias dienas dukrytė buvo paskiepyta, tad šeimos gydytoja nusprendė, kad vaikas taip sureagavo į skiepą, o oda linkusi į atopinį dermatitą.

***

Nuo tų pirmųjų bėrimų viskas ir prasidėjo. Ją bėrė, atrodo, nuo visko, nesvarbu, ką paimčiau į burną. Gydytoja skyrė dietą savo nuožiūra: be kviečių, pieno, riešutų, citrusinių vaisių (pastarųjų ir šiaip nevalgiau). Tad pradėjau valgyti miežius, rugius, bet viskas buvo taip pat, niekas nesikeitė, jaučiausi beviltiškai.

***

Po mėnesio paprašiau siuntimo pas specialistą, kad gaučiau daugiau  informacijos apie dukros alergiją, bet man tepasakė: „Per maža“. Su šiais dviem žodžiais gyvenome iki aštuntojo mergaitės mėnesio. Maitinti savo pienu neužteko valios, pradėjau kaltinti save dėl to, kad vis neatrenku, kas tinka dukrytei, kad suvalgytas maistas baigiasi bėrimu, pilvo skausmu ir diegliukais. Perėjome prie pieno mišinio, gydytoja rekomendavo pirma išbandyti paprastą mišinį, o ne hipoalerginį. Ja pasitikėjau, nes ji juk gydytoja. Neturėjau jokio supratimo apie mišinius, maniau, kad gydytoja tikrai nepatars nieko blogo mažam vaikui.

***

Dukrytė pradėjo atpylinėti pavirškintu mišiniu, skaudėjo pilvą, išbandėme nemažai mišinuko rūšių, bet vis kažkas netikdavo. Domėjausi atopiniu dermatitu ir alergijomis, pradėjau skaityti mamų diskusijas. Jos piktinosi mūsų gydytoja, neskyrusia siuntimo pas alergologą, nes gauti siuntimą pas specialistą gali kad ir kelių mėnesių vaikas. Išsireikalavau siuntimo pas alergologą. Ten – ilga eilė. Laukėme, papildomas maitinimas irgi prasidėjo nelabai sklandžiai, dėl mažo dukros svorio turėjome pradėti papildomai maitinti nuo 4 mėnesių. Inta naujo maisto ragavo nenoriai, o mergaitę dar ir bėrė, kad ir ką ragaudavo. Niekas man nepaaiškino, kad organizmas įsijautrino nuo visų gaunamų alergenų ir dabar atsekti, nuo ko beria, prilygsta kovai su vėjo malūnais.

***

Fotografavau fiksuodama kiekvieną bėrimą, kasdien telefono atmintis pasipildydavo nuotraukomis, kurios labai pravertė nuėjus pas alergologą. Jis pasakė: „Kur jūs buvote ankščiau?“. Galėčiau tik atsakyti, kad lankėmės pas netinkamą gydytoją. Tą pačią dieną atliko kraujo tyrimą ir skyrė datą lopo mėginiams. Po kelių savaičių kraujo tyrimas parodė, kad dukrytė turi alergiją karvės pienui, kiaušinio baltymui ir tryniui, šuniui, jaučio serumo albuminui (randamam skiepuose). Jaučiau nemenką palengvėjimą, kad viskas pradeda aiškėti, kad stos į savo vietas, vaikas nesikasys, miegos naktimis. Lopo tyrimas parodė alergijas miežiams, rugiams, grikiams, žemės riešutams, sojai, kiaušiniui, kviečiams, kakavai, pomidorui, avietėms, jautienai.

dsc_2978

Mama fotografavo kiekvieną bėrimą

***

Tada apėmė ir džiaugsmas, ir nerimas. Mergaitė buvo labai nevalgi, ką nors jai įsiūlyti būdavo tikras iššūkis, o pagal dietos rekomendacijas reikėjo atsisakyti begalės produktų, nes kai kurie produktai, kuriems mažoji alergiška, turi kryžmines reakcijas. Po mėnesio reikalai taisėsi, odos būklė po truputį gerėjo, nes vis dar bandėme pritaikyti pieno mišinį, parduodami parduotuvėse ir vaistinėse netiko (mišinių su hidrolizuotais karvės pieno baltymais, skirtų pieno baltymo alergijai yra nedaug, vos kelios rūšys). Gavome mišinį, kuris yra kompensuojamas, su visiškai hidrolizuotais baltymais, bet tik kelis mėnesius. Kai vaikui sueina metai, kompensacija nutraukiama, o mišinio kaina man buvo neįkandama – 55 € už dėžutę,  kurios užtekdavo iki 4 dienų.

Laukė iššūkis atsirinkti augalinį pieną, liko tik avižų, nes ryžių dėl pilvuko kietėjimo netiko. Viskas stojo į savas vėžes dar prieš pirmą gimtadienį, bet, jam praėjus, įgavau daugiau patirties, su manimi ja pasidalino kitos mamos, kurios praėjo tą patį.

Gydydama dukrą išmokau keletą pamokų. Pirma tikriausiai ta, kad turime pasitikėti savo nuojauta, jei ji sako, kad reikia specialisto konsultacijos, vadinasi, yra tam pagrindas ir tai nebūtinai perdėtas mamos nerimas.

Antra – be kviečių ir kiaušinių yra ką valgyti, gal tik kiek kebliau dėl jau paruoštų produktų, bet tai ne pasaulio pabaiga. Dažnai, kai žmogus sužino apie Intos alergiją, paklausia: tai ką mes valgome? Labai užjaučia. Nesuprantu, dėl ko reikėtų užjausti. Tai gyvenimas. Su viskuo galima susidraugauti, kaip ir su alergija. Būna sunkių dienų, bet man iš dalies smagu, kad Intai skanu virti špinatai, ji juos valgo lyg saldainius. Alergijos išaugamos, o jei to ir nebus, ne pasaulio pabaiga – mes tai įveiksime ir su tuo susidraugausime.

alergija

Štai keletas praktinių gudrybių

1. Vietoj sausainių ar traškučių perkame  pūstas burnočio sėklas, mažoji valgo jas vienas, mėgsta ir pūstus ryžius. Kartais pasilepiname ir tortilijos traškučiais, kurių sudėtis paprasta: kukurūzai ir druska. Vienintelis tinkamas avižų pienas yra be priemaišų ir cukraus, perkame ir ryžių grietinėlę, dukrytė labai mėgsta augalinį sūrį.

2. Daržoves stengiuosi pirkti turguje ar iš netoli namų prekiaujančios močiutės, jos agurkai buvo patys skaniausi, kai ką gauname iš giminaičių (obuolių uogienės, agurkų). Mėsytę perkame turguje, triušieną perkame iš moters, kurios tėvai triušius augina patys.

3. Dukrytei patinka kuo paprastesnis maistas, naujovių ragauja, bet tik po antro ar trečio karto būna matyti, ar patinka, ar vis dėlto ne. Košių nevalgo, tad specialiai košėms gaminti pirktas trintuvas-smulkintuvas nepasiteisino. Dabar jis puikiai tinka mėgstamiausiems avižiniams blynams gaminti ir plakti kokteiliams.

Firminiai receptai, tinkantys alergiukams

Avižiniai blynai

2 bananai

1 a. š. kepimo miltelių (naudojame „Močiutės“, be kviečių)

Šlakelis avižų pieno

Avižinių dribsnių (tiek, kad tešla būtų gana tiršta)

Viską trintuvu sutriname ir kepame keptuvėje su šiek tiek kokosų aliejaus.

Į tešlą kartais įmaišome tarkuoto obuolio, špinatų arba valgome su namine obuolių uogiene.

Avižiniai keksiukai

200 g smulkių avižinių dribsnių

60 g cukraus (naudoju agavų sirupą arba 30 g cukraus)

2 v. š. rafinuoto aliejaus (naudoju kokosų arba alyvuogių)

1 a. š. kepimo miltelių

1 kiaušinis (dedu kiaušinio pakaitalą)

230 ml avižų pieno (galima rinktis ir kitokį augalinį)

Paruošiu kiaušinio pakaitalą, „no egg“: 2 šaukštelius mišinio sumaišau  su 40 g vandens ir išplaku šluotele. Avižinius dribsnius sumaišau su pienu, kiaušinio pakaitalu, aliejumi, cukrumi. Viską gerai išmaišau ir palieku 10 minučių, kad tešla išbrinktų. Po 10 min. į tešlą įmaišau kepimo miltelių, galima dėti razinų.

Tešlą supilstau į keksiukų formeles ir kepu 180° C iš anksto įkaitintoje orkaitėje apie 35–45 min. Galima įmaišyti raudonųjų serbentų.

Daržovių ir ryžių blyneliai

1 cukinija

3 bulvės

3 morkos (nededame, nes dukrelė negali jų valgyti)

1l ryžių košės (kelis kartus dėjau ryžius, o ne košę)

Druskos pagal skonį

5 šaukšteliai bulvių krakmolo (jei neturiu, dedu tapijokos miltų)

5 šaukšteliai aliejaus (alyvuogių)

1 ar pusė svogūno

Cukiniją, morkas, svogūną ir bulves nulupu, sutarkuoju ir sumaišau su ryžių koše ir aliejumi. Skystį nupilu. Įberiu krakmolo ir sumaišau. Iš gautos masės formuoju blynus, sudedu į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Kepu 220° C  15 min., tada apverčiu ir kepu dar 15 min. Arba galima kepti tiesiog keptuvėje.

„Mamos žurnalas“

Susiję strapsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − aštuoni =