Kiekviena moterų karta susiduria su tam tikrais iššūkiais. Mūsų mamoms reikėjo būti kūrybiškomis ir sugalvoti, kaip deficito laikais aprengti, apauti ir skaniai pamaitinti šeimas.
Mūsų kartai tenka spręsti kitą problemą – kaip suvaldyti į namus plaukiantį daiktų srautą: vaikų žaislus, kelionių suvenyrus, drabužius, reikalingas ir nereikalingas išpardavimų prekes, kurios užpildo namus kaip pustomas smėlis. Tvarkyti namus, pilnus tokio „smėlio“ yra labai nelengva. Ne tik mums, lietuvėms. Visame pasaulyje dabar populiaru lankyti namų tvarkymo seminarus ir mokytis įvesti discipliną daiktų chaose. Vieni aktyviausių šioje srityje japonai. Pasirodo, labai svarbu, kad namai būtų tvarkingi, nes nuo to priklauso šeimos savijauta ir net tarpusavio santykiai.
Giedrė Bagdonienė sutiko pasidalinti savo sukauptomis žiniomis su „Mamos žurnalo“ skaitytojomis. Ji sako, kad tai nėra jos išrastas dviratis, Giedrė perskaitė daug užsienyje išleistų knygų šia tema, domėjosi kitų moterų patirtimi, o sukauptą išmintį jau patikrino savo pačios gyvenime. Juk Giedrė – dviejų mažų vaikučių mama.
Su autore galite susisiekti: giedrute.bagdoniene@gmail.com, facebook.com/tvarkos magija
Kada prieiname liepto galą
„Aš pati tvarkymosi filosofija pradėjau domėtis po to, kai buitis pradėjo slėgti, nes jos nebeaprėpiau. O po vieno konkretaus įvykio – vyro gimtadienio – visai palūžau. Mes gyvenome erdviame name, auginau metukų ir trejų metų vaikučius, o vyro gimtadieniui pati užsimojau pagaminti vaišes ir idealiai sutvarkyti namus. Kaip ir dauguma šiuolaikinių mamyčių, norėjau būti tobula namų moteris – kad namai blizgėtų, pati būčiau pasipuošusi, stalas atrodytų šventiškai… Viską padariau, bet dar prieš prasidedant šventei buvau pervargusi, įsitempusi, be jokio džiaugsmo. Tą tikrai jautė ir svečiai, ir gimtadienio kaltininkas. Po nevykusio gimtadienio verkiau ir sakiau, kad daugiau niekada nekviesiu svečių į savo namus. Bet jaunai šeimai atsiriboti nuo sociumo neįmanoma. Supratau, kad turiu keisti savo mąstą ir įpročius, kad išmokčiau mėgautis kasdienybe. Pradėjau gilintis į namų tvarkymo meną, apie kurį parašyta daug knygų, ir po truputį įvedinėti tvarką savo namuose“, – sako Giedrė.
Ar daug daiktų – tikrai turtas?
Mes galvojame, kad mūsų namai yra nuostabi vieta daiktams laikyti. Kuo tų daiktų daugiau, tuo mes turtingesni. Tačiau daiktai užima taip branginamą būsto erdvę. Juk jeigu pirkote būstą, žinote, kad kiekvienas kvadratinis gyvenamojo ploto metras kainuoja tūkstančius eurų. Ir mes tokį brangų turtą laisva valia atiduodame užgriozti daiktams, kurie net nėra labai mieli ar reikalingi. Kai tų daiktų daug, tvarkymosi procesas trunka keletą kartų ilgiau negu tvarkant minimalistinius namus. Todėl visoms jaunoms mamytėms, kurios turi rūpintis ne tik namais, bet ir mažais vaikais, Giedrė pataria pirmiausia padaryti namų reviziją ir įvertinti, kiek namuose yra nereikalingų, nedžiuginančių daiktų ir ką nuoširdžiai reikia namuose pasilikti, kas vertinga ir tikrai reikalinga.
Galima paimti du skirtingos spalvos didelius maišus ir su jais eiti per kambarius: į vieną dėsite daiktus, kuriuos norėtumėte kam nors padovanoti, atiduoti, į kitą – tuos, kuriuos išmesite. Kai atsisakysite daugybės daiktų, kurie neteikia džiaugsmo ir nėra funkcionalūs, atsiras erdvėms naujiems dalykams. Neveltui sakoma, kad šlamštas namuose kuria labai blogą energetiką. Viena amerikiečių lektorė siūlo eksperimentą – mėnesį laiko kasdien iš namų pašalinti 27 nebūtinus daiktus. Tai atrodo daug, tačiau pabandykite bent vieną dieną iš namų išmesti 27 nenaudojamus daiktus – pamatysite, kad namai neištuštės.
„Jeigu jauna šeima dar neturi nuosavo būsto ir jį nuomoja, rekomenduočiau nebijoti kartkartėmis jį keisti ir persikraustyti į kitą vietą. Aš pati, kraustydamasi iš namo į butą (vis dėlto su vyru nusprendėme, kad auginant mažus vaikus mūsų šeima bus laimingesnė, jei namai bus mažesni ir jų priežiūra bus paprastesnė), „šlamšto“ sukroviau 40 didelių šiukšlių maišų. Ir patikėkite – persikrausčius iš namo į butą, nejautėme jokio daiktų stygiaus, – sako Giedrė Bagdonienė.
Kodėl taip sunkiai paleidžiame daiktus
Emociškai kartais labai sunku atsisakyti daiktų, vis kirba mintis: o gal man to dar reikės? Protas visada stabdo daiktų išmetimą. Atsisakyti daiktų būna sunku dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – mums labai brangi praeitis ir prisiminimai, kurie susiję su tuo daiktu, mes galvojame, kad, jį paleidę, išbrauksime iš savo atminties prisiminimą. Bet daiktas neturi nieko bendra su mūsų išgyventais jausmais. Jį paleidę, mes tikrai neištrinsime iš savo širdies brangių akimirkų. Antra priežastis, stabdanti daiktų paleidimą, – mes jaučiamės nesaugūs dėl savo ateities. Bijome, kad tada galbūt pristigsime reikalingų daiktų. Galbūt dar prireiks senų, nenešiojamų drabužių. Ar senų, įskilusių puodelių. Bet praktika rodo, kad jų tikrai nebeprireikia.
„Darant daiktų reviziją, siūlau vadovautis intuicija: kurie daiktai mums tikrai teikia džiaugsmą? Pirma emocija dažniausiai ir yra teisinga.
Rekomenduoju daryti revizijas pagal japonės namų tvarkymo ekspertės Marie Kondo metodą: daiktus atsirinkti pagal daiktų kategorijas. Siūlau pradėti nuo drabužių spintos, nes tai mažiausiai sentimentų kelianti daiktų rūšis, dažnai užimanti daugiausia vietos mūsų namuose. Be to, drabužiai – daugiausia rūpesčių ir dėmesio reikalaujantys daiktai, juk juos skalbiame, lyginame, rūšiuojame, kabiname. Drabužių kategorijai priskiriama ir namų tekstilė: rankšluosčiai, patalynė, taip pat rankinės, krepšiai“, – pataria namų tvarkymo konsultantė.
Paskutinė – sentimentų kategorija
Palengvinusios drabužių spintas, galite pereiti prie popierinių daiktų –senų žurnalų, užrašų, knygų, dokumentų. Peržiūrėkite, ar tikrai atidėtas žurnalo numeris vis dar aktualus ir reikalingas? Ar dokumentų krūvoje nėra tokių, kurie jau nebegalioja, paseno? Nebeskaitomas knygas galima atiduoti draugams, nunešti į skaitytų knygų parduotuvę, vaikiškas knygeles galbūt sugalvosite padovanoti darželio bibliotekai.
Kai peržiūrėsite indų, virtuvės reikmenų, kosmetikos, žaislų arsenalus, pati paskutinė daiktų kategorija turėtų būti sentimentus keliantys daiktai.
Pavyzdžiui, žvakidė, kurią dovanojo mama, bet kuri nelabai dera prie namų stiliaus. Arba iš kelionių parvežti magnetukai, kurie jau nebetelpa ant šaldytuvo.
Kad paleistume iš savo namų nereikalingus, bet tam tikrus sentimentus keliančius daiktus, reikia emocinio imuniteto. Bet paleidę pamatysime, kad pasidaro lengviau kvėpuoti, namai tampa gyvesni, jaukesni. „Kartais individualiai konsultuoju šeimas, kaip namuose įvesti tvarką. Kartą su jauna namų šeimininke valandą rūšiavome daiktus. „Šlamšto“ prisirinko 4 dideli šiukšlių maišai (šeima gyvena 3 kambarių bute), bet ištuštėjimo nė nepajuto. Kartais mes patys nesuvokiame, kaip esame apaugę daiktais. Tai suprasti padeda paprasta užduotis: atsisėskite viduryje kambario ir pabandykite surašyti visus daiktus, kurie yra šiame kambaryje. Sąrašas be pabaigos!
Tie daiktai nėra toks nekaltas dalykas. Jie užima brangią erdvę. Kiekvienas daiktas, atėjęs į mūsų namus, atima erdvę namuose. Erdvė, ypač turint vaikų, yra prioritetas. Juk tada galima su vaikais šokti, žaisti, priimti svečius. O svarbiausia, erdvius, neužgriozdintus namus labai lengva susitvarkyti. Savo namus „praeiti“ šlapiu skuduru galime per 10 minučių, o kai apversta daiktais, – per kelias valandas. Švarai – kas yra visų svarbiausia – nebelieka laiko, nes nuo ryto iki vakaro dėliojame daiktus. Namų šeimininkės rankos beveik visada pilnos daiktų: indų, skalbinių, žaislų. Jeigu daiktų nedaug ir jie mieli bei gražūs, jais rūpintis labai paprasta“, – pataria namų tvarkymo konsultantė.
O kaip dėl žaislų?
Žaislai, ko gero, namuose dauginasi greičiausiai. Jų vežame lauktuvių, perkame, norėdami palepinti, pridovanoja artimieji. „Mūsų namuose vieno vaiko žaislai turi tilpti į vieną žaislų dėžę. Kai ji pilna, o vaikas prašo naujo žaislo, turime kartu nuspręsti, kokio seno žaislo atsisakysime, kad atsirastų vietos naujam. Niekada nesu išmetusi vaikui brangaus žaislo, to, ko kada nors gali pasigesti. Kai kuriuos žaisliukus sudedame į maišą ir kuriam laikui paslepiame sandėliuke. Neprašau, kad žaisliukais vaikai žaistų tik savo kambaryje, – ne, per dieną jų atsiranda ir svetainėje, ir vonios kambaryje, nekalbant apie virtuvę, kur nuolat sukasi mama. Tačiau vakare žaisliukai turi būti sutvarkyti ir sudėti į žaislų dėžę. Kai aiškiai nurodyta žaislų vieta ir protingas jų kiekis, net mažas vaikas sugeba susitvarkyti pats. Kai daug žaislų, vaikai su niekuo nežaidžia. Išmėto ir palieka. Didelis kiekis nežadina vaizduotės. Galvojame, kad, turėdami daug žaislų, vaikai daugiau lavės, bet iš tikrųjų taip nėra. Vaikams labiau už žaislus reikalinga žaidimo erdvė. Neveltui vaikai gerai jaučiasi svečiuose, kur daug erdvės, o iš ankšto užgriozdinto butuko nori kuo greičiau eiti namo“, – sako Giedrė.
Svarbu neprisipirkti bet ko
Akcijos, išpardavimai yra pagrindinė priežastis, kodėl taip lengvai į mūsų namus ateina daiktai. „Aš dabar po parduotuves vaikštau kaip po muziejus. Anksčiau galvodavau, ką nusipirkus, parsinešus, o dabar svajoju ir vaizduotėje kuriu reginius, tai kaip terapija, bet tai nereiškia, kad tuos daiktus perku. Kelionėse irgi kyla pagunda parsivežti suvenyrų, egzotiškų dirbinių. Bet pamažu išmokau iš kelionių grįžti „lengva“. Kaip ir į keliones išvykti su keletu pačių būtiniausių daiktų. Pastebėjau, kad daiktai labai išvargina, – jei turi didelį bagažą, būna sunku susiruošti, paskui tuos daiktus visą kelionę tampyti, jais rūpintis. Kodėl mes perkame?
Galvojame, kad išoriniai dalykai bent trumpam padarys mus laimingesnius. Sunkiau atrasti džiaugsmą nematerialiuose dalykuose, nudžiuginti gali ne tik daiktai, bet ir skambutis artimam žmogui, ramybės valandėlė. O dovanoti artimam žmogui galime įspūdžius: kvietimą kartu per Kalėdas nueiti į gerą koncertą, pasilepinti masažu, papietauti restorane. Kai išmokstame atsispirti emociniam apsipirkinėjimui, sutaupome ir pinigų, kuriuos paskui galime skirti tikrai geram, kokybiškam daiktui. Geriau vienas kokybiškas šampūnas vietoj 5 „akcizinių“ prekybos centre. Reguliarus daiktų išmetimas moko atsispirti pagundai pirkti nekokybiškas, prastas smulkmenas. Tai savotiškai disciplinuoja“, – sako Giedrė.
Erdvė užsipildo nauju turiniu
Atsikračius šlamštu (tais daiktais, kurie nėra reikalingi, bet tiesiog neprisiruošiame jų išmesti), ateina aiškus supratimas, kokių daiktų savo gyvenime norime. Ir į tuščią erdvę ateina ne tik nauji, kokybiškesni daiktai, bet ir nauji žmonės, naujos idėjos, galimybės. Reikia vis savęs paklausti: kas man mano namuose nebepatinka? Kas mano gyvenime nebepatinka?
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Kadangi atėjo ilgai lauktas pavasaris, nusprendžiau, perskaičius šį straipsnį, ir aš apsikuopti ir prasivalyti namus nuo nereikalingų daiktų. Kai šaldytuvai, spintelės prigrūstos nevartojamų produktų bei kitų prietaisų, kurių nenaudoji, tai visuomet trūksta vietos. Tikra tiesa, kad pirmiausia reikia pašalinti seną, kad atsirastų naujas.:)