Galvospūdis ir smegenų vandenė

jurgitos kerulienes.jpg

Jurgitos Kerulienės nuotr.

Kai kurių kūdikių smegenyse sutrinka smegenų skysčio cirkuliacija. Jo pasigamina daugiau nei gali nutekėti ir rezorbuotis. Kadangi skysčio per daug, didėja ir ertmės, kuriomis tas skystis cirkuliuoja. Skystis kaupiasi kaukolėje, spaudžia smegenis. Tai ir vadinama padidėjusiu galvospūdžiu. Kai smegenų skysčio per daug, vystosi galvos smegenų vandenė – hidrocefalija. Dažniausiai ši liga pasireiškia kūdikiams maždaug iki 3 mėnesių.

Kaip atrodo vaikas, sergantis hidrocefalija

Smegenų skystis spaudžia smegenis, todėl kūdikiui tikriausiai skauda galvą. Tik jis nemoka to pasakyti, tad verkia, blogai miega, neturi apetito.

ažniausiai kaltę dėl kūdikio neramumo tėvai suverčia „pilvukui“. Galvos skausmas – pagrindinis galvospūdžio požymis, kai suserga vyresni vaikai.

Sergantis vaikelis ieško patogios gulėjimo padėties. Paguldytas ant šono, kūdikis galvą atlošia, nes taip lengviau nuteka smegenų skystis.

Dėl galvospūdžio kūdikiai atpylinėja pienuką. Juk ir suaugusiųjų galvos skausmą dažnai lydi vėmimas.

Galvospūdžio požymis gali būti ir vadinamosios „nusileidžiančios saulės“ akytės, kai kūdikio akių rainelės tarsi nusileidusios žemyn, virš jų baltuoja akių obuoliai. Tačiau pirmą mėnesį naujagimių akių judesiai nekoordinuoti ir daugumos jų akys „baltuoja“. Juo labiau, kai akys didelės, ir vokai nepridengia baltymų.

Kadangi smegenų skysčio per daug, jam nėra vietos. Skystis plečia kaukolės siūles, sparčiai auga galvos apimtis, suplonėja kaukolės kaulai.
Didysis momenėlis būna platus, dažnai įtemptas, pulsuojantis ir iškilęs.

Atsikiša ir didėja kaktinė kaukolės dalis.

Po galvos oda matyti ryškus venų tinklas, nes padidėjęs galvospūdis sutrikdo kraujotaką.

Dėl to, kad galvos smegenys nuolat spaudžiamos, sutrinka kūdikio vystymasis: gali atsirasti regos nervo pakitimų, paralyžių, medžiagų apykaitos sutrikimų, traukulių.

Jei mama pastebi kurį nors šių požymių, tai dar nereiškia, kad vaikelis serga hidrocefalija. Tiesiog verta pasikonsultuoti su vaikų neurologu. Kai kurie šių požymių gali būti ir vaikučiui sergant rachitu ar didžiagalvyste. Ligą padeda nustatyti galvos smegenų ultragarsinis tyrimas, akių gydytojo konsultacija, kaukolės rentgenograma, kompiuterinė galvos smegenų tomografija. Mano nuomone, dabar galvospūdis ir vandenė diagnozuojami per dažnai.

Kodėl vaikai suserga šia liga

Įgimtos hidrocefalijos priežastys – tokios pačios, kaip ir daugumos kitų neurologinių kūdikių ligų: nėštumo metu mamos persirgtos ligos, gimdymo traumos, įgimtos smegenų anomalijos. Tarkime, gimdymo metu vaikelis patyrė traumą, smegenyse atsirado kraujosrūva. Ji gali sutrikdyti smegenų skysčio cirkuliaciją, tad padidės galvospūdis, ir prasidės hidrocefalija.

Hidrocefalija gali prasidėti po meningitų, galvos traumų, smegenų uždegimų.

Ar galvospūdis ir hidrocefalija – išaugami

Dažniausiai taip. Būna net tam tikra vandenės forma, vadinama „šeimynine“. Ja dažniau serga berniukai. Tiesiog laikinai sulėtėja smegenų skysčio įsiurbimas, nes lėčiau vystosi pats įsiurbimo „aparatas“. Vaikas ūgteli, ir galvospūdis su vandene praeina.

Kaip galvospūdis ir vandenė gydomi

Hidrocefalija dažniausiai gydoma skysčius iš organizmo varančiu vaistu. Retai prireikia neurochirurginio gydymo. Kartais galvospūdis tampa normalus ir be jokio gydymo. Jei pakitimai smegenyse nebuvo dideli, vaikas vystosi normaliai ir paaugęs visai nesiskiria nuo bendraamžių. Jei hidrocefalija buvo sunkios formos, pakitimų smegenyste vis dėlto lieka. Tačiau sunkių šios ligos formų pasitaiko retai.

Vaistą skirti reikia gerai pagalvojus, ne atsainiai. Šis vaistas iš organizmo išvalo skysčius, o su jais – ir kūdikiui labai reikalingus mikroelementus, pavyzdžiui, kalį (be jo sutrinka širdies veikla, virškinimas).

Ar mama gali kuo nors padėti vaikui

Mama turėtų nepražiūrėti hidrocefalijos pradžios. Dėl to reikia sekti, kaip didėja kūdikio galvytė. Visi tėvai prisimena, kokio svorio ir ūgio gimė jų kūdikis, tačiau kokia buvo jo galvos apimtis, mažai kuriam rūpi.

Galvos apimtis matuojama per labiausiai išsikišusius kaukolės gumbus – pakaušį ir kaktą. Tik gimusio vaikelio galvos apimtis yra apie 36-37 cm, ji kas mėnesį turėtų padidėti centimetru. Kartais galvos dydis paveldimas. Tuomet reikia prisiminti, kokio dydžio kepurę nešiojo senelis, pažiūrėti, kokio dydžio tėčio ir mamos galvos. Kitas vaikelis gimė didelio svorio, todėl jo galva didesnė nei kitų. Vertinant galvos dydį svarbiausia, ar ji kas mėnesį auga tolygiai.

Jei vaikui sergant hidrocefalija gerokai padidėjo galva, ar ji visą gyvenimą liks neproporcingai didelė?

Kūdikių galvos dėl vandenės sparčiai didėja, nes kaukolės kauliukai minkšti, paslankūs, siūlės visiškai neužsidariusios. Išgydžius ligą, kūnas auga įprastu tempu, o galva – lėčiau. Tad ilgainiui kūno proporcijos tampa beveik normalios.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


6 − = vienas