Gimdymas Norvegijoje

Ar galėjome kada pagalvoti, kad atšiauri ir mažai pažįstama Norvegija daugybei lietuvių taps antraisiais namais, kaip Airija ar Anglija? Kaip ten sekasi gyventi jaunoms mamoms-lietuvaitėms. Pasakoja Aušra ir Dovilė.

AUŠRA
Aušra ir Mantas Žilinskai Norvegijoje gyvena jau kelerius metus. Pora augina čia gimusią dukrelę Saulę.

Kaip atsidūrėme Norvegijoje

Susituokę gyvenome Vilniuje, tačiau buvo sunku pragyventi. Maži atlyginimai, o būsto nuoma, išlaikymas kainavo nemažai pinigų. Pradėjome svarstyti, ar nebūtų geriau laimės ieškoti svetur. Pasitaikė puiki proga keliauti į Norvegiją. Iš pradžių vyras dirbo sezoninį darbą, vėliau išsivežė ir mane. Laikui bėgant ir aš įsidarbinau. Turėjome bendrą tikslą – dirbti ir užsidirbti. Taip jau esame čia 5 metus. Mano vyras dirba medelyne, aš – gėlių šiltnamyje.
Gyvename Foynland saloje. Tai maždaug 2 km skersmens sala, kurioje yra mažytis prekybos centras – maisto prekės, paštas, drabužių, gėlių parduotuvės, mažytė picerija. Saloje yra du vaikų darželiai (vienas valstybinis, kitas privatus), mokykla. Kuo galime džiaugtis – tai paplūdimys bei kemperių aikštelė, į kurią vasarą žmonės suvažiuoja iš įvairių Norvegijos bei kitų šalių pailsėti.

Nėščiųjų priežiūra

Kai jau visiškai įsikūrėme, pagalvojome, kad laikas susilaukti vaikučio. Buvome patys laimingiausi, kai sužinojome – manyje yra gyvybė… Pirmas žingsnis – apsilankyti pas gydytoją. Čia labai gerbiamos ir mylimos būsimos mamytės. Atlikus šlapimo tyrimus poliklinikoje buvo išduotas nėščiosios pasas, skirtas kitas apsilankymo laikas. Visus 9 mėnesius mane apžiūrėjo šeimos gydytoja – būdavo matuojamas pilvukas, svoris, atliekamas kraujo ir šlapimo tyrimas, klausoma vaikučio širdelės plakimo. Per visą nėštumą nė karto neteko apsilankyti pas ginekologą, nedarė jokių vaisiaus tyrimų, išskyrus ultragarso (20 savaitę), kuris čia atliekamas tik vieną kartą. Norvegijoje nėštumas – natūralus dalykas, kur medicina atlieka minimalų vaidmenį. Nėščiosios apžiūros ir tyrimai yra nemokami.

Norvegiškas gimdymas

Ankstyvą, šaltą žiemos rytą pajutau lengvą maudimą pilvo apačioje. Kol ruošiausi, vyras paskambino į ligoninę pranešti apie atvykstančią gimdyvę, nes tokia tvarka. Pateikė informaciją apie mano nėštumą, o medikai paliepė neskubėti ir atvažiuoti vėliau, nes dar tik pradžia. Tačiau aš nusprendžiau, kad geriau pasirodyti gydytojams, o tada jų leidimu grįžti namo. Nuvykus į ligoninę tarp durų nubėgo vandenys, o sąrėmių skausmai jau buvo sunkiai ištveriami. Pirminė apžiūros metu man suskaičiavo sąrėmių dažnumą, registravo vaisiaus judesius, ir medikai nusprendė, kad turiu likti ligoninėje. Taip buvo skirta gimdyvės palata, bei pribuvėja ir padėjėja.

Persirengusi atsiguliau į gimdyvės lovą, prasidedant sąrėmiams imdavau kvėpuoti „atpalaiduojančių dujų“, tačiau skausmo jos nesumažindavo. Buvo siūloma karštos pūslės, nueiti į dušą, kad šiltas vanduo tekėtų nugara ir taip truputį palengvintų sąrėmių skausmą, tačiau man taip skaudėjo, kad paprašiau epidūro. Kadangi buvo ankstyvas rytas, šią procedūrą atliekantis gydytojas dar nebuvo atvykęs į darbo vietą. Ir nespėjo atvykti – aš jau ant krūtinės laikiau dukrytę. Medikai buvo nustebę, kaip galėjau taip greitai pagimdyti kūdikį. Džiaugiuosi, kad viskas truko taip trumpai – nuo 6:00 iki 8:18. Ir be jokių nuskausminamųjų.
Po gimdymo man buvo pateiktas grafikas, kuriame buvo parodyta visa gimdymo eiga. Ligoninės darbuotojos po gimdymo aiškino, kaip prižiūrėti ir auginti mažylę. Pavyzdžiui, kad kūdikis naktį turi miegoti tik ant nugaros, o dieną prižiūrimas – ant pilvuko. Į ligoninę nieko nereikėjo atsivežti, buvau aprūpinta viskuo: gimdymo marškiniais, vienkartinėmis kelnaitėmis, paketais, kūdikio drabužėliais, sauskelnėmis, įvairiais kremais, vystyklais. Gimdymas ir buvimas ligoninėje mamai ir vaikučiui nieko nekainuoja. Jei pageidauji šeimos kambario, tuomet reikia mokėti. Kadangi vyras buvo dieną-naktį su mumis, paprašėme šeimos kambario. Maistas puikus, šalti užkandžiai – visą parą, karšti patiekalai – tam tikromis valandomis. Viskas mamyčių patogumui.
Grįžus namo per savaitę atvažiuoja susipažinti seselė, kuri priskiriama vaikučiui. Ji atsakinga už skiepus, svorio-ūgio matavimą bei tėveliu konsultavimą. Tik gimus kūdikiui mūsų atsiklausė, ar sutinkame skiepyti mažylę. Nuo 4 savaičių buvo rekomenduojama kūdikiui duoti žuvų taukų. Mes juos davėme vieną mėnesį, tačiau laikui bėgant buvo sudėtinga juos sugirdyti (dukrai jie labai nepatiko). Tuomet pakeitėme į vitamino D lašus.

Norvegės po gimdymo

Būsimąją mamytę atostogų išleidžia likus 3 savaitėms iki gimdymo. Mama gali rinktis motinystės atostogų savaičių skaičių. 46 savaites mokamas 100 proc. atlyginimas, o jie renkiesi 56 savaites – mokama 80 proc. atlyginimo. Iš šių atostogų 10 savaičių priklauso tėveliui. Jei tėvelis jų neima, jos tiesiog dingsta. Nuo darbdavio priklauso, ar tėvelis gaus 1, ar 2 savaites atostogų kūdikiui gimus. Mes buvome laimingi, nes vyras turėjo 2 savaites, man jis labai padėjo namuose prižiūrėti Saulytę.
Pasibaigus motinystės atostogoms, vaikučiai vedami į darželius-lopšelius. Čia gali rinktis – ar į privatų, ar į valstybinį. Skirtumas tas, kad privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį – tik nuo rugpjūčio mėnesio. Mažiausi darželiuose 9 mėnesių vaikučiai. Man atrodo, kad tokio amžiaus vaikučiai per maži eiti į darželį, todėl pati prižiūriu savo mažytę namuose, o darželį bandysime lankyti rudenį. Registracija į darželius pildoma internetu, po to svarstoma, ar vaikučiui yra vieta, tada gauni atsakymą, kurį vėl reikia patvirtinti.
Nė viena mūsų pažįstamų norvegų šeima, turinti mažų vaikų, nesamdo auklių. Vaikai vedami į darželius. Jei po darželio tėveliai būna užsiėmę ir reikia pabūti su vaikais, prašo šeimos narių arba šeimos draugų pagalbos.

Norvegų vaikai

Vaikų laisvalaikis ir sportas susiję su sezonu. Žiemą populiaru slidėmis ir į mokyklą čiuožti, ir savaitgaliais su šeimomis važiuoti į kalnus paslidinėti. Vasarą važinėjama riedlentėmis, dviračiais, žaidžiami paplūdimio žaidimai. Labai populiarus futbolas, rankinis, tinklinis. Didelė dalis šeimų per vaikų atostogas keliauja svetur pasiilsėti, pažinti kitas šalis. Populiarūs stalo žaidimai: kortos, kauliukai. Norvegai į peršalimo ligas ir į slogas žiūri atsainiai. Jei temperatūra nėra itin didelė, jokių vaistų neskiriama, siūloma gerti tik arbatos. Tad ligos nesutrukdo žiemą sportuoti lauke.
Čia labai populiarūs čirviniai blynai, Norvegijoje vadinami „vafler“, vaikai juos net prie parduotuvių kepa, taip užsidirbdami pinigų. Esant geram orui norvegai mėgsta grilyje keptas dešreles su blyneliu ir daržovėmis, grilyje kepami įvairūs kepsniai, lašiša, daržovių vėrinukai. Per šv. Kalėdas kepama kiaulienos šoninė, per šv. Velykas kepama aviena. Į mokyklą vaikai patys nešasi valgyti ir gerti.

Ko ilgimės Norvegijoje

Tik atvažiavus į Norvegiją, labai trūko lietuviško maisto – juodos duonos, sūrios silkės, nes čia tik saldi, balto sūrio. Laikui bėgant pripratome prie norvegiškų produktų. Ir jei nėra lietuviškų, tai ir nereikia. Kai grįžtame atostogauti į Lietuvą, artimieji palepina tradiciškais lietuviškais valgiais. O mes juos palepiname lašišomis. Dažniausiai perkame lauktuvėms drabužių, bižuterijos, parfumerijos. Iš Lietuvos atsivežėme Saulytei vežimėlį, automobilio kėdutę, nes čia vaikiškų prekių kainos tikrai didelės. Norvegai patys sako, kad čia labai brangios šios prekės, jie vežimėlius perka Vokietijoje, kur daug pigiau. Vaikiški vežimėliai Norvegijoje kainuoja nuo 2599-8499 NOK (1143-3739 Lt). Kombinezonai nuo 499-1399 NOK (219-615 Lt). Bateliai – nuo 200 NOK (88 Lt). Už darželį mes mokame 2580 NOK (1135 Lt) per mėnesį.
Čia pažangesnė medicinos įranga, norvegai labiau pažengę šiukšlių rūšiavimo, energetikos, visuomeninio susisiekimo, technologijų, augalininkystės srityse. O glumina tai, kad dažnai susiduriame su nekvalifikuotais savo srities specialistais (ligoninėse, bankuose, valstybinėse įstaigose, automobilių servisuose).

DOVILĖ
Dovilė ir Rolandas Pajaujai Norvegijos karalystėje gyvena jaudaugiau kaip 10 metų. Osle jiems gimė sūnelis Raigardas. Dovilė dirba vaikų darželyje.

Nėštumas Norvegijoje

Mano vyras Rolandas prieš 9 metus išvažiavo darbuotis statybos kompanijoje į Norvegijos sostinę Oslą. Vėliau atvykau ir aš, įsidarbinau „Thon Hotell“ viešbutyje.
Kai pastojau, mūsų gyvenimas iš esmės pasikeitė. Iš pradžių nepasitikėjau svetimos šalies gydytojais, todėl parvykau į Lietuvą pas privačią ginekologę pasikonsultuoti. Ji mane nuramino ir pasakė, kad mano nėštumas puikus, todėl nusprendėme tęsti nėštumo priežiūrą Norvegijoje.

Skirtingai nei Lietuvoje (kur nėščiai moteriai nekyla problemų, kur reikės gimdyti), Norvegijoje negali pati pasirinkti, kur nori gimdyti ar kur tau patogiau. Tau gimdymo vieta parenkama pagal gyvenamą vieta. Vietą gimdymui parenka šeimos gydytojas, pas kurį moteris lankosi nuo nėštumo pradžios. Mano atveju įvyko taip, kad tuo metu ligoninėje, kuri buvo arti mūsų namų, vietos nebuvo. Man buvo skirta kita ligoninė, už 20 km nuo Oslo. Kadangi Lietuvoje man neteko susidurti su nėščiosios priežiūra, negaliu lyginti. Norvegijoje patyriau begalinį savo gydytojos dėmesį ir rūpestingumą. Nėščiai moteriai lankantis klinikose jokių priemonių ar vaistų nereikia pirkti, visa tai garantuoja valstybė. Šioje šalyje besilaukianti moteris labai gerbiama ir mylima.

Gimdymas nesureikšminamas

Pagal gydytojos nustatytą gimdymo datą, mano gimdymas vėlavo 2 savaites. Kai apsilankiau paskutinį kartą, gydytoja pasakė dieną, kada turėčiau pagimdyti, o jei iki tos dienos nepagimdysiu – bus skirti skatinamieji. Kita rytą man prasidėjo sąrėmiai. Buvau gana rami, tačiau vyras supanikavo, paėmė visą suruoštą kraitelį ir nuvykome į priskirtą mums ligoninę. Kraitelis kitoks nei Lietuvoje. Mums reikėjo turėti tik naujagimio drabužėlius, kuriais aprengtą vaikutį parsivešime namo. Visos priemonės naujagimiui ir mamai suteikiamos ligoninėje.

Po apžiūros mus ištiko šokas – gydytoja pasakė, kad gimdos kaklelis atsivėręs labai mažai, tai reiškia, kad laukia ilgas gimdymas, ir liepė mums važiuoti namo. Man tai pirmas gimdymas, todėl aš labai išsigandau, bijojau, kad nesuprasiu – kada man reikės vėl atvykti. Grįžusi namo neradau sau vietos, vis skambinėjau į ligoninę. Kęsdama didžiausius skausmus ištempiau iki dvyliktos valandos nakties. Vėl nuvažiavome į ligoninę (nors dar liepė būti namie). Ši kartą mane paguldė. Gydytoja pasakė, kad gimdymas normalus, ir skatinamųjų man nereikės, nors aš jų prašiau. Paklausus, kiek laiko reikia kentėti, kad suleistų skatinamųjų, ji atsakė nežinanti. Tik 14.00 val. man pagaliau suleido skatinamųjų, nes rėkdama ir ašarodama jų prašiau (nebegalėjau kentėti skausmo). Ir 18.58 val. į pasauli atėjo taip lauktas mūsų sūnus.

Norvegiškos „dekretinės“

Jei moteris Norvegijoje nori gauti motinystės išmokas, ji turi būti išdirbusi mažiausiai 6 mėnesius iš 10 paskutiniųjų iki gimdymo. Metinės pajamos turėtų būti ne mažesnės nei pusė bazinio atlyginimo. Reikia kreiptis 3 mėnesius prieš pašalpos mokėjimą. Jei moteris kreipiasi vėliau, bus išmokėta mažesnė suma. Kad gautum vienkartinę išmoką, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad gyvenai čia, lankeisi pas gydytojus Norvegijoje. Reikia turėti gyvenimo leidimą, asmens numerį ir pažymą iš šeimos gydytojo su nustatyta gimdymo data. Vaikutį namie galima auginti iki 3 metų. Kai vaikui sueina 1 metai, jei jis nelanko darželio, tėvai gauna 3700 NOK (1628 Lt) per mėnesį, nes jie patys augina savo vaikelį. Šita išmoka duodama todėl, kad darželių trūksta, o valstybė nori ir siekia, kad vaikučiai iki 3 metų augtų su tėveliais namuose.

Kad susidarytumėte įspūdį apie pašalpos dydį, reikia paminėti ir tai, kiek norvegai uždirba ir kiek išleidžia. Vidutiniška norvegų alga yra 20-25 000 kronų (8 800-11 000 Lt). Daug, jei nežinai, kokios čia kainos. O jos „kanda“: duona kainuoja 20 NOK (8-9 Lt), dešrelių pakelis (860 g) – 54 NOK (23 Lt), dešra – 30 NOK (13 Lt), pieno pakelis – 15 NOK (6-7 Lt). Paprasto buto nuoma – 8-10 000 NOK (3560-4450 Lt) plius mokesčiai – dar apie 3000 NOK (1335 Lt).

Ligos, gydymas ir kitos detalės

Norvegų vaikai serga dažnai, kaip ir lietuvių, tik čia niekas į ligas dėmesio nekreipia. Dažniausiai liepia gydytis jūros vandeniu ir paracetamoliu. Tad mes gydomės patys namuose, o vaistus parsivežame iš Lietuvos. Nes čia vaistų… paprasčiausiai nėra. Žinoma, yra vaistinės, bet vaistai parduodami tik su receptais, o jų niekas neišrašinėja, jei nebūna mirtinas atvejis. Be recepto nieko nenusipirksi. Prieš porą dienų mano vaikas stipriai suviduriavo, nuėjome į vaistinę paklausti, gal turi kokių nors vaistų. Vaistininkė liepė duot kokakolos, o jei nepraeis – kreiptis į ligoninę. Tik žuvų taukai čia toleruojami – gydytojai juos liepia kūdikiams duoti nuo 3 mėnesių. Ir beveik visi juos duoda.

Esu sužavėta, kad prie kiekvieno nuosavo namo ar daugiabučių yra įrengtos labai gražios vaikų žaidimų aikštelės. Vaikai labai daug laiko praleidžia lauke. Kiek teko pastebėti, norvegų vaikai labai domisi žirgų sportu. Jiems labai patinka ir futbolas, kurį žaidžia ir mergaitės, ir berniukai. Žiemą labai populiarus slidinėti, čiuožinėti – kiekviename rajone yra čiuožykla, ir vaikams tai suteikia labai daug džiaugsmo.

Norvegijos žmonės labai myli savo gamtą, čia idealiai prižiūrima aplinka. Jei galima išsaugoti bent vieną medelį, jis bus išsaugotas. Nuvažiavęs paiškylauti į gamtą niekada niekur nerasi šiukšlių.
Šeimos čia gana didelės, visi turi mažiausiai po 2-3 vaikus. Norvegai vaikus gimdo vieną po kito, ne taip kai mes, galvodami, kad reikia paauginti, o tik tada kitą gimdyti. O norvegai mąsto atvirkščiai: reikia atvargti iškart, o paskui ramybė. Kaip ir visame pasaulyje, parduotuvėse yra ekologiškų produktų. Tik tai nėra populiaru. Norvegai neskiria labai daug laiko maistui ruošti. Jiems patogiau ir geriau greitas maistas. Mėgstamiausias valgis čia yra pica – dėl to ant kiekvieno kampo yra po piceriją. Mes važiuodami atostogų į Lietuvą vežamės sauskelnių, šlapių servetėlių, nes Norvegijoje jos labai pigios. O lauktuvių vežame lašišos, kitokios žuvies ir sūrio. Užtat iš Lietuvos mes atsivežame daug ko! Mėsos gaminių, silkių, juodos duonos, kavos, nes čia kava stambiai malta ir neskani. Norvegai gamina saldžią silkę, saldžius marinuotus agurkus ir burokėlius. Mes nesame pratę prie tokio skonio.

„Mamos žurnalas“

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− vienas = 2