Gimtadienis! Jis ir vėl atėjo!

gimtadienis

Dovilės Linkuvienės nuotr.

Yra daugybė amžinų temų, kurios pašnekovus suskaido į priešiškas stovyklas. Viena tokių – kelti ar nekelti gimtadienius?

Visada atsiras tokių, kurie prisipažins per savo gimtadienį išjungiantys mobiliuosius telefonus ir „apsikasantys po lapais“, kad tik niekas nerastų. Ne mažiau bus ir tokių, kurie jau prieš mėnesį organizuos pirteles, kavines, muzikantus ir kvies švęsi būrį draugų. Kodėl vieni žmonės gimtadienius mėgsta, o kiti – nekenčia? Jei visų savo elgesio šaknų ieškome vaikystėje, tai tikriausiai pastarųjų mamos nemokėjo iškelti smagių vaikiškų gimtadienių…

Kaip surengti šaunų gimtadienį, kalbamės su šeimos psichologe Erika Kern

NUO KADA KELTI GIMTADIENĮ

Nuo kada vaikas išvis atsimena šventę? Ar verta verstis per galvą ir kelti 1 ar 2 metų gimtadienį, jei vaikas vis tiek nieko neatsimins ar nueis miegoti?

Vieno ar dviejų metų gimtadienis iš tiesų svarbesnis ne vaikui, bet tėvams. Paprastai šie gimtadieniai švenčiami šeimos ar šeimų rate, rečiau – vaiko draugų rate. Jei esate pervargę, žinoma, kad nieko neatsitiks, jei gimtadienio ir nepažymėsite, neturite gimtadienio švęsti vien dėl to, kad kiti tai daro.

Nuo kada gimtadienis tampa nebe tėvų, o tik vaiko švente? Ne paslaptis, kad pirmus 10 metų vaiko gimtadieniuose dalyvauja šeimos draugai su vaikais. Kartais norisi gimtadienį kelti tik vaikams, bet kaip pasakyti svečių mamoms, kad jos nepageidaujamos?

Tai susitarimo reikalas. Iš tiesų mažų vaikų gimtadieniai tampa šeimų šventėmis ir dažnai tai – smagi pramoga tiek tėvams (kurie dažniausiai yra draugai), tiek vaikams. Tai tarytum bendruomenės susibūrimai. Problema gali tapti tada, kai sunku finansiškai atlaikyti tokią šventę, arba jus apriboja erdvė. Jei jums vis dėlto svarbus visų pasibuvimas kartu, galite tartis. Jau ne išimtis, kad tėvai tariasi, kas dengia išlaidas ir už kurią vakarėlio dalį. Kitose šalyse tokia tradicija labiau paplitusi, ir kvietime į vakarėlį bus nurodyta, ką šeimininkai apsiima apmokėti. Mūsų kultūroje tai dar tik gimstanti tradicija, tačiau gana lengvai sau besiskinanti kelią. Jei jus apriboja erdvė, galima ieškoti kitų vietų, juk nebūtina likti namuose. Tad svarbiausia – kaip jums patiems patogiau, o jei norite pabūti su savo draugais, kai vaikams jau po 16 ir jie neprieštarauja, kodėl gi nešvęsti visiems kartu?

Žinoma, jei jūs ne itin mėgstate dideles kompanijas ir žmonių „gvardija” jus vargina, susitarkite, kas Jums pagelbės ir galite kviesti tik vaikus, net jei jiems po 5 metus. Sudėtingesnis klausimas, kaip tai pranešti. Jei kviesdami vaikus tėvams užsiminsite, kada jie turi atvykti pasiimti vaikų ir užtikrinsite, kad vaikai bus visiškai saugūs, daugiau nieko pridurti ir nereikės.

SVAJONIŲ DOVANA

Nuo kada vaikas suvokia dovanos vertę?

Gal tiksliau būtų klausti, nuo kada vaikas dovaną sieja su gimtadieniu? Galbūt nuo 3 metų. Bet jau nuo gimimo vaikas džiaugiasi naujais daiktais, ypač tais, kurie tinka jo amžiui ir poreikiams. Ne būtinai brangi dovana vaikui bus vertinga, tačiau surasti dovaną, kuria vaikas džiaugsis, tikrai nelengva. Dauguma vaikų nieko nestokoja, ar jie gyvena turtingesnėse, ar mažiau turtingose šeimose. Kadangi deficito šiais laikais jau nėra, dauguma vaikų turi visa tai, ko jiems tame amžiuje reikia. Tik įnoringi vaikai kelia pretenzijas tėvams, kad jiems ko nors nuolat trūksta. Deja, dažniausiai naujais daiktais jie džiaugiasi trumpiau, nei tie, kurie nereiškia tokių stiprių norų. Dažniausia vaikai vertina nuoširdumą ir meilę. Jei nupiešite vaikui atvirutę, gali būti, kad ji bus vertingesnė, nei šimtą litų kainavusi lėlė. Jei jūsų vaikas miega atkirai, o gimtadienio proga jam leisite miegoti jūsų lovoje ir pakaitomis su tėčiu skaitysite jo mėgstamiausias pasakas – tai bus vertingesnė dovana nei kitos. Pasistenkite pajausti, kokių svajonių turi jūsų vaikas, ir jums visada pavyks.

Kaip vaiką išmokyti į dovanas pažiūrėti ne materialiai, kad gavęs dovaną nesuburbėtų: „šūdas“?

Manau, kad tai ne gimtadienio klausimas. Jei vaikas nevertina to, ką jam duoda kiti, dažniausiai tai ženklas, jog yra ne lepinamas, o perlepintas. Tai dažnas tėvų skundas – vaikas nieko nevertina, ko turi. O kodėl turėtų? Ar jūs vertinate tai, o turite daugiau, nei jums reikia?

Ar jūs vertinate vaiko nupieštą atvirutę, ar ji kabo pagarbiausioje jūsų kambario vietoje? Ar pagarbias vietas užima tik brangūs daiktai? Jei yra taip, jūsų vaiko vertybės – jūsų vertybių atspindys, o jei ne – pernelyg didelio lepinimo rezultatas. Tik išimtiniais atvejais yra kitaip, tačiau gali būti ir kitų priežasčių. Bet kuriuo atveju vaiko reakcija į dovanas – tik jo požiūrio išraiška, ne gimtadienio ar vienos dienos problema.

SUAUGUSIŲJŲ TRADICIJOS

Ką manote apie tradiciją per vaikų gimtadienius „šauti” vaikišką šampaną ir taip pratinti prie suaugusiųjų tradicijų?

Argi suaugusiųjų tradicijos – blogai? Vaikai, kurie mato suaugusiuosius šaunant šampaną, jį sieja su džiugesiu, švente, gimtadienio kulminacija, tik ne su alkoholiu ir jo įtaka (kaip tai matome mes). Natūralu, kad visi vaikai nori būti panašūs į suaugusiuosius. Atkreipkite dėmesį, kaip vaikai žaidžia „šeimą“, „gydytojus“, „parduotuvę“ ir t.t. Taip jie mokosi suaugusiųjų vaidmenų ir kartu jaučiasi tokie pat svarbūs, kaip suaugusieji. Jei vaikai pageidauja „vaikiško šampano“, nematau jokios logikos jį drausti, išskyrus tą, kad šių gėrimų sudėtis ne pati geriausia. Sunerimčiau tik tuomet, jei tarp vaikų žaidimų dažna „išgertuvių“ tema. Jei tai tik maža jūsų gyvenimo dalis, pagalvokite, kodėl vaikui ji atrodo tokia svarbi?

Dar dėl vaikiško šampano – paprastai vaikai daug lankstesni, nei suaugusieji, tad vieną kitą kartą norėję „vaikiško šampano“ jie atsijos tai, kas jiems svarbiau – šampano grožis, ar kitų gėrimų skanumas.

Ką manote apie vaikų gimtadienius picerijose, kavinėse, kai mažieji seka tėvų pėdomis ir švenčia kaip mažieji vartotojai.

Tiesa sakant, nežinau ką turite omenyje sakydama „vartotojai/. Aš nieko nemanau apie tai, kur švenčiami gimtadieniai. Galima būtų sakyti: švęskite gamtoje, vykite į iškylas ir pan. Tačiau juk nemažai vaikų gimė ne vasarą, o iškylą žiemą ne taip lengva suplanuoti (mat didžioji draugų dalis bus sloguojanti dar prieš gimtadienį ir todėl dalyvauti atisakys). Gal tada geriau visą laiką sėdėti namuose? Įvairovė bet kuriuo atveju yra įdomiau, nei ta pati rutina. Kavinės dažniausiai siūlo vaikams pramogas, tada tėvai gali šiek tiek pailsėti. Ne visi tėvai turi tiek noro, kūrybos ir energijos, kad organizuotų vaikams žaidimus patys. Padengtas stalas su lėkštutėmis, šakutėmis ir peiliais man labiau primena vartotojiškumą nei žaidimai. Na o jei kam nors tai nepatinka, juk niekas neverčia elgtis taip, kaip tai daro kiti.

AR PALIKTI VIENUS?

Nuo kada tėvai turėtų pasišalinti iš vaiko gimtadienio? Ar normalu, kai pradinukas prašo palikti jį švęsti vieną su draugais?

Jei 14 metų vaikas prašo, kad išeitumėte iš jo gimtadienio, ir tai jums ne problema, viskas gerai. Jei to prašo 8-9 metų vaikas, sunerimstate. Jei man tektų atsidurti tokioje situacijoje, manau pirmiausia aptarčiau su pradinuku, kaip jis įsivaizduoja tėvų nebuvimą, kas rūpinsis stalu ir žaidimais. Jei jis sutinka su viskuo susitvarkyti, manau tiktų ramiai paklausti, ar jam svarbiau, kad visai nebūčiau namie, ar galėčiau būti savo kambaryje ir nesikišti. Jei jūsų santykiai su vaiku pakankamai geri, beveik šimtu procentų garantuoju, kad vaikas sutiks, jog būtumėte savo kambaryje (vėliau pats iš jo jus išprašys, nes reikės pagalbos).

Manau, kad vaikų gimtadieniuose tėvams reikia būti iki to laiko, kol jie pradeda prašyti, kad tėvai nedalyvautų. Paaugliams ypač svarbi bendraamžių nuomonė, ir gali būti, kad jiems ne tiek svarbu atsikratyti tėvų, kiek nepasirodyti kvailai prieš draugus.

TOBULAS GIMTADIENIS

Kaip įsivaizduojate tobulą gimtadienį?

Manau, kad tobulas gimtadienis toks, kuriame sukaktuvininkas jaučiasi smagiausiai. Jei paklausite vaiko, ko jis pats norėtų, tai padės jums nuspręsti. Jei žinote, kas patinka jūsų vaikui (tačiau atminkite – jūsų vaikui, ne jums) ir surengsite jam staigmenų dieną – pateksite į geriausių tėvų dešimtuką, jei tokį rinktų vaikai. Vieniems vaikams tai – turistinis žygis su kuprinėmis ir turistiniais puodais, kitiems – čiuožimas ledu, tretiems – tortai ir saldumynai, ketvirtiems – visų tėvų spektaklis „Raudonkepuraitė ir vilkas“ ir t.t.

Skaitytojai – apie tobulus vaikų gimtadienius

Geriausias gimtadienis Molynėje

Vaikų gimtadienius stengiamės švęsti kuo įdomiau ir nekasdieniškai. Esame šventę „Makdonalde”, picerijoje, žaidimų kambaryje, sode, miške, Molėtuose prie ežerų, čiuožykloje.

Praėjusią vasarą sūnaus Juliaus 9 metų sukaktį šventėme… molynėje. Tai molėta pakrantė prie Gėlos ežero, už 2 km nuo Nemenčinės.

Draugus pakvietėme susirinkti po pietų mūsų sode. Truputį pasmaguriavę saldumynų, išvykome prie netoliese tyvuliuojančio ežero. Ežeras ypatingas tuo, kad vienas jo krantas vien balto molio, lyg purvo, t.y. molio gydyklos. Ten ir buvo smagiausia gimtadienio dalis. Vaikai slidinėjo, murkdėsi, dūko molyje, vis nulėkdami į ežerą išsimaudyti. Siautimas molynėje kaitaliojosi su taškymusi vandenyje. O mes, tėvai, vaikus, kaip žąsiukus skaičiavome, t.y. saugojome. Kai vaikų lūpos pamėlo nuo mirkimo vandenyje, važiavome atgal į sodą, kur kepėme šašlykus, žaidėme ir valgėme tortą.

„Kur geriausia pasaulyje švęsti gimtadieni?“ – paklausiau aš, kaip mėgo klausti Karlsonas. „Molynėje!“ – sušuko visi choru, vis apgailestaudami, kad per trumpai truko linksmybės prie ežero.

Loreta

Labiausiai patiko terliotis

Turime draugų, kurių vaikai panašaus amžiaus, tad gimtadienius švenčiame kartu. Neseniai teko švęsti dukrytės draugės 4 metų gimtadienį. Oras buvo prastas, tad reikėjo kažkaip pyplius užimti. Jie nori laisvės, bet kartu – ir tėvelių dalyvavimo. Mergytės mama sugalvojo visokių atrakcijų. Iš pradžių lauke vaikai dalyvavo piešinių konkurse ant asfalto, pūtė burbulus. Kai grįžome į namus, vaikams leido piešti specialiais netoksiškais dažais (kuriais galima piešti rankomis). Akivaizdu, kad terliotis svečiams labiausiai patiko. Laukė ir dar vienas superdarbas. Mama leido vaikams iškeptus sausainius marginti maistiniais dažais, plakta grietinėle, karoliukais. Mūsų dukrytė papuošė visą sausainių kolekciją, o aš ją turėjau suvalgyti.

Eelena

Puota prieš remontą

Vieną draugų dukros gimtadienį prisimename jau daug metų. Tie žmonės ruošėsi daryti remontą, bet specialiai laukė dukros gimtadienio. Kvietimuose parašė, kad vaikai ateitų vilkėdami pačiais prasčiausiais drabužiais. Vaikams per gimtadienį buvo pasiūlyta geriausia pramoga: plėšyti tapetus, piešti ant sienų, net su žvakutėmis nudeginti lubas (tėčiai vaikus laikė ant rankų). Vaikai siaubė butą, o tėvai pernešiojo baldus, ruošė butą remontui. Paskui visi susėdome ant grindų, tėvai užsisakė picų, visi pavargę bet laimingi valgėme, buvo labai smagu.

Laura R. iš Vilniaus

Gimtadienis – grožio salonas

Esame buvę gimtadienyje, kuriame dalyvavo tik mergaitės nuo 3 iki 9 metų. Veikė „kirpykla7, kur mamos darė mergaitėms šukuosenas, „kosmetologijos kabinetas“, kuriame mamos dažė mergaites specialiais veido dažais, „madų salonas“, kur mergaitės galėjo persirenginėti princesių drabužiais (mama ištraukė maišą senų savo suknelių, batelių ir kaspinų). Kiekvienas pasikeitimas buvo nufotografuotas. Mano dukrelė iš gimtadienio grįžo pakylėta, dar ilgai jį prisiminė.

Gabrielės mama Vilija

Dovana – fotosesija

Prieš 3 mėnesius šventėme 1-ąjį dukrytės Jutos gimtadienį. Dar jai negimus, aš jau žinojau, ką dovanosiu pirmojo gimtadienio proga. Tai – profesionali fotosesija, kitaip tariant, įsimintinos, šiltos ir brangios akimirkos, įamžintos kokybiškose nuotraukose, kuriomis gali išpuošti namus ir kurias dukra brangins visą gyvenimą.

Artėjant Jutos gimimo dienai visa šeima kaip į didelę šventę ir pramogą išsiruošėme į fotografės Gretos S. namus-fotostudiją. Ten praleidome keletą linksmų valandėlių, kurios prieš fotoaparatų objektyvus praskrieja kaip viena akimirka! Siūlau šią gimtadienio idėją ir kitiems tėveliams, nes kai fotografuojiesi su vaikučiu namuose, už kadro dažnai lieka vienas iš tėvelių, o tokios proginės fotosesijos metu turi galimybę įsiamžinti visa šeima kartu, atskleisti visus šilčiausius jausmus.

Vos tik nuotraukos buvo padarytos, skubėjau jas padidinti ir įrėminti, norėjosi kuo skubiau jomis išpuošti visą butą. Tiesą sakant, įrėminti norėjosi visas 30 nuotraukų, tačiau tuomet nebūtų likę pinigų pačiai gimtadienio šventei… Gimtadienio dieną butas jau buvo išpuoštas ne tik balionais, bet ir puikios kokybės fotografijomis! Liko tik pasirūpinti, kad kiekvienas Jutos svečias, atėjęs į šventę, pasijustų taip pat kaip modeliukas – pasiruošėme juos visą laiką fotografuoti ir filmuoti.

Kol svečiai dar nebuvo sugužėję į šventę, išminkėme „Terracota“ molį ir padarėme Jutos pėdutės bei rankytės įspaudus molio lentelėse, kad Juta kasmet per gimtadienį galėtų pasimatuoti, kaip auga jos kojytė ir rankytė.

Jutos mama Aurelija iš Vilniaus

Be šių pasiūlymų, mamos gyrė gimtadienius:

Gamtoje, geriausia miške prie laužo.

Vaikų žaidimų salėse, kur mažieji gali dūkti iki pamėlynavimo.

Kavinukėse, kur specialiai pritaikytos patalpos ir valgiaraštis vaikams.

Vaikų baseine.

Kai prieš šventę visi svečiai apsilanko vaikiškame filme ar vaikų spektakliuke.

Kai į namus pakviečiamas samdytas personažas, pavyzdžiui, klounas, ir linksmina vaikus.

„Mamos žurnalas“

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ vienas = 5