Išmaitinau viena krūtimi, nes kita „neveikė“

krūtis

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Neveltui sakoma, kad maitinti natūraliai pirmiausia reikia didžiulio mamos noro ir nusiteikimo. Dvi mūsų skaitytojos sutiko pasidalyti savo patirtimi, kad sėkmingai maitinti krūtimi galima net ir tuo atveju, kai viena krūtis tuščia.

Vilnietė Renata dukrytę viena krūtimi išmaitino iki 11 mėnesių.

Pirmojo sūnelio Tomo laukiausi dar nebaigusi mokyklos, būdama 17 metų. Nėštumas buvo sunkus, pagimdžiau tik po cezario operacijos, o pradėjus maitinti kūdikį paaiškėjo, kad vienos krūties spenelis mažesnis ir vaikutis jo nežinda. Mano pieno Tomukas gavo vos mėnesį, paskui jis dingo. Žodžiu, vieni nesklandumai. Kai po dešimties metų suplanavome antrą vaikutį, viskas buvo priešingai: vaikutis ne „netyčiukas“, nėštumas sklandus, jaučiausi labai rami, laiminga. Sėkmingai pagimdžiau pati. O kai reikėjo dukrytę Agniešką pridėti prie krūties, galvojau: darysiu viską, kad tik ji gautų pieno kuo ilgiau. Visą nėštumą save nuteikinėjau, kad man pavyks maitinti krūtimi, nes motinos pieno vaikui niekas negali atstoti.

Vos spėjome su Agnieška grįžti iš gimdymo namų, man prasidėjo krūties uždegimas. Pakilo temperatūra, bandžiau nutraukti pieną rankomis, bet tai padaryti labai sunku ir skausminga. Nenorėjau iš karto gerti antibiotikų, kad jie nepersiduotų su pienu vaikeliui, ir padariau didelę klaidą. Manau, jei iš karto būčiau krūtų uždegimą gydžiusi vaistais, būtų pavykę išsaugoti pieną abiejose krūtyse. O aš tada pasiklioviau liaudiškais receptais: ant užsidegusios krūties dėjau kompresus su medumi ir degtine. Karštis ir sukietėjimas truputį atslūgo, bet kartu dingo ir pienas. O į uždegimo pabaigą gydytoja vis tiek liepė gerti antibiotikų. Taigi gydydamasi pati nieko neišlošiau, tik praradau pieną vienoje krūtyje.

Jaunoms mamytėms norėčiau patarti, kad dar prieš gimdymą jos susižinotų, kur reikalui esant galėtų nusipirkti arba pasiskolinti pientraukį. Aš patyriau didžiulį stresą, kai sukietėjusios krūties negalėjau nutraukti rankomis, o kokybiško pientraukio jokioje vaistinėje nebuvo – jį reikėjo užsakyti, būtų atvežę po poros dienų. O kaip išlaukti tas dvi paras, kai krūtį plėšte plėšia?

Pagaliau uždegimas praėjo, pirmąjį mėnesį sėkmingai išmaitinau dukrytę viena krūtimi. Galvojau, na, dar nors mėnesiuką. Praėjo ir tas antras mėnuo, paskui, trečias, ketvirtas…

Aišku, buvo nerimo, ar vaikui užtenka pieno, juk maitinu tik viena  krūtimi. Bet kai nueidavome pas gydytoją, kaskart įsitikindavau, kad svoris auga pagal normas, o mergaitė yra visiškai rami. Aišku, tekdavo maitinti labai dažnai, dėdavau ir dėdavau prie krūties. Dieną tekdavo maitinti ir kas valandą, o naktį kas 2-3 valandas. Kad nenugraužtų spenelio, jį tepiau specialiu tepalu – labai branginau ir saugojau savo krūtį. Vos tik sumažėdavo pieno, gerdavau specialios arbatos maitinančioms motinoms. Pastebėjau, kad krūtis papilnėja suvalgius arbūzo, išgėrus daugiau skysčių. Visus nepatogumus atpirkdavo tai, kad dukrytė augo labai stipri, 7 mėnesių jau stovėjo į nieką nesilaikydama, 10 mėnesių pradėjo vaikščioti, sulaukusi metukų – bėgioti. Manau, kad ji tokia stipri dėl mano pieno.

Žinoma, neišvengiau krūtų asimetrijos. Maitinanti krūtis buvo daug didesnė už kitą, tarsi balionas, o tuščioji dar labiau susitraukė. Tai labai buvo matyti, ir viešumoje jaučiau šiokį tokį kompleksą. Išeitis buvo vienintelė – didinti tuščiąją krūtį įdėkliukais, kad ne taip kristų į akis skirtumas. Tačiau kompleksas nebuvo toks stiprus, kad metams užsidaryčiau namuose. Su dukryte mes kasdien kur nors važiuodavome – įsisodindavau į automobilį ir kartu važinėdavome po miestą tvarkydamos reikalus arba pramogaudamos. Kai išalkdavo, čia pat automobilyje pamaitindavau.

Dabar galvoju, jei būčiau jaunutė mama, galbūt nebūčiau turėjusi tiek ryžto maitinti viena krūtimi. O sulaukusi 27-erių esu subrendusi ir sąmoninga mama. Norą maitinti labai palaikė mano artimieji – vyras, seneliai, draugės.

Auginant Agniešką, atsitiko skaudi nelaimė netikėtai sustojus širdžiai mirė mano mama. Agnieškai tuo metu buvo lygiai šeši mėnesiai. Galvojau, dabar tai jau tikrai dings pienas. Bet maitinimas man padėjo nepulti į depresiją, nes visi aplinkiniai guodė, kad mažiau verkčiau, daugiau galvočiau apie vaiką, kuriam reikia motinos pieno. Manau, jei nebūčiau maitinusi krūtimi, būčiau kur kas sunkiau atsitiesusi po netekties skausmo. Vaikai geriausi vaistai nuo visų likimo smūgių, jie neduoda liūdėti nė minutėlės.

Agniešką primaitinti pradėjau tik nuo 7 mėnesių, iki tol ji nebuvo ragavusi nei arbatėlės, nei mišinuko. Kai pradėjo valgyti košes, suvalgydavo labai po nedaug, bet norėdavo valgyti dažnai. Matyt, toks valgymo įprotis susidarė dėl vienos krūties. Gydytoja ramina, kad tai geras įprotis, vaikui negresia nutukimas ir virškinimo problemos.

Nujunkiau dukrytę, kai jai sukako 11 mėnesių. Pieno dar būtų užtekę ir toliau, bet išdygus dantukams, maitinimas pasidarė skausmingas – ji nukramtydavo spenelį iki kraujo. Nujunkiau pamažu, kol krūtyje pieno nebeliko savaime. Buvau girdėjusi, kad galima nutraukti pieno gamybą geriant hormoninius vaistus, bet vaiko labui tokios išeities atsisakiau.

Abi krūtys pasidarė vienodos, o aš labai didžiuojuosi savimi, kad atlikau savo pareigą net 11 mėnesių.

Klaipėdietė Rasa viena krūtimi savo sūnelį Deividuką maitino iki 2 metų.

Nors nelankiau jokių motinystės mokyklėlių, esu didelė natūralaus maitinimo šalininkė. Pirmąjį vaikelį pavyko žindyti vos pusantro mėnesio, antrąjį – pusantrų metų, o trečiąjį – dar ilgiau. Galbūt atsirado patirties ir žinių, kaip sėkmingai žindyti.

Vos gimęs Deividukas nugraužė spenelius. Verkdama žindžiau ir laukiau, kad greičiau viskas susitvarkytų. Grįžome iš gimdymo namų, atsirado pieno, vaikas išmoko žįsti. Tačiau po 3 savaičių prasidėjo kairės krūties mastitas! Nors ir buvo skausminga, sukandusi dantis maitinau toliau, vos išsveikau – antrąkart pasikartojo kairės krūties mastitas. Pradėjau daugiau maitinti dešine krūtimi, o kairėje pieno vis mažėjo. Po kelių savaičių trečią kartą susirgau mastitu. Net ir tada toliau bandžiau tęsti maitinimą, bet atrodė, kad vaikas pieno negali ištraukti.

Kairė krūtis traukėsi, o dešinė didėjo. Mat prie sveikosios krūties dažnai dėdavau vaiką, kad tik daugiau gamintųsi pieno. Sau mintyse vis kartodavau frazę: „Noriu maitinti natūraliai“. Su gydytojais nesitariau, greičiau intuityviai jaučiau, kad viskas tvarkoje, nes vaiko svoris augo normaliai. Kad sektųsi žindyti, neleidau sau net pagalvoti apie mišinukus. Kas 1-2 valandas žindydavau po 15 minučių, ir pieno pakako.

Primaitinti pradėjau vėlai, apie 8 mėnesį – iki tol vaikas nenorėjo papildomo maisto.

Tik vienas nepatogumas buvo tai, kad žindydama visą laiką turėjau gulėti ant to paties šono. Buvo nusibodę žiūrėti į tą pačią sieną, į tuos pačius paveikslus. Kartais naktį užmigdavau ir pabusdavau su skaudančiu dešiniu šonu. (Dabar miegu tik ant kairiojo). Bet ko nepadarysi dėl savo vaikelio, juk mamai tai laikina, o vaiko sveikatos pamatai padedami visam gyvenimui.

Komentaras

Priežasčių, dėl ko žindančios moters veikia tik viena krūtis, gali būti daug – galbūt krūtis nevisiškai išsivysčiusi, galbūt moteris anksčiau sirgo kokiomis nors ligomis. Negydyta arba komplikavusis liga sutrikdo pieno liaukų veiklą. Liaukų funkciją gali būti pažeidęs ir sumušimas, traumos (net ir patirtos vaikystėje).

Nė viena moteris neturi visiškai simetriškų krūtų. Visada viena bus kiek didesnė už kitą, dažniausiai ir pienas iš vienos bėga lengviau, gaminasi gausiau, negu iš kitos. Jeigu viena krūtis nefunkcionuoja, vis tiek vaikutį galima maitinti natūraliai, nors mamai iš pradžių ir kils šiokių tokių keblumų.

Kai moteris nusiteikia maitinti, krūtys gamina tiek pieno, kiek reikia kūdikiui. Viena veikianti krūtis gali pagaminti dvigubai pieno, kompensuodama kitos krūties „poilsį“ ir visiškai patenkinti kūdikio poreikius.

Kai mama maitina tik viena krūtimi, krūtį reikia labai saugoti, itin taisyklingi maitinti, kad vaikas nenugraužtų spenelio, nesužeistų laukelio.

Kad moteris sėkmingai išmaitintų viena krūtimi, reikia šeimos pagalbos ir palaikymo. Vyras, kiti šeimos nariai turėtų sudaryti sąlygas, kad maitinanti mama pailsėtų ir nepervargtų.

„Mamos žurnalas“

Žymos: ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Išmaitinau viena krūtimi, nes kita „neveikė“”

  1. Auste
    2016/07/09 at 10:59 #

    As taip pat ismaitinau pirma dukrele iki 1,4m viena krutim del paauglystes operacijos pazeistu lataku. Visas mamas kurios turi tokiu bedu – nebijokite, tikrai imanoma ismaitint. Dabar ir antraja vel tenka maitint viena krutim.

Palikite atsiliepimą


9 − penki =