Išsėtinė sklerozė ir motinystė

echoskopija_sweetdola

Dovilės Linkuvienės nuotr.

Išsėtinė sklerozė dar vadinama jaunų moterų liga. Nežinoma, kodėl šia liga suserga jauni 20-30 metų žmonės, dažniau moterys negu vyrai. Būtent tokio amžiaus moterys yra mūsų žurnalo skaitytojos. Dėl to ryžomės „klibinti“ nelengvą temą. Savo istoriją mums sutiko papasakoti kaunietė Kristina, kuri susirgo būdama 25 metų.

Pasakoja Kristina

Klausimas „Kaip tu supratai, kad sergi? Kas tuomet nutiko?“ yra toks dažnas, kad atsakymą išmokau atmintinai.

Tai buvo prieš beveik 9 metus, rugsėjo 23-ąją. Tą dieną švenčiau savo 21 gimtadienį. Atsibudau kaip niekada anksti ryte. Įjungiau televizorių, bet keltis neketinau. Prabudo ir mano vyras Vaidas. Buvo laisvadienis, todėl nė vienas neskubėjome į darbus. Vaidas pasiūlė išvirti kavos ir nuėjo į koridorių, kuriame buvo įrengta nedidelė virtuvė. Nuo tos akimirkos, kai jis išlipo iš lovos iki kol grįžo į kambarį su garuojančia kava, tepraėjo kelios minutės. Žinoma, aš per tą laiką spėjau užsnausti, o atsibudusi… beveik nieko nemačiau ir sunkiai kalbėjau. Pabandžiau atsikelti, bet tai irgi vargiai pavyko…

Galvoje sukosi daugybė minčių. Garsiai jų išsakyti nesugebėjau. Vis atrodė, kad tai kažkoks pokštas, momentinis susirgimas, kuris netrukus praeis. Dar maždaug pusdienį bandžiau atsikratyti nepageidaujamų negalavimų. Prilaikoma ėjau pasivaikščioti, su bendradarbe Edita pietavau kavinėje. Deja, situacija nesikeitė. Beliko vienintelė išeitis – vizitas pas medikus.

Pirmomis dienomis diagnozės niekas nustatyti negalėjo. Buvo atlikti tyrimai magnetiniu rezonansu, kompiuteriniu tomografu. Detalių man niekas nepasakojo. Tik skyrė hormoninius preparatus nuo kurių sveikata ėmė sparčiai taisytis – sugrįžo regėjimas, ėmiau savarankiškai vaikščioti. Vadinamuosius „hormonus“ turėjau vartoti 3 mėnesius, o ligoninėje praleidau mėnesį. Įpusėjus mano buvimo ligoninėje laikui, gydytojas Antanas Vaitkus mane pasikvietė į savo kabinetą ir paskelbė verdiktą – išsėtinė sklerozė.

Apie tą ligą nežinojau nieko. Tik iš mediko veido supratau – „nieko gero“. Grįžusi į palatą žinia pasidalinau su kitomis moterimis. Viena iš jų, šiek tiek vyresnė už mane, pasisakė irgi serganti išsėtine skleroze. Nebeatsimenu nei tos moters vardo, nei iš kokio miesto ji buvo atvykusi. Žinau tik, jog ji labai sunkiai vaikščiojo – vis remdavosi į sienas arba prašydavo galimybės važiuoti invalido vežimėliu. Gydytojai ją bardavo. Liepdavo eiti pačiai, kol dar gali tą daryti. Ji išsėtine skleroze tesirgo 4 metus. „Ir aš trejus metus gerai jaučiausi, o paskui… sveikata pablogėjo žaibiškai. Ir tau taip bus“.

Kaip galvojate – kokia savijauta gali būti išgirdus tokią užtikrintą prognozę? Iki dabar prisimenu, kaip su vidiniu nerimu laukiau 25 savo gimtadienio… Juolab kad tuo metu buvau nėščia – pavasarį gimė mūsų pirmasis kūdikis.

Mane nuolat prižiūri Kauno medicinos universiteto klinikų neurologai. Jie gerai žino ligos istoriją, esant reikalui skiria vaistus. Kadangi išsėtinė sklerozė yra nepagydoma liga, ją pristabdyti bandoma įvairiais preparatais. Minėtais hormoniniais vaistais, interferonu, atliekant plazmafarezę. Visa tai išbandžiau tuomet, kai suprastėdavo sveikata. Reikia pasakyti, jog skirtosios priemonės būklę pagerindavo. Nors liekamuosius išsėtinės sklerozės reiškinius jaučiu, jie man gyventi ir dirbti netrukdo.

Medikų kabinetuose lankausi dažnokai. Ypač tuomet, kai dalyvavau naujo medicininio preparato efektyvumo tyrime. Kartu su manimi išmėginti naujus vaistus sutiko dar 9 žmonės. Siekiant objektyvių tyrimų duomenų, nė vienam pacientui nebuvo atskleista, ką jis vartoja – medikamentą ar placebą. Tuomet Nojus jau buvo beveik dvejų metų.

Antro vaikelio susilaukti neplanavome. Nepastoti buvau įsipareigojusi 2 metus – kol vyks tyrimas.

Eksperimentinius vaistus gėriau kas mėnesį. Vizito metu gaudavau ne tik skirtąją medikamentų dėžutę.

Medicinos seselė atlikdavo kraujo tyrimus, užrašydavo širdies kardiogramą. Kaskart buvome sveriami.

Įpusėjus tyrimo laikui užklupo netikėta žinia – nėštumas. Tuo metu kaip tik netekau darbo, ruošiausi išvažiuoti į tolimą kelionę, įsirenginėjau butą. Džiaugsmas sumišo su nerimu, liūdesiu, savigaila. Kaip reikės sumokėti paskolą? Kas mane, besilaukiančią, priims į darbą? Tos dienos buvo „juodos“. Net man, įprastai kitus guodžiančiam žmogui… Negana to, užklupo pati baugiausia mintis – „Juk vartoju neaiškius preparatus… Kaip jie paveikė kūdikį“. Daugybė vizitų pas gydytojus – neurologus, ginekologus, genetikus.

Jokių guodžiančių prognozių. Skirtasis vaistas užkerta kelią ne tik ligos progresui, bet turi didelės įtakos visoms mano organizmo ląstelėms… Baimėje ir nežinioje gyvenau 4 mėnesius.

Rudenį, prieš mano gimtadienį, pasiekė nuostabiausia žinia iš užsienio, tyrimo organizatorių. Pasirodo, būtent man teko placebo dėžutė! Vartojau ne vaistus! Tą pačią akimirką man buvo įteikta nėščiosios kortelė, atlikti įprasti tyrimai.

Likimas mane globojo. Susiradau darbą. Tiesa, artimųjų įmonėje. Buvau socialiai apdrausta, todėl kūdikiui nebegrėsė nepriteklius. Išsisprendė ir finansinės problemos. 2008-ųjų žiemą trimetis Nojus į Kauno medicinos universiteto klinikų gimdymo skyrių atėjo susipažinti su jaunesniuoju broliuku Simonu. Antrojo vaikelio vardas reiškia „Dievo duotąjį“. Jį pasirinkau instinktyviai, bet prasmė puikiai atspindėjo visa tai, kas man įvyko.

Kalbant apie vaikus reikėtų pastebėti, jog niekas nežino, kokią organizmo reakciją sukels nėštumas. Medikų patirtis bylojo, kad būna visko – ir greito ligos progreso, ir stabilizavimosi. Dažniausiai visa tai paaiškėja po gimdymo. Tuomet, kai moters organizmui tenka nemenkas krūvis išmaitinti kūdikį, jį prižiūrėti, rūpintis.

Aš jau turiu du sūnus. 4 metų Nojų ir 1,4 metų Simoną. Po gimdymų liga netapo grėsmingesnė nei iki to laiko buvo. Ji tarsi miega, tik retsykiais labai aiškiai primena apie save. Pavyzdžiui, prieš keletą metų po vieno egzamino universitete pasijutau blogai – akyse aptemo. Regėjimas vėl gerokai suprastėjo. Teko savaitę gydytis. Vaistai buvo leidžiami prie pat akies obuolio.

Panašiu būdu dingo ir jutimai delnuose. Jie iki šiol yra tarsi nutirpę.

Negaliu sunkiai nešti, jaudintis, ilgai vaikščioti. Niekaip nesisekė išmokti slidinėti, nes neišlaikau pusiausvyros.

Stengiuosi rūpintis savimi – ilgiau pamiegoti, reguliariai lankytis pas gydytojus. Neapsieinu be ligoninių ir sanatorijų. Liga dažniausiai paūmėja pavasarį ir rudenį. Lengviau ištveriu šį laikotarpį, jei bent savaitei išskrendu į šiltuosius kraštus. Kelionės tapo savotiška terapija. Manau, jog išsėtinę sklerozę reikia priimti, bet su ja nesusitaikyti. Pastebėjau, jog daug geriau jaučiuosi dirbdama iki išsekimo. Matyt, man tai padeda…

Gydytojų komisija man yra nustačiusi nedarbingumo laipsnį. Kasmet, peržiūrint ligos istoriją, diagnozė būna patvirtinama. Prieš dvejus metus net pakartotas magnetinio rezonanso tyrimas. Tuomet gydytojai sulygino smegenų nuotraukas, kuriose akivaizdžiai buvo matyti – sklerotiniai dariniai susiformavę tose pačiose vietose kaip ir ligos pradžioje.

Įdomu tai, kad nė vienas žolininkas, astrologas ar alternatyviosios medicinos specialistas manyje jokios sunkios ligos neįžvelgia. Gal todėl taip gerai jaučiuosi? O gal mano tikėjimas, kad viskas bus gerai, išsėtinę sklerozę užmigdė, padarė nepavojinga? Nesutinkate su tuo? Tai leiskite bent man tuo tikėti…

Kur lankiausi? Lengviau būtų pasakyti, kur nesilankiau ir kuo tik nesidomėjau. Net pas indą astrologą buvau tam, kad sužinočiau, ar liga gali mane pakirsti. Ar tikiu alternatyviąja medicina?

Tikiu viskuo, kas padeda. Ypač savimi. Šiuo metu jokių vaistų nevartoju. Tik dažnai lankausi pas įvairius medikus tam, kad įvertintų mano sveikatos būklę. Kiekvieną keistą organizmo pojūtį priimu kaip ligos duodamą ženklą. Todėl nuolat turiu kontroliuoti, ar išsėtinė sklerozė nedemonstruoja savo nagų.

Šeima mane labai paliko. Gydytojai jiems diagnozę pasakė anksčiau nei man. Neįsivaizduoju kaip jie turėjo jaustis tai nuo manęs slėpdami. Manau, kad tiek vyrui, tiek tėvams buvo sunku išgirsti apie tai, jog susirgau nepagydoma liga.

Neurologai tvirtina, kad išsėtinė sklerozė yra įgimta. Ji galėjo ir nepasireikšti. Dažniausiai panašaus pobūdžio ligos žinią apie save duoda po patirto streso. Turbūt tai tiesa. Likus porai savaičių iki lemtingojo ryto, kai susirgau, mūsų nuomojamą butą apiplėšė. Buvome jauni, todėl neturėjome nieko vertingo. Tik televizorių ir kompiuterį. Tiesa, vagys dar pasiėmė butelį konjako ir ant spintelės savaip perstatė mūsų šeimos nuotraukas. Tai mane labai paveikė. O dar labiau paveikė žinia, kad vagys po kelių parų vėl grįžo…

Komentaras

Ligos požymiai

Išsėtinės sklerozės simptomai labai įvairūs, liga prasidėti gali labai skirtingai. Žmogus gali gyventi daug metų jausdamas tik šiokius tokius simptomus, bet nežinodamas diagnozės.

Dažniausi šios ligos simptomai yra:

Galvos svaigimas

Jutimo sutrikimai

Greitas bendras nuovargis

Koordinacijos sutrikimai

Pusiausvyros sutrikimai – vaikštant „mėto į šonus“

Depresija

Raumenų įtampa

Vienos arba kelių galūnių silpnumas, nejudrumas, užtirpimas

Badymo ar dilgsėjimo pojūtis galūnėse

Kalbos sutrikimai – laikinai sunku tarti žodžius

Nuotaikų kaita

Pasunkėjęs mąstymas

Regėjimo pablogėjimas

Šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai

Smulkių judesių pasunkėjimas – sunku įverti adatą, rašyti

Paralyžius

Išsėtinė sklerozė prasideda iš lėto. Iš pradžių paprastai nusilpsta viena ar abi kojos, kartais jos tirpsta, niežti. Gali sutrikti šlapinimasis, tuštinimasis. Neretai pažeidžiamas regos nervas, tuomet susilpnėja regos aštrumas, regėjimo laukas tampa mažesnis. Regėjimo sutrikimai ir atsiranda, ir praeina staiga, bet akių dugne lieka pakitimų, būdingų sergant išsėtine skleroze. Kai pažeidžiamas akies judinamasis nervas, ligoniui dvejinasi akyse, kai vestibulinis – svaigsta galva, jis vemia, kai klausos – ūžia ausyse, sutrinka klausa. Simptomai gali būti ir pavieniai, gali jų pasireikšti ir daug. Iš pradžių negalavimai greitai praeina.

Vos pajutus pirmuosius simptomus reikia kreiptis į gydytoją. Ypač reikia susirūpinti, jei giminėje yra sergančiųjų išsėtine skleroze. Liga vystosi lėtai – simptomai pasireiškia ir susilpnėja arba visai išnyksta. Žmogus keletą ar net keliolika metų gali manyti esantis sveikas. Ilgiausia žinoma remisija truko 35 metus.
Dėl to, kad ligos simptomai labai neapibrėžti, išsėtinė sklerozė gali būti painiojama su daugybe kitų ligų.

Ligos, kurių simptomai labai panašūs į išsėtinės sklerozės:

Metabolinės ligos: B12 metabolizmo ligos, leukodistrofijos.

Autoimuninės ligos: Sjögren sindromas, sisteminė raudonoji vilkligė (SRV), Behcet liga, sarkoidozė, lėtinė uždegiminė demielinizuojamoji poliradikulopatija, susijusi su CNS demielinizacija, antifosfolipidinių antikūnų sindromas.

Infekcijos: su ŽIV susijusi mielopatija, Laimo liga, neurosifilis, Eales liga.

Kraujagyslių ligos: stuburo kietojo dangalo arterinė-veninė fistulė, kaverninė hemangioma, CNS vaskulitas (taip pat retinokochlearinis), smegenų autosominė dominantinė arteriopatija su subkortikaliniais infarktais ir leukoencefalopatija.

Genetiniai sindromai: paveldima ataksija ir paveldima paraplegija, Leber optinė atrofija ir kitos mitochondrinės citopatijos.

Kaukolės užpakalinės duobės ir nugaros smegenų pažeidimai: Arnold–Chiari malformacija, nepaveldima ataksija, spondilo ir kitos mielopatijos.

Neoplazinės ligos: nugaros smegenų navikai. CNS limfoma, paraneoplazinės ligos.

Ligos priežastys

Išsėtinė sklerozė – paslaptinga lėtinė galvos ir nugaros smegenų liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug riebalų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Tai tarsi aukštos įtampos laidus saugantis apvalkalas.

Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų veikla. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine skleroze. Sklerozę išsėtine vadinama todėl, kad sklerozinių plokštelių gali atsirasti bet kurioje galvos ir nugaros smegenų vietoje, ligos židiniai tarsi išsisėja po visą nervų sistemą. Nuo senatvinės sklerozės ši liga skiriasi, nes ja serga jauni žmonės. Iki tol buvę aktyvūs ir darbingi, susirgę tampa neįgalūs – gali prireikti invalido vežimėlio.

Mokslininkai, bandydami išsiaiškinti ligos priežastis, pastebėjo, kad šia liga beveik neserga Afrikoje, Azijoje, Tolimojoje Šiaurėje. O liga dažniausia Vidurio Europoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Anglijoje.

Kodėl liga puola jaunus žmones, iki šiol irgi nėra tiksliai nustatyta. Manoma, kad ligą išprovokuoja tam tikras virusas, bet reikšmės turi paveldimumas, alergija, medžiagų apykaita, imuniniai sutrikimai, mikroelementų, pavyzdžiui, vario stoka dirvožemyje.

Išsėtinės sklerozės gydymu ypač domisi šveicarų mokslininkai, nes šioje šalyje ligos atvejų daugiau nei kur kitur. Stažuodamasis Šveicarijoje sužinojau, kad šveicarų profesūra jau seniai pateikė savo hipotezę, dėl ko organizmas pradeda naikinti savas mielino ląsteles ir žmogus suserga išsėtine skleroze. Problema – neigiamų emocijų kaupimas savyje. Jeigu neigiamos emocijos kaupiamos pasąmonėje, tada organizmas pradeda naikinti savas ląsteles, ypač mieliną, ir išsivysto išsėtinė sklerozė. Lietuvoje žmonės yra uždari, dėl to čia tiek daug savižudybių ir nemažai išsėtinės sklerozės atvejų. Afrikoje žmonės yra atviri ir ten savižudybių bei išsėtinių sklerozių santykinai daug mažiau. Žinoma, kad labiau išsilavinę ir aukštesnės socialinės-ekonominės padėties žmonės yra uždaresni negu mažiau išsilavinę ir žemesnės padėties, dėl to pirmieji ir serga išsėtine skleroze dažniau. Išoriškai atrodo, kad sergantys išsėtine skleroze žmonės yra emociškai atviri. Iš tiesų jie didžiąją emocijų dalį kaupia savyje, kitaip jie nesusirgtų išsėtine skleroze.

Gal kaltas virusas?

Vienu metu amerikiečių mokslininkai tvirtino, kad išsėtinę sklerozę sukelia šunų maro virusas. Mat šalyse, kur šunys laikomi namuose, išsėtine skleroze sergama dažniau, nei tuose kraštuose, kur šunys gyvena kieme. Šunų šlapime esantis virusas gali išgyventi vidutinio klimato šalyse, o kai per daug karšta ar labai šalta, jis žūva. Tai paaiškintų faktą, kodėl Šiaurėje ar Afrikoje išsėtinė sklerozė yra reta liga. Tačiau tokia priklausomybė iki galo nėra įrodyta. Kiti mokslininkai sako, kad ligą sukelti gali bet koks virusas. Visų žmonių kraujyje yra ypatingų ląstelių, galinčių sunaikinti mieliną. Jei organizmas sveikas, tos pavojingos ląstelės neaktyvios ir nekenkia. Po galvos smegenų traumos, infekcinės ligos, apsinuodijimo, patirto streso organizmas nusilpsta ir virusas į jį lengviau patenka. Tada mieliną naikinančios ląstelės tampa aktyvios.

Liga ir nėštumas

Kristinai liga nurimo nėštumo metu. Nėštumo metu sumažėja organizmo agresija į savas ląsteles, dėl to išsėtinės sklerozės simptomai sumažėja arba visiškai išnyksta. O po nėštumo agresija vėl padidėja, ir liga atsinaujina. Pogimdyminė depresija gali būti kaip vienas iš išsėtinės sklerozės požymių, priklausomai nuo atsiradusių po nėštumo naujų mielino pažeidimo vietų galvos smegenyse.

Moterims, sergančioms išsėtine skleroze, anksčiau gydytojai drausdavo gimdyti. Dabar to nebėra. Iš tikrųjų nėštumo metu ligonių būklė pagerėja. Gimdyvėms liga lėčiau vystosi ir būna ilgesnis laikas jai pereiti į kitą stadiją. Tyrimais nustatyta, kad nėštumo nutraukimas sergančiosioms išsėtine skleroze yra daug pavojingesnis nei gimdymas. Tikimybė, kad sergančios motinos vaikas susirgs, nėra didelė. Juk paveldima ne pati liga, o polinkis ja susirgti.

Išsėtinė sklerozė neveikia vaisingumo. Jei planuojate turėti vaikų, pasikonsultuokite su savo gydytoju. Maitinimas krūtimi išsėtinės sklerozės eigos nepablogina. Sergant šia liga galima vartoti ir kontraceptikus.

Gydymas

Klasikinė medicina išsėtinę sklerozę gydo hormonais, organizmo jautrumą mažinančiais, imunitetą didinančiais ir kitais vaistais. Neseniai pasirodė preparatai, sukurti taikant genų inžinerijos metodus. Išsėtinė sklerozė paūmėja pavasarį ir rudenį, todėl tuo laiku reikia vartoti B grupės, C ir E vitaminų. Tačiau vaistai neišgydo pačios išsėtinės sklerozės, o tik kuriam laikui pašalina jos simptomus.

Gali padėti homeopatinis gydymas. Homeopatija priverčia organizmą nenaikinti savų ląstelių, ypač mielino, o savo emocijas išlieti į aplinką. Ne vienas gydytojas-homeopatas yra pasakojęs, kad su homeopatija gydžius išsėtinę sklerozę, pasveikę žmonės pažymi, kad iki ligos jie buvo viduje „šalti kaip akmenys“ (nors išoriškai bandė įrodyti, kad jie yra visiškai kitokie), o pasveikus jie pasidarė „karšti kaip ugnis“. Šveicarijos mokslininkų nuomone, naujos mielino ląstelės yra gaminamos kaulų čiulpuose ir jeigu pats organizmas ląstelių nenaikina, tada išsėtinės sklerozės židiniai išnyksta.

Patarimai sergantiems

Susirgus peršalimo, infekcine ar kita liga būtina gulėti.

Nesimaudykite šiltoje vonioje.

Stenkitės neperšalti.

Daug ilsėkitės, išsimiegokite, mankštinkitės.

Venkite pirčių, karštų patalpų. Daugiau nei pusės ligonių simptomai pasunkėja karštyje.

Valgykite pilnavertį maistą.

Svarbus pakankamas B grupės vitaminų kiekis.

Dėl prislėgtos nuotaikos konsultuokitės su psichiatru, vartokite jo skirtus vaistus rekomenduotą laiką.

O svarbiausia – nepraraskite vilties, geros nuotaikos. Liga ne mirtina, o mokslas nestovi vietoje.

Komentavo gydytojas-homeopatas Antanas Januškevičius, homeopatija@freemail.lt

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Išsėtinė sklerozė ir motinystė”

  1. As
    2014/12/18 at 11:36 #

    Aciu Jums uz vilties ikvepianti straipsni… Pries menesi ir man paskyre si nuosprendi, bijau buti prikaustyta, tikiuosi mano vaikui neteks matyti manes palegusios… Jei ne nestumas ir ne zindymas nezinia kada buciau suzinojus apie sita bauba manyje…

Palikite atsiliepimą


septyni + 3 =