Jei auginate vaiką su „problema“

vaikas su problema

Virginijos Sankalienės nuotr.

Nežinia, kas kaltas – radiacija ar E maiste, greitas gyvenimo tempas ar klimato atšilimas, bet vis daugiau vaikų auga turėdami kokią nors „problemėlę“.

Vienas šlapinasi į lovą, kitą kamuoja tikas ar hiperaktyvumas.

Tėvai, augindami tokį vaiką, ilgainiui tampa pusiau psichologais, kineziterapeutais, neurologais, homeopatais. Jie eina nuo durų prie durų, nes kelias ieškant sprendimo – ilgas ir klaidus. Į redakciją kreipėsi psichologė iš Kauno – ji pasiūlė tėvams pristatyti dar pakankamai naują metodiką, skirtą probleminiams vaikams – neuropsichologinę sensomotorinę programą (NSK).

Kalbamės su psichologėmis Jolanta Lazutkiene ir  Raimonda Girčiene, VŠĮ „Korekcija“

Neuropsichologinė sensomotorinė programa – skamba painiai ir nesuprantamai. Paaiškinkite tėvams populiariau.

Dėl profesinio smalsumo prieš 4 metus sužinojau apie neuropsichologinę sensomotorinę programą (NSK), su kuria Latvijoje psichologai dirbo jau penkerius metus ir jų rezultatai buvo puikūs. Kilo klausimas: kodėl Lietuvoje negalime padėti vaikams pasitelkę NSK programą? Tuo labiau kad metodika apima ir psichinį, ir fizinį vaikų tvirtėjimą, o visi žinome, kaip mūsų vaikams trūksta fizinio aktyvumo.

Kai vaiką pradeda kamuoti kokia nors problema, dauguma manome, kad taip yra dėl to, jog „vaikas išlepintas“ arba „pervargo ir jam trūksta vitaminų“. Tačiau dažniausiai vaikams taip atsitinka todėl, kad kažkokie neigiami veiksniai sutrikdė jų smegenų vystymąsi ankstyvose stadijose – nėštumo, gimdymo, kūdikystės metu. Galbūt būsimoji mama sirgo mažakraujyste, ir vaisiaus smegenys gavo nepakankamai deguonies, o gal buvo placentos patologija ar vaikutis gimė pridusęs. Šios bėdos greitai užmirštamos, o „išlenda“, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą ir susiduria su naujais reikalavimais – susikaupti, įsiminti, susikaupti.

Tada prasideda bėdos ir tėvų kryžiaus žygiai per specialistus. Deja, dauguma pagalbos metodų veikia tik aukštesniuosius psichikos lygmenis. O NSK padeda atstatyti smegenų funkcinius procesus. Kitaip tariant, NSK atliekant fizinius pratimus stimuliuoja galvos smegenų struktūras, stabilizuoti abiejų smegenų pusrutulių sąveiką, padeda „veikti“ priekinei galvos smegenų sričiai. Žodžiu, pratimais atstatomos ir vystomos smegenų funkcijos.

Lietuvoje tokia programa yra naujiena. Pati praėjau NSK, kad geriau įsigilinčiau į visus programos ypatumus. Dalyvavau trijų etapų mokymuose Rygoje, kuriuos vedė programos autoriai, atvažiavę iš Maskvos. Galima sakyti, kad „atvežėme“ metodiką į Lietuvą ir antrus metus kartu su kolege Raimonda Girčiene užsiimame neuropsichologine sensomotorine korekcija Kaune.

Kokiems vaikams skirta ši gydymo metodika?

Minėta programa gali padėti vaikučiams, kai juos kamuoja labai įvairios problemos:

Kalbos problemos (mikčiojimas, šveplavimas, dizartrija ir pan.). Vėluojantis kalbos vystymasis – skurdi kalba, siauras žodynas, negebėjimas išsakyti minčių.

Miego sutrikimai – nuo dažnų prabudimų iki patologiškai gilaus miego.

Sumažėjęs arba padidėjęs raumenų tonusas.

Įkyrūs judesiai (nagų kramtymas, kojos supimas, plaukų sukimas, betikslis bėgimas, lingavimas, ankstyva masturbacija, nenustygimas vietoje ir pan.).

Hipoaktyvumas arba hiperaktyvumas.

Skaitymo bei rašymo, judesių koordinacijos sunkumai

Greitas nuovargis.

Enurezė (naktinis šlapinimasis) ir enkoprezė (nevalingas tuštinimasis).

Judesių koordinacijos sunkumai.

Viso kūno judesiai kalbant.

Smulkiosios motorikos vystymosi sutrikimai (vėlyvesni).

Kinetinės problemos – nėra tolygių judesių, judesiai aštrūs ir taškiniai.

Kūno įtampa (pečių juostos raumenų  ir kt.).

Sunkiai išlaikomas dėmesys, negalėjimas nusėdėti vienoje vietoje.

Skausmai: galvos, galūnių (dažniausiai blauzdų), pilvo.

Somatiniai sutrikimai: kvėpavimo takų, gastroenterologiniai (gastritas, opos), širdies ir kraujagyslių sistemos, bronchų astma, alerginės reakcijos.

Vegetacinės sistemos sutrikimai – termoreguliacijos sutrikimai (blogai ištveria ir karštį, ir šaltį), vestibiuliarinio aparato sutrikimai (pykinimas transporte, supantis, sukantis), taktilinių pojūčių pasikeitimai (padidėjęs ar sumažėjęs skausmo jutimas).

Kvėpavimo sutrikimai – hipoksija, paviršinis kvėpavimas, kalbėjimo ir kvėpavimo nesuderinamumas – įkvėpimas viduryje žodžio, kalba įkvėpimo metu.

Apetito sutrikimai – nuo padidėjusio iki sumažėjusio.

Emocinis labilumas – nesivaldymas, nuotaikų pasikeitimai nuo perdėto linksmumo iki isterijos.

Hormoniniai sutrikimai.

Atminties sutrikimai.

Žinių atkūrimo problemos.

Sutrikęs laiko ir aplinkos suvokimas (vaikai sunkiai išmoksta pažinti rodyklinį laikrodį, metų laikų, mėnesių ir dienų eiliškumą).

Sutrikęs erdvės suvokimas.

Bendravimo sunkumai.

Negalėjimas ilgiau išlaikyti dėmesio,

Sunkumai įsimenant informaciją.

Sunkumai adaptuojantis prie mokyklinės programos (pradinukams ir priešmokyklinukams).

Autistiniai sutrikimai (NSK neskirta tikriems autistams, o tik turintiems autistinių bruožų).

Vaikų cerebrinio paralyžiaus (VCP) požymiai (koordinacijos, pusiausvyros problemos, nevalingi, netikslūs judesiai, lemiantys netaisyklingą kūno padėtį, padidėjęs raumenų tonusas, įvairių raumenų grupių spazmai, galūnių nejudrumas ir kt.).

NSK rekomenduojama visiems vaikams nuo 5-erių metų, paaugliams, įvairaus amžiaus asmenims po insulto bei sportininkams.

Papasakokite, ką vaikai daro per užsiėmimus?

NSK metodika paremta žmogaus fiziologija, todėl tiksliai ir teisingai vykdant specialisto nurodymus ji negali pakenkti. Programos trukmė – ne mažiau kaip 9 mėnesiai. Ją sudaro trijų lygmenų pratimų kompleksas: gulėjimo, sėdėjimo, stovėjimo. Taip, kaip vystosi žmogus. Pradedame nuo pratimų, kurie atliekami gulimoje padėtyje.

I etapas. Pirmus 3 mėnesius atliekame tik gulimus pratimus. Šiuo etapu orientuojamasi į kvėpavimą, pusiausvyrą, tonuso reguliavimą, kūno kontroliavimą, raumenų įtampą-atpalaidavimą t.y. vienu metu reikia vieną kūno dalį įtempti, o kitą – atpalaiduoti. Tai vadinamasis energetinis lygis, jo metu aktyvuojamos galvos smegenų kamieninės struktūros.

II etapas. Po 3 mėnesių pratimai atliekami sėdint. Šiuo metu stabilizuojama smegenų pusrutulių tarpusavio sąveika, vystomas orientavimasis erdvėje, laike, ritmo suvokimas, vikrumas, dėmesys, taisyklingas kvėpavimas.

III etapas. Dar po 3 mėnesių vystoma kaktinė galvos smegenų sritis, kuri atsakinga už mąstymą, savikontrolę, savireguliaciją, intelektą. Šiuo etapu pratimai atliekami stovint ir bėgant. Perėjimas iš vieno etapo į kitą priklauso nuo pratimus atliekančiojo fizinės būklės ir gebėjimo vykdyti komandas.

Pratimus reikia atlikti kuo tiksliau, nuosekliai, nenutrūkstamai. Užsiėmimai trunka 1 val. 15 min. ir vyksta du kartus per savaitę, o kitas dienas reikia mankštintis namie.

Pratimus reikia daryti kasdien – ir savaitgaliais, ir per atostogas – be jokių išeiginių. Be to, nepereinama į aukštesnį lygį tol, kol neįsisavinami pratimai iš žemesnio lygmens.

Pratimai nėra sunkūs, tačiau reikalauja susikaupti bei koordinuoti savo veiksmus. NSK metu atstatytos galvos smegenų funkcijos ir funkcinės sąveikos yra išliekančios ir stabilios.

Pirmieji rezultatai pasirodo tik po 4-5 mėnesių. Korekcija neleistina esant genetinei patologijai, epilepsijai bei vartojant vaistus.

Kaip surinkote pirmąją vaikų „partiją“ ir kaip sekėsi su jais dirbti?

Pirmąją savo „partiją“ vaikučių (buvo ir viena mamytė) surinkome seminarų metu pristatydamos metodiką, kuria susidomėjo specialistai ir tėveliai, auginantys įvairių problemų turinčius vaikus. Dabar jau sunku būtų suskaičiuoti, kiek vaikų praėjo NSK užsiėmimus. Rezultatai labai įvairūs: vienų normalus tapo raumenų tonusas, kitiems išsisprendė miego problemos, pagerėjo mokymosi rezultatai, atmintis, elgesys, laikysena, sustiprėjo bendras fizinis pajėgumas, praėjo galvos skausmai, išnyko knarkimas miego metu, praėjo naktinis šlapinimasis, vaikai greičiau atlieka kasdienę veiklą, lengviau susiplanuoja savo laiką, pagerėjo dėmesio sutelkimas, sustiprėjo organizmas.

Ryžęsi taikyti NSK tėveliai gauna didelę dovaną – jie per tuos 9 mėnesius labai suartėja su vaiku. Juk vienas iš tėvų turi stebėti, kaip jų vaikas atlieka pratimus, o pastarieji atliekami kasdien ne mažiau kaip valandą! Tai idealus laikas pabūti su savo vaiku tik dviese. Be to, padidėja vaiko pasitikėjimas savimi, nes tokių pratimų, kuriuos jis atlieka, negali padaryti net ir tėveliai bei draugai, o tai didina vaiko savivertę. Padidėja ir pažintinė motyvacija bei pagerėja bendroji intelektinė veikla. Reikia paminėti, kad nė vienam vaikučiui, užbaigusiam korekciją ir teisingai vykdžiusiam nurodymus, nebuvo jokio neigiamo efekto. Tačiau programa reikalauja kantrybės, valios, o tėvams ne visada jos užtenka, ir jie pasirenka lengvesnį kelią. Tai tarsi iššūkis šeimai, kurį įveikus, skinami sėkmės vaisiai.

Pagal šią metodiką, kuria mes vadovaujamės, dirbama Rusijoje, Latvijoje, Estijoje. Galiu paminėti tai, kad šią programą Maskvoje baigia rusų sportininkai, kurie dalyvauja olimpinėse žaidynėse. Yra įvairių jos krypčių, kurios populiarios Amerikoje. Neuropsichologija, kaip psichologijos šaka vystoma ir Europoje.

Papasakokite konkretų atvejį.

Prieš pusantrų metų į mus kreipėsi  tėvelis: ką daryti, duktė labai mažai kalba, o pati kalba skurdi, nors eina jau į antrą klasę. Beje, mergaitė nevalgo, pikta,  nesukaupia dėmesio, kartais naktį  „pridaro“ į lovą? Korekcija užtruko metus ir tris mėnesius. Mama pastebėjo, kad iki korekcijos Agnės nedomino jokia knyga, o dabar pagaliau rado įdomią, kurią noriai skaito. Skaityti pradėjo greičiau. Pasidarė įdomi lietuvių kalba, iki korekcijos tai buvo visiškai „neįkandama“ ir neįdomu. Mergaitė tapo linksmesnė, ramesnė, stengiasi atlikti savo pareigas. Pagaliau naktys tapo sausos. Tai atsirado palaipsniui –  sausų naktų vis daugėjo ir dabar jau Agnė nebeatsikelia šlapia. Tai labai didelis laimėjimas. Mergaitė sustiprėjo fiziškai, korekcijos metu beveik nesirgo. Mamos ir dukros tarpusavio ryšys tapo stipresnis.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 2 = dešimt