Jonizuoto vandens nauda atopiniu dermatitu sergantiems vaikams

gyd. Nemira Vaičiulionienė

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė

Alergijos yra dažniausiai sutinkamos lėtinės vaikų ir jaunimo ligos. Prasidėjusios vaikystėje jos išlieka daugelį metų, o kartais lydi žmogų ir visą gyvenimą. Vaikų alerginių susirgimų augimo tendencija reiškiasi ir Lietuvoje, o viena iš labiausiai paplitusių alerginių ligų Lietuvoje yra atopinis dermatitas.

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulioniene, turinti daugiau nei 30 metų gydytojos praktikės patirtį vaikų alergijos gydymo srityje, pasakoja apie atopinio dermatito požymius, priežastis ir pirmąją pagalbą sergantiems.

 Alerginio kontaktinio dermatito požymiai

Kontaktinis dermatitas priklauso grupei lėtinių uždegiminių odos ligų, žinomų bendru „atopinio dermatito“ (AD) pavadinimu. Šiai grupei priskiriama atopinė egzema, alerginis kontaktinis dermatitas, neurodermitas ir kitos. Būdingi atopinio dermatito požymiai – išberta, paraudusi, paburkusi, židiniuose smarkiai niežtinti oda. Dėl pažeisto raginio sluoksnio pasireiškia odos sausumas, padidėja jautrumas įvairiems dirgikliams, susilpnėja odos barjerinės funkcijos ir atsparumas infekcijai, ypač stafilokokams ir grybeliui. Nuo šios ligos daugiausia kenčia vaikai, o jos požymiai paprastai pasireiškia nuo pat kūdikystės. Kūdikiams bėrimai dažniausiai paplinta ant veido, liemens, alkūnių ir kelių. Vaikams nuo 3 metų dažniau pažeidžiami pakinkliai, vidinės alkūnių pusės, sprandas ir veidas. Apie 30 proc. vaikų, kurie pradeda sirgti atopiniu dermatitu per pirmąsias savo gyvenimo savaites ar mėnesius, taip pat kenčia ir nuo alerginio rinito ir (arba) astmos.

Atopinio dermatito priežastis – netinkamas maistas

Alerginę organizmo reakciją, pasireiškiančią atopinio dermatito požymiais, dažniausiai išprovokuoja maistas. Organizme pradeda gamintis speciali medžiaga – imunoglobulinas E (IGE). Alergijos intensyvumas priklauso nuo imunoglobulino E kiekio organizme: kuo jo gamyba intensyvesnė, tuo stipresnė ir pavojingesnė alergijos išraiška – kaip antai, atopinio dermatito požymiai.

Kūdikių atveju maistas lemia net 80% atopinio dermatito atvejų. Labiausiai alergizuojanti medžiaga yra karvės pienas. Todėl didžiausią rizikos grupę sudaro kūdikiai, negaunantys motinos pieno ir maitinami mišinukais. Padidėjęs organizmo jautrumas karvės pienui, kurį žymi suintensyvėjusi IGE gamyba kaip reakcija į pieno baltymus, pasireiškia gana anksti – nuo 4-6 mėnesių amžiaus. Ūminė ligos stadija paprastai tęsiasi iki vienerių ar trejų metų, vėliau pereina į lėtinę formą, bet iki mokyklinio amžiaus maždaug 60 % ligos atvejų dažniausiai nurimsta. O iki pat brandos liga kamuoja tik maždaug 15% sergančiųjų.

Be karvės pieno kūdikius alergizuoja kiaušiniai bei kviečiai; paaugusius vaikus – riešutai, žuvis, taip pat kviečiai, ypač miltiniai produktai, citrusiniai vaisiai. Pagrindiniai produktai, kurie sukelia pseudoalergiją vaikams – tai saldumynai, saldinti vaisvandeniai.

Pirmoji pagalba dermatito pažeistai odai – rūgštinis vanduo

Sveika oda yra padengta rūgštine mantija, kuri užtikrina apsaugą nuo kenksmingų mikroorganizmų, o jos pH svyruoja nuo 4 iki 6. Naujausi tyrimai rodo, kad beveik kiekvieną odos susirgimą lydi odos pH sutrikimai. Jonizuotas rūgštinis vanduo, kurio pH svyruoja nuo 2 iki 2.7, padeda atstatyti odos rūgščių pusiausvyrą.

Įrodyta, kad rūgštinis vanduo – natūralus antiseptikas ir veiksmingas pagalbininkas bakterinių odos infekcijų atveju. Jis ateis į pagalbą ir atopinio dermatito atveju. Reikalas tas, kad ant kiekvieno ligos pažeisto odos ploto visada apsigyvena kokios nors bakterijos – dažniausiai auksinis arba epiderminis stafilokokas. Terpės parūgštinimas uždegimo židinyje padeda sušvelninti AD, ypač egzemos, požymius. Dar prieš 20 metų japonų mokslininkų grupė atliko klinikinį tyrimą apie jonizuoto rūgštinio vandens poveikį pacientams, neseniai susirgusiems atopiniu dermatitu. Tyrimo rezultatai parodė, kad purškiant pažeistas odos sritis rūgštiniu vandeniu vieną savaitę, po du kartus per dieną, auksinio stafilokoko kolonijų skaičius gerokai sumažėja. Ryškus antibakterinis poveikis pasireiškia praėjus vos 3 minutėms po apipurškimo.

Atkreipkite dėmesį, kad rūgštinis vanduo skirtas tik išoriniam naudojimui – praplovimams, kompresėliams. Reikiamo rūgštingumo vandens galima pasigaminti vandens jonizatoriumi. Pažeistų, paburkusių odos plotų praplovimas rūgštiniu vandeniu dezinfekuoja audinius ir padeda jiems greičiau gyti, todėl kai kada gali atstoti ir vaistinius preparatus.

Jonizuoto šarminio vandens naudavandens jonizatoriai logo su www

Japonų mokslininkai taip pat pastebėjo, kad visais alergijų pasireiškimo atvejais šarminių mineralų kiekis sergančiųjų organizme būna labai žemas. Dėl to nusilpsta organizmo atsparumas ir padidėja jautrumas įvairiems alergenams. Jonizuotas šarminis vanduo padeda kontroliuoti organizmo rūgštingumą, sustiprinti virškinimo sistemą bei kepenų funkcijas. Šie veiksniai padeda organizmui išlikti sveikam ir sustiprina atsparumą alergijai.

Šarminės terpės nemėgsta grybeliai, todėl šarminį vandenį naudinga gerti ir grybelio profilaktikai. Atopinio dermatito atveju jis padės apsisaugoti nuo plačiai paplitusio grybelio – kandidos, mėgstančio apsigyventi odos uždegimo židiniuose.

Sidabringo vandens antibakterinės savybės

Dėl puikių antibakterinių savybių AD atveju naudingas ir sidabringas vanduo. Jį galima pasigaminti jonizatoriumi su papildoma vandens sidabravimo funkcija. Sidabro baktericidinis poveikis stipresnis nei kitų metalų, nes jis greičiau prasiskverbia į ląsteles. Sidabrą sugeria mikrobų ląstelių apvalkalai, jis blokuoja bakterijų fermentus ir ląstelė žūva. Šis vanduo tinka gerti, bet jį reikėtų vartoti ne nuolat, o maždaug mėnesio trukmės kursais. Dėl sidabringo vandens skyrimo vaikams reikėtų pasitarti su sveikatos specialistais.

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas + 9 =