Ką daryti, jei vaikas dažnai pradėjo sirgti peršalimo ligomis

sergu-27

Tatjanos Kurganovos nuotr. www.fotosaldiakimirka.lt

Norime nenorime – prasidėjo ligų sezonas. Peršalimo ligos (ūmūs kvėpavimo takų uždegimai) puola ir mažus, ir didelius. Docentą A.Vingrą kalbiname, kaip atsispirti virusų ir bakterijų puolimui.

Kodėl šaltuoju metu puola peršalimo ligos?

Todėl, kad dėl padidėjusios drėgmės, tiesioginių saulės spindulių trūkumo, žemos aplinkos temperatūros labai suaktyvėja virusai, įvairūs kiti mikroorganizmai, sukeliantys peršalimo ligas. Dažniau sergama ir dėl to, kad trūksta saulės šviesos, šviežių vaisių ir daržovių, daugiau laiko praleidžiama uždarose šiltose ir sausose patalpose, o lauke – drėgna ir šalta.

Drėgname ore virusai išgyvena gerokai ilgiau nei sausame, todėl padidėja rizika juos pasigauti. Peršalimo ligos klastingos tuo, kad užsikrėtęs žmogus greitai tampa pavojingas kitiems, nes 4-8 val. ar net ilgiau nejaučia ligos požymių, kurie priverstų ji sunerimti. Kol žmogus nesuvokia, kad jis susirgo, užkrečia kitus. Dažniausi požymiai yra sloga, karščiavimas, gerklės, galvos ausų skausmai, gerklės perštėjimas, kosulys, bloga savijauta. Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo epidemijai, būtina atidžiai stebėti savijautą, dažniau plauti rankas, griežtai paisyti asmens higienos.

Kodėl vieni vaikai, net ir labai kruopščiai prižiūrimi, net nelankydami darželio labai greitai pasigauna ligą, o kiti nesuserga?

Taip yra todėl, kad ne visi vienodai užsigrūdinę, ne visų organizmas vienodai gerai geba kovoti su virusais, bakterijomis ir kitomis organizmui svetimomis medžiagomis. Gimdamas vaikas „atsineša“ daugiau ar mažiau išreikštą imunitetą, kitaip tariant – gebėjimą atskirti aplinkoje esančias organizmui savas ir svetimas medžiagas, pastarąsias izoliuoti ir sunaikinti.

Gimsiančiojo vaiko imuninės sistemos formavimąsi labai veikia būsimos mamos gyvenimo būdas, mityba, psichologinė būsena, įpročiai. Pastebėta, kad geresnis imunitetas būna tų mažylių, kurių mamos jų laukė, sveikai maitinosi ir neturėjo žalingų įpročių. Imunitetas – tai apsauginė organizmo reakcija, kuri leidžia organizmui kovoti su jį veikiančiu veiksniu – įvairiais virusais, bakterijomis ir kitais mikroorganizmais – ir išlaikyti savo biologinį individualumą.

Imuninė sistema yra sudėtingas gynybos kompleksas, o imuniteto būklė – nepastovus dalykas. Ji kinta – stiprėja ir silpnėja – visą gyvenimą. Jos pokyčius lemia daug įvairių veiksnių, todėl norint sustiprinti imunitetą neužtenka kokios nors vienos priemonės. Klysta tie suaugusieji, kurie mano, kad vaikui užtenka duoti vitaminų, ir jis nesirgs, arba pradėjusį sirgti vaiką pradeda girdyti sultimis, vitaminais, žuvų taukais ir mano, kad viskas bus gerai.

Kas stiprina imunitetą?

Visavertė mityba, geras poilsis, dienos be stresų, grūdinimas, imuninės sistemos treniravimas.

Kas yra visavertė mityba?

Jei tai kūdikis – jis turėtų būti žindomas, nuo 6 mėn. duodama papildomo maisto, nuo metukų – sveiko šeimos maisto.

Visavertė mityba – kai vaikas ar suaugęs žmogus kasdien valgo įvairų maistą. Svarbiausia kasdien valgyti šviežių vaisių, daržovių, uogų, smulkintų grūdų juodos duonos, grikių, avižinių dribsnių košės, raudonos liesos mėsos, paukštienos, žuvies patiekalų, šalto spaudimo nerafinuotų įvairių aliejų, kiaušinių (2-3 vienetus per savaitę), nors kelis kartus per savaitę – smulkintų riešutų. Imunitetą stiprina daigintos sėklos, grūdai, medus ir kiti bičių produktai. Bulvės, kai išverdamos su lupena, po to nulupamos ir valgomos tik ką išvirtos, palankiai veikia imuninę sistemą. Šviežių vaisių, daržovių nepakeičia jų sultys, sulčių gėrimai, nektarai. Imuniteto nestiprina saldūs, sūrūs, konservuoti, rūkyti, ant žarijų kepti patiekalai, riebi mėsa, patiekalai, kuriuose yra daug įvairių maisto priedų, kviečių, baltų ryžių patiekalai, saldūs gėrimai su angliarūgšte. Imuniteto nestiprina saldūs varškės sūreliai, patiekalai, pagaminti iš įvairių pusfabrikačių, greito maisto patiekalai ir kitoks nesveikas maistas – kukurūzų spragėsiai ar keptos, spragintos bulvytės, įvairūs sausainiukai.

Kas yra geras poilsis, dienos be stresų?

Visų pirma tai leidimas vaikui ramiai išsimiegoti tiek, kiek jis nori. Vaikas turi būti įpratintas kasdien tuo pačiu metu eiti miegoti. Laiko persukinėjimas viena valanda atgal arba pirmyn sujaukia įprastinį miego režimą, ir kol vaikas, ypač lankantis darželį, pripranta prie miego laiko pokyčių, jam tai ne į gera. Prieš miegą reikėtų vengti vaiką jaudinančių emocijų, įspūdžių.

Jo dienos turi būti be įtampos. Visi suaugę šeimos nariai ir kiti artimieji vaikui turi suformuoti vienodus reikalavimus. Pradėję lankyti darželį ar mokyklą, vaikai neretai patiria didelį psichologinį stresą, ir tai silpnina imunitetą. Tai viena iš priežasčių, kodėl pradėję lankyti darželį vaikai, prieš tai nesirgę, kol pripranta prie jiems nepažįstamos aplinkos ir draugų, dažniau serga.

Dideli psichologiniai krūviai, kai vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, verčiamas lavintis įvairiose srityse, silpnina imunitetą, nes vaikas nebepailsi, nebegali pabūti gryname ore, judėti savo malonumui. Didelis fizinis krūvis vaiką irgi nualina. Išvada viena – viskas galima, tačiau su saiku.

Kaip ir kada reikia grūdinti?

Grūdinti reikia pradėti atšilus orams, bet ne tuomet, kai pradeda siautėti peršalimo ligos. Grūdinimas – tai pirmiausia įvairios vandens procedūros: drėgni aptrynimai, kontrastiniai kojų apipylimai, leidimas lakstyti basam po rasą ir po lietaus, maudymasis. Kojų apipylimai šiltu-šaltu vandeniu gali būti tęsiami ir šaltuoju metų laiku. Grūdinimas – tai ir buvimas gryname ore tiek, kiek leidžia metų sezonas. Kai nėra didelės darganos, vėjo, šalčio su vėju, šalčio, didesnio kaip minus 15°C, reikia su vaiku kasdien pabūti nors 1-2 val. gryname ore. Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Net ir darganotą dieną vaikams reikėtų leisti pasiausti kieme, žinoma, prieš tai juos tinkamai aprengus. Buvimas gryname ore, judėjimas grūdina ir teigiamai veikia imuninę sistemą. Kitaip tariant, nereikia mažojo užimti mobiliojo telefono maigymu ar kitais panašiais žaidimais, nesižavėti, kai vaikas nuolat žaidžia kompiuterinius žaidimus. Vaikui reikia sudaryti sąlygas ir paskatas judėti, nes tai jo gyvybinis poreikis.

Kas tai yra imuninės sistemos treniravimas?

Nereikia vaiko auginti sterilioje švaroje, „šiltnamio“ sąlygomis. Vaiko imuninė sistema stiprėja, kai susiduria su organizmą neigiamai veikiančiais aplinkos veiksniais – virusais, bakterijomis, kitais mikroorganizmais, išmoksta atpažinti kenkėjus ir juos sunaikinti. Imuninės apsaugos sistema lengviau ir greičiau sunaikina į organizmą patekusias tas svetimas medžiagas, kurias jau pažįsta, su kuriomis jau yra susitikusi. Būtent dėl to vaikai neserga tomis bakterijų, virusų sukeltomis ligomis, nuo kurių yra paskiepyti. Vaiką skiepijant į jo organizmą įvedama ligos sukėlėjo dalis arba nukenksmintas sukėlėjas, ir taip organizmas išmokomas jį atpažinti.

Kai tėvai vaikus bando apsaugoti net nuo menkiausių aplinkos dirgiklių, jų organizmas neišmoksta tinkamai pasipriešinti, kovoti, mažėja atsparumas ligoms, ir beveik kiekvienas susidūrimas su infekcija baigiasi rimta liga, kuri nualina ne tik susirgusįjį, bet jo artimuosius.

Kas silpnina vaikų imunitetą?

Be jau minėtų priežasčių, vaikų imunitetą silpnina tėvų rūkymas net jei jie nerūko ten, kur būna vaikai. Pasyvus rūkymas ne mažiau kenksmingas nei tiesioginis dūmų patekimas į kvėpavimo takus. Imunitetą silpnina ir nuolatinis buvimas dulkėtoje, užterštoje aplinkoje. Imuninę sistemą slopina įvairūs lakūs chemikalai, naudojami buityje. Antibiotikai nepadeda stiprėti imunitetui, nes naikindami bakterijas jie sumažina organizmo gebą jas atpažinti ir sunaikinti savomis jėgomis. Todėl juos vartoti, vos tik vaikui atsirado temperatūra, sloga, gerklės perštėjimas bei skausmas ar prikimo balsas, išgirstas kosulys, yra didžiulė klaida.

Kodėl maži vaikai dažniau už vyresnius serga peršalimo ligomis?

Dėl to, kad jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, mažai treniruota, nesugeba greitai ir kokybiškai reaguoti į organizmui svetimas medžiagas. Mažų vaikų imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ligų sukėlėjus ir kitas organizmui svetimas medžiagas. Dėl to priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis serga 5-8 kartus per metus. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis gali sirgti 11 kartų, o suaugusieji – iki 3 kartų per metus. Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai, jų yra apie 200 rūšių. Prieš juos, išskyrus gripo virusus, kurie nuolat greitai kinta, kol kas skiepų nesukurta. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl priešmokyklinio amžiaus vaikai dažniau nei vyresni ar suaugusieji linkę sirgti peršalimo ligomis. Dar viena iš priežasčių yra ta, kad nėra sukurta efektyvių priemonių, neutralizuojančių virusus (antibiotikai jų neveikia), todėl organizmui tenka pačiam juos atpažinti ir sunaikinti.

Ką daryti, jei vaikas dažnai pradėjo sirgti peršalimo ligomis?

Bet kurio amžiaus vaikas pradeda dažniau sirgti tuomet, kai nusilpsta jo imunitetas, kai augęs „šiltnamyje“ patenka į aplinką, kurioje yra glaudesnis vaikų kontaktas. Reikėtų kritiškai įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas – ar sveikai jis maitinamas, pakankamai pailsi, gyvena be stresų, neperkraunamas įvairiu lavinimu, nepervargsta treniruotėse, pabūna gryname ore, ar persirgęs viena peršalimo liga vos tik kritus temperatūrai tuojau pat nevedamas į darželį, nes tėvams reikia eiti į darbą?

Po ūmios ligos vaikas bent savaitę turi pailsėti.

Dažno sirgimo išvengti padeda tik vienu ir tuo pačiu metu taikomos kompleksinės priemonės. Reikia:

Vaiko gyvenimo sąlygas sutvarkyti taip, kad imunitetas nenusilptų.

Priežastis, kurios silpnina imunitetą, pašalinti.

Pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą, kad išsiaiškintumėte, ar neatsirado mažakraujystė, nes jai esant nusilpsta imuninė sistema.

Kuo mažiau bendrauti su sergančiais peršalimo ligomis asmenimis.

Duoti vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, padedančių nenusilpti imuninei sistemai.

Nuolatos nuosekliai vaiką grūdinti tuomet, kai jis sveikas.

Prieš pasirenkant vitaminus, reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju. Klysta mamos, kurios perka pirmus pasiūlytus vitaminus ir mano, kad kuo daugiau jų duos, tuo bus geriau. Vienas iš kriterijų renkantis vitaminus – vaiko amžius. Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, nes kūdikio kepenys ir inkstai dar vystosi, o nesuderinti vitaminai ar labai didelės jų dozė gali pakenkti. Kūdikiams dažniausiai trūksta vitamino D, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą. Visiems kūdikiams, mažiems vaikams reikia profilaktinės vitamino D dozės. Geriau tinka vitaminai kartu su mineralinėmis medžiagomis. Kūdikiai ir maži vaikai dažnai serga geležies stokos mažakraujyste, todėl šio mikroelemento turėtų gauti visi, kurių kasdienis maitinimas yra neįvairus.

Per mokslo metus padidėję protiniai, psichologiniai ir emociniai krūviai, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poreikį. Vitaminų ypač trūksta vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį. Imuninei sistemai stiprinti tiks ir bičių produktai, skirti vaikams, bet tik tuomet, kai vaikas nėra alergiškas žiedadulkėms (medui).Tiksiržolelių arbatos su rausvažiede ežiuole, jos preparatai, tradicinės erškėtuogių, aviečių arbatos, arbatos, turinčios daug vitaminų, liaudies medicinos priemonės.

Imunitetą stiprinančių savybių turi termiškai neapdoroti česnakai. Kasdien 3 kartus per dieną užtenka suvalgyti po skiltelę šviežio česnako. Dar vienas liaudies medicinos vaistas yra imbiero šaknų arbata. Imunitetą teigiamai veikia mėlynės, trintos spanguolės, obuoliai, beveik visiems prieinami lazdyno riešutai. Organizmo imunitetą stiprinti padeda ir žuvų taukai.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 2 = penki