Ką valgyti maitinančiai mamai, jei kūdikis alergiškas

žindo

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Jei vaikelį beria nuo pirmų dienų, kokia turėtų būti maitinančios mamos mityba pirmomis savaitėmis?Konsultuoja gydytoja Jovita Mažeikienė.

Net ir sveiko, nealergiško vaiko mamai rekomenduojama valgyti įprastinį, natūralų, be įvairių dažiklių ar priedų, lengvai virškinamą maistą. Naujagimio virškinamasis traktas dar ne visai subrendęs ir baigia bręsti augant: keičiasi fermentų kiekis, sudėtis bei aktyvumas, stiprėja apsauginės imuninės funkcijos ir t.t. Tad naujagimio bei kūdikio virškinimo sistema yra geriausiai prisitaikiusi suvirškinti motinos pieną ir pasisavinti iš jo gaunamas maisto medžiagas.

Alergiją maistui lemia:

1) sutrikęs vietinis virškinamojo trakto imunitetas,

2) sutrikęs antigeno pašalinimas iš virškinamojo trakto,

3) patekusio alergeno nesugebėjimas suvirškinti,

4) patekusio į organizmą antigeno netoleravimas.

Stipriausiai alergizuojančiomis savybėmis pasižymi baltyminiai (tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės) maisto produktai.

Pagrindiniai dažniausi maisto alergenai yra šie:

1) karvės pienas,

2) kiaušinis,

3) kviečiai,

4) soja,

5) žuvis,

6) riešutai.

Pastebėjus bėrimus pirmosiomis gyvenimo dienomis, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar tai tikrai alerginis bėrimas. Fiziologinės praeinančios būklės, kai kurios infekcinės ir neinfekcinės ligos gali pasireikšti įvairios kilmės bėrimu. Tad pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju dėl bėrimo kilmės.

Jeigu jūsų gydytojas, apžiūrėjęs vaikutį, nutars, kad bėrimo priežastis yra alerginės kilmės, tik tuomet rekomenduojama koreguoti mamos mitybą. Pirmiausiai reikėtų atsisakyti citrusinių vaisių, žemuogių, braškių, vynuogių bei jų sulčių, šokolado ir šokolado gaminių, medaus, konservuotų ir rūkytų produktų.

Ar alergiško vaikučio mamai galima valgyti kokių nors pieno produktų (kefyro, pasukų, jogurto), ar pieno išvis patariama atsisakyti?

Alergija karvės pienui yra dažniausia. Ji pasireiškia 2-5 proc. kūdikių ir mažų vaikų. Karvės pienas turi daugiau nei 30 skirtingų alergenų. Karvės pieno baltymų alergiškumą sumažina hidrolizė, kaitinimas, ultrafiltravimas, tačiau ne visi piene esantys baltymai yra jautrūs šioms cheminėms reakcijoms, be to, kai kurie net nėra specifiniai tam tikrai gyvūnų rūšiai. Todėl alergines reakcijas gali sukelti ir kitų gyvūnų pienas bei maisto produktai (sūris, varškė ir kt.), bei produktai, į kurių sudėtį įeina pienas (konditerijos gaminiai, ledai, duonos gaminiai, majonezas ir kt.).

Alergija kiaušiniui yra tokia pat dažna kaip ir alergija karvės pienui. Labiau alergizuoja kiaušinio baltymas nei trynys.

Alergija žuviai irgi labai paplitusi. Alergines reakcijas gali sukelti tiek jūrų, tiek upių žuvys, vėžiai, krevetės, krabai ir kiti vėžiagyviai.

O mėsa kokios galima valgyti, kaip ją ruošti (ar tiesa, kad reikėtų kelis kartus nuvirti)?

Alergija mėsai yra retesnė nei kitiems maisto produktams, kadangi apdorojama termiškai. Tokiu būdu daugelis alergenų keičia savo struktūrą ir tampa neaktyvūs. Įtariant alergiją mėsai rekomenduojama atsisakyti jautienos, veršienos, vištienos. Patariama valgyti triušieną, kalakutieną, kiaulieną, nutrijos ar ėriuko mėsą.

Troškinta, virta mėsa yra geriau virškinama tiek mamos, tiek vaiko organizmo. Kiekis bei mėsos patiekalų valgymo dažnis, neturėtų būti ribojami. Tai priklauso nuo kiekvienos mamos individualaus maisto raciono.

Kokią duoną ir miltinius gaminius patartumėte valgyti mamai?

Duona, pyragas, makaronai, blynai – visi išvardinti maisto produktai yra pagaminti iš kviečių. Kaip minėjau, kviečiai užima trečią vietą tarp labiausiai alergizuojančių maisto produktų. Tad jų vartojimas priklauso nuo alergijos kilmės.

Esant alergijai kviečiams, šias kruopas galima pakeisti avižomis, miežiais, grikiais, perlinėmis kruopomis, ryžiais. Tačiau, kaip ir su kitų maisto produktų sukeltomis alergijomis, reikėtų žinoti, kad bet kuri iš čia išvardintų grūdinių kultūrų gali sukelti atskiriems vaikams įvairias alergines reakcijas.

Vasaros metu atsiranda šviežių vaisių ir daržovių. Jei vaikas alergiškas, o mama maitina krūtimi, ką ji gali valgyti iš naujojo derliaus, kaip daržoves ir uogas apdoroti?

Jei tikrai vaikutis alergiškas, pirmais gyvenimo metais, bent pirmą pusmetį reikėtų vengti žemuogių, braškių, vyšnių, vynuogių, serbentų, morkų, burokėlių, pomidorų.

Mažiausiai alergizuojantys yra švieži kopūstai, ropės, agurkai, bulvės, trešnės, slyvos, obuoliai, bananai, mėlynės.

Termiškai apdorojus, dauguma vaisių bei daržovių alergenų tampa neveiklūs.

Mamoms patarčiau, kad kiekvieną naują vaisių ar daržovę reikėtų pradėti valgyti po vieną ir iš pradžių nedideliais kiekiais, stebint vaikelį 5–7 dienas, ar neatsirado, ir nepaūmėjo alergijos požymiai.

Kaip sveikiausia malšinti troškulį? Kava, arbatos, vaisvandeniai, sultys, kompotai – ar jų galima gerti, ar mamos valgiaraštyje turėtų likti tik paprastas vanduo?

Tai vėl priklauso nuo alergijos kilmės. Vaisvandeniuose dažniausiai yra įvairių dažiklių, konservantų, tad jie netinka mamos racionui. Žinoma, kad braškių, vynuogių, žemuogių, citrusinių vaisių, juodųjų serbentų, agrastų, šermukšnių sultys, uogienės bei kompotai gali būti alergijos priežastimi.

Alergiško vaiko mamai troškuliui mažinti rekomenduojama nestiprios arbatžolių arbatos, mineralinis ar tiesiog paprastas vanduo

Kaip mamai patenkinti saldumynų poreikį? Kokie sveikesni, ką rekomenduotumėte?

Auginančioms alergiškus vaikus mamoms rekomenduočiau vartoti nedaug cukraus, nevartoti šokolado bei jo produktų, įvairių saldumynų su dažikliais, medaus. Reikėtų atsargiai vartoti kvietinius saldumynus (konditerijos gaminius), ledus. Saldumynus galima pakeisti vaisiais.

Ką daryti, jei tas sveikas maistas, kurį gali valgyti mama, jai labai neskanus, prėskas?

Nereikia mamoms savęs skriausti neskaniu maistu. Pirmiausia patarčiau sumažinti naudojamų prieskonių kiekį, galbūt vartoti natūralius žolinius prieskonius, kurie auga mūsų darželiuose, ant palangių. Be to, reikia išradingumo derinti maisto produktus, nealergizuojančius vaikelio.

Kas kiek laiko mama gali bandyti į savo meniu įvesti naujų produktų?

Alergija maisto produktams gali pasireikšti tiek po kelių minučių, valandų, tiek po 2–3 ar net daugiau dienų po suvalgyto alergizuojančio maisto produkto. Tai priklauso nuo alerginės reakcijos imunologinės sistemos. Maisto alergenai sukelia su IgE susijusias (greitojo tipo) bei su T limfocitais susijusias (lėtojo tipo) alergines reakcijas.

Abiejų tipų klinikiniai alergijos pasireiškimo požymiai nesiskiria. Juos galima atskirti tik atlikus papildomus alerginius mėginius. Tad vieną naują maisto produktą rekomenduočiau įvesti ne dažniau kaip kas 5–7 dienos. Per šį laikotarpį tikrai išryškės alergijos požymiai, o jiems neatsiradus, bus galima ramiai valgyti išbandytą maisto produktą.

Jei mamos valgiaraštis apribotas, ar jai reikia vartoti maisto papildų?

Nerekomenduočiau apriboti mamos meniu savarankiškai, prieš tai nepasitarus su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju. Tikrai nėra tikslinga nevalgyti daugelio maisto produktų tik todėl, kad jie gali būti potencialūs alergenai. Visada reikėtų prieš tai pasitarti su gydytoju, kokių maisto produktų reikėtų atsisakyti pirmiausia, kuriuos vėliau. Nepraeinant alergijos simptomams reikėtų atlikti alergologinius tyrimus kūdikiui, kurie tiksliau parodo alergizuojančius maisto produktus. Taip galima lengviau ir efektyviau koreguoti mamos dietą.

Tik tada, kai dėl stiprios vaikelio alergijos daugeliui maisto produktų mamos racionas stipriai keičiasi ir yra ribojamas, rekomenduojami papildai, kuriuos turėtų skirti dietologas ar jus prižiūrintis gydytojas.

Taigi apibendrinant visus šiuos patarimus, rekomenduojama:

  1. Riboti vartojamus maisto produktus tik prižiūrint gydytojui.
  2. Esant nustatytai alergijai konkrečiam maisto produktui reikėtų jo visiškai atsisakyti, kol maitinate kūdikį.
  3. Naujus maisto produktus įvesti į mamos meniu tik kas 5–7 dienas.
  4. Alergija maistui yra ilgalaikis procesas. Geriausia vaikelio stebėtoja ir pagalbininkė yra mama, o ne kartkartėmis aplankantis gydytojas. Tad mamos priežiūra, netgi savo stebėjimų registravimas mitybos dienoraščiuose lengviau padėtų nustatyti alergijos priežastį ir rasti efektyvesnį būdą, kaip pašalinti alergeną ir išvengti nepageidaujamų simptomų.
  5. Alergiškų vaikų mamytėms norisi palinkėti kantrybės, pasitikėjimo ir malonaus bendradarbiavimo su gydančiu gydytoju.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 6