Kai sloga nesibaigia per 7 dienas

sloga

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Paprastai sloga baigiasi per 7 dienas. Tik dauguma žino, kad vaikui suslogavus galima laukti nemalonių staigmenų – sinusito, ausų uždegimo, bronchito. Apie slogos komplikacijas kalbamės su gydytoju otolaringologu Virgilijumi Sakalinsku.

Mamos žino, kad jautresniam vaikui sučiaudėjus, galima registruotis pas gydytoją – sloga komplikuosis. Ar daug slogų komplikuojasi?

Ūmią peršalimo slogą paprastai sukelia virusai, o ją skatina drėgnas, šaltas oras, skersvėjai. Sloga dažniau serga vaikai (net 6-8 kartus per metus), rečiau suaugusieji ir tik labai retai – užsigrūdinę žmonės, kurių imuninė sistema yra stipri. Gera imuninė sistema greitai įveikia virusus – stabdo jų dauginimąsi ar tiesiog juos nužudo. Nuo virusų apsisaugoti neįmanoma, todėl čia svarbiausia, koks vaiko imunitetas. Imuninė organizmo galia nėra pastovi, ją silpnina prasta ir nereguliari vaiko mityba, miego trūkumas. Vaikų imuninė sistema dar netobula, o mamos ją dar labiau silpnina per šiltai rengdamos vaiką. Todėl ir sloga dažniau komplikuojasi.

Kodėl vieniems vaikams slogos ateina ir praeina, o kitiems – komplikuojasi?

Žinoma, sloga ne kiekvienam vaikui komplikuojasi. Taip būna vaikams, kuriems neišoperuoti išvešėję adenoidai, kurių mamos susirgusių sloga negydo, nemoko išsišnypšti nosies. Vadinamoji „stazė” nosyje sudaro geras sąlygas bakterijoms daugintis.

Kada sloga jau laikoma užsitęsusia? Kiek trunka normali sloga?

Jei sloga užsitęsė ilgiau 7-10 dienų, galima sakyti, kad komplikavosi. Dvi savaites nesibaigiantį šnarpštimą, padidėjusį varvėjimą iš nosies reikia vertinti kaip užsitęsusią slogą ir kreiptis į gydytoją. Jeigu gydant slogą atsiranda galvos skausmų, greičiausiai tai komplikacijos pradžia. Pati sloga gali sukelti sunkumo jausmą galvoje, tačiau aštrių jos skausmų paprastai nesukelia.

Kokios dažniausios slogos komplikacijos?

Paprastai tai būna sinusitas – prienosinų ančių (sinusų) pūlinis uždegimas. Virusai tik „paruošia” dirvą, o ją užvaldo ir įsisėja bakterijos. Užblokuotas kvėpavimas sutrikdo prienosinių ertmių vėdinimąsi, susidaro sąlygos pūliniam uždegimui. Sinusitas gydomas antibiotikais.

Vaikams, kurių adenoidai padidėję, slogos virusai ir mikrobai gali sukelti adenoidų audinių uždegimą  – adenoiditą. Tada sutrinka vieno ar abiejų ausų klausomųjų vamzdžių funkcija, prikurstama. Po klausomojo vamzdžio uždegimo lieka tik vienas žingsnis iki rimtesnės komplikacijos – pūlinio ausų uždegimo – otito. Mat ausų trimitas atsiveria nosiaryklėje, o sloguojant šią angą iš visų pusių apspinta mikroorganizmai, kurie veržiasi pro vamzdį ir jaučiasi „padėties šeimininkais“.

Infekcija lengvai gali slysti kvėpavimo takais žemyn, net iki plaučių. Tad dažnai pasitaiko ne tik sloga, bet ir ryklės gleivinės uždegimas – faringitas. Sergančiųjų sloga balsas pasikeičia, jis įgauna nosinį atspalvį (prancūziška tarsena). Vaikas prikimsta. Taip prasideda gerklų gleivinės uždegimas – laringitas. Praėjusi gerklų užkardą, infekcija lengvai pažeidžia bronchus, sukeldama bronchitą.

Ką daryti, kad vaikui sloga nesikomplikuotų?

Šnypštimas. Šios komplikacijos primena mums, kad reikia išmokyti vaikus išsivalyti nosį, išpūsti, iššnypšti. Vienu metu reikia šnypšti tik vieną nosies pusę. Labai ryžtingai šnypšdamas pro abi nosies landas, vaikas tik padės bakterijoms prasiveržti į sinusus ir ausies trimitą.

Nosinaitės. Patartina naudoti tik vienkartines nosines, kad vaikas neįneštų į nosį naujų mikrobų.

Lašiukai. Jeigu gydote vaiką lašais nuo slogos, stenkitės, kad kuo ilgiau jis galėtų prakvėpuoti per nosį – tai sumažina komplikacijų riziką. Kraujagysles sutraukiantys lašai sumažina nosies gleivinės paburkimą, bet po 4-5 valandų joje kraujo apytaka stiprėja ir gleivinė dar labiau paburksta.

Nemažai žmonių beveik nebeturi uoslės. Jie sako, kad tai – vaikystėje prasirgtų slogų komplikacija. Ar taip gali būti?

Sloguojant visada susilpnėja uoslė. Tai lyg ir nelaikoma jos komplikacija, nes išgydžius šią ligą pamažu uoslė vėl tampa normali. Tačiau galimas ir rimtesnis uodimo sutrikdymas. Netekus uoslės, pablogėja maisto skonio jutimas. Virusai gali sunaikinti arba nedaug, arba net visas kvapą „surenkančias” ląsteles ir sukelti rimtą nepatogumą likusiam gyvenimui.

Kaip suprasti, kad sloga jau pradeda komplikuotis?

Pablogėja bendra vaiko savijauta, pradeda skaudėti galvą (veido srityje), pakyla temperatūra, atsiranda skausmų ryjant maistą, sausas ar drėgnas kosulys, kimus balsas. Tai rimti įspėjimai apie prasidėjusias slogos komplikacijas.

Ką daryti, kai vaikui sloga nuolatos komplikuojasi, pavyzdžiui, ausų uždegimu ar sinusitu?

Sloga dažniau komplikuojasi alergiškiems vaikams. Jų takų gleivinė ir taip yra paburkusi ar net patinusi. Tad joje ir infekcinis uždegimas užsitęsia, o virusai bei bakterijos randa gerą terpę daugintis ir galimybę išsisijoti. O jeigu dar yra adenoidai, tai slogos komplikacijų galimybė dar didesnė.

Jeigu vaikas kelis kartus per metus serga katariniu ar seroziniu (ne pūliniu) ausų uždegimu, reikia ištirti, ar nepadidėjo adenoidai, ar nepasikeitė jo imunitetas – ar nesusilpnėjo apsauginės organizmo sistemos, ar neatsirado alergija. Alergija – tai tas organizmo fonas, kuriame visos ligos rutuliojasi kitaip – linkusios arba komplikuotis, arba užsitęsti. Ji reikalauja, kad be specifinio ligos gydymo, būtų skiriama vaistų alerginiam procesui silpninti.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


devyni + 8 =