Ar galime kuo nors lemti savo vaikų ūgį? Konsultuoja VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja profesorė Janina Tutkuvienė.
Ūgio augimo kreivė
Kiekviena tauta turi savo augimo ir brendimo standartus – skirtingų tautų vaikai yra ne vienodo ūgio. Tačiau bendri vaikų augimo dėsniai panašūs (tam tikrame gyvenimo etape paauga daugiau arba mažiau).
Kodėl vaikas auga? Jo organizmo ląstelėse vyksta keletas funkcijų – ląstelės didėja, jų daugėja, jos tobulėja. Šie procesai vyksta kartu, bet netolygiai – kuris nors vienas šių procesų vyrauja. Todėl ir vaiko ūgio kreivė kyla netolygiai.
Pirmaisiais metais vaikas labai sparčiai auga. Paskui būna augimo lėtėjimas, o apie 8-10 metus prasideda augimo štilis, kurį galima pavadinti audros aura, kai prieš uraganą vėjas nurimsta, gamta nuščiūva. Iš išorės atrodo, kad niekas nevyksta, bet paskui staiga prasideda ypač intensyvus augimas. Dar auksologijos (augimo ir brendimo) pradininkas Dž. Taneris (J.Tanner) aštuntajame dešimtmetyje rašė, kad santykinai ramesniu laikotarpiu vyksta sudėtingi vidiniai procesai. Vienoje antropologų konferencijoje rusų mokslininkas Valentinas Sonkinas, kurį laikome savotišku augimo filosofu, paskaitė labai įdomią paskaitą apie vaikų augimą, ir apžvelgė tuos nurimimo laikotarpius, kai vaikai, regis, sustoja augti. Mokslininkas sakė, jog kai vaikas didėja, tai visiems labai aišku. Bet kai jis nedidėja, iš išorės nesimatyti jokių kūno pokyčių, o laikas eina – tėvus apima nerimas.
Tačiau nerimauti nėra ko, nes tuo metu organizmo viduje, kiekvienos ląstelės viduje vyksta labai didelių pakitimų. Tie neaugimo momentai, pasirodo, yra organizmo diferenciacijos, tobulėjimo laikas. Vaiko augimas suskirstytas į laikotarpius – arba vaikas daugiau auga į dydį, arba labiau tobulėja. Žinoma, tų procesų visai atskirti neįmanoma, ir negalima sakyti, kad augimo periodu ląstelės netobulėja, nebręsta. Bet tempas skiriasi – arba organizmas tuo metu daugiau tobulėja, arba didėja. Valentino Sonkino idėja buvo tokia – viskam energijos nepakanka.
Ligos stabdo augimą
Teoriją, kad viskam energijos nepakanka, įrodo ir augimo pauzės, kai vaikas suserga. Jei vaikas susirgo, jo augimas sustoja.
Bet po kelių mėnesių organizmas būtinai stengsis sugrįžti į savo vėžes. Paveldėtas augimo potencialas, vadinamasis „augimo koridorius“, yra organizmui kaip kelrodė žvaigždė, ir organizmas iš to kelio stengiasi neiškrypti. Jei organizmas iškrypsta iš savo augimo koridoriaus, vadinasi, buvo kažkoks kraštutinis dirgiklis – arba labai ilga kelerius metus užsitęsusi lėtinė liga, arba ypač prastos socialinės-ekonominės sąlygos ir be galo prasta mityba. Tada vaikas užaugs mažesnis, nei jam buvo skirta.
Kita vertus, tai, kad vaikas neužaugs iki sau skirto ūgio ir liks žemesnis, nebūtinai reikš tai, kad jo sveikata bus prasta. Jau praėjusiame numeryje plačiai kalbėjome, kad atsisakoma teorijos, jog „didelis – tai gerai, o mažas – tai blogai“. Mažas kūnas, kuris turėjo būti didelis, bet dėl drastiškų aplinkos sąlygų neužaugo, dažniausiai prisitaiko.
Vaikas auga santykinai asimetriškai
Augimas vyksta netolygiai – paauga tai viena, tai kita kūno pusė, tik plika akimi to pamatyti negalime. Visi žmonės turi tam tikrą kūno asimetriją. Jei jos nematome sulyginę kojas ar rankas, tai tikrai pamatysime sulyginę dvi savo veido puses.
Pasinaudokite kompiuteriu ir pasidarykite veidrodinius savo vienos ir kitos veido pusės atvaizdus. Pamatysite, kad prieš Jus – trijų skirtingų žmonių veidai. Manoma, kad būtent dėl netolygaus kairės ir dešinės pusės augimo stubure susidaro laikini nelygumai ir iškrypimai. Juos vaikai dažniausiai išauga.
Ne veltui mes intuityviai norime vaikus liesti, niurkyti. Tai pati gamta mums liepia, nes lietimas ir niurkymas yra ne kas kita, o masažas, o šis be galo naudingas augimo metu – jis padeda atpalaiduoti kūną, ypač minkštuosius audinius, t.y. sumažinti augimo asimetriją. Nuo masažo atsipalaiduoja raumenys ir raiščiai, o greičiau paaugusi dalis leidžia paaugti tai daliai, kuri „atsiliko“.
Svarbiausia netrukdyti
Gamta yra unikali, o žmogaus augimas užprogramuotas genialiai. Mums, tėvams, tereikia tik netrukdyti, be reikalo nesikišti.
Laimei, dabar jau leidžiama kūdikius maitinti, kada jie nori ir kiek nori, nebeskaičiuoti gramų, valandų. Kūdikis pats žino, kaip jam augti. Ir visada žinojo. Geriausia vaikų auginimo paslapčių semtis iš protėvių. Žinoma, tada vaikų mirtingumas buvo gerokai didesnis – vaikai mirdavo dėl infekcijų, gimdymo traumų, medicinos netobulumo. Bet auginime didesnių trūkumų nebuvo – sveiki vaikai augo puikiai. Kažkaip intuityviai mūsų proseneliai žinojo, kaip auginti vaikus.
Pavyzdžiui, ar pagalvojote, kodėl seniau žmonės vaikus, gulinčius lopšyje, pridengdavo baldakimais?
Japonai atliko tyrimą ir mano, kad šitas lopšių dengimas turi ryšį su akceleracija. Labai intensyvus šviesos srautas skatina augimo hormono išsiskyrimą. Net jei vaikas miega užsimerkęs, bet aplink yra šviesu, šviesa vis tiek prasiskverbia per vokus ir skatina augimą. Akceleracija paskatino ir žmogaus akies obuolio padidėjimą, o kuo akies obuolys didesnis, tuo didesnė tikimybė atsirasti trumparegystei. To žmonės nežinojo, bet vaikus nuo ryškios šviesos intuityviai pridengdavo.
Augimas ir fizinis krūvis
Saikingas fizinis krūvis padeda augti. Tai – lengva mankšta, krutėjimas nuo ryto iki vakaro, bet jokiu būdu ne sunkumų kilnojimas ar treniruoklių tampymas. Deja, sveikatai nenaudingas ir dalyvavimas profesionaliame sporte. Judėjimas – gyvybės palaikymo šaltinis, bet kai fizinio krūvio riba peržengiama, augimas stringa. Tos tautos, kurios be galo sunkiai fiziškai dirbo, ir dabar yra gerokai žemesnės.
Paradoksas, bet kai vyrukų augimas atsilieka, jie skuba į treniruoklių sales kilnoti sunkumų ir augimą visai sustabdo.
Sunkumų kilnojimas ūgį mažina, todėl vaikinukams, kurie nori paaugti, galima rekomenduoti plaukiojimą, bėgimą, elementarius gimnastikos pratimus.
Kaip maitinti augantį vaiką
Svarbu maitinti vaikus namie pagamintu, kuo mažiau perdirbtu maistu. Ne veltui gimsta anekdotai: „Aš – E 651, aš – E 360, o aš – E 418. Ir visi kartu mes esame multivitaminų sultys“. Daugybė mitybos specialistų, higienistų, maisto tikrintojų jums prisipažintų (žinoma, privačiame pokalbyje), kad patys neperka ir savo vaikams neleidžia valgyti to, to ar ano. Teoriškai visas maistas, pasiekiantis parduotuves, atitinka Europos Sąjungos maisto standartus. Tačiau senosios kartos mitybos specialistai sako, kad taip visų keikiamu sovietmečiu dalis dabar naudojamų E buvo visai uždrausti, o kitos dalies normatyvai buvo perpus mažesni nei dabar. Baisiausia, kad tų E poveikio mes nepamatysime nei per dieną, nei per 10 metų. Manoma, kad poveikis išaiškės tik po kelių kartų.
Vaikams augimo metu patariama neduoti daug koncentruoto baltymo – mėsos ir sūrių. Pasirodė mokslinių straipsnių, kurie sako, kad valgant šitokį maistą ne per intensyviausią augimo laikotarpį galima stipriai pakenkti augimo pusiausvyrai. Gali būti išprovokuotas I ar II tipo cukrinis diabetas. Nes augimo veiksniai abai panašūs į insuliną – kitaip tariant, augimo hormonų ir insulino apykaita yra labai glaudžiai susijusi.
Ateityje toks vaikas gali būti ir gerokai labiau nutukęs. Mitybos antropologai kalba ir apie tai, kad vaikai primityviose visuomenėse ir mūsų istorijos priešaušryje buvo maitinami riebesniu maistu.
Dvasinis komfortas – geriausi vitaminai
Tyrimai įrodė, kad vis dėlto svarbiausia augimui – gera psichoemocinė aplinka. Vaikas augdamas turi patirti kuo mažiau stresų ir gauti kuo daugiau meilės. Ir visai nesvarbu, ar taip auginamas jis užaugs iki 160 cm, ar iki 180 cm. Galop ūgis jo intelektui ir veiklai neturės jokios įtakos, o tai, kad jis bus užaugęs harmoningoje aplinkoje, leis vaikui su savo ūgiu jaustis komfortiškai.
Stresinėje aplinkoje vaikai auga kur kas prasčiau. Lenkų antropologė Barbara Hulanicka atliko tyrimą vaikų namuose, kur visų vaikų augimo sąlygos identiškos. Yra tam tikri būdai, kaip nustatyti, kiek vaikas paauga per dieną. Ant vaiko kojų kelių srityje uždedamas matavimo prietaisas knemometras, kuris matuoja blauzdikaulio augimą milimetrų tikslumu. Tyrimas parodė, kad kai vaikas susipykdavo, turėdavo problemų dėl mokslų ar buvo išbartas auklėtojos, jis iškart nustodavo augti.
Augimas vėl prasidėdavo po kelių dienų.
Tada vaikas augdavo greičiau, kad atsigriebtų. Įsivaizduokite, kas būna, kai stresas tęsiasi nuolatos – vaikas nebeturi laiko atsigriebti. Dėl to vaikai, augantys prastomis psichoemocinėmis sąlygomis būna žemesnio ūgio.
O baigdama norėčiau pasakyti, jog labai džiugu, kad Lietuvoje mamos gali vaikus auginti iki 2 metų, ir nėra nė vienos disertacijos, kuri būtų geresnė už bet kokio vaiko užauginimą. Tai, kad mama būna su savo vaiku, labai svarbu jo harmoningam augimui. Mylėkite savo vaikus, neskubėkite juos palikti auklėms, saugokite nuo streso, ir jie augs kuo puikiausiai.
„Mamos žurnalas“