Kaip gydėme kreivakaklystę, nors kaltas buvo žvairumas

kreivaklystė

Studijos „G foto“ nuotr.

Dabar Eigirdui dešimt metų, jis stiprus, tvirtas vyrukas, ūgiu beveik pasivijęs mamą. Tačiau visą ankstyvąją vaikystę Eigirdui gydytojai bandė išgydyti kreivakaklystę, mat berniukas kreipdavo galvytę į šoną. „Gerai, kad laiku radome tikrąją priežastį, kodėl galvytė pakreipta. Antraip gydydami sveiką vaiką masažais ir mankštomis, galėjome net pakenkti jo stuburui ir laikysenai“, – sako Eigirdo mama Lina.

Visos problemos išsisprendė, gydytojams nustačius vertikalųjį žvairumą. Eigirdas kreipdavo galvytę į šoną todėl, kad daiktai nesidvejintų. Ši žvairumo forma gana reta, nes tik specialistas gali pamatyti, kad akytės žvairuoja.

Masažų ir mankštų kursas

Pirmieji įtarimai dėl Eigirdo kreivakaklystės tėvams kilo jau pirmaisiais metais, berniukui pradėjus ropoti. Kol gulėdavo lovytėje, jo galvytė būdavo tiesi, o atsistojus ant keturių, galvytė iškart svirdavo į šoną. Eigirdą prižiūrinti pediatrė patvirtino, kad vaikui greičiausiai kreivakaklystė, todėl būtina koreguoti gydomosiomis mankštomis ir masažais. Į pirmuosius masažo kursus mama sūnelį veždavo vežimėliu. Vėliau tų masažų būta daugybė, į juos Eigirdas jau ateidavo savo kojomis. Masažo metu specialistai bandydavo atstatyti galvytę, vaikas klykdavo, tikriausiai kai kurie judesiai sukeldavo skausmą.

Po mankštų ir masažų kurso, po baseino Eigirdui nė kiek nepagerėjo. Tada prasidėjo maratonas pas specialistus, šeima gavo siuntimą į Santariškes.

Lina prisimena, kaip sėdėjo koridoriuje laukdama savo eilės ir stebėjo kitus vaikus. Kadangi buvo prisiskaičiusi daug literatūros apie kreivakaklystę, matė, kad tie vaikučiai atitinka aprašytus požymius, jų kakliukų raumenys įtempti, dažnai ir viena veido pusė labiau įtempta už kitą. Kreivakaklystę lemia sutrikęs raumenų tonusas. O Eigirdo kaklas visada buvo atsipalaidavęs, be jokios įtampos.

Metai su kaklo įtvaru

Santariškių gydytojai atliko visus įmanomus tyrimus. Darė ir rentgeno nuotraukas, žiūrėjo, ar neiškrypę stuburo slanksteliai. Galų gale nusprendė, kad Eigirdui tikrai ne kreivakaklystė. Tačiau ką daryti, kad vaikas galvytę laikytų tiesiai? Berniukui skyrė nešioti specialų kaklo įtvarą iš porolono.

Su juo Eigirdukas turėdavo vaikščioti visą dieną, dėvėti jį ir darželyje. Tačiau minkštas porolonas galvytės nenulaikydavo, ji vis tiek svirdavo į šoną. „Kai atrodė, jog išeities nebėra, nusprendžiau pati patobulinti įtvarą, pagal vaiko kaklo formą nulipdžiau iš modilino „gipsą“ ir įdėjau į poroloninio įtvaro vidų. Jei nukrisdavo ant žemės ir suduždavo, lipdydavau kitą modilino „blyną“. Žinoma, vaikas priešindavosi tiems įtvarams, net ir minkštas porolonas kėlė diskomfortą, vasarą su juo būdavo karšta. Aš labai ir neverčiau dėvėti. Vieną dieną užsegdavau, kitą pamiršdavau. Matyt, motiniška intuicija sakė, kad tas įtvaras naudos neduos“, – pasakoja Lina.

Kai Eigirdui buvo penkeri su puse, mama atkreipė dėmesį į tai, kad viena akytė žiūri kažkaip keistai, tarsi negyva. Eigirdo akytės buvo tikrintos tik kūdikystėje. Tad dabar apsilankius pas vaikų akių ligų gydytoją, ji jau per pirmąjį vizitą nustatė, kad Eigirdui yra vertikalusis  žvairumas, dėl kurio jis ir kreipia galvytę į šoną. Iki tol niekam nekilo net minčių, kad čia gali būti kaltos akys. Vertikalusis žvairumas –  gana retas atvejis, kai akytė juda kitaip, nei esant įprastam žvairumui. „Gydytoja sako, labai gerai, kad nuo kūdikystės vaikas lenkė galvytę, nes taip pripratino žvairąją akytę žiūrėti, o ne tinginiauti. Laikant galvytę tiesiai, Eigirdui vaizdas dvejindavosi. Vieno vizito metu akių gydytoja man populiariai paaiškino, kas tas vertikalusis žvairumas, kaip pasaulį mato mano sūnus. Jei aš matau vieną tortą, Eigirdas tolumoje mato dar ir antrą.  Arba kai gydytoja liepdavo Eigirdui šauti į taikinį, jis šaudavo  visai į kitą pusę. Tik uždėjus specialius akinukus su vadinamosiomis prizmėmis, Eigirdas tą pačią minutę ėmė laikyti galvą tiesiai“, – sako Lina.

Eigirdo laukė akių operacija, nes vertikalusis žvairumas sėkmingai išgydomas chirurginiu būdu. Berniukui pradėjus eiti į pirmą klasę, jį sėkmingai išoperavo, po valandą trukusios operacijos gydytojai pasakė, kad viskas puikiai pavyko. Po kelių dienų nuo akytės buvo nuimti tvarsčiai. Dabar Eigirdas turi nešioti akinukus dėl trumparegystės ir astigmatizmo, bet žvairumas jo jau nebevargina, galvą pradinukas laiko tiesiai ir tvirtai.

„Mūsų akių gydytoja pasakojo apie kitą savo pacientę, mažą mergaitę, kuri jau buvo ruošiama kreivakaklystės operacijai, nes niekas neįtarė, kad jai taip pat vertikalusis žvairumas. Laimė, jog prieš pat operaciją tėvai sugalvojo patikrinti mergytės regėjimą ir nereikėjo operuoti kaklo visiškai sveikam vaikui“, – sako Lina.

Komentuoja gydytoja oftalmologė Loreta Šveikauskienė,

Kaip dažnai vaikams diagnozuojamas vertikalusis žvairumas?

Vertikalus žvairumas kur kas retesnis už horizintalųjį žvairumą, kuris dažniausiai gydomas akiniais.

Ar jį gali pastebėti patys tėvai? Kokiame amžiuje?

Tėvai pastebi, kad vaikas galvą laiko pasukęs, pakreipęs peties link. Vaikas ir pats renkasi sėdėti taip, kad jam įdomūs dalykai, stebimi daiktai būtų vis toje pačioje pusėje. Tai imituoja stuburo iškrypimą. Be to, galima ilgainiui pastebėti ir veido asimetriją – tai yra viena veido pusė atrodo „ilgesnė“.

Kodėl svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę?

Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo greičiau vaikas gauna tinkamą gydymą. Ypač tai svarbu laikysenai. Matydami, kad vaikas pasuka ar kreipia galvą, tėveliai turėtų parodyti vaiką specialistams. Tokio elgesio priežastimi gali būti tiek kreivakaklystė, atsirandanti dėl skeleto – raumenų, tiek nervų sistemos sutrikimai. Dažniausia akyčių  problema – dėl įvairių priežasčių skirtingai matančios akys, astigmatizmas, nevalingi akių judesiai arba nistagmas, kuris mažėja, pasukus galvą. Gali būti ir kitų priežasčių.

Šios problemos gali būti įgimtos arba įgytos, ypač po traumų. Eigirdo atveju tai buvo akies įstrižojo raumens įgimtas neveiklumas arba parezė, kurią tėveliai pastebėjo gana anksti – kai vaikučiui  buvo pusė metų. Norint nustatyti, ar tai dėl žvairumo, padeda vienos akies dengimas. Jei uždengus vieną akį, galvą vaikas laiko tiesiai, tai dėl dvejinimosi. Jei galva ir toliau lieka pasukta – greičiausiai tai kaklo patologija.

Ar gali liga progresuoti, ar dėl to gali sulėtėti vaiko vystymasis, orientacija aplinkoje?

Liga neprogresuoja, bet vaiko vystymuisi, žinoma, daro žalą. Pirmiausia vaikas nevalingai prisitaiko, nes pirminėje padėtyje (kai galvą laiko tiesiai), jam dvejinasi akyse. Nuolat pakreipta galva vienus kaklo raumenis ištempia, tuo tarpu kitoje kaklo pusėje jie trumpėja. Kalbame apie kreivakaklystę, o jai užsitęsus, kryps ir stuburas.

Kai norime pamatyti objektą, akis kreipiame į šoną, tačiau naudojame tik 20 proc. akių judesio amplitudės. Likusį judesį atliekame pasukdami galvą – taip tiesiog paprasčiau, labiau fiziologiška, mažiau vargina. Jei raumuo neveikluss, akių judesys tuoj sukelia dvejinimąsi, galvą sukti irgi nepatogu, nes kaklo raumenys ilgainiui praranda simetriją. Norėdamas pamatyti daiktą pažeistoje pusėje, vaikas turi pasisukti korpusu, jam nepakanka žvilgsnio ir galvos posūkio. Suprantama, kad  dėl to vaiko reakcijos, aplinkos suvokimas sulėtėja. Pamėginkime įsivaizduoti tik ką vaikščioti pradėjusį vaiką. Jam svarbi kiekviena atrama ir kliūtis kelyje. Jo judesių koordinacija kur kas sunkesnė, nes žvilgsnis tik į vieną pusę riboja aplinką.

Kaip pasaulį mato žvairas vaikas?

Žvairumas – tai nesugebėjimas žiūrėti abiem akimis kartu. Kiekviena kis mato savo pasaulį. Dirbdamos kartu, jos atitinkamai veikia smegenų regos centrus, judesiai koordinuojami taip, kad akys nuolat žvelgtų tiesiai. Matymas abiem akimis sukelia gylio pojūtį – tai vadinama erdviniu matymu.

Žvairuojantis vaikas dažniausiai pasaulį mato plokščią, dvejinimasis būna trumpai tik žvairumo pradžioje. Taip yra todėl, kad dvejinimas labai vargina, ir vaikas randa, kaip jo išvengti – pakreipia galvą, kad vaizdai susilietų į vieną, arba užslopina vienos akie vaizdą. Tuomet nukenčia ir tos pusės akiplotis.

Kaip gydomas žvairumas (tiek įprastas, tiek Eigirdo atveju vertikalusis?)

Gydoma operacija. Iki operacijos svarbu koreguoti refrakcijos ydą (toliaregystę, astigmatizmą, kt.), kuri gali būti prasto matymo priežastis. Kartais taikoma prizminė  akinių korekcija. Eigirdui akių raumenų operacija atlikta, kai jam buvo šešeri metai.

Kas kiek laiko vaiko regėjimą reikėtų tikrinti pas gydytoją, jei jis dar neina į mokyklą?

Profilaktiškai tikrinami turėtų būti 6-8 mėn. kūdikiai, 3-3,5 metų ir pradėsiantys lankyti mokyklą vaikai.

Ar gali būsimas problemas akių ligų gydytojas pastebėti pirmosios apžiūros metu (kai kūdikiui 1-2 mėnesiai)?

Iki 4 mėnesių akių judesiai dar nebūna koordinuoti, todėl naujagimiai žvairuoja (dažniausiai į išorę). Tad daugiau informacijos turėtume tirdami 4 mėnesių ar vyresnį kūdikį. Binokulinio ir erdvinio matymo testą taikome jau nuo 4-5 mėnesių.

Kuo ypatingi akinukai „su prizmėmis“, kuriuos minėjo mama Lina, ar jie gydo, ar skiriami tik žvairiems vaikams?

Prizminiai akiniai padeda matyti vieną vaizdą. Jei akys negali vaizdų sugretinti, prizmės juos tiesiog perkelia arčiau vienas kito, kad pagerėtų  matymas. Jie skiriami tiek gydomaisiais, tiek diagnostiniais tikslais.

Prizmės padeda įvairaus amžiaus pacientams, besiskundžiantiems akių  nuovargiu (slapto žvairumo atvejais) ar dvejinimusi, ypač po persirgtų insultų, traumų. Jos gali būti integruotos į akinius arba užklijuojamos ant akinių.

Ar gali žvairumas pakenkti vaiko regėjimui, ar dėl to jis mato neryškiau,  nei turėtų matyti sveikas vaikas?

Žvairumas nebūtinai blogina regėjimą. Kiekviena akis gali matyti puikiai, kai akys žvairuoja pakaitomis ir nėra būtina nešioti akinius. Tačiau matymas abiem akimis tikrai bus sutrikęs.

Deja, žvairumą dažniausiai lydi, o kartais – ir lemia refrakcijos ydos, ypač vaikų žvairumas į nosį. Žvairuojanti akis mato blogiau, nes ji nuolat slopinama. Tai vadinama akies tinginyste arba ambliopija. Ši problema turi būti sprendžiama kuo anksčiau, nes vaikui augant, ji gilėja, matymą grąžinti kasmet darosi vis sunkiau, reikia daugiau pastangų. Pradėjus vaikui lankyti mokyklą dažnai būna pavėluota gydyti, o baigiant pradines klases ambliopijos išgydyti praktiškai nebeįmanoma.

Parengė Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Kaip gydėme kreivakaklystę, nors kaltas buvo žvairumas”

  1. Živilė
    2016/10/06 at 15:55 #

    Sveiki, labai norėčiau kaip nors susisiekti su Eigirdo mama, mes turime tą pačią problemą ir labai panaši mūsų istorija.

Palikite atsiliepimą


− septyni = 0