Kaip išvengti ašarų darželio rūbinėje? Ideali vaiko įvedimo į darželį schema

Giedrė Veličkienė

Giedrė Veličkienė su sūnumi Arvydu

Rugsėjį tūkstančiai darželinukų debiutantų išsiruoš į „valdiškus namus“. Kaip jiems seksis, labai priklauso nuo tėvelių. Pataria kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė www.samoningosmamos.lt

Dažniausiai tokie tekstai pradedami moralizavimu, kad vaikas darželiui subrendęs tik nuo 3 metų, o išleisti į lopšelį metinuką – apskritai žvėriška. „Nesutinku, kad tik nuo 3 metų ir ne anksčiau vaikas subręsta darželiui, nes adaptacija yra visiškai individualus dalykas. Tai geriausia matyti mišriose grupėse, kur eina vaikai nuo 1 iki 6 metų. Užsukę pamatytumėte, kad pusantrų metų leliukas jaučiasi gerai, žaidžia ir valgo, o šešiametis verkia“, – sako Giedrė Veličkienė. Skaitykite jos patarimus, kaip palengvinti vaiko adaptaciją darželyje.

Lengviau adaptuojasi tie vaikai:

Kurių tėvai suvokia darželio naudą. Jei tėvai supranta, kad darželis – dovana vaikui, nereali gyvenimo patirtis, mokymasis bendrauti, gyvenimo repeticija, jų vaikas pripras lengviau.

Kurie iki darželio turėjo išsiskyrimo patirčių ir buvo palikti auklei ar močiutei.

Kurių tėvai gyveno atvirą gyvenimą, keliavo, keitė aplinką, lankėsi parkuose, kinuose, prekybos centruose, vakarėliuose.

Kurie kieme turėjo kad ir mažytį sociumą – kelis pirmuosius žaidimų draugus, o ne augo vieni su suaugusiaisiais.

Kurių tėvai neturi jokios galimybės vaiko į darželį neleisti, nes privalo eiti į darbą. Jei vaiko mama su jaunesniu broliuku ar sesute lieka namie, jis visada žinos, kad yra galimybė į darželį neiti, manipuliuos, sirgs, karščiuos.

PIRMA DALIS – KAIP PARUOŠTI VAIKĄ

Daželiui ruoštis galima trim būdais:

Buitiškai-daiktiškai. Mamoms norisi pirkti pižamytes, šlepetes, maišiukus daiktams susidėti ir t.t. To daryti neverta, kol neįvyko pirmasis tėvų susirikimas, nes tuomet gausite aiškų prekių sąrašą. Juk nežinote darželio vidaus taisyklių – ar jie po grupę vaikšto su šlepetėmis, o gal su vasarinėmis basutėmis ar basi.

Psichologiškai. Pirmiausia patariu tėvams nueiti į darželį ir apsižvalgyti, kokia aplinka, kokia grupė, kiemas, susipažinti su auklėtoja. Auklėtojos negalite vertinti pagal tai, sena ji ar jauna, linksma, pikta, stora, plona, kalbi, tyli ar pan. Tai neturi rūpėti, ir išankstinių nuostatų apie auklėtoją nesusidarinėkite. Svarbiausia sukurti gerus santykius, nes kitos išeities neturite, – šis žmogus prižiūrės Jūsų vaiką. Nereikia turėti nerealių lūkesčių, kad auklėtoja bus antroji mama, mylės vaiką. Jos pareiga kita – ji atsakinga už saugumą ir ugdymą, o mylėti vaiką turi tėvai.

Patartina vaiką nuvesti prie darželio tvoros, pažiūrėti, kaip vaikai žaidžia. Galite paprašyti, kad auklėtojos leistų užsukti su vaiku į kiemą ir pabūti su kitais vaikais.

Deja, pats vaikas niekaip negali pasiruošti darželyje, nes jis nežino, nei kaip ten būna, nei kokie žmonės jį sups, nei kaip jis ten jausis. Bet apie darželį su vaiku reikia pakalbėti. Susikurkite istorijų apie kokį nors vaiką, kuris eina į darželį, pasakokite vakarais to vaiko gyvenimą. Sekite trumpas pasakas apie darželį, būtinai įtraukdami ir neigiamą patirtį, kad darželyje vaikai kartais susipyksta, maistas kartais būna ne toks, kokį vaikas mėgsta, reikia klausyti auklėtojos. Tas darželio pasakėles sekti geriausia rugpjūčio mėnesį, nes vaiko atmintis trumpa, tad jam tiek laiko visiškai pakas susikurti darželio vaizdiniui.

Fiziškai. Tėvai sako – per mėnesį nieko nebepadarysime, neprivalgėme-neprilaižysime, tačiau mėnuo yra labai daug, ir visada geriau nors tas mėnuo negu nieko. Perskaitykite tekstus apie grūdinimą ir pabandykite.

Gerai būtų sužinoti darželio režimą, kada vaikai valgo, eina į lauką ir miegoti. Dvi savaites iki darželio patariama laikytis šio režimo, jokiu būdu to nenutraukiant jo savaitgaliais. Jei vaikas namie eina miegoti pietų 15 val., o darželyje – 13 val., jam reikės įgusti užmigti dviem valandomis anksčiau, o kartu ir anksčiau atsikelti ryte. Vaikui darželis – ir taip didelis stresas, negalime leisti to streso didinti dar vienu nepatogumu, kai vaikui sunku atsikelti ryte.

Jei vaikas nebuvęs kolektyve, veskite į žaidimų kambarius, kad susitiktų su kuo daugiau kitų vaikų, apsikeistų mikroflora. Mamos skundžiasi, kad grįžęs iš žaidimų kambario vaikas susloguoja, o aš atsakau – džiaukitės! Vadinasi, imuninė sistema veikia. Mūsų imunitetas yra kaip raumuo, jį reikia mankštinti.

ANTRA DALIS – KAIP ĮVESTI Į NAUJĄ GYVENIMO ETAPĄ

Savo sūnų Arvydą į darželį išleidau 2 metų ir 4 mėnesių. Naudojausi mėgstama „kirtimo kirviu“ metodika, kuri pasiteisino atpratinant nuo miegojimo tėvų lovoje, nuo krūties, nuo sauskelnių. Man ši metodika tinka, nes pažįstu savo vaiką ir žinau, kas jam geriausia. Sutinku, kad yra vaikų, kuriems reikia švelnaus būdo. Tačiau negalima paversti adaptacijos ištisine agonija.

Išeinant ir paliekant vaiką, būtina atsisveikinti ir pasakyti, kada grįšite. Turite pasakyti, kada ateisite pasiimti (kai vaikas pažais, pavalgys, pabus lauke). Vaikai nesupranta valandų, bet puikiai gaudosi laike pagal dienos darbelius. Jokiu būdų nepatariama išeiti slapta, kai vaikas nukreipia dėmesį. Galima atsisveikinimo procedūrą aptarti su auklėtoja, kad ji paims vaiką (kad ir verkiantį) ir pamojuos mamai bei grįš į grupę. Paliktas vienas be atsisveikinimo vaikas gali visiškai palūžti. Juo labiau nieko vaikui neduoda ilgas atsisveikinimas rūbinėje, kai mažylis keliolika minučių verkia, o mama jį ramina, kad „viskas bus gerai“.

Ideali vaiko įvedimo į darželį schema:

Pirmą dieną kartu su vaiku pabūkite valandą, supažindinkite su jo privačiais dalykais – spintele, vieta prie stalo, priemonėmis. Vaikas, jei nori, gali eiti žaisti, jei nenori, tegul būna prie mamos.

Antrą dieną vaiką palikti 1–2 valandas.

Trečią ir ketvirtą dieną vaiką galima palikti iki pietų miego – 3–4 valandoms.

Penktą dieną galima palikti vaiką miegoti pietų.

Būna, kad jau trečią–ketvirtą dieną vaikas dėl streso pradeda sloguoti ar karščiuoti, kaip sakau – bando išdeginti savo įtampą. Tėvai neleidžia į darželį kelias dienas. Tada kita savaitė prasideda iš pradžių, tik pirmadienį paliekame vaiką iki pietų miego, o antradienį jau paliekame miegoti.

Kiek prisitaikyti prie vaiko, ir kada jau brėžti ribas? Tarkime, viena mergaitė nevalgė darželyje, tad auklėtojos leido neštis maistą iš namų, tai tęsėsi kelerius metus. Kitas vaikas nesutiko likti darželyje, tad auklėtojos leido neštis iš namų žaislus. Neskatinu tokių dalykų, nes kuo anksčiau vaikas supras, kad pasaulio centras nėra jis, tuo bus geriau. Tačiau tai dažnai yra išeitis.

Auklėtojos atakuoti skambučiais neverta, tačiau galite susitarti, kad ji po pusvalandžio ar valandos parašys žinutę. Kai pirmą dieną palikau sūnų, man auklėtoja po pusvalandžio parašė, kad sūnus nustojo verkti ir graužia sausainį. Patikėkite, man pasaulis nušvito, supratau, kad viskas gerai.

TREČIA DALIS – KO TIKĖTIS IŠ VAIKO

isterija2

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Adaptacija prasideda tą minutę, kai mama uždaro duris. Nepalaikau mados, kai mamos sėdi su vaiku mėnesį ar dar ilgiau, nes kol mama šalia, adaptacija nevyksta. Ji privalės įvykti, tačiau mama, būdama grupėje, ją tik tolina, bet ne švelnina. Taip sukuriama iliuzija, kad mama irgi lankys darželį. Daželyje mama gali būti tik viešnios teisėmis. Jeigu mama ateina pabūti su vaiku, ji neturėtų sėstis prie staliuko ir valgyti su vaikais ar gultis ant kilimo ir žaisti. Ji galėtų nebent būti su auklėtoja ir stebėti vaiką, bet nedalyvauti bendroje veikloje susikibusi su vaiku rankomis. Vaikas jau pirmą dieną turi suprasti, kad darželis priklauso vaikams, o suaugusieji darželyje – tik darbuotojai. Konsultuoju mamas, kurios turi galimybę vaikais ilgai pratinti prie darželio, jos su jais grupėje sėdi mėnesį, du, tris, o tada… pasiima namo iki kitų metų. Tokios mamos vaikas niekada nepripras.

Jausmai, kurie užplūsta vaiką, kai mama išeina, yra labai stiprūs. Tai beribis pyktis, skausmas, nerimas, liūdesys, nusivylimas, nežinomybė. Gera žinia – tai lakina.

Adaptacijos fazės

1 fazė. Jautrumas ir padidėjusi emocinė reakcija. Vaikas gali neadekvačiai reaguoti į tai, į ką anksčiau visai nekreipdavo dėmesio. Jis gali verkti, nežaisti su kitais vaikais, nebendrauti su auklėtoja. Paimtas iš darželio, jis gali būti dirglus, įsitempęs, verkti išsigandęs lojančio šuns ar pravažiuojančios mašinos. Vaiko nervai įsitempę kaip styga.

2 fazė. Intraversija ir stebėjimas. Intravesija – tai padidėjęs dėmesys sau, abejingumas aplinkai ir praktinei veiklai. Vaikas užima stebėtojo padėtį, gali visą dieną laikysi nuošalyje, nieko nevalgyti, nemiegoti, nesysioti, nežaisti. Ši fazė labai liūdna ir skaudina tėvus, todėl jie dažnai padaro klaidą ir atsiima vaiką iš darželio, nusprendę, kad jis dar nesubrendęs. Jeigu ši intraversija trunka savaitę ar dvi, skubotų išvadų daryti nereikia. Tačiau kartais vaikas užstringa šioje fazėje ir tikrai lieka viena išeitis – atsiimti iš darželio. Štai vienas berniukas, išleistas į darželį 2 metų, visą dieną darželyje supdavosi ant arkliuko žiūrėdamas per langą ir laukdamas mamytės. Jis nevalgė, nėjo į tualetą, nemiegojo, nežaidė, nekalbėjo. Tik laukdavo. Tokį vaiką reikia atsiimti, nes kiekviena diena jam yra kančia.

3 fazė. Nesaugumo jausmas. Vaikas labai nedrąsiai, auklėtojos paragintas, bando eiti į kontaktą su kitais vaikais.Vyksta eksperimentas „bandau-darau“, vaikas bando megzti ryšį, o jei nepasiseka, grįžta į stebėtojo padėtį. Šį fazė būdinga ir suaugusiųjų adaptacijai, prisiminkime, kaip jaučiamės, kai ateiname į naują darbovietę? Juk nepuolame pirmą dieną pasakoti savo buities naujienų. Kurį laiką tik stebime aplinką ir tik tada bandome megzti ryšius.

4 fazė. Santykių ieškojimas. Vaikas pradeda ieškoti emocinių ryšių ir draugų. Kai vaikas susiranda bent vieną draugą, su kuriuo kad ir kartu atsisėdę verkia mamos, jau galima kelti nykštį į viršų, – vadinasi, vaiko adaptacija klostosi sėkmingai. Dviese visada lengviau, todėl palaikau idėją, kai vaikus į darželį veda susikooperavę šeimos draugai ar kaimynai, o idealiausiu atveju – kai eina į tą pačią grupę broliai ir sesės.

5 fazė. Savo vietos ieškojimas kolektyve. Kai prasideda ši fazė, jau keliame abu nykščius į viršų, o labiausiai reikia džiaugtis, kai prasideda… pirmieji konfliktai. Jei vaikas konfliktuoja su kitais vaikais, vadinasi, jis pasijuto saugus, išdrįso parodyti savo poziciją, nuomonę, nenusileisti. Kai atsiranda „mano-tavo“, galima manyti, kad adaptacija jau yra įvykusi.

Nereikia panikuoti ir aiškintis su tėveliais, kuris vaikas kuriam įkando, pastūmė ar papešė plaukus. Reikia suprasti – kol vaikai neišmoks savo santykių išsiaiškinti žodžiais, jie viską spręs veiksmais. Savo vietos kolektyve 1,5–3 metų vaikai ieško primityviais būdais, ir protingiausia būtų leisti vaikams išsispręsti savo problemas patiems, žinoma, saugant nuo sužalojimų. Kiekvienas vaikas turi savo budelį ir savo auką. Taip pasakė Arvydo auklėtoja, ir ši frazė man labai patiko. Kiekvienas vaikas grupėje ras stipresnį ir silpnesnį už save. Vaikas, kuris skriaudžia, kada nors ir pats gaus, o tas, kuris yra auka, tikrai nuskriaus kitą. Todėl nereikia stipriai liūdėti, kai vaikas grįžta apibraižytas, nes negali žinoti – gal kitas vaikas namo grįžo gavęs nuo jūsiškio. Kad „natūralioji atranka“ nevyktų nevaldomai, yra auklėtojos, tos tikrai neleis visiems grupės vaikams pulti mažiausio silpniausio žvirbliuko. Kai grupėje yra skriaudėjas, geriausiai situaciją pataiso… kitas skriaudėjas, nes pirmasis staiga supranta, ką reiškia, kai kažkas tau gnybia, spjauna ar spiria.

Šios fazės kiekvienam vaikui užtruks skirtingai, bus tokių, kurie per fazes prašuoliuos per kelias dienas, ir tėvai nė neatskirs, koks čia adaptacijos etapas. Deja, bus tokių, kurie kamuosis kurioje nors fazėje gana ilgai.

Tipiški vaiko elgesio pokyčiai per adaptaciją:

Miego sutrikimai. 99,9 proc. mamų sako, kad pirmomis savaitėmis sutrinka vaiko miegas. Vaikas per miegus verkšlena, šneka, mano sūnus visą savaitę naktimis sapnuose žaidė lego, šūkavo: „atiduok mano kaladėlę“, „čia mano žmogeliukas“. Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius, o darželyje pirmomis dienomis vaikui įspūdžių net daugiau nei daug. Patariu vakare prieš miegą išsikalbėti su vaiku, kad papasakotų smulkiai (kiek sugeba) apie savo dieną darželyje. Tai padeda vaikui išnarplioti susiraizgiusį minčių kamuolį. Jei vaikas dar nemoka kalbėti, kalbėkite Jūs, pasakokite, ką vaikas veikė darželyje menamai.

Pirmomis savaitėmis prieš miegą bent 2 valandas laikykitės ramybės, o užvis geriau pirmomis savaitėmis vakarais ir savaitgaliais išvis neplanuoti jokios veiklos. Tėvai mąsto atvirkščiai – vargšas vaikelis kentėjo darželyje, užtat vakare jam duosiu pramogų. Darželio naujoko vakarai ir savaitgaliai turi būti ramūs ir skurdūs – ne kinas, prekybos centras, žaidimų kambarys, o namai. Vaikui reikia duoti tai, ką jis praranda. Išėjęs į darželį, jis praranda ne įspūdžius ir pramogas, o buvimą su savais žmonėmis savoje aplinkoje.

Miegą pagerina iki skausmo žinomi dalykai – pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, pasaka prieš miegą. Galite duoti homeopatinių sirupų, gerinančių miegą. Labai ramina masažas, – visos mokės paglostyti rankytes kojytes, nugarą. Masažas – tai parodymas, kad vaikas mylimas, tik ne žodžiais.

Miego sutrikimai gali tęstis iki mėnesio.

Virškinimo sutrikimai. Arba viduriavimas, arba vidurių užkietėjimas, pastarasis – dažnesnis, nes vaikai tarsi užsirakina, nes nesijaučia saugūs.

Šlapinimasis į lovą ar kelnes. Tai pasitaiko tikrai neretai. Inkstų ir šlapimo šalinimo sistema susijusi su baime. Juk sakome – „iš baimės kelnes prišlapino“, arba norėdami pasakyti „ko čia bijai“, sakome „ko myžčioji?“. Kadangi vaikas jaučiasi nesaugus, jis tikrąja to žodžio prasme myžčioja. Tai praeis, tikrai nereikia grįžti prie sauskelnių, vaiko barti ar nerimauti.

Regresas arba sugrįžimas į kūdikystę. Vaikas galiprašytis ant rankų, norėti čiulptuko ir buteliuko, pradėt leliukiškai kalbėti. Tokiu elgesiu vaikas nori parodyti, kad jis mažas, dar nenori eiti į darželį. Taip dažniau atsitinka vaikui, kuris buvo auginamas be aiškios dienotvarkės. Darželyje tokiems vaikams itin sunku. Nereikia pasiduoti vaiko suvaikėjimui, o atvirkščiai, – sakyti, koks tu didelis, koks šaunus, jau gali eiti į darželį.

Ligos ligelės. Jos ne visada susijusios su svetimais virusais ar bakterijomis.Vaikas jaučia įtampą, o ją sudeginti lengviausia karščiuojant. Jeigu norite, kad vaikas nepradėtų manipuliuoti ligomis (jis tai darys nesąmoningai), skirkite jam laisvadienius nuo darželio, bet nesusijusius su sveikata. Leiskite neiti į darželį šiaip sau, pavyzdžiui, kartą per mėnesį. Pasiimkite mamadienį ir būkite su vaiku namie, tada jis supras, kad nebūtina sirgti, jei nori likti namie.

Pyktis ir agresija. Auklėtojos gali sakyti, kad vaikas darželyje auksinis, o parsivestas namo, jis tampa tikru ežiu, būna piktas, atsikalbinėja, neklauso.O kaip elgiamės mes? Juk savo tikrąjį veidą irgi parodome tik namie, tik artimiausiems žmonėms. Vaikui tas pats, darželyje jis laikosi, bet jo emocijos niekur nedingsta, jos turi kažkur išsiveržti, o namai tam – pati tinkamiausias vieta. Nereikia slopinti įtampos išsiliejimo, tegul rėkia ir isterikuoja, tai laikina.

Jeigu vaikas 3 mėnesius kasdien darželyje verkia (ir ne tik 3 minutes, kol mama išeina, o visą laiką), jei jis liūdnas ir neieško kontakto su kitais vaikais, nevalgo, nemiega ir nieko nenori, jei prieš eidamas į darželį iš įtampos vemia ir viduriuoja, jei ilgai laikosi neaukšta temperatūra be priežasties, jei namuose vaikas tapo apatiškas, – pasiimkite iš TO darželio. Kartais pakeitus darželį visos problemos išsisprendžia.

Neila Ramoškienė

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys − = 0