Kaip kalbinti kūdikį? Pirmiausia paploninkite balsą

kalbos raida

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Ar žinote, kad jūsų mažylis pradėjo ruoštis kalbai dar iki gimimo? Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į garso dirgiklius, 7 mėnesį įsimena motinos širdies plakimo ritmą ir balsą. Pataria logopedė Vilma Makauskienė.

Pirmasis garsinės kalbos etapas prasideda riksmu (verkimu). Kūdikiai pastebi, kad suaugusieji reaguoja į verksmą, ir „mokosi“ įvairių intonacijų. Pirmojo mėnesio pabaigoje pagal verkimo pobūdį galima atspėti jo priežastį (pavyzdžiui, vaikas alkanas, šlapias ar nori bendrauti). 3 mėnesių kūdikis jau sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link.

Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi. Girdėdamas ramius ir linksmus aplinkinių balsus, mažylis ne tik jaučiasi saugus ir patenkintas, bet ir mokosi įsiklausyti, atsakyti į kalbinimą.

Pirmiausia vaikas pradeda tarti čiulpimo, kvėpavimo ir rijimo metu išmoktus garsus. Nuo 4 mėnesio garsus išmoksta tęsti (a-a-a, e-e-e), o kiek vėliau – tarti garsų junginius. Įdomu, kad iki 6 mėnesio įvairių tautybių vaikai čiauška vienodai. Kartu su čiauškėjimu atsiranda ir vaiko gebėjimas mėgdžioti. Kartodami vaiko ištartus skiemenis, mes mokome jį mėgdžioti mūsų kalbą.

Kūdikio kalbos aktyvumas glaudžiai susijęs su fizine, psichomotorine jo raida. Laiku pradėjęs sėdėti, ropoti kūdikis turi geresnes sąlygas kaupti informaciją apie artimąją aplinką ir lavinti savo kalbą. Todėl svarbu reguliariai lankyti pediatro konsultacijas, įvertinti vaiko raidą.

Kaip vystosi vaiko kalba ir bendravimas pirmaisiais gyvenimo metais

0–3 mėnuo. Vaiko gebėjimas bendrauti nuo gimimo iki 3 mėn. sparčiai keičiasi. Naujagimis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas. 1 mėn. mažylis, išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį. 2 mėn. – atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi. Sulaukęs 3 mėn. vaikutis sugeba nustatyti garso kryptį, pasuka galvytę į jo pusę, stebi kalbančiojo lūpas, akis, burną, reaguoja į piktus balsus.

Naujagimio garsinė saviraiška apsiriboja verkimu ir neapibrėžtais garsais. Pirmąjį mėnesį atsiranda įvairių verkimo intonacijų, kurios leidžia mamai atpažinti verkimo priežastį. Vaikutis pradeda tarti garsus esant maloniai situacijai. 2 mėn. kūdikis jau moka tarti pavienius balsius, pradeda „guguoti“ žaidinamas. Nuo trijų mėnesių vaikas garsu atsako į kalbinimą.

4–6 mėnuo. 4 mėn. kūdikis moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Nuo 6 mėn. reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Sulaukęs 4 mėn. kūdikis gali nepertraukiamai „guguoti“ apie 15 min.

Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą). Šis kalbos vystymosi etapas vadinamas čiauškėjimu. Svarbu paminėti, kad iki 6 mėn. visų tautybių vaikai „kalba“ vienodai. Vėliau, lavėjant vaiko gebėjimui skirti ir mėgdžioti girdimus garsus, jie pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingas fonemas.

7–9 mėnuo. Septintą mėnesį mažylis pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas.

Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Sulaukęs 8 mėn. akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje. 9 mėn. vaikas gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Mažylis pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą. Bendrauja su aplinkiniais, galvos judesiais išreikšdamas teigimą arba neigimą („taip“ arba „ne“).

Čiauškėjimas tampa vis įvairesnis, besikeičiantis, nuo tylaus niurnėjimo iki riksmo. Tardamas garsus kūdikis išreiškia pasitenkinimą. 7–9 mėn. vaikutis taria ypač daug įvairių garsų. Tai lemia anatominiai pakitimai (pirmieji dantukai), kūno padėties pasikeitimas (sėdėjimas), sudėtingesni kalbos organų judesiai (ne tik čiulpia, ryja, bet ir kramto). 9 mėn. mažyliai jau dažnai pradeda tarti pirmuosius tikrus žodelius: „tete“, „mama“, „baba“.

10–12 mėn. Sulaukęs 10 mėn. vaikutis atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. 11–12 mėn. pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Vaikutis žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų. Sugeba rasti aukščiau padėtus daiktus, moka parodyti pirštuku.

Nuo 10 mėn.  Nyksta čiauškėjimas, prasideda „tylos periodas“, kurio metu vaikas mokosi tarti prasmingus žodžius. Jei vaikas dažnai skatinamas kartoti, nuo 10 mėn. bando pavadinti daiktus žodžiais, pakartoti naujus žodžius. Savo norus mažylis reiškia gestais ir įvairių garsų deriniais. 12 mėn. vaikai paprastai taria 2–3 tikrus žodžius, pradeda vartoti „savo kalbos“ žodžius („au-au“, „ga-ga“, „lia-lia“) ir kt.

Kaip skatinti kalbinį kūdikio aktyvumą?

Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai padeda kūdikiui sukaupti dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį. Matydamas suaugusiojo artikuliaciją (lūpų judesius), vaikas gali lengviau pakartoti girdimus garsus.

Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu.Emocingas bendravimas skatina kūdikio susidomėjimą, lavina socialinius įgūdžius.

Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas). Kalbinant kūdikį reikia keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu. Nustatyta, kad naujagimio akustinio suvokimo sistema ypač jautri aukštiems dažniams.

Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.

Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus. Kalbėti apie tai, ką konkrečiu metu darote.

Pamėginkite atsakyti į šiuos klausimus:

(0–6 mėnesių)

ar vaikas reaguoja į triukšmą?

ar suka galvytę garso link?

ar atsako šypsena į kalbinimą?

ar daug kartų taria tuos pačius garsus (guguoja, čiauška)?

ar adekvačiai reaguoja į balso intonacijas?

(6–12 mėnesių)

ar reiškia savo norus garsu ar gestu?

ar taria tęsiamus ir nutrūkstančius garsus, jų junginius?

ar kalbos garsais stengiasi atkreipti jūsų dėmesį?

ar supranta kasdienės aplinkos daiktų pavadinimus (batas, lempa), ar juos parodo?

ar taria nors keletą trumpų žodelių (ate, au, mama, tete)?

Jei į daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pasitarkite su pediatru ar šeimos gydytoju. Svarbu įsitikinti, ar vaikutis normaliai girdi, įvertinti jo psichomotorinę raidą. Šiuo metu daugelyje poliklinikų veikia vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabiliacijos tarnybos (ART), kuriose dirbantys specialistai (logopedai, kineziterapeutai) suteiks reikalingos pagalbos.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 + = keturiolika