Kaip mūsų šeima taupo

Žurnalo skaitytojos dalinasi taupymo patirtimi

taupo

Taupymas – tai ir mokslas, ir menas, ir pašaukimas…

Pakeitus vertybes pilnėja piniginė

Noriu pasidalinti ir savo patirtimi, pavadinkime tai asmeniniu atradimu. Kai su vyru nusprendėme turėti vaikelį, truputį būgštavome, ar pavyks jį deramai aprūpinti, ar „išgyvensime“. Na suprantate, apie ką aš. Jaunos šeimos nori susikurti visą gerovę, iki vaikelis gims.

Pasiryžome. Neklydome.

Jeigu anksčiau iš mudviejų atlyginimo likdavo vos keli šimtai santaupoms, tai gimus vaikeliui sutaupome ir vieną atlyginimą. Keista, tiesa? Viskas labai paprasta. Anksčiau – kelionės (savaitgalinės ir savaitinės), kinas, kavinės, dar drabužių, batų, kosmetikos. Gimus vaikeliui tam laiko tiesiog nėra. Dabar: kelionės – miškas, parkas, panerys, maistas – namie gamintas, sveikas, ekologiškas, darbužių ir kitų grožybių pakanka minimaliai ir tai – maloniau pirkti ne sau, o angelėliui. Tiesiog akivaizdu, kad prabangą iškeitus į šeimą laimime visi – jis, aš ir angelėlis.

Visiems draugams tai sakau, bet niekas manęs neklauso. Pradedu manyti, kad vaikų susilaukiama vis vėliau dėl to, kad dauguma nori gyventi Sau, sunku atsisakyti Savo laiko, Savo materialinės gerovės. Galbūt ne visi su manimi sutiks, nėra nieko visiems tinkamo. Kita vertus, manau, kad bus žmonių, kurie man pritars. Akivaizdu, kad pakeitus vertybių hierarchiją laimi mūsų piniginė.

Su meile, skaitytoja Justina

Taupo… kiaulytė

Jums rašo 1,5 m. Gustavo mama Giedrė iš Kauno. Labiausiai pasiteisinusi taupymo priemonė – paprasčiausia kiaulė-taupyklė, į kurią kiekvieną dieną įmetame piniginėse turimas 1, 2, 5 litų monetas. Stengiamės, kad kuo daugiau butų penkialičių. Taip vienais metais sutaupėme vestuvių svajonių suknelei, kitais-kūdikio kraiteliui, trečiais – šauniam Gustavo pirmajam gimtadieniui, na, o šiemet taupome, nes vėlyvą pavasarį pirksim Gustavui brolį arba sesę

Mama Giedrė

Bagažinių turgaus lobiai

Esu išsiskyrusi mama Rūta, viena auginu 3 vaikus (12, 9 ir 5 metų), gyvenu Vilniuje, dirbu administratore.

Maistas. Mėsą gaunų iš gero pažįstamo ūkininko, kuris užsiima eko ūkininkyste. Kodėl gaunu? Nes subūriau nemažą draugų grupę ir periodiškai perkame 100-200 kg. Ūkininkui patogu, nes vienu kartu į vienas rankas atiduoda visą kiekį ir iš karto gauna visus pinigus, o aš užsiimu vadybos, logistikos ir finansų darbais. Mainais už darbą gaunu mėsos, pieno produktų, bulvių, morkų.

Maistą gaminu namuose, kavinėse nesilankome. Tas vaikas, kurio mokykloje pietūs kainuoja 5 Lt, pietauja mokykloje, o kurio 10 Lt – pietus nešasi iš namų. Aš taip pat pietus į darbą nešuosi. Tokių pietų savikaina ~ 3 Lt.

Priruošiu koldūnų, varškės, bulvių virtininkų didesniais kiekiais, sudedu į šaldiklį, vaikai bet kada gali patys išsivirti, jei manęs nėra namie. Arba patogu tokiais vakarais, kai nebėra jėgų ką nors dar gaminti…

Krapų taip pat prisišaldau dar vasarą. Iš karto juos smulkinu, porcijėlėmis vynioju į maistinę plėvelę, patogu, verdant sirubą ar padažą nereikia gremžti iš didelės įšalusios dėžutės.

Turiu daug nuostabių draugų, tad pamidorai, agurkai – taip pat gaunami draugų šiltamių, daug kas juos turi, prasidėjus derliui pasidalina su mumis. Visiems užtenka, agurkų ir žiemai užsuku. Cukinijos, patisonai, moliūgai – vasarą tokių dalykų netenka pirkti. Reikia tik rasti tokius patiekalus su šiomis daržovėmis, kad ir vaikai valgytų, o tai nėra lengva.

Rytais dažniausiai valgome košes, šeštadienio rytą – beveik visada miltiniai blynai. Sumuštiniai – retas mūsų svečias. Vaikų maisto dėžutėse, pasikramsnojimui per pertraukas, visada keliauja koks nors vaisius ir morkytė. Pastarųjų suvalgome nemažai…

Pieno produktus perku turguje, patį pieną dažniausiai iš prekybos centre esančio pieno ūkio aparato. Ilgiau stovinčius produktus perku Lenkijoje.

Gėrimai. Arbatų neperku, vasarą miškuose pati pasirenku žolių, lapų, turiu draugę žolininkę, ji irgi „pašefuoja“, tad arbatų srity išlaidos – 0.

Rudenį priruošiu kompotų žiemai. Daugiausiai – obuolių ir slyvų, nes būtent tokių vaisių galiu prisirinkti draugų soduose, tik atvažiuok į svečius. Tad parduotuvėse gaiviųjų gėrimų pirkti netenka, „kolos“ ir čipsų vaikai prisiragaują draugų gimtadieniuose.

Virtuvėje ant stalo visada stovi ąsotis su paprasčiausiu vandeniu iš čiaupo (populiariausias mūsų šeimos atsigėrimas) su keliais titnago gabalėliais dugne. Sako, sveika, o kaip iš tikrųjų, kas ten žino…

„Tetrapakinių“ sulčių neperku, pas ūkininkus įsigiju po 5 litrus išpilstytų obuolių sučių maišų. Nerealiai skanu. Su parduotuvine produkcija net nelygintina.

Ledus irgi patys gaminamės. Pigiau nėra, bet skaniau ir kokybiškiau – 100 proc.

Rūbai, avalynė. Kol kas labai šauniai verčiamės rengdamiesi iš … airiškų car boots (bagažinių turgūs). Ne tik rengdamiesi. Avalynė, patalynė, papuošalai, rankinukai, namų apyvokos daiktai, žaislai – pilna visko, ko širdis geidžia. Mano mama atlieka šį sunkųjį darbą, ji ten gyvena. Nėra taip, kad atvažiavai į turgų ir padėti puikiausi daiktai po 50 euro centų, eurą, du. Reikia kantriai ieškoti, derėtis. Kai pati skrendu pas artimuosius, būtinai taikau Airijoje būti tinkamą savaitę, t.y. vieni turgeliai vyskta tik kas antrą sekamdienį, kiti kiekvieną šeštadienį, ketvirtadienių vakarais.

„Zara“, „Next“, H&M, „River Island“, „United Colors of Benetton“, „Nike“, „Disney“, kitos garsiausios firmos – visa tai nusiperkame labai pigiai.

Neperku, jei prašo daugiau nei 2 eurų, na, nebent gražus šiltas paltas ar labai gera striukelė – tada tebūnie ir 3 eu. Už patalynės komplektą paprastai prašo iki 5 eu, bet kantriai paieškojus prisipirkau po eurą. Vaikai miega su „Žaislų istorijos“, „Ratų“, „Žmogaus voro“ herojais, „Iron men“ ir dar kažkokiais baubais. Siuntimo į Lietuvą kaina – 0,80 eu/1 kg.

Gimtadieniai. Organizuoju pati. Internetas pilnas pasiūlymų, ką galima nuveikti su vieno ar kito amžiaus vaikais. Dėvėtuose rūbuose esu prisipirkusi daug kaukių, įvairiausių kostiumų, medžiagų, tad darome temines šventes gamtoje.

Dovanas perku iš anksto, tiek savo vaikams, tiek draugams, kad po to nereikėtų prakaituoti paskutinę savaitę ir galų gale nupirkti brangiai, nes „daugiau nėra ką pirkti, o laikas spaudžia“. Su kalėdinėmis dovanomis tas pats. Štai akcija kokia nors, ar šiaip kas originalaus kad ir tame pačiame ariškame car boots’e, pamąstau – tiks tam ir tam, į maišelį, lapelis su vardu, ir į namus. Išaušus reikiamai dienai belieka supakuoti ir keliauti svečiuosna. Vaikai kartais užmiršta, ištraukia pakvietimą šeštadienio rytą… Ups, ups. Atidarau spintą, berniukas? Mergaitė? Ramiai supakuoju į dovanų popierių, šventei pasiruošta. Jokio streso. Tiesa, pakuoju visada į popierių, jis kur kas pigesnis, nei maišeliai. Papuošimui panaudoju įvairius elementus nuo puokščių, mums dovanotų pakuočių (prie kosmetikos dažniausiai būna daug grožio), prišaudau karštais klijais, oho kokia dovana gaunasi!

Atostogos. Nuolat lyg tarp kitko žiūrinėju internetinius kelionių pasiūlymus ir jei randu ką nors nerealiai pigaus, bet verto aplankyti, kad ir po pusmečio, perku daug nedvejodama. Nes jei pradėsi svarstyti už ir prieš, neišvažiuosi niekur. Be to tokie skelbimai greitai dingsta arba kainos kas diena auga. Tad kuo greičiau apsisprendei, tuo daugiau sutaupei. Lietuvoje vasaromis gausu šeimų stovyklų. Palapinę į bagažinę ir mes jau kelyje. Savaitė gamtoje ir be mobilaus telefono – taip pat atostogos.

Rūta

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


aštuoni − 7 =