Kaip užmigdyti be „kovos“

Giedrė Veličkienė

Giedrė Veličkienė su sūnumi Arvydu

Sveiki, dukrytei 5 mėnesiai, tačiau iki šiol nakčiai migdymas užtrunka 2–3 valandas. Migdau visada tuo pačiu metu, 21 val. Vakare visada tie patys ritualai: maudymas, pižama, maitinimas. Kambaryje prigesinta šviesa, tylu. Tačiau dukrytė įpratusi užmigti žįsdama. Paguldžius išsibudina ir reikalauja krūties. Ir taip iki 23–24 val. Naktį miega gerai. Jeigu migdyčiau nuo 22–23 val., tuomet migdymas užtruktų iki 2–3 val. nakties. Keletą kartų bandžiau nekelti išsibudinusios, o tiesiog būti šalia, paglostyti, padainuoti lopšinę, bet užmigdyti nepavyko, ir visa situacija nusitęsė iki gilios nakties. Todėl dažniausiai vėl ją imu ant rankų ir duodu krūtį.

Ar normalu, kad migdymas užtrunka taip ilgai?

Skaitytoja

Konsultuoja kūdikių priežiūros konsultantėGiedrė Veličkienė, www.samoningosmamos.lt

Kiek turi tęstis miego ritualai

Neseniai Giedrė konsultavo šeimą, kurioje dukrytės migdymas prasideda 19 valandą, o vaikas užmiega 22 valandą. Vadinasi, suaugę šeimos nariai praranda bent 3 gražias vakaro valandas. Pirmoji Giedrės pastaba – jei sakome, kad „mano vaikas eina miegoti 21 valandą“, vadinasi, tą valandą vaikas jau turi būti užmigęs.

„Praėjusiame numeryje pasakojau, kad mano sūnus kūdikystėje miegodavo nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Aš iš miegamojo išeidavau be 2 minučių 19 valandą, o vaikas jau miegodavo. Miego ritualai turėtų neužsitęsti iki begalybės. Optimalus terminas – nuo pusvalandžio iki valandos. Šis ritualas skirtas nusiraminti ir tam, kad vaikas suprastų, ko mes iš jo norime. Juk mažam vaikui paaiškinti, kad „mes dabar eisime miegoti“, labai sunku. Bet tai parodyti veiksmų seka – labai paprasta. Kai kas vakarą kartojasi tas pats per tą patį, bet mažiausias vaikas kuo puikiausiai suvokia, kas bus po to“, – sako Giedrė.

Koks turi būti miego ritualas

Čia asmeninis šeimos reikalas, tačiau savaime aišku, kad miego ritualą turėtų sudaryti rami veikla. Giedrė siūlo: „Miego ritualą galėtų sudaryti lengvas masažiukas, pasakėlė, paglostymai, pienuko gėrimas, persirengimas pižamyte, knygelės vartymas, maudymas, tik viską reikia sudėlioti tam tikra tvarka.

Pirmiausia turėtų būti maudymas. Tėvai daro klaidą – maudymą įtraukia į miego ritualų pabaigą, o maudynės turėtų būti ne vėliau nei likus 45 min. iki miego. Kodėl? Mus, suaugusiuosius, šiltas vanduo, gulėjimas vonioje atpalaiduoja ir slopina, o vaikus stimuliuoja. Taip yra dėl to, kad šiltas vanduo šiek tiek pakelia kūno temperatūrą, o tada žmogus negali užmigti giliu miegu. Pavyzdys – karštomis vasaros naktimis dauguma mūsų labai sunkiai miegame – ieškome vėsios pagalvės, norime nusikloti. Tokį efektą sukelia ir karšta vonia. Tėvai sako – vaikutis jau buvo apsnūdęs, bet po maudynių atkuto, nebeįmanoma užmigdyti.

Taigi pirmiausia maudymas, o tada, po persirengimo nakties drabužėliais, – vakarienė. Svarbi detalė – vaikutis (kalbame ne apie pirmų mėnesių kūdikius, o vyresnius) neturėtų valgydamas užmigti. Tokį jau sotų, aptingusį vaikutį reikėtų guldyti į lovytę, pritemdyti šviesą ir tęsti miego ritualus – dainuoti lopšines, sekti pasakas, sakyti miego mantrą (apie tai papasakosiu vėliau). Tada galima panešioti, kad vaikutis atsirūgtų (jei mažas), pagulėti šalia ir palaikyti už rankų. Su tokia nedidele mamos ar tėčio pagalba vaikutis ir turėtų užmigti. Ne kratomas, nešiojamas ar purtomas, o gulintis“.

Miego mantra

Tai paprastas ketureilis ar bent dvieilis apie miegelį, kurį vaikui reikia sakyti kiekvieną vakarą. Giedrė savo sūnui sakydavo frazę iš „Teletabių“ – „Saulutė merkias, leidžias už kalnų, ir Arvydėliui jau vėlu“. Galite pasinaudoti fraze iš senojo „Labanaktuko“ („Kai mieste nemiega niekas, atkeliauja dėdė miegas. Kam spalvotą, kam bespalvį duoda sapną lyg pagalvį“). Yra ir laiko patikrintas „Rausvos žaros gęsta blakt, viso gero, labanakt“. Mamų ir tėčių fantazija beribė – galite miego mantros kūrimą paversti smagia pramoga, tačiau jau kartą sukūrę jos nebekeiskite – tai turi tapti burtažodžiu, kartojamu kas vakarą. Giedrė sako: „Vaikas greitai pradeda sieti miegą su šia fraze, ir įvyksta refleksinė reakcija. Todėl labai patogu miego mantrą pasakyti, kai vaikas prabunda naktį arba vasarą pradeda prabudinėti labai anksti ryte, vos pradeda švisti.

Miego mantrą pakanka pakartoti vieną kartą. Ji tinkama ir prieš pietų miegelį.

Auksinė migdymo taisyklė

„Jau minėjau – miegą ir valgymą reikia atskirti, kad jų vaikas nesusietų refleksiškai. Tuomet, kai kūdikis įpranta užmigti valgydamas, jis ir naktį prabudęs užmigs tik valgydamas. Kitaip tariant – būdas, kuriuo užmigdome vaiką nakčiai yra tai, ko vaikas reikalauja naktį prabudęs. Jei užmigdome glostydami rankytę, tai kai vaikas prabus naktį, jam pakaks rankytės paglostymo, ir jis vėl užmigs. Jei įpratinsime užmigti valgantį, vaikas, prabudęs naktį, irgi norės maisto, kad vėl užmigtų. Tas pats kalbant apie čiulptuką ar kratymą, supimą. Jei prieš nakties miegą davėme čiulptuką ar užsūpavome, vadinasi, ir naktį prabudęs vaikas vėl užmigs tik gavęs čiulptuką ar sūpuojamas.

Taigi auksinė migdymo taisyklė – jeigu norime, kad naktį prabudęs vaikas savarankiškai užmigtų, jis turi savarankiškai mokėti užmigti vakare“, – pataria Giedrė.

migdymas

Ingos Deksnės nuotr. www.indexphotograpfy.lt

Apie antrąjį kvėpavimą

Tėvai, auginantys vaikučius nuo 1 iki 5 metų, papasakotų juokingiausių istorijų, kaip jau gudrauti mokantis vaikas, paguldytas į lovytę, staiga „užsinori“ sysiuko, gerti, valgyti ir t.t. Pasak miego specialistės, toks „antrasis kvėpavimas“ yra visiškai normalus vaiko elgesys. Giedrė pasakoja: „Mano sūnus, vos paguldytas į lovytę, pradeda prašytis ir į tualetą, ir atsigerti, ir valgyti, nors tikrai yra sotus ir ką tik buvęs tualete. Kiek truks šis vakarinis vaiko būdravimas, priklauso nuo tėvų reakcijos – kiek jie vaikui leis, tiek jie ir rodys savo vakarinę „programėlę“.

Mes su sūnumi esame susitarę, kad jis gali išeiti iš lovos su kokiu nors „reikalu“, bet tik vieną kartą. Jei tėvai leis vaikui 10 kartų keltis kažko atsinešti, kažkur nueiti, vaikas taip ir darys. Konsultavau mamą, kuri vaiką migdyti pradėdavo 21 valandą, o baigdavo 2 val. nakties. Pasak mamos, dukrytė lipdavo iš lovytės, ropšdavosi ant palangės, nuo jos šokinėdavo ant lovos, žaisdavo, o mama sėdėdavo ir laukdavo, kol mažylė nusiramins. Tokia taktika visiškai netinkama. Vaikas tuomet gali dūkti ir iki ryto. Reikia ryžtingai (bet ne piktai) vaikui pasakyti, kad iš lovytės jis neišeis. Žodžiai „dabar eisime miegoti“ turi reikšti ėjimą miegoti, o ne ėjimą į kitą žaidimų zoną – miegamąjį. Beje, tėvai mėgsta lovytes apkrauti žaislais, suktukais, ryškiomis patalynėmis, o tai vaiką kvieste kviečia žaisti. Nieko baisaus, jei vaikas, pajutę nubrėžtas ribas, paverks. Juk su ožiais mes drąsiai kovojame dieną, kai vaikas parduotuvėje griūna ant žemės, nes negauna saldainio. Vakarinis nenoras paklusti taisyklėms ir būti lovytėje irgi yra tas pats ožys“.

Kada iškraustyti iš tėvų lovos

Pasak Giedrės, jei vaikutis miega tėvų lovoje, tėvai turi patys norėti jį iškraustyti, ir tik tada imtis žingsnių. Termino, kiek vaikui „padoru, priimtina“ miegoti su tėvais, nėra. Jei mama, tėtis arba abu nors kiek nenorės vaiko paleisti, tai iškraustymas vis „nepasiseks“. Vaikas, iškeltas į kitą kambarį, vis „peršals“, „nusispardys“, „iškris iš lovos“. Jei tėvai sako: „Jau tikrai laikas vaiką iškraustyti, nes visiems trims nepatogu. Bet kaip smagu, kai visi susiglaudžiame, kai šalia tas mažas žmogeliukas“. Tokie tėvai akivaizdžiai dar nepasiruošę paleisti vaiko, ir tokių Giedrė nė nesiima konsultuoti. Beje, jei tėvai guldo vaiką tarp savęs, metų metus miega su vaiku vienoje lovoje, tai, pasak psichologų, yra pasąmoninis tolimas vienam nuo kito ir lytinių santykių vengimas.

Jei tėvai tikrai apsisprendė, tada vaiko iškraustymas yra labai paprastas – tiesiog reikia imti ir iškraustyti. Vaikui reikia pasakyti, kad nuo šiol jis miegos savo lovoje, ir nesvarbu, kokio amžiaus vaikas. Net kūdikis turi gauti žodinę informaciją, pakartotą kelis kartus. Svarbu paruošti lovelę vaikui, kuri būtų panaši į poilsio, o ne į žaidimų zoną. Lovelėje turi būti tik pataliukai, dar jei labai norisi – užuolaidėlės. Visi žaislai turi iškeliauti.

„Po įprastų miego ritualų reikia tiesiog paguldyti vaiką į lovelę, ir, kad ir kaip būtų sunku, iškęsti protestą. Juk paguldytam vaikui neskauda, jis nealkanas, nesušalęs. Jis verkia dėl protesto, nes mes elgiamės ne taip, kaip jis nori. Nereikia graužtis, kad elgiamės siaubingai. Ramiai atsisėskime prie lovytės, paimkime vaiką už rankos, paglostykime, niūniuokime ir laukime, kol vaikas užmigs. Paprastai po 20 minučių vaikas užmigs, kitus vakarus teks pasėdėti trumpiau ir trumpiau. Reikia vidutiniškai 4 vakarų, kad susiformuotų naujas įprotis. Galbūt pirmą vakarą atsisveikinimas truks ir labai ilgai, pavyzdžiui, 2 valandas, tačiau paskui kas vakarą laikas tikrai trumpės. Nepritariu metodui, kai vaikas paliekamas kambaryje verkiantis vienas. Vaikas neturi nė vieną minutę pasijusti nesaugus“, – pataria Giedrė.

Giedrė pastebėjo, kad daugėja šeimų, kurios kūdikį migdo atskirame kambaryje nuo pirmų mėnesių. Mamos sako, kad joms patogiau kelis kartus atsikelti ir nuėjus į kitą kambarį pamaitinti ir pamigdyti kūdikį nei miegoti kartu.

Ar žadinti dėl sysiuko

Skaitytojos, kurios atpratina vaikus nuo sauskelnių, klausia – ką daryti, jei dieną vaikas prašosi į tualetą, bet po nakties sauskelnės būna pilnos. Ar žadinti naktį ir sodinti ant puoduko? „Jokiais būdais ne. Kai naktį žadiname vaiką pasišlapinti, jis tai padaro nesąmoningai, jis to nesuvokia ir ryte neprisimena. Taip mes užkertame kelią šlapiai lovai, bet neišmokome vaiko atsibusti tada, kai jis nori šlapintis. Reikėtų sulaukti laiko, kai sauskelnės po nakties būtų sausos. Tai ženklas, kad vaiko šlapimo pūslės tūris pakankamai padidėjo, išsiskiria reikiamas kiekis antidiurezinio hormono, ir vaikas gali išmiegoti sausas visą naktį. Jeigu tas laikas vis neateina ir neateina, tada patariama leisti vaikui prišlapinti lovą (aišku, paklojus po patalyne neperšlampamą paklotėlį, kad nesusigadintų čiužinys). Kai vaikas kelis kartus atsibus dėl to, kad jam nemalonu gulėti šlapioje lovoje, jis supras priežasties ir pasekmės ryšį. Vieną kartą prabus baloje, o kitą kartą prabus jau pasišlapinęs lašiuką, nes prisimins, kad baloje gulėti nemalonu. Tai sąmoningas mokymasis nesišlapinti naktį“, – pataria Giedrė Veličkienė.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję strapsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni − = 2