Kairiarankis – balta varna?

kairiarankis

Kariarankiškumas – asmenybės dalis

Dešiniarankių pasaulyje yra daugiau. Kairiarankiui vaikui, nesvarbu kuria ranka jis išmoktų rašyti, gyvenime iškils kai kurių problemų. Jis visą gyvenimą skus bulves, darys durų rankeną, mojuos gatvėje pažįstamam kaire ranka.

Kūno simetrija

Atrodo, žmogaus kūnas tobulai simetriškas: akys, ausys, antakiai, rankos ir kojos yra vienodi ir proporcingi. Dvipusė žmogaus kūno simetrija aiškiausiai išreikšta veide. Kairė ir dešinė pusės beveik nesiskiria.

Tačiau nuo kaklo srities žemyn kūnas vis labiau praranda savo simetriją. Vidaus organuose galima aiškiai pastebėti asimetrišką dalijimąsi į kairę ir dešinę puses. Širdis plaka ne krūtinės centre, o kiek kairiau. Pats organas irgi nėra simetriškas. Kairysis širdies skilvelis gerokai didesnis ir stipresnis už dešinįjį. Žemiau diafragmos simetrijos visai nebelieka. Kepenys yra vienoje kūno pusėje, kasa – kitoje.

Patogesnė pusė

Iš išorės žmogaus kūnas atrodo simetriškas, tačiau funkciniu požiūriu asimetriškas.

Kiekvienas mūsų, atlikdamas kokį nors kruopštų darbą, naudojasi viena labiau patogia ranka. Dešiniarankiai – dešine, kairiarankiai – kaire. Norėdami išsiaiškinti, kuri vaiko pusė dominuoja, paduokite tyliai grojantį žaisliuką ar skambančią dėžutę. Tam, kad išgirstų tylų garsą, mažylis atkiš vieną ausį.

Tas pat ir su regėjimu: paduokite vaikui susuktą vamzdeliu popieriaus lapą. Norėdamas pro jį pažiūrėti, vaikas naudosis parankesne akimi. Žaisdamas futbolą vienas berniukas spirs dešine koja, kitas kaire. Tai vadinama dominuojančiąja kūno puse. Daugumai žmonių ta pusė – dešinė, tačiau apie 5 procentus žmonių yra visiški kairiarankiai. Gana nemažai vaikų neturi tvirtai išreikštos dominuojančios pusės.

Dominantės formavimasis

Dominantė, kaip žmogaus ypatybė, formuojasi apie antruosius gyvenimo metus, kai aktyviai vystosi vaiko kalba. Kartu su kalbos pradžia smegenų pusrutuliai pasiskirsto, kuris pagrindinis, dominuojantis, kuris pagalbinis.

Ankstyvas permokymas

Yra teorijų, kad vaiką reikia perauklėti, kad jis daiktus imtų į dešinę ranką. Neva taip bus patogiau jam gyventi.

Jei pritariate tokiai teorijai, nereikia pradėti permokyti apie trečiuosius metus, vadinamosios trečiųjų metų krizės laiku. Tame amžiaus tarpsnyje kiekvienas vaikas nori būti savarankiškas, dažnai kartoja „aš pats“. Jis pats nori valgyti, pats valytis dantis, segiotis sagas. Neįgudusios rankelės tai daro nevikriai. O jeigu vaiką dar versite naudoti nepatogią dešinę ranką, jis užsiožiuos. Formuojantis charakteriui gali įsitvirtinti priešgyniavimo bruožas, nes vaikas nesupranta motyvų, kodėl jis turėtų daryti dešine ranka, jei jam kur kas patogiau kaire. Vaikas jausis nepelnytai skriaudžiamas.

Kairiarankiai – veidrodukai

Jei auginate kairiarankį, pastebėjote, kad jis raides ir skaičius mato tarsi veidrodžio atspindyje. „Koks autobusas atvažiuoja?“,- klausiate šešiamečio, o jis ilgokai svarsto: „Arba 43, arba 34. Bet 34 čia nevažiuoja, tai lieka 43“. Ar kairiarankis neturės problemų mokykloje, kad rašyti ir skaityti pradeda ne iš kairės į dešinę, o iš dešinės į kairę?

„Pradėję lankyti mokyklą vaikai gana greitai įpranta matyti raidžių ir skaičių seką taip, kaip reikia,- teigia psichoterapeutė Giedrė Bulotienė, – juk kai kuriose tautose priimtas atbulas raštas – iš dešinės į kairę. Neveltui sakoma, kad žydiškai – tai atbulai. Žydų rašytinė kalba yra iš dešinės į kairę. Nepaisant to, kad dauguma žmonių yra dešiniarankiai, jie gali įprasti rašyti taip, kaip priimta“.

Kairiarankiškumas – vaiko asmenybės dalis

Giedrė Bulotienė prisimena atvejį, kai į psichoterapinius seansus pradėjo vaikščioti mokyklai besiruošiantis berniukas. Jis mikčiojo, buvo pasidaręs labai agresyvus, mušdavo kitus vaikus. Tėvai ir darželio auklėtojos negalėjo suprasti, kokios permainos vyksta vaiko viduje. Juk anksčiau jis buvo geras, draugiškas, taisyklingai kalbėjo. Pasirodė, kad penkiamečiui tėvai ir auklėtojos ėmė nuolat kartoti: „Perrimk į kitą ranką šakutę“, „Rašyk dešine“ ir t.t.

„Kairiarankiškumas – tai vaiko asmenybės dalis. Permokant ji tarsi užslopinama. Jautresniems vaikams toks auklėjimas gali pasibaigti nerviniais sutrikimais, kompleksais, uždarumu ar agresyvumu“, – teigia G. Bulotienė. Vaikas gali nuslopinti ir pozityvias savo charakterio savybes, pavyzdžiui kūrybiškumą. Jis tampa nepasitikinčiu: ar tai, ką daro, yra gerai? Jis nebetenka vertybinių kriterijų, kas jam atrodo gerai, pasirodo, suaugusiems autoritetams (mamai, auklėtojai) yra blogai.

Aukso vidurio pozicija

Tikriausiai teisingai elgiasi tie tėvai, kurie, pastebėję vaiko kairiarankiškumą, ima lavinti abi jo rankytes. Ankstyvame amžiuje tokį vaiką reikėtų skatinti daugiau dirbti su plastilinu, lego kaladėlėmis, moliu, kad stiprėtų pirštukai.

Labai tinka plaukimas baseine, krepšinis ir kitos sporto šakos, kuriose reikia naudoti abi rankas. Sportas nepakeičia vaiko dominuojančios pusės, tačiau pagalbinę ranką padaro žymiai judresnę, veiklesnę.

Be sporto, tinka ir muzikavimas. Griežiant smuiku, skambinant pianinu reikia išmokti atlikti skirtingus judesius kaire ir dešine rankomis. Be muzikinio intelekto, lavinama smulkioji vaiko motorika. Be to, didėja vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, kad jis daug ką sugeba.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


8 − aštuoni =