Kalba Agota (2 m.):
Mama duoda Agotai salotų. Agota pyksta:
– Nenoriu! Žolė!
***
Agota užsimauna pirštinę. Rodo mamai ir džiaugiasi:
– Rankena…
***
Tėtis prausiasi po dušu. Agota praneša mamai:
– Tėtis prausiasi po laistytuvu.
***
Kalba Šarūnė (3 m.):
Šarūnė pribėga prie mamos, apkabina ir sako:
– Kanarėle tu mano.
– O aš koks paukštis, – klausia tėtis.
– Kikilis…
***
Šarūnė mėgsta kurti pasakas:
– Na, mama, klausyk. Gyveno kartą mažutis vaikutis, kuris neturėjo problemų.
***
Šarūnė mėgsta padėti mamai. Ką tik išplovė indus, dabar nori kepti kotletus. Mama netenka kantrybės:
– Šarūne, eik iš čia.
– Mama, bet juk čia mūsų visų namai.
***
– Šarūne, negalima valgyti tiek daug saldainių, skaudės pilvuką, – perspėja mama.
Šarūnė pribėga rodydama popieriuką nuo saldainio:
– Matai mama, čia raidės. Parašyta ga-li-ma.
***
Šarūnė grįžo iš ligoninės po operacijos. Sėdi susimąsčiusi. Mama klausia:
– Ar blogai jautiesi?
– Ne, aš tik galvoju, kaip tuos vaikus išlaisvins iš ligoninės.
***
Mama daug bėdų linkusi suversti direktoriui (neturiu pinigų, nes nesumokėjo, skubu, nes bars jei pavėluosiu ir t.t.). Kartą abi su Šarūne eina gatve. Šarūnė (4 m.) pažiūri į mamą ir sako:
– Puikiai atrodai. Nueik taip apsivilkusi pas direktorių, gal jam patiks…
***
Mama su Šarūne atsigula miegoti, kalbasi, juokauja. Šarūnė sako:
– Na, mama, nesiraityk, kaip kurmis iš pelyno.
***
Mama vis pamiršta nupirkti muilo. Šarūnė komentuoja:
– Atmintį valdo smegenys. Vadinasi, tavo smegenys baigia ištirpti.
***
Suaugusieji sprendžia galvosūkius. Šarūnė įsiterpia:
– Aš irgi sugalvojau klausimą. Kaip medžiai įeina į liftą?
Po ilgų spėliojimų:
– Pasiduodate? Jie niekur neina, nes stovi vietoje.
***
Šarūnė labai mėgsta kolą, bet tėtis sako, kad gerti nesveika, nes vaikams nuo jos akys paruduoja. Šarūnė gudrauja:
– Aš skaičiau tokioj knygoj, kur buvo raidė c, ten buvo parašyta, kad klaipėdiečiams nuo „Coca colos“ akys neruduoja…
***
Kalba Gabija (3 m.):
Mama nupirko akvariumą. Siūlo Gabijai išrinkti žuvytėms vardus. Gabija renka:
– Šita bus žuvienė, šita irgi bus žuvienė.
***
Gabija laisto gėles, klausia mamos:
– Ar galiu palaistyti tavo dūrimą (kaktusą)?
Kalba Meda (2 m.):
Meda piešia. Paėmė geltoną flomasterį, kuris neryškiai piešia:
– Oi, elementas baigėsi…
***
Meda padarė kakutį į puoduką ir puola jo apžiūrinėti. Mama perspėja:
– Tik rankutėmis neliesk.
Meda kviečia tėtį:
– Tėti, ateik pasižiūrėti, tik rankutėmis neliesk.
***
Meda mato, kaip tėtis ir mama valgo makaronus. Prašo įdėti ir jai. Paragauja:
– Ne, man duokite švarių, jūsų nešvarūs (su prieskoniais, padažu ir sūriu).
***
Vakaras, Meda pavargusi, nori miegelio. Susmunka mamos glėbyje:
– Iškepė Meda… kaip pyragas.
***
Meda valgo košę, mama pamiršo padėti servetėlę. Meda barasi:
– Padėk servetėlę, lėkštei šalta.
***
– Meda, padėk lėkštę pusryčiams, – prašo mama.
– Tu padėk, nes man skauda koją, ir kitą, ir kitą… visas skauda.
***
Meda voliojasi ant lovos. Guli ant nugaros, tabaluoja kojelėmis, spardosi.
– Ką čia veiki? – klausia mama.
– Kojelės barasi, viena kitai neleidžia niekur eiti.
***
Kalba Emilis (2 m.):
Mama su Emiliu ruošiasi į lauką, deda sūnui kepurę ir netyčia užmauna ant akių. Emilis pyksta:
– Mamyte, įjunk lemputę…
***
Kambaryje sėdi močiutė, Emilio krikšto mama ir jos draugė. Emilis apsidairo ir atsidūsta:
– Su bobom…
***
Kalba Viktorija (2 m.):
Mama nudrožia Viktorijai pieštuką. Viktorija atsuka kitą pieštuko galą ir prašo:
– Nutarkuok ir šitą.
***
Viktorija pagadina orą. Lyg atsiprašinėdama:
– Dundulis sudundėjo.
***
Kalba Ieva Danieliūtė (3 m.):
Ieva mokosi skaičiuoti. Deda saldainiukus:
– Vienas, du, trys, du po du…
***
Mama sodina svogūnus. Ieva:
– Kam tu juos kasi į že
– Iš jų išaugs dideli svogūnai.
Po kiek laiko Ieva pasiėmusi kiaušinį kasa į žemę:
– Išaugs dideli kiaušiniai.
***
Kalba Liudvikas (2,9 m.):
Po viešnagės zoologijos sode Liudvikas klausia mamos:
– Ką sako gyvatė?
– Šššš…, – sako mama.
– O kitaip sakyti ji nenori? – klausia mažylis.
– Negali, – atsako mama.
– Nenori? – neatstoja Liudvikas.
– Negali, – nepasiduoda mama.
– Bet ir nenori, – nusprendžia Liudvikas.
***
Mano lukutis (2m.) keikias.
Jis sedėdamas ant puodo sako… Skraidau skraudau ir by*** nebijau 😀 😀
Per televizoriu išgirdes žodį „Respublika“
– Mama, kai uzaugsiu būsiu Espupikas !
– Močiūte, o kada ta karvė turės klyną?
– Kokį klyną?
– Na, kur veršiukas pieną geria!
Anūkas sako:
– Močiute, žiūrėk, mūsų šuo traukioja plunksnas iš savo kailio!
Senelis erzina anūką:
– Tu- vaikas paikas?
– O tu- senis besmegenis!
Po kelių dienų sakau anūkui:
– Važiuosim ant kapų senelio aplankyt…
– Ar ant tų kapų, kur senis besmegenis numirė?
Sakau anūkėliui: mokysimės žodžius, sakyk:
Kalendorius- karadolius.
Lūpdažis- lūtbažis
Voratinklis- volatrinkis
Kompresorius- krompesorius
Sklerozė- skraliozė
Baltrėtis- Braltėtis
Kavaliauskas- Kalivauskas
Stičkobaras- Šišnoskaras…Čisposgalis!😂🤣
Grįžta senelis pachmielnas, visas drebantis. Anūkas:
– Senis besmegenis serga koronavirusu!
– Močiute, ar Dievas žmogui viską pasako, ar tik lazdele pamoja?