Kelias iki pirmojo žodžio

kalbos raida

Jurgitos Kerulienės nuotr.

Kol vaikutis ištars pirmąjį sakinį, praeis dar daug laiko. Tačiau ir dabar – kai jam vos keli mėnesiai – jis jau mokosi kalbėti.

Pasirengimas kalbėjimui trunka nuo gimimo iki pirmųjų ištartų žodžių. Tik gimęs kūdikis surinka. Riksmas, ar verksmas nėra labai panašus į žmonių kalbos garsus, tačiau tai lavina būsimąjį kalbos aparatą: kvėpavimą, balsą, artikuliaciją. Kuo aktyviau mamos bendrauja su savo kūdikiais, tuo sparčiau formuojasi jų parengiamieji kalbos įgūdžiai, tuo anksčiau išgirstami pirmieji ilgai laukti žodeliai.

Kalbėti moko meilė

Pirmieji vaiko gimimo metai bene įdomiausi. Visada įdomu stebėti kaip vaikas auga ir mokosi. Kiekvienas etapas atneša ką nors nauja ir nuostabaus: mažylis pakelia galvutę, apsiverčia, pradeda „naudotis“ rankomis, atsisėda, pradeda šliaužioti, vaikščioti, kalbėti… Kūdikiai nėra robotukai, priešingai, nuo pat gimimo jie – mažos asmenybės, todėl tokio pat amžiaus vaikai gali vystytis skirtingai. Šiuos skirtumus tikriausiai labiausiai lemia gamta, prigimtis.

Kiekvienas kūdikis vystosi vis kitaip, tačiau yra tam tikri dėsniai, iš kurių galima spręsti, ką vaikas turėtų daryti vieną ar kitą mėnesį. Įvairūs tyrimai rodo, kad ypač pagreitinti kūdikio brendimo beveik negalime, tačiau galime sulėtinti, nesudarydami tinkamos aplinkos, prastai maitindami, blogai prižiūrėdami sveikatą arba paprasčiausiai nesuteikdami meilės. Kūdikių parengiamiesiems kalbos įgūdžiams formuotis labai svarbi emocinė aplinka: kūdikio priglaudimas, šilta mamos šypsena, kalbinimai, juokas, žaidimai su vaiku. Daugumos kūdikių namuose augančių vaikų kalbiniai įgūdžiai formuojasi lėčiau nei „naminukų“, nors jie sočiai pamaitinti ir šiltai aprengti, tačiau tiems vaikams trūksta būtent emocinio bendravimo.

Kalbėjimo kalendorius

Kad sparčiau lavėtų kūdikių parengiamieji kalbos įgūdžiai, mamos turėtų žinoti, kad kai tik mažylis nemiega, reikia jį kalbinti, jam šypsotis, reaguoti į jo mimikas. Svarbu rodyti kūdikiui daiktus, žaisliukus, duoti juos pačiupinėti, „paragauti“.

Pirmasis pusmetis

Pirmas mėnuo. Tuoj po gimdymo kūdikis užmezga akių kontaktą, žvilgsnis gali būti nepaprastai įdėmus, neretai kai kurie suaugusieji tiesiog negali jo atlaikyti. Kūdikis gyviau pradeda reaguoti į garsus: krūpteli, mirkčioja, kartais padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Vėliau mažylis pradeda sukti galvytę į kalbančiojo pusę, sekti jį akimis.

Kalbinamas nustoja verkti. Pradeda tarti pirmuosius gerklinius garsus: aguoti (h-h-h, g-h-h-h). Kūdikį jau galima nuraminti melodinga dainele – lopšine. Įvairių lopšinių gausu lietuvių tautosakoje (kad ir visiems gerai žinomos „A a a pupa, kas tą pupa supa? Supa tėtis ir mama ir katytė murzina.“, arba „ A a a, a pa pa, zuikis vaiką lingavo, belinguodams užsnūdo, nuo kėdelės nusprūdo“).

Kūdikis dažniau žiūri į įvairių spalvų ir formų daiktus. Llabai „populiarus“ virš lovytės kabinamas besisukantis grojantis žaisliukas. Jau galima į rankutę įduoti ką nors lengva. Iš pradžių vaikutis žaislo gali neišlaikyti, tačiau lavinant įgūdį jau 6 savaičių kūdikis pats nerangiai pradės griebti daiktus ir juos „ragauti“. Galima įsigyti ant riešo prisegamą barškutį.

Antras mėnuo. Šiuo amžiaus tarpsniu mamos sulaukia sąmoningos kūdikio šypsenos. Pirmąją tikrą šypseną atskirsite iš to, jog kūdikis šypsosi visu veidu – ne tik burna.

Taigi šypsokitės savo kūdikiui, kuo dažniau jį kalbinkite, ir labai greitai jis jums atsakys šypsena! Kūdikiai dažniausiai pradeda tarti balsius: aie, aaa, eee, ooo ir uuu. Tai įvyksta tarp kelių pirmų savaičių ir antro mėnesio pabaigos. Iš pradžių vienu kvėptelėjimu skleidžiamas melodingas, mielas burkavimas ir gerklinis vogravimas atrodo visiškai atsitiktiniai garsai, bet vėliau pradėsite pastebėti, kad jie skirti jums, kai kalbinate kūdikį, žaisliukui, esančiam vaikučio akiratyje, kabančiam barškučiui ar net šviečiančiam lubų šviestuvui. Šiuos garsinius pratimus kūdikis atlieka savo ir jūsų malonumui – jiems patinka klausytis savo pačių balso. Be to, vaikutis taip mokosi „kalbėti“. Jis perpranta, kurie gerklės, liežuvio ir lūpų judesiai sukelia garsus.

Trečias mėnuo. Mamai ir tėveliui kūdikio gugavimas – didelis žingsnis į naują bendravimo pakopą. Tėvų kalbinamas vaikutis atsiliepia garsu. Jis jau turėtų mokėti garsiai juoktis. Pasinaudokite kiekviena proga pakalbinti savo vaiką, padainuoti ar paguguoti jam – pervystydami kūdikį, maudydami, rengdami, apsipirkdami parduotuvėje ar važiuodami automobiliu. Galima mėgdžioti gyvulių skleidžiamus garsus, ypač tuos, kuriuos kūdikis girdi dažnai: katės kniaukimą, šuniuko lojimą, karvės mūkimą, vištų karksėjimą ar avelių bliovimą. Toks stimuliuojantis bendravimas daro kūdikį laimingesnį. Net geriausi pasaulio žaislai bus nenaudingi, jei dalį laiko vaikutis nežais su tėvais.

Kūdikiams patinka iš arti žiūrėti į veidus, todėl geriausia vaiką kalbinti iš arti. Rodykite jam žaisliukus ir paaiškinkite, ką jie vaizduoja. Suteikite daugiau galimybių matyti supantį pasaulį – iš vežimėlio, automobilinės kėdutės, nešiokite kūdikį veidu į priekį. Kūdikiams patinka švelniai skambantys muzikiniai žaislai, muzikinės dėžutės.

Daugeliui kūdikių irgi patinka tyliai grojanti muzika, arbatinuko švilpimas, popieriaus čežėjimas. Galima leisti paklausyti vaikiškų muzikos įrašų. Kūdikiui pasisukant į garso pusę formuojasi regėjimo ir klausos koordinacija. Visi su mažyliu žaidžiami žaidimai turėtų būti kreipiami į jutimus: klausą, lytėjimą, regėjimą, skonį. Visa tai stimuliuoja vaiko parengiamuosius kalbos įgūdžius. Galima su kūdikiu žaisti sūpavimus, mylavimus.

Ketvirtas mėnuo. Šio amžiaus kūdikiai kalbinami gali krykštauti, šypsotis, garsiai juoktis. Atsiranda pirmieji priebalsiai. Priebalsiai pradedami tarti labai nevienodai. Kai kurie kūdikiai juos pradeda vartoti trečią mėnesį, kiti – penktą, bet vidutiniškai – ketvirtą. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį, pvz: ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją. Taip nėra, jie paprastai nesugeba sutelkti dėmesio ir tuo pačiu metu mokosi tik vieno dalyko. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių. Skleidžia įvairius garsus kviesdamas bendrauti – bando kosėti, pliaukšėti liežuviu ir pan. Jau galima pradėti žaisti žaidimukus su kūdikio delnukais (pavyzdžiui, „Gydu gydu kačiukes, keps mamytė bandžiukes. Duos tėvelis pinigėlį, nusipirksim pyragėlį“ arba „ Gydu gydu kateles, keps Urtytė bandeles. Kas katelių negyduos, tam bandelių nebeduos“).

Penktas mėnuo. Penkių mėnesių kūdikiai girdi garsus, mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi patys pamėgdžioti. Daugkartinis vieno ar kito tarimo judesio kartojimas formuoja ir įtvirtina judesio įgūdį. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi“. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius – „kalbasi“ su mama. Vis tiksliau reaguoja į žmogaus kalbos garsą: atsisuka į kalbėtoją, stebi jo veidą. Mėgdžioja grimasas, šypsosi žmogui, jį kalbina.

Šeštas mėnuo. Vidutiniškai šešių mėnesių kūdikis pradeda tarti dviskiemenis vieno priebalsio garsus: a-ga, a-ba, a-da, a-ta, bei dainingesnes kombinacijas: da-da-da-da, ga-ga-ga-ga, ba-ba-ba-ba. Tarp balsių įterpia ir tokių priebalsių: f, s, z, m, n, l. Pradeda čiauškėti įvairiu garsu ir greičiu, įvairiai dėlioja kirtį. Aktyviau čiauška išgirdęs aukštesnius tonus (moterišką balsą), „atsako“. Balsu reiškia malonumą: burkuoja, su malonumu gargaliuoja, surinka iš pasitenkinimo, kikena ir nemalonius dalykus: niurna, urzgia. Reaguoja į balso intonacijas ypač į priekaištaujančias. Atpažįsta savo vardą, įvairiais gestais stengiasi atkreipti į save dėmesį, šaukiasi tėvų pagalbos. Labai mėgsta žaisti žaidimus: „Ku-kū“, „ Žiūrėk, kur aš?“.

Antras pusmetis

Septintas mėnuo. Balsius ir priebalsius kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos pakartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te. Pradeda juokauti, pokštauja. Atsisako ką nors daryti, jei pats to nenori: neploja katučių, neparodo pažįstamo paveikslėlio. Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais. Mamytės gali pažaisti žaidimuką su mažylių pirštukais: „Viru viru košę, vaikai atsilošę (paimti vaiko delnuką ir sukti pirštu), kepu kepu blynus ( ploti delnukais), vaikai pas kaimynus. Tam davė puodelį (lenkti pirštukus), tam davė lėkštelę, tam davė šaukštelį, tam duonos kampelį… O mažučiui nieko nebeliko – vir vir vir pelytė miltelių vogti (ranka nubėga į vaiko pažastėlę ir pakutena)“.

Aštuntas mėnuo. Vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų: garsus, toną, tempą, ritmą, melodiškumą. Kasdien bendraujant kalba, tariami garsai įsitvirtina. Vartoja dviskiemenius žodžius, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Gali pasakyti „tete“, „mama“, „baba“ kaip prasminius vardus. Išskirtinai įsiklauso į pažįstamus garsus, pvz., į savo vardą, telefono skambutį. Kai juos atpažįsta, džiaugsmingai reaguoja. Mėgdžioja žmones ir jų elgesį, juos pamatęs ar išgirdęs. Pradeda suvokti, ką reiškia vienas ir daugiau nė vienas. Rėkia norėdamas sulaukti dėmesio. Labai noriai žaidžia, tačiau dėmesį sukaupia trumpam. Galima su vaikučiu žaisti „jodinimus“. Jis pasodinamas ant kelių, švelniai kratomas ir sakoma: „Dzig dzig dzigu į turgelį pyragėlių pirkti. Didelių negavau, o mažučių nepirkau“ arba „Kur joji, Jonai? Į turgų, ponai! Ką pirksi, Jonai? Dūdelę, ponai! Padūduok, Jonai! Nemoku, ponai! Triū triū triū, triū triū triū!”

Devintas mėnuo. Taria „mama“, „tete“ kaip vardus. Ilgai kartoja tą patį skiemenį, atidžiai klausosi pokalbių, dainavimo. Supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius, pvz., ne-ne, lempa, gėlė. Kūdikis įpratęs rodyti kažkokį daiktą, nesutrikdamas rodo jo buvimo vietą, net jei tuo metu daikto ten nėra. Kūdikiai dar nesuvokia žodžių apibendrinančios reikšmės. Pažindamas daugiau daiktų, girdėdamas jų pavadinimus vaikas vis daugiau daiktų ir žodžių susieja. Prasideda elementarus bendravimas kalba, nes kalba tik mama ar tėtis, o vaikutis atsako gestu, mimika. Tokio supratimo užtenka, kad mažylis galėtų atitinkamai reaguoti į pastabas, reikalavimus.

Dešimtas – dvyliktas mėnuo. Čiauškėjimo garsai įgyja kalbos garsų funkcijas. Nuo čiauškėjimo pereinama prie prasmingos kalbos. Šiuo laiku labai svarbi kalbos aplinka. Ji turi būti kuo palankiausia. Vaikas turi būti intensyviai kalbinamas, turi girdėti taisyklingą aplinkinių kalbą, kad galėtų ją mėgdžioti.

Ir dar vienas lietuvių liaudies žaidimas jūsų vaikučio kalbai lavinti:

Atvažiavo meška su alučio bačka. ŪŪŪ

Tiltas sudundėjo. Dirrrr

Medus išsiliejo. Birrrr

Atskrido bitutės. Zzzz

Paragaut medučio. Mmmm

Koks skanus medutis. Ata ta ta.

Linkiu sklandaus ir gražaus kalbos kelio.

Konsultavo vyresnioji logopedė Ingrida Liaudeneckienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 8 = devyni