Kelintas gimė, toks ir yra

gimimo eiliškumas

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Šiandien mano nagai nulakuoti ryškiai violetine spalva. Einu ir gėriuosi – gražu. Gėriuosi dar ir dėl to, kad ši spalva puikiai dera prie lygiai tokios pačios spalvos pėdkelnių. Palaidinės rankogalių raukinukai tokie patys kaip suknelės, o rankinės sagtelė tokia pati kaip batų.

Turiu vieną pažįstamą moterį, kurios gyvenimas teka „aukščiausiu lygiu“. Patys geriausi drabužiai, batai, kiti asmeniniai daiktai, automobilis, namai – tokie patys reikalavimai keliami ir aplinkai. Net klausti nereikia, tai akivaizdu, kad ši moteris yra vienintelis vaikas šeimoje.

Ar tai, kelintas vaikas esi šeimoje, kažkaip daro įtaką mūsų gyvenimui?

Psichologijos mokslų daktaras Kevin Leman mano, jog tai, kelintas vaikas esi šeimoje, didele dalimi lemia žmogaus elgesio modelį ir tėvų auklėjimo ypatumus. Šį savo požiūrį psichologas pagrindžia knygoje „Gimimų tvarkos knyga“ (The New birth order book. Why you are the way you are?“), kuri per labai trumpą laiką tapo bestseleriu. Skeptikams psichologas pateikia trumpą testuką – tai tiesiog yra keturi psichologinių savybių sąrašai, iš kurių tereikia išsirinkti vieną. Nebūtinai Jums turi tikti absoliučiai visos sąrašo savybės – tiesiog dauguma turi tikti Jums.

A. Perfekcionistas, patikimas, sąžiningas ir doras, sąrašų sudarytojas, gerai organizuotas, sunkiai dirbantis, natūralus lyderis, kritiškas, rimtas, moksliškas, logiškas, nemėgstantis staigmenų, mylintis kompiuterius.

B. Tarpininkas, kompromituojantis, diplomatas, vengiantis konfliktų, lojalus draugams, turintis daug draugų, savarankiškų pažiūrų, slapus, nesugadintas

C. Manipuliuojantis, žavus, kaltinantis kitus, dėmesio ieškotojas, atkaklus, kompanijos žmogus, natūralus pardavėjas, anksti subrendęs, patrauklus, prieraišus ir mylintis, mėgstantis staigmenas.

D. Suaugęs septynmetis, labai kruopštus, atsargus, daug pasiekęs, vidiniai motyvuotas, baikštus, apdairus, nepasotinamas skaitytojas, mąstantis „juoda“ ir „balta“, savo kalboje daug naudojantis sąvokų – „labai“, „itin“, „tiksliai“, negali pakęsti pralaimėjimo, sau keliantis labai daug reikalavimų, jaučiasi geriau su tais žmonėmis, kurie yra už jį vyresni, ne jaunesni.

Šie savybių sąrašėliai, pasak psichologo K. Leman, kaip jūs tikriausiai jau pastebėjote, ir yra sudaryti, kad atitiktų pirmą, antrą ir trečią vaiko gimimų tvarką šeimoje. Jeigu Jums tinka daugiausia savybių iš A sąrašo – didelė tikimybė, kad jūs – pirmagimis. Jei pasirinkote B – manytina, kad jūs – vidurinis vaikas (antras iš trijų vaikų arba trečias iš keturių). Jei pasirinkote sąrašą C – didelė tikimybė, kad jūs – pagrandukas. O kaip su D?

D sąrašas tinka vienturčiui, kuris savo savybėmis yra panašus į pirmagimį, bet skirtingas nuo tų, kurie turėjo brolius ir seseris. Vienturčiai vaikai priskiriami atskirai grupei. K. Leman sako, kad tegdamas, jog vienokių ar kitokių savybių turintis asmuo yra vienturtis ar pirmagimis, jis vartoja sąvokas „greičiausiai“, „yra tokia galimybė, kad“, nes pirmieji šeimos vaikai gali turėti pagranduko savybių ir atvirkščiai, mat tam tikros aplinkybės iš šeimos gyvenimo gali pakeisti charakterio ypatumus.

O toliau… dar įdomiau

Pagal dr. K. Leman teoriją, žmogaus pasirinkta profesija dar labiau atskleidžia gimimo tvarkos dėsnį. Pavyzdžiui, statistikos duomenys rodo, kad pirmagimiai užima pozicijas, reikalaujančias autoriteto bei pasiekimų. Knyga „Kas yra kas Amerikoje“ liudija, kad daugiausia pasiekę yra pirmagimiai. Prezidentais ir pastoriais tampa daugiausia tie asmenys, kurie gimsta šeimoje pirmieji. Jeigu tai antrieji vaikai – tuomet jie būna pirmieji berniukai šeimoje, tai leidžia jiems puikiai išvystyti lyderio savybes.

Kaip gimimo tvarkos dėsnis pasireiškia Holivude?

Didžiausi milijonų žiūrovų numylėtiniai ir komedijos meistrai yra šeimos pagrandukai: Edis Merfis, Goldie Hawn, Bilis Kristalas, Denis de Vito, Džimas Keris, Stivas Martinas, Leslis Nylsenas, Čarlis Čaplinas.

Pirmieji vaikai: Harisonas Fordas, Šonas Koneris, Klintas Istvudas, Čakas Norisas, Silvesteris Stalone – dažnai vaidina kietus vyrukus.

Yra Holivude ir šeimos vienturčių, kurie garsėja draminiais vaidmenimis: Antonis Hopkinsas, Lorensas Fišburnas, Robertas de Niro, Rodžeris Mūras ir kiti.

Žinių diktoriai ir pokalbių šou vedėjai irgi dažniausiai yra pirmieji vaikai šeimoje – garsiausi iš jų yra Oprah Winfrey, Phil Donahue, Sonia Friedman.

Psichologas K. Leman pasakoja: „Kad ir kur būčiau, turiu mėgstamą užsiėmimą spėlioti, kada koks žmogus yra gimęs – aš spėju, kelintas vaikas yra mane aptarnaujanti padavėja, taksi vairuotojas ar žmogus, lankantis mano seminarus. Neturiu jokių ypatingų galių nustatyti gimimo tvarkai, tik didžiulę konsultavimo patirtį. Seminaro metu dažniausia pasirenku dešimt žmonių, kuriuos manau esant pirmagimius – tiesiog remiuosi tuo, ką matau. Asmenys, kuriuos pasirenku, atrodo taip, lyg jie būtų nužengę nuo „Glamour“ viršelio – kiekvienas plaukelis yra tvarkingas, o spalvos dera nuo viršugalvio iki pirštų galiukų. Devynis iš dešimt atvejų aš atspėju“.

O jeigu būna išimčių?

Kartais būna ir neatitikimų, kai pirmagimis elgiasi ir atrodo kaip paskutinis vaikas, o pagrandukas turi visas pirmagimio savybes. Tam tikri veiksniai gali lemti, kad gimimo tvarkos ypatybės, tenkančios žmogaus charakteriui, gali pasikeisti. Patys svarbiausi veiksniai yra šie – laiko tarpas tarp vaikų, kiekvieno vaiko lytis, fizinės, protinės ir emocinės savybės, brolių ar seserų mirtys, įvaikinimai, kiekvieno iš tėvų gimimo tvarka jo šeimoje, tėvo ir motinos ryšys, dviejų ar daugiau šeimų susiliejimas.

„Tarpas tarp gimdymų yra svarbiausias veiksnys gimimo tvarkos dėsniui. Yra tokių tėvų, kurie vaikus suplanuoja kas dvejus metus („idealiausia“ yra treji), tačiau kartais išeina taip, kad planai nusikelia į ateitį, ir tarpas tarp vaikų būna didelis. Tas tarpas sukuria „kitą šeimą“. Jei vaikas gimsta daugiau nei penkerius metus „atitrūkęs“ nuo brolio ar sesers, jis išvysto vienintelio vaiko savybes. Pavyzdys – jei turime 14 metų berniuką ir trylikos metų mergaitę, o po dešimties metų susilaukiame dar vieno kūdikio, jis turės ne pagranduko savybes, o bus kaip vienintelis vaikas, nes broliai jam yra kaip suaugusieji, į kuriuos jis turės lygiuotis. Dar vienas svarbus veiksnys yra vaiko lytis – nors berniukas gims antrasis, tačiau gali turėti daug pirmojo vaiko bruožų, nes yra pirmasis savo lyties vaikas šeimoje. Kitas veiksnys, apverčiantis gimimo tvarkos dėsnį aukštyn kojomis, gali būti vaiko išvaizda ar negalia. Jei pirmasis vaikas mažytis ir smulkus, o antrasis – didelis ir stambus, jie gali apsikeisti vaidmenimis. Panašiai, jei pirmasis vaikas gimsta su negalia, o antrasis – sveikas. Tuomet „vyresniuoju“ tampa sveikasis“, – teigia dr. Kevin Leman.

Pirmagimiai. Kokie jie?

Pirmagimiai dažniausia turi ankščiau išvardintų savybių – jie yra perfekcionistai, patikimi, sąrašų sudarinėtojai, kritiški, moksliški, pasiaukojantys, konservatyvūs, uoliai besilaikantys įstatymų. Pirmagimiai yra daug pasiekę, nes jie buvo tam skatinami. Pasaulis negali ignoruoti pirmagimių – jei jūs nesate pirmagimis, neišvengiamai su jais susiduriate visur.

Pirmagimių savybės būna dvejopos – jie gali būti paklusnūs, nuolaidūs ir besirūpinantys, antrieji gali būti agresyvūs.

Paklusnieji pirmagimiai paprastai būna geri mokiniai ir studentai – jiems visada reikėjo būti įvertintiems tėvų, todėl jie labai stengiasi. Nors nuolankieji turi didelį poreikį pasitarnauti kitiems, yra kita „rūšis“ pirmagimių, kurie yra kategoriški, stiprios valios, daug pasiekę ir sunkai dirbantys. Kategoriškieji mėgsta būti „karaliumi arba karaliene“, todėl savo gyvenimo kelyje gali „draskytis ir kąsti“. Klasikinis pirmagimio pavyzdys yra kiaurus metus viršvalandžius dirbantis vadybininkas. Pirmagimiai yra reiklūs, kruopštūs ir išrankūs. Nors yra pirmagimių, kurie užima vadovaujančias pozicijas, tačiau likusieji būna ypač geri buhalteriai, apskaitininkai ar redaktoriai. Pirmagimiai yra orientuoti į tikslą. Nors yra pasiekę daugiau už kitus, pirmagimiai dažnai sumoka kainą už tai – nors jų kūnai ir ištveria įtemptą darbą ilgus metus, santykiai – dažnai ne.

Vieninteliai, superpirmagimiai

Vieninteliai vaikai dažnai būna kritiški ir dažnai besikoncentruojantys į save. Vienintelis vaikas turi vieną ir tą patį privalumą/trūkumą (kaip kam pasirodys) – jam niekuomet nereikėjo su niekuo varžytis dėl tėvų dėmesio, privilegijų ir išteklių.

Tai padeda tokiam žmogui būti labiau pasitikinčiu savimi. Antra vertus, toks vaikas niekad neturėjo brolių ir seserų, todėl bendrauti bei spręsti konfliktus jis moka daug prasčiau, mažiau moka dalintis, jis niekada nepatyrė jausmo, ką reiškia būti antram. Pirmagimiams gali būti išugdytos „brangenybės“ savybės, nes tėvai galbūt nebegalėjo susilaukti daugiau vaikų, nors norėjo, todėl vienturtį labai saugojo ir brangino. Todėl jis gali būti atitrūkęs nuo realybės bei besijaučiantis svarbesnis už kitus.

Kitas atvejis, jei tėvai ir planavo turėti tik vieną vaiką – tada vaikas nuo mažens būna mažas suaugusysis, nuolat spaudžiamas „greičiau užaugti“, su juo elgiamasi kaip su brandžiu ir labai atsakingu. Iš išorės tokie vaikai gali atrodyti labai susivaldę, organizuoti, „šalti“, tačiau viduje yra suglumę.

Vienturčiai vaikai dažnai išauga būdami „superperfekcionistais“ – viskas turi būti tobula, jie nori, kad gyvenimas būtų būtent toks, kokį jie įsivaizduoja, o jeigu taip neatsitinka, jie dažnai nusimena ar puola į neviltį. Jie labai suirzta, jei kiti žmonės neatitinka jų iškeltų standartų. Aukštus standartus tokie žmonės kelia ir sau patiems.

Vidurinis vaikas – nesirūpinantis dėl dėmesio trūkumo

Dr. K. Leman rašo, kad dažnai tenka konsultuoti pirmagimius ir vienintelius vaikus dėl jų perfekcionizmo, tačiau jei susiduria su viduriniu vaiku, požiūris būna dažniausiai toks – „visi prie manęs prieina prie paskutinio.“ Viduriam vaikui yra normalu jaustis paliktam, ignoruojamam. „Mes, psichologai, mažai žinome apie viduriniuosius vaikus, nes jie yra šiek tiek paslaptingi“, – sako dr. K. Leman. Oficialus vidurinio vaiko apibrėžimas būtų toks: jis yra gimęs kažkada po vyriausiojo vaiko ir kažkada prieš jauniausiąjį. Tiesą sakant, jis yra gimęs per vėlai, tam kad įgytų vyriausiojo privilegijas ir ypatingą elgesį, ir per anksti, kad nusipelnytų jauniausiojo vaiko lepinimo. Tipiškas vidurinis vaikas yra antrasis iš trijų, trečiasis iš keturių, ketvirtasis iš penkių ir t.t. Vidurinis vaikas jaučiasi maždaug taip: „Štai mano vyresnis brolis, kuriam tenka visa garbė, o štai yra mano jauniausioji sesuo – ji gauna visą dėmesį, o ten dar kažkur esu aš“. Pažiūrėkim į šeimyninius nuotraukų albumus – ten greičiausia rasime apie tris tūkstančius nuotraukų, kuriuose mama ir tėtis su savo pirmagimiu ir maždaug trylika fotografijų, kuriuose užfiksuotas antrasis vaikas.

Greičiausia taip atsitinka todėl, kad kai gimsta pirmasis, tėvai fiksuoja kiekvieną momentą, viskas yra nauja, todėl stebuklinga – ir pirmoji šypsena, ir pirmasis dantukas, ir pirmas žingsnis. Gimus antrajam, viskas yra žinoma, todėl ir fiksuoti nereikia.

Pagrindinės vidurinių vaikų savybės – jie turi daugiau draugų negu bet kuris kitas vaikas šeimoje. Tai nenuostabu, nes viduriniai vaikai dažnai jaučiasi šeimoje apleisti, todėl labiau kreipia dėmesį į išorę, tad draugų nuomonė tokiems vaikams itin svarbi. Viduriniai vaikai būna tarsi tarpininkai, dažnai išmoksta manipuliuoti. Nors vidurinio vaiko portretą nėra taip lengva nupiešti, kaip pirmagimio ar paskutinio, tačiau yra keli dalykai, kurie gali viduriniams vaikams padėti geriau suprasti save.

Vidurinėlis yra daugiau užversta knyga bei yra labiau linkęs mąstyti nepriklausomai. Vidurinieji vaikai yra drovūs, tačiau būtent jie yra patys ištikimiausi vedybų partneriai.

 Gimę paskutinieji

Beje, knygos „Gimimo tvarka“ autorius ir psichologas dr. Kevin Leman pats yra paskutinis vaikas šeimoje. Psichologas rašo: „Jauniausi vaikai šeimoje yra draugiški, mėgstantys bendrauti, meilūs ir prieraišūs, nekomplikuotos asmenybės ir kartais truputėlį bepročiai. Jų požiūris į gyvenimą yra maždaug toks „Na, ar man reikia jaudintis?“ Šeimos klounas ir linksmintojas dažniausia būna jauniausiasis vaikas – niekas jam neliepia, tačiau jam išeina taip natūraliai, ir tai tampa jaunėlio gyvenimo užduotimi – priversti žmones juoktis ar komentuoti“. Tipiška jauniausio vaiko charakteristika – jis yra nerūpestingas, nuotaikingas ir kompanijos siela, pelnęs populiarumą dėl savo „klouniškų“ savybių. Tačiau jaunėlį galima charakterizuoti ir kitaip – šalia savo žavingųjų savybių jis gali būti maištingas, temperamentingas, manipuliuojantis, sugadintas ir nekantrus. „Jūs turėtumėte būti labai atsargūs su šeimos jaunėliais, jeigu jie yra pardavėjai, – pataria psichologas, – jie parduos jums bet ką“.

Pabaigai….

Keli psichologo patarimai. Kad ir kokie svarbūs būtų vaikui tas laikas ir padėtis, kurioje jis gimė šeimoje, tai nėra paskutinis ir lemiantis veiksnys jo gyvenime. Tas būdas, kuriuo tėvai augina savo vaiką, yra toks pats svarbus, kaip ir padėtis šeimoje, laiko tarpas, lytis. Pagrindinis lemiantis klausimas yra šis: „Ar vaikui buvo sudaryta šilta, mylinti ir priimanti aplinka, o gal šalta, kritiška ar atstumianti?“ Kiekvieno vaiko gimimo padėtis – pirmagimis, vidurinis, jaunėlis – turi savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, ir pagrindinė tėvų užduotis yra padėti vaikui išvystyti savo geriausias savybes. Nė viena gimimo padėtid nėra geresnė už kitas – pirmagimiai pasiekia daugiausia, bet durys plačiausiai atsidaro jaunėliams…

Parengė Eglė Žemaitienė

Parengta pagal knygą „The New birth order book. Why you are the way you are?“

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


9 − = aštuoni