Keturi cezariai – riba, ar dar ne?

cezariai

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

„Ar Lietuvoje atliekama cezario operacija moteriai ketvirtą kartą? Teko girdėti, kad trys operacijos – riba. O Izraelyje cezario pjūvis daromas ir penktą, ir šeštą kartą. Gal ten tiek pažengusi medicina, kad įvertinami visi rizikos veiksniai, ir operacija pavyksta be komplikacijų? Man pačiai tai aktuali situacija, tik nėra informacijos, kad būtų galima susidaryti tvirtą nuomonę: taip arba ne… Bet kokie pavojai slypi darant cezarį po cezario?“ – klausia žurnalo skaitytoja.

Nusprendėme išsiaiškinti tiesą ir pagrįstai atsakyti į klausimą – kiek gi galima turėti cezarinukų? Kokia bus rizika, jei tų cezarinukų turėsime daug. Pabandėme į cezarį ir cezarinukus pasižiūrėti iš įvairių pusių – tai ir skirtingos dviejų moterų istorijos, ir didelę patirtį turinčios gydytojos komentaras.

Vilnietės Vigilijos istorija.  Vigilija augina 4 vaikus, visi „cezariukai“

Pirmasis cezaris

Kai laukiausi pirmagimės, net negalvojau apie operaciją, tačiau iki gimdymo likus porai mėnesių paaiškėjo, kad mano panelė „sėdi“, o mano dubuo siauras. Apie gimdymą pačiai gydytoja neleido net galvoti. Operacija buvo planinė, tačiau numatytos datos nesulaukiau, išvakarėse užėjus sąrėmiams išvažiavau į KMUK (tuo metu gyvenau Kaune). Bijojau, tačiau viskas įvyko labai greitai. Gavau pilną narkozę, komplikacijų nebuvo, tik prabudus ryte labai krėtė šaltis. Dukrytę pamačiau tik po paros – gražutę, švarią, suvystytą į kokoniuką ir… sočią. Prieš 17 metų naujagimiai nebūdavo kartu su mamomis, juos kas 3 valandas atnešdavo maitinti. Maniškės valgymo grafikas, matyt, nesutapo su „valdišku“ ir, kad dukrytė netriukšmautų, turbūt sesutės ją pamaitindavo mišinuku. Pas mane atnešta ji miegodavo ir pienelis jai nerūpėjo. Išleidžiant iš ligonines gydytoja nuramino, kad antras kartas nebūtinai turi baigtis operacija, tik prigrasino negrįžti anksčiau nei po 2 metų.

Antrasis cezaris

Tačiau žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Kai dukrai buvo metukai, pastojau vėl. Gydytoja iš karto perspėjo, kad sėkmingai išnešioti turiu 50 proc. Nėštumas buvo sklandus, tačiau priaugau daug svorio, net 22 kg, o kur dar nuolat dėmesio reikalaujanti ir judri dukrytė. Mane prižiūrinti gydytoja nuramino, kad vaikiukas nedidelis, jo padėtis normali – pagimdysiu pati. Užėjus sąrėmiams vėl lėkiau į KMUK. Atlikę visus formalumus mane nuvedė į gimdyklą. Čia prabuvus visą naktį paaiškėjo, kad vaikiukas vis dėlto didelis, o mano dubuo vis dėlto per siauras, tad pati niekaip nepagimdysiu. Vėl operacinė, lempos, tvieskiančios į akis, narkozė ir sveikas, gražuolis sūnus.

Pagimdžiusi ankstyvą rytą, mažylį pamačiau tik po paros. Bet dabar jis visą laiką buvo su manim šalia pastatytoje lovelėje (jokiu būdu neleido miegoti kartu vienoje lovoje), maitindavau pagal jo poreikį, pati keisdavau vystyklus. Jokių sauskelnių, tik sterilūs vystyklai. Dabar išleisdami gydytojai patarė rimtai pagalvoti apie save ir padaryti bent 3 metų pertrauką. Aš ir pagalvojau.

Trečiasis cezaris

Trečias planuotas ir lauktas vaikelis gimė po 9 metų. Bet jaučiausi kaip pirmą kartą – viskas kitaip, kitas požiūris į mamą ir vaiką. Po dviejų cezario pjūvių apie gimdymą natūraliai nebuvo nė kalbos. Pasirinkau spinalinę nejautrą, tačiau ar dėl streso ir baimės, ar dėl netinkamo nejautros atlikimo nežymų skausmą vis dėlto jutau. Iškentėjusi, kol ištrauks vaikelį (nes labai norėjau pamatyti jį tik gimusį, o ne švarutį ir aprengtą), pasakiau apie savo pojūčius. Tuoj pat buvo suleista vaistų ir aš užmigau. Prabudau dar ant operacinio stalo, matyt, dozė buvo nedidelė.

Sūnus gimė 10 val., o vakare jau buvo su manimi. Tiesa, seselė siūlė pirmai nakčiai jį išsinešti, kad galėčiau pailsėti po operacijos, bet atsisakiau. Buvo keista, kad nėra lovytės kūdikiui, o seselei pasirodė keista, kai aš paprašiau, kad lovytę atneštų. Lovytė taip ir liko nepanaudota, nes mažasis miegodavo su manim. Taip buvo patogiau maitinti naktimis, nes iš lovos lipdavau 10 minučių…

Prieš pat operaciją gydytojų konsiliumas pasiūlė operacijos metu atlikti sterilizaciją perrišant kiaušintakius. Atsisakiau sakydama, kad gimdysiu dar. Aišku, tada tai buvo pasakyta juokais, bet toks kontracepcijos būdas man buvo nepriimtinas.

Ketvirtasis cezaris

Žmonės sako: „Niekada nesakyk niekada“. Kai mažajam buvo 2 metai ir 8 mėnesiai, sąmoningai ir planuotai pastojau 4 kartą. Pamenu, kaip bijojau eiti pas gydytoją, o be reikalo. Ir šiandien prisimenu tą pokalbį. Man įėjus į kabinetą, gydytoja paklausė, kokios bėdos.

– Man atrodo, kad esu nėščia, – pasakiau.
– Ir ką nusprendėt?
– Aišku, gimdysiu.
– Puiku, – nušvito gydytoja.
– Bet man tai bus ketvirtas cezaris.
– O ką? Išpjausim, – nusišypsojo ji.

Tada lankiausi Kauno Mažylio gimdymo namų konsultacinėje poliklinikoje. Kai buvau 6 mėnesį nėščia, persikraustėme gyventi į Vilnių. Gimdyti pasirinkau Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, operaciją atliko gyd. A. Puzienė. Buvo aišku, kad bus planinė operacija. Likus 2 savaitėms iki numatytos datos nuvažiavau pas gydytoją apžiūrai. Pasiskundžiau, kad maudžia nugarą ir kažkaip keistai jaučiuosi. Gydytoja pasiūlė apžiūrėti ant kėdės. Nuosprendis – važiuoti namo šlepečių ir 13 val. būti prie kabineto. Viskas įvyko taip greitai, kad nespėjau net išsigąsti. Sutvarkomi popieriai, bučkis vyrui ir mane jau veda į operacinę. Vėl spinalinė nejautra, tačiau šį kartą viskas praėjo sklandžiai, ir aš iki operacijos pabaigos buvau sąmoninga.

Bejuokaujant su anesteziologu operacija neprailgo. Gimė dukrytė. Pirmas susitikimas, bučinukas į kaktytę, džiaugsmo ašaros ir ją išnešė. Nė vieno vaikelio nepaguldė man ant krūtines, nepajutau to gėrio… Dukrytė 2 paras praleido pas medikus, nes buvo problemų su kvėpavimu, kartais ji pamiršdavo tai daryti. Tačiau aš bet kada galėdavau pas ją nueiti, nešdavau savo nutrauktą pienuką. Po 2 parų ji visą laiką buvo su manimi.

Iš išorės visus 4 kartus pjūviai daryti toje pačioje vietoje. Gimdoje pjūviai vienas šalia kito. Per paskutinę operaciją gydytoja gerai mane „sulopė“, išpjovė išplonėjusius randus ir susiuvo į vieną. Todėl išleisdama pasakė, kad jei norėsime pagranduko, galime „ieškoti“, bet tik griežtai po 4 metų.

Cezarių visai nebijojau. Juk nešiojant ir gimdant natūraliai irgi gali visko nutikti. Manau, jei mamytės nori ir turi galimybių išauginti dar vieną vaikelį, tegul taip ir daro. Svarbu nusiteikimas ir geras gydytojas, kuriuo pasitikėtum.

Kaunietės Daivos istorija. Daiva augina 2 cezarinukus 

Pirmąją savo dukrą pagimdžiau prieš 14 metų. Man atliko cezario pjūvio operaciją, kuri nebuvo planuota, tačiau dėl užsitęsusio gimdymo teko operuoti. Po 9 metų suplanavome antrą kūdikį. Nėštumo eiga buvo sklandi, tik kartais paskaudėdavo pilvą. Su mane prižiūrinčia gydytoja nebuvome griežtai nutarę, koks turėtų būti gimdymo būdas – ar būtinai mane reikės operuoti, ar galėsiu gimdyti natūraliai. Nusprendėme žiūrėti, kaip man seksis. Taip ramiai belaukiant suėjo 38 nėštumo savaitė. Staiga pradėjo skaudėti dešinį šoną, todėl nusprendžiau pasirodyti prižiūrinčiai gydytojai. Tyrimo išvada buvo grėsminga – bepradedąs irti randas gimdoje po pirmosios cezario operacijos, kuris gali pratrūkti. Situacija pavojinga gyvybei.

„Reikia skubiai operuoti ir gelbėti mamos gyvybę“ – toks buvo verdiktas. Man paklausus, galbūt galima nuvykti namo ir gultis į ligoninę rytoj, buvo atsakyta, kad operuoti reikia nedelsiant, tuoj pat. Tačiau mane išoperavus ir gimus sūnui paaiškėjo neįtikėtina tiesa – vaiko gyvybei grėsė pavojus. Jis sirgo plaučių uždegimu ir buvo jau bepradedąs dusti. Šią situaciją apibūdinčiau kaip labai laimingą, nes jei nebūtų iškilus grėsmė mano gyvybei, sūnaus išgelbėti nebūtų pavykę. Pasak medikų, plaučių uždegimas vaisiui tebesant gimdoje – labai retas atvejis. Esu be galo dėkinga medikams už išgelbėtą sūnaus gyvybę.

Apie 3 ir daugiau cezario pjūvio operacijų, apie komplikacijas, riziką ir cezarinukus pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Laima Bagušytė.

Pirmasis klausimas gydytojai – kiek galima turėti vaikučių, jei moteris visus kartus buvo operuota?

Buvo tokia nerašyta taisyklė nuo sovietinių laikų, kad trečia operacija padidina riziką, kad randas, padarytas gimdoje ankstesnių operacijų metu, gali plyšti. Todėl būdavo nerekomenduojama cezario pjūvio daryti daugiau nei tris kartus. Tačiau tai nėra parašyta taisyklė – rando plyšimo galimybės yra ir po pirmos operacijos. Kuo daugiau operacijų, tuo rizika didėja.

Žinoma, ta rizika labai priklauso ir nuo to, kokiu būdu buvo atlikta operacija – ar pjūvis gimdoje yra padarytas skersai, ar vertikaliai, kokio dydžio vaikelis. Labai retai, bet būna, kad net ir po kelių cezario pjūvio operacijų moterys gali pagimdyti pačios. Reikia labai gerai įvertinti klinikinę situaciją, ir, jei vaisius nedidelis, jei gimdymas savaime vyksta sklandžiai, tada galima ryžtis ir tokiam sprendimui. Visais atvejais moteris turi būti stebima dėl galimo rando prasiskyrimo. Rando plyšimo neįmanoma numatyti. Kartais randas gali pradėti skirtis dar nėštumo metu, kai vaisius auga, arba jau gimdymo metu, kai prasideda sąrėmiai ir gimda traukiasi. Randui iširti tikimybė didesnė gimdymo metu.

Mano ir mano kolegų praktikoje yra buvę, kad moteris gimdytų ketvirtą ar daugiau kūdikį atliekant cezario pjūvį. Žinoma, tokie atvejai pavieniai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atsiradus galimybei pasidalinti kitų šalių patirtimi, sužinojome, kad moksliškai pagrįstos griežtos ribos cezario pjūvio operacijų skaičiui nėra. Praktika, kad „3 cezario pjūvio operacijos, ir viskas“ nėra mediciniškai pagrįsta. Jei kas nori planuoti didelę šeimą, tas ir suplanuoja. Patarimai, kiek vaikų galima gimdyti po cezario pjūvio operacijų, labai individualūs. Jei ultragarso tyrimo ar operacijos metu pamatome labai ploną gimdos sienelę, įspėjame, kad rizika randui plyšti padidėjusi. Tada ir patariame – planuoti ar neplanuoti kūdikį, tik tai sprendžia šeima. Jei moteris gimdys trečią kartą atliekant cezario pjūvį, jai reikėtų vykti į universitetinę ligoninę, kur būtų prieinama tinkama pagalba rimtesnės komplikacijos atveju. Net ir pati operacija chirurginiu požiūriu gali būti sudėtinga dėl sąaugų – kartais gali prireikti ir kitų specialistų konsultacijos.

Pats rando prasiskyrimo faktas retas ar dažnas?

Tokių atvejų būna, nes vis daugiau moterų gimdo atliekant cezario pjūvį. Mano praktikoje yra buvę situacijų, kai pradeda skirtis randas gimdymo metu, vykstant sąrėmiams ar skatinant gimdymą vaistais. Rando prasiskyrimo tikimybė didesnė, kai gimdymą sukeliame vaistais. Vidutiniškai rando prasikyrimo tikimybė yra apie 1 proc.

Ar tai pavojinga gyvybei?

Jei prasideda rando gimdoje prasiskyrimas, beveik visada pirmiausia reaguoja vaisius. Jo būklė gali pasidaryti įtartina ar sunki, kritinė ir, gelbstint vaikelį, randamas bepradedantis irti randas. Jei gimdos plyšimo vietoje yra kraujagyslė ir iš jos kraujuoja, passtebime vidinio kraujavimo simptomus (moteriai silpna, krenta spaudimas, ji gali netekti sąmonės). Tada būtina operacija, reikia perpilti kraują. Labai retai, kai moteris pati pagimdo, bet įtariama, kad randas gali būti įtrūkęs, tačiau moteris jaučiasi gerai, nekraujuoja, jos būklė normali, gali būti paliekamas randelio defektas, kad sugytų savaime. Tačiau taip nutinka labai retai.

Anksčiau būdavo nuostata, kad jei moteris gimdo pati po atliktos cezario pjūvio operacijos, visada patikrinama rando vieta.

Tam reikėdavo nuskausminimo (narkozės). Dabar, kadangi rando plyšimo tikimybė nėra didelė, atsisakyta neefektyvių priežiūros metodų. Tikrinama tik tuo atveju, jeigu pastebimas kraujavimas. Jei taip yra, įvertinama, ar nėra plyšusi gimda.

Rando plyšimas – labai sunki komplikacija, nes gali žūti ir vaisius, ir moteris (nukraujuoti). Gimdos plyšimo atveju chirurginė taktika pasirenkama pagal situaciją. Jei yra galimybė plyšimą susiūti – susiuvame, jei tokios galimybės nėra (gausus kraujavimas, didelis plyšimas) – šalinamas visas gimdos kūnas. Tai atliekama gelbstint gyvybę.

Kiek metų reikia laukti prieš pastojant kitą kartą, jei buvo daryta cezario pjūvio operacija?

Rando pilnavertiškumas ar nepilnavertiškumas nuo laiko tarp gimdymų nepriklauso. Geriausia, jei tarp nėštumų būtų bent 1,5 ar 2 metų skirtumas. Reikėtų ir jau gimusį vaikelį paauginti, ir palaukti, kol atsistatys normalus mėnesinių ciklas. Kad būtinai turi praeiti 3 metai nuo vieno nėštumo iki kito – tokių rekomendacijų nėra. Didesnis laiko tarpas tarp gimdymų svarbus pačiai nėštumo sėkmei, tačiau rando pilnavertiškumui įtakos neturi. Atidėliojimas ir laiko ribojimas nėra mediciniškai pagrįstas.

Kokia tikimybė sėkmingai pagimdyti pačiai moteriai, jeigu anksčiau yra darytos cezario pjūvio operacijos?

Sėkmės procentas būtų gana didelis, jeigu visos moterys bandytų gimdyti po cezario pjūvio. Vis dėlto labai daug priklauso nuo to, dėl ko buvo daryta cezario pjūvio operacija. Jei ji buvo atlikta dėl ligos, dėl kurios pati moteris negali gimdyti (pavyzdžiui, sunkios širdies ligos), tai kitokių išeičių nėra – tik cezario pjūvis. Tačiau jei pirmas cezaris buvo dėl to, kad vaisius buvo netaisyklingoje padėtyje, antrą kartą padėtis gali būti taisyklinga, ir moteris puikiausiai pagimdys pati. Mažesnis sėkmės procentas, jei teko operuoti dėl sustojusio gimdymo progreso, tada tikimybė, kad situacija pasikartos, yra didelė. Vidutiniškai apie 50-60 proc. visų moterų po cezario pjūvio operacijos galėtų gimdyti pačios, ypač, jei vieną vaikelį jau yra pagimdžiusios natūraliai.

Moterų reakcija į atliktą cezario pjūvio operaciją įvairi. Kai kurios moterys, kurioms natūraliai pagimdyti neteko, jaučia nepilnavertiškumo kompleksą –galvoja, jog jos nėra geros moterys ar motinos, nes joms gimdymas nepavyko. Tokia psichologinė problema gali tęstis kankinamai ilgai, kartais tol, kol moteris pati pagimdo. Kitoms moterims, ypač bijančioms gimdymo skausmo ar nepasitikinčioms natūralaus gimdymo sėkme, atvirkščiai, cezario pjūvis atrodo pati geriausia išeitis.

Mes, medikai, visada pasisakome už natūralų gimdymą, žinodami galimas komplikacijas ateityje ir per operaciją. Moterys, kurios gimdė pačios ir joms liko geri įspūdžiai, o antrą kartą teko operuoti, dažniausia irgi pasisako už natūralų gimdymą – greičiau, lengviau, paprasčiau atsigauti pačiai, prižiūrėti naujagimį.

Cezario pjūvio operacija anksčiau ir dabar. Kas pasikeitė per pastaruosius 15 metų?

Žinoma, pagrindinis privalumas tai, kad atsiradus regioniniam nuskausminimui moteris savo vaikelį gali iš karto pamatyti ir maitinti. Šis cezario pjūvių nuskausminimo būdas dabar atliekamas dažniausiai. Kitas didelis žingsnis – pasikeitė chirurginė audinių siuvimo medžiaga – daug geresni, daug organizmui priimtinesni siūlai, todėl retesnės reakcijos į juos. Šiek tiek pasikeitė audinių siuvimo metodika, daug mažiau ir preciziškiau siuvami audiniai, todėl mažesnis pooperacinis skausmas.

Nors siuvimo principai tie patys, technika patobulėjusi. Taikoma perioperacinė profilaktika antibiotikais sumažino pooperacinių infekcijų skaičių. Jei anksčiau antibiotikais būdavo plaunama žaizda, tai dabar jie suleidžiami į veną.

Kuo cezarinukas skiriasi nuo gimusio natūraliai naujagimio?

Neurologinių naujagimio problemų cezario pjūvio operacija neišsprendžia. Šiek tiek daugiau naujagimių po operacijos nei po normalaus gimdymo gali patirti kvėpavimo problemų. Moters organizme gimdymo metu išsiskiriančios biologiškai aktyvios medžiagos reikalingos vaisiui – stresui patirti ir pasiruošti gyvenimui po gimimo. Slinkdamas gimdymo kanalu jis iš savo krūtinės turi išspausti skysčius, tada plaučiukai laisvesni, vaikeliui lengviau kvėpuoti nei operacijos metu staiga ištraukus. Be to, operuotoms moterims šiek tiek vėluoja atsirasti pienas. Nori nenori, jos priverstos atitolinti žindymą, nes negali prižiūrėti savo naujagimio iš karto, kaip gimdykloje. Žinome, stengiamės, kad tai įvyktų kuo greičiau. Jeigu naujagimio būklė gera, jis atnešamas iš karto į pooperacinę palatą. Tolimųjų stebėjimų apie gimdymo būdo poveikį intelektui nėra atlikta.

Lyginant su pastarųjų metų statistika, cezario pjūvio operacijų daugėja ar mažėja?

Cezario pjūvių daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tam turi reikšmės ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai. Normalu, jei populiacijoje cezario pjūvių būtų 10-15 proc. Kadangi daugėja operacijų, daugėja ir pakartotinai atliekamų cezario pjūvių. Akušerijoje skubių operacijų būna daugiau nei planuotų.

Lietuvoje nėra įteisintas cezario pjūvis moters noru. Tarptautinė Akušerių-ginekologų draugija irgi pasisako prieš tokias operacijas, žinodama galimas pasekmes ir komplikacijų riziką. Atlikti cezario pjūvio operacijai būtini medicininiai parodymai. Jie gali būti absoliutūs (būtini) ir reliatyvūs. Absoliutūs – kai operacijos niekaip negalima išvengti, pavyzdžiui placentos pirmeiga, nes jei moteris pati gimdys, ji mirtinai nukraujuos, todėl operacija gelbsti gimdyvės gyvybę.

Eglė Žemaitienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


devyni − = 3