Klausimas pediatrui

[su_spoiler title=“4 mėn. kudikiui dažnai parausta akytės, čiaudo, trina akytes, veiduką rankomis. Jau mėnuo laiko kūdikis per miegus miegodamas naktį pradeda muistytis, sukioti galvytę, kilnoti nugarytę, trina rankutėmis veidą, akis, tačiau neatsibunda. Prieš savaitę išbėrė nugarytę, veiduką sausais raudonais plėmais. Nugaros plote raudoni plėmai būna ryte, vakare pavirsta į raudonus sausus taškiukus. Žandukai sausi, paraudę. Ar gali būti viskas susiję? Ar tai alergija?“ style=“fancy“]

Visi Jūsų aprašyti vaiko negalavimo požymiai yra būdingi atopiniam dermatitui (egzemai). Atopinis dermatitas yra dažna mažųjų liga. Jūsų dėmesiui atsakome kas yra kas.

Atopinis dermatitas (egzema). Tai lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis banguojančia eiga (tai pablogėja, tai pagerėja), stipriu niežuliu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo plotais.

Lietuvoje atopiniu dermatitu serga 4 proc., o atskirų ligos simptomų aptinkama 17 proc. vaikų. Ligos atsiradimą lemia genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika.Atopinį dermatitą ar jo paūmėjimą gali sukelti labai daug veiksnių. Galimas pelėsis irgi gali turėti įtakos atopinio dermatito atsiradimui Maisto alergenai vaikams reikšmingesni nei suaugusiesiems. Todėl nežindomas mažylis yra maitinamas hipoalergianias pieno mišiniais, kuriuos individualiai parenka jo gydytojas. Atopiniam dermatitui būdinga sąsaja su astma, alergine sloga (rinitu), alerginiu akių gleivinės uždegimu. Paveldimas ne pats uždegimas, o organizmo savybės, padedančios ligai atsirasti, pavyzdžiui, sausa ir įvairiems aplinkos dirgikliams (vandeniui, įvairioms cheminėms medžiagoms, šiurkštiems, vilnoniams ir sintetiniams rūbams, temperatūros svyravimams, trynimui, kasymui, prakaitavimui) perdėm jautri oda.

Iš pradžių antrą trečią gyvenimo mėnesį ant skruostų odos atsiranda pleiskanojančių, skilinėjančių, sausų, raudonų, niežtinčių įvairaus didumo židinių. Jie greitai išplinta ant rankų, kojų, vėliau ant liemens ir užpakaliuko. Gali parausti oda už ausų, įtrūkti užausis. Kūdikis niežtinčias vietas greitai nukaso, ir todėl į odą patenka infekcija, atsiranda šlapiuojančių šašų ant veido ir kitose nukasytose vietose. Mažylis tampa irzlus, neramus, blogai miega. Akys gali parausti, ašaroti, iš nosies tekėti skaidrios išskyros, padažnėti tuštinimasis, arba atvirkščiai – tapti sunkesnis, net iki vidurių užkietėjimo. Neretai sumažėja imunitetas, mažylis dažniau nei sveiki bendraamžiai serga kvėpavimo organų ligomis, jos užsitęsia, komplikuojasi.

Atsiradus pirmųjų ligos požymių, pagalvokite, kas tai lėmė, pasikonsultuokite su gydytoju.

Vystyklus ir drabužėlius skalbkite tik su skalbimo priemonėmis, pritaikytomis vaikų, sergančių alergine liga, drabužėlių skalbimui.

Skalbiant nenaudokite baliklio. Vaikui parinkite medvilninius, galimai mažiau siūlių ir spalvų turinčius drabužėlius, nes kito pluošto drabužiai gali dirginti vaiko odą. Naujai įgytus drabužius prieš jais rengiant visuomet juos išskalbkite. Venkite aptemptų, šiurkščių drabužėlių.

Nuolat kruopščiai valykite kambarį, ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgnai ir dulkių siurbliu, kuris viską susiurbia į vandenį.

Bute yra labai daug veiksnių, alergenų, kurių mažylis gali netoleruoti. Kol butas valomas, mažylis turėtų būti apgyvendintas kitur; jei tai neįmanoma, bent kitame kambaryje.

Išvalius vieną kambarį, tuojau pat valomas kitas, nes iš vieno kambario į kitą labai greitai pernešamos mikroskopinės medžiagos ar dulkės, kurių kūdikis netoleruoja. Iš buto pašalinami audiniu apmušti baldai (arba apmušami antialerginiu audiniu), patalynė, kilimai, minkšti žaislai, gėlės. Bet kuriuo metų sezonu ne mažiau kaip 2 kartus per parą kruopščiai išvėdinkite kambarius.

Jeigu kūdikį maitinate papildomai, naujų patiekalų pradėkite duoti taip, kaip ir vengdami maisto alergijos. Nebūtina taikyti vaikui griežtos dietos, išskyrus atvejus, kai gydytojas yra nustatęs maisto alergiją kokiam tai maisto produktui.

Ligoniukui labai niežti odą, todėl svarbu, kad nesikasytų. Trumpai nukarpykite jam nagučius, per dieną kelis kartus juos valykite. Kūdikio rankutes apmaukite kumštinėmis pirštinėmis, ties alkūnėmis marliniu raiščiu pririškite iš standaus popieriaus padarytus vamzdelius arba kartono juosteles, kad negalėtų sulenkti rankų. Po galvute patieskite išvirintą ir karštu lygintuvu išlygintą vystyklą, kad netrintų skruostukų į pagalvę.

Vaikus užtenka maudyti 2 kartus per savaitę. Kad oda mažiau sausėtų, geriau maudyti drungnu nekarštu vandeniu po dušu. Maudynės neturi užtrukti ilgiau 10 minučių. Jei vaikas maudomas vonelėje, nerekomenduotina į ją pilti maudymui skiro aliejaus, nes jis nenuprausia kūno, o tik sutepa odą. Dera naudoti tik tuos prausiklius, kuriuos rekomendavo gydytojas alergologas. Nepamirštama išvalyti visų kūno raukšlelių. Kiekviena jų perbraukiama prausikliu suvilgytu pirštu ir nuplaunama. Po maudynių oda greitai (per 2 – 3 minutes) nusausinama flaneliniu vystyklu. Oda netrinama, nenaudotini frotiniai rankšluosčiai. Nusausinta oda tuojau pat sutepama odos barjerą atkuriančiu kremu ar tepalu, t.y. gydytojo skirtu emolientu. Emolientai kiekvienam vaikui parenkami individualiai, atsižvelgiant į amžių ir ligos stadiją.

Be gydytojo leidimo netepkite niežtinčio bėrimo vietų hormonų (kortikosteroidų) tepalu. Jie tik laikinai palengvina ligonio būklę. Ilgiau juos vartojant oda suplonėja, darosi dar sausesnė ir jautresnė. Todėl pastebėję sausą odą ar išbėrimą nevartokite jokių vaistų ar tepalo savo nuožiūra, o visuomet kreipkitės į alergologą ar odos ligų gydytoją.

Gydymui naudojami tik tie kremai, tepalai (emolientai), kuriuos konkrečiam vaikui rekomendavo gydytojas.

Gydydama atsiminkite – kuo mažiau liesite odą, tuo bus geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti kokiu nors tepalu ar kremu nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja.

Daugelį sergančiųjų atopinėmis ligomis gerai veikia vasaros saulė. Tačiau sergantį mažylį prie saulės pratinkite atsargiai – jos spinduliai neturi suerzinti ar nudeginti labai švelnios jo odos. Kiekvienu konkrečiu atveju elkitės individualiai, nes nuo saulės išbėrimas kartais dingsta, o kartais vėl staiga atsiranda ir išplinta.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sūnui 7 mėn., pastaruoju metu pastebiu, kad jo varputė nepakilusi. Ar jau reikia sunerimti, nes anksčiau matydavau keisdama sauskelnes, kad pakilusi, o dabar nebematau.“ style=“fancy“]

Sunerimti tikrai neverta. Kūdikiui augant šlapinantis varputės pakilimas – sustandėjimas pasidaro ne reguliarus, palengva išnyksta.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“5 mėn. kūdikis per parą tuštinasi 5 kartus po truputį. Neviduriuoja, bet daro košytę. Gyvename ne Lietuvoje, todėl žinau, kad daktarai kaip visada pasakys – viskas ok… Bet man labai neramu. Netoleruoja laktozės.“ style=“fancy“]

Pieno mišiniu ir papildomu maistu kūdikio išmatos gali būti ir skystesnės ir užkietėti viduriai. Išmatose gali atsirasti žalsvų gleivių. Yra labai svarbu paruošti pieno mišinį taip, kaip nurodyta gamintojo, pasirinkti pieno mišiniui gaminti tinkamą vandenį ir paisyti asmens higienos taisyklių. Jeigu atsirado tuštinimasis iki 5 kartų per dieną ir nėra kitų negalavimo požymių, pvz., nesutriko mažylio apetitas, neatsirado vėmimas, pilvo putimas, temperatūra, nepakito elgesys, t.y. netapo dirglus, kaprizingas ar priešingai – vangus, apatiškas sunerimti nereikia. Derėtų mažyliui duoti gerųjų bakterijų skirtų specialiai kūdikiams. Jos duotinos 2 – 3 savaites. Įgimtas laktozės, t.y. pieno cukraus netoleravimas yra retas. Sutrikęs – laikinai sumažėjęs laktozės netoleravimas gali atsirasti po gydymo antibiotikais. Kai kūdikiui sukanka 5 mėnesiai jis palaipsniui pradedamas pratinti prie papildomo maisto – daržovių ir mėsos tyrės. Papildomo maisto davimas mažylio išmatas gali suskystinti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mūsų vaikas vartoja mažai pieno produktų. Sunkiai įsiūlome. Kadangi neramu dėl kalcio, norėjau pasiteirauti, ar galima tokio amžiaus vaikams duoti kalcio papildų ir jei taip, kiek? Kiek skaičiau kalcio preparatų sudėtis, visur rašo, kaip vartoti nuo 6 metų. Kita vertus, niekur nerašoma, kad jaunesniems negalima.
Suprantu, kad pirma reikėtų išsitirti, ar tikrai trūksta kalcio. Visgi, iš esmės, ar vaikams iki 6 mėtų galima duoti kalcio papildų ir jei taip, tai kokiomis dozėmis?“ style=“fancy“]
Ačiū už įdomų klausimą. Manydamas, kad jis įdomus ir kitiems skaitytojams, atsakymą  pritaikiau ir jiems. Kalcis sudaro apie 2 procentus viso kūno masės. Jo reikia kiekvienai kūno ląstelei, ne vien tik kaulams. Kalcis padeda susitraukti raumenims, palengvina nervinio impulso plitimą nervais, dalyvauja dalijantis ląstelėms. Augančių vaikų kaulų skausmai siejami su kalcio, magnio ir vitamino D trūkumu. Genetiškai ( prigimtinai) organizmas yra įpratęs visas jam reikalingas maisto medžiagas pasisavinti iš maisto, o iš maisto papildų, t.y. kokių tai medžiagų koncentratų. Todėl kiekvieno individo, nepriklausomai nuo amžiaus, kasdieninė mityba turi būti galimai įvairesnė, t,y. kasdien valgyti galimai įvairesnius šviežius kuo mažiau perdirbtus produktus. Daugiausia kalcio yra pieno produktuose. Jeigu vaikas atsisako pieno, jam pasiūloma ekologiško, t.y. be jokių priedų jogurto (viename puodelyje jogurto yra net 447 mg kalcio.),  fermentinio sūrio. Vaikas pieno gali nemėgti, jei jam buvo priverstinai siūloma per dieną išgerti tiek tai pieno arba dėl sumažėjusio pieno cukraus laktozės toleravimo bei galimos alergijos pieno baltymams. Kitais žodžiais tariant per prievartą pieno produktai nesiūlomi. Daug kalcio yra kopūstinėse daržovėse.  Lapiniai kopūstai yra puiki alternatyva pienui – vos vienoje jų lėkštėje yra net 452 mg kalcio, . Be to, lapiniuose kopūstuose yra vitamino B6, folio rūgšties, kurie sumažina homocisteino lygį (nustatyta, kad jis pažeidžia kaulų struktūrą). Be to, šią daržovę galima ruošti trumpai verdant garuose ir marinuojant su citrinos sultimis, ypač tyru alyvuogių aliejumi, medumi, krapais ir jūros druska. Taip pat nemažai kalcio yra brokoliuose, smulkintose pekininiuose kopūstuose.  Nemažai kalcio yra morkose, pupelėse, avinžirniuose, avižiniuose dribsniuose, nešlifuotuose kituose grūduose, viso grūdo rupiuose miltuose, migdolų riešutuose, apelsinuose, fygose (ypač džiovintose), sezamų sėklose ir gyvūniniuose produktuose (kiaušiniuose, jūros žuvyse). Spanguolės, špinatai, rabarbarai , burokėlių lapai turi daug oksalo rūgščių, kurios trukdo įsisavinti kalcį. Saldumynai – cukrus, gazuoti ir gėrimai su kofeinu gėrimai  skatina padidėjusį  kalcio išskyrimą su šlapimu, todėl vaikams jie neduotini. Cukrumi ir dirbtiniais saldikliais saldinti patiekalai ir gėrimai patiekalai (pvz., „įvairiausio plauko limonadai“, bet kokių pavadinimų sulčių gėrimai, nektarai ir pan. neturi būti – tapti įsiteikimo vaikui įrankiu. Prakaitavimas, per didelis druskos kiekis maiste taip pat didina kalcio iš organizmo pasišalinimą su šlapimu. Iš maisto kalcio įsisavinimą didina vitaminas D3. Per didelis kalcio kiekis irgi yra negerai, nes sutrinka magnio, cinko, geležies įsiurbimas žarnyne ir jų apykaita organizme. Tai dar viena priežasčių, kodėl vaikui nedera duoti maisto papildų, kuriuose yra kalcio druskų, net ir tų, iš kurių kalcis yra lengviau ar sunkiau įsisavinamas. Maisto papildai, turintys kalcio, gali būti duodami tik tuomet, kai tai daryti rekomendavo vaiko gydytojas. Joks save ir pacientą gerbiantis gydytojas nerekomenduos kalcio bei kitų papildų neišsiaiškinęs šeimos maitinimosi įpročių, neįvertinęs bendros vaiko būklės ir neatlikęs tyrimų, t.y. nenustatęs koks kalcio kiekis yra kraujyje ir vitamino D atsargų tyrimo. Kalcio poreikis vaikams priklauso nuo jų amžiaus. Lietuvos respublikos Sveiktos apsaugos ministro įsakymas  „DĖL REKOMENDUOJAMŲ PAROS MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR ENERGIJOS NORMŲ PATVIRTINIMO“ (Nr. V-836, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18796)  pateikia rekomenduojamos paros mineralinių medžiagų normos vaikams ir suaugusiesiems. Kas liečia kalcį rekomenduoja: 0 – 6 mėnesių kūdikiams – 360 mg, 7 – 12 mėn. – 540 mg, 1 – 3 metų – 600mg, 4 – 7 m. – 800 mg, 11 – 14 m – 900 mg, 15 – 18 m – 800 mg, nėščioms ir žindančioms – 800 mg.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar reikia virinti mineralinį vandenį „Rasa Light“ kūdikio maisto ruošimui?“ style=“fancy“]

Buityje gali būti įvairių situacijų, tad ruošiant maistą kūdikiams saugiau būtų „Rasa Light“ vandenį virinti. Ypatingai priklauso, jei vartotojas atidaro buteliuką ir dėl kažkokių priežasčių neiškarto vandenį naudoja (pvz. buteliuko vandens kiekį sunaudoja dalimis), o vanduo pvz. dieną ar kelias dienas laikomas uždarame, bet jau anksčiau pradarytame buteliuke.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vakarais dukrytė nori miego, bet nemiega, vartosi, atrodo, lyg susitraukinėja visi raumenys. Ir dar visa suprakaituoja taip, kad reikia perrengti, net plaukai šlapi būna. Tas muistymasis trunka iki kelių valandų. Kas tai galėtų būti?“ style=“fancy“]

Kiekvienasreiškinys turi savo priežastį. Iš laiško teksto neaišku, kokie dukros gyvenimo pokyčiai galbūt turėjo įtakos miego sutrikimams atsirasti? Gal be jų atsirado ir kitų, kokie jos elgesio pokyčiai, pastebimi ne tik naktį migdymo metu? Dažniausios priežastys: netinkama apranga (mažajai per šilta arba drabužėliai yra per maži ir spaudžia, veržia bet kurią kūno dalį) arba ten, kur migdoma, yra per šilta. Neramiai migdosi ir tie maži vaikai, kurie dieną pervargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai, nesvarbu, ar emocijos buvo teigiamos, ar vaikas išgyveno stresą. Prakaitavimas ir neramus migdymasis yra ir rachito požymiai. Kad atmestumėte rachito įtarimą, derėtų dukrai padaryti vitamino D atsargų organizme tyrimą (tyrimo kaštų valstybė neapmoka), pasikonsultuoti su dukros gydytoju. Jeigu sureguliavus dukros aprangą ir migdymo vietos temperatūrą, išsiaiškinus, kad netrūksta vitamino D, vis dar trūkčioja raumenys, dukros gydytojo paprašykite siuntimo vaikų nervų ligų gydytojo konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“7 mėnesių kūdikio galvytė dažnai būna karšta, o kakta šalta, temperatūros nėra, ar verta sunerimti?“ style=“fancy“]

Kakta yra galvos dalis, todėl jos atskirų dalių temperatūra gali šiek tiek skirtis, ir tai ne visada. Galvos dalis, kuri vadinama pakaušiu, gali būti ne karšta, o tik nežymiai šiltesnė, ir tik tuo atveju, jei kūdikis ar mažas vaikas guli ant pakaušio. Kai aptinkate kūdikio galvos temperatūros pokyčius, jei jo elgsena nesikeičia, sunerimti neverta.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“2 mėn. kūdikis dažnai stena, krenkščia. Maitinamas mišiniu. Tuštinasi 1–2 kartus per parą. Valgydamas taip pat stena, raitosi, muistosi, spiriasi kojytėmis, suka galvą į šonus. Prieš miegą trina rankytėmis veiduką. Šiaip linksmas, daug šypsosi, bendrauja sava kalba. Ar turėtume sunerimti?“ style=“fancy“]

Valgydamas mišinuką kūdikis gali stenėti, raitytis, muistytis, nes į skrandį patenka sunkesnė, nei motinos pienas, maisto medžiaga. Pradėjęs valgyti kūdikis gali pasituštinti, purptelti, nes prasideda žarnyno judesiai. Tai yra normalu, dėl to neverta sunerimti. Kūdikis prieš užmigdamas gali trinti, liesti veiduką. Tai darydamas kūdikis tikrai nesusižalos. Svarbu, kad jo nagučiai būtų trumpai nukarpyti, nes priešingu atveju jis gali įsidrėksti. Dėl to, kad prieš užmigdamas trina rankutėmis veiduką, nėra jokios ligos ar būklės išraiška.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Jūsų knygoje skaičiau, kad dygstant dantims sveiki vaikai nekarščiuoja, nevemia, neviduriuoja. Tačiau dukra dygstant pirmiems krūminiams dantims gana stipriai viduriavo. Dabar ėmė dygti galiniai krūminiai dantys (vaikui 2,5 m.), ir kartojasi tas pats – viduriuoja. Gyvename ne Lietuvoje, gydytoja patarė riboti vaiko mitybą (neduoti mėsos, pieno produktų), skyrė probiotikų. Kodėl vaikui atsiranda viduriavimas būtent dygstant dantims?“ style=“fancy“]

Dygstant dantims susilpnėja vaiko kramtymas (jei mažylis buvo išmokęs kramtyti), nes skauda dantenas. Mažiau sukramtytas maistas dirgina virškinamąjį traktą ir dėl to gali atsirasti dažnesnis tuštinimasis, o ne viduriavimas. Kol kas nepavyko aptikti jokių mokslinių straipsnių, įrodančių, kad dantų dygimas sukelia viduriavimą. Dygstant dantims kūdikiui, mažam vaikui duotinas skystesnis maistas, toks, kurio nereikėtų kramtyti. Nėra jokių įrodymų, kad dygstant dantims negalima duoti mėsos ar pieno. Mėsa ir pienas yra maistas, kuriame daug baltymų, o valgant daug baltymų, išmatos gali būti skystesnės. Probiotikai skiriami tuomet, kai gydytojas įtaria, kad tuštinimosi sutrikimo priežastis yra pasikeitusi mikrobiota, t.y. žarnyne gyvenančių bakterijų santykis. Nėra įrodyta, kad probiotikai stabdytų dantų dygimo metu atsiradusį padažnėjusį tuštinimąsi.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikučiui 2 mėnesiai. Kas gali būti, kad dreba apatinė lūpytė? Gal trūkumas vitaminų?“ style=“fancy“]

Padidėjusio neurorefleksinio dirglumo sindromas dažniausiai pasireiškia pirmų mėnesių kūdikiams, jis gali pasireikšti rankų, kojų, smakro drebėjimais, gali būti padidėjęs raumenų tonusas, vaikelis gali krūpčioti nuo stipresnio garso, neramiai miegoti ir pan. Drebėjimas gali atsirasti rengiant, maudant, kaip reakcija į šviesą, garsą, lietimą, kūno padėties keitimą. Padidėjusio dirglumo priežasčių daug: nesklandumai nėštumo ir gimdymo metu, mamos fizinė ir emocinė sveikata nėštumo metu, stresai. Drebėjimų gali atsirasti, kai mažylis kuo nors nepatenkintas, pvz., kai jam šalta. Paprastai visa tai išnyksta iki 6 mėnesių. Tačiau jei drebėjimas taptų intensyvesnis ar pasireikštų kitų nerimą keliančių simptomų, būtina kreiptis į vaikų neurologą. Drebėjimai neatsiranda dėl vitaminų trūkumo. Bet kokie vitaminai kūdikiui duodami tik pasitarus su jo gydytoju.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano sūnelis gimė neišnešiotas (35 sav.), dabar jam 6,5 mėn. Jam buvo diagnozuota intrauterininė infekcija. Niekur nerandu pakankamai informacijos apie šia diagnozę. Norėčiau sužinoti, nuo ko ji galėjo atsirasti, ar tai galėjo sukelti priešlaikini gimdymą, kaip tai atsiliepia tolesniame gyvenime?“ style=“fancy“]

Intrauterininė infekcija gali būti priešlaikinio gimdymo, priešlaikinio gemalinių vandenų nutekėjimo priežastis, gali sutrikdyti tolesnę vaisiaus ir naujagimio raidą. Intrauterininės infekcijos sukėlėjų, mikroorganizmų yra įvairių. Jų poveikis priklauso nuo jų rūšies ir yra skirtingas. Jūsų vaiko ligos kortelėje turėtų būti įrašas F-113, kuriame paprastai yra trumpi duomenys apie mažylio gimimą, jo būklę ir, jei buvo, intrauterininę infekciją. Dalis mikrobų, sukeliančių intrauterininę infekciją, į gimdą patenka iš makšties. Sergant bakterine vaginoze, susidaro palankesnės sąlygos patogeninėms (t.y. ligas sukeliančioms) bakterijoms migruoti iš makšties į gimdos ertmę ir vaisiaus dangalus. Kiekviena nėščioji, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, atsiradus išskyroms ir kitiems nemaloniems požymiams, turi nedelsiant pasikonsultuoti su ginekologu. Visa tai mažina intrauterininės infekcijos riziką ir jos galimas pasekmes. Suprantama, visos nėščiosios turi atsisakyti žalingų įpročių ir gyvenimo būdo, kuris yra lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnys. Šlapimo ir lyties organų ligos dažniausiai plinta lytinio kontakto metu.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrai 1,5 mėn., miegodama stena, aimanuoja, muistosi, net spiegia, ir rėkia, kol pasituština ar išeina dujos. Tuštinasi žaliai vandeningai, tiesiog iššauna. Kartais putotai, su gleivėmis. Maitinu savo pienu. Beveik nevartoju pieno produktų, riešutų, žuvies, šokolado, kepto maisto, vaisių ir daržovių. Nebežinau, ką daryti, kokius tyrimus galima atlikti, kaip sužinoti, ar dukrytė neserga, ko netoleruoja, kas netinka?“ style=“fancy“]

Nedelsdama su savo dukros gydytoja turite aptarti savo maitinimąsi, nes, vertinant pagal parašymą, toks drastiškas įvairaus maisto atsisakymas nėra naudingas nei jums, nei dukrai. Jeigu kelis kartus pastebėjote, kad po kokio nors jūsų suvalgyto maisto dukrai tampa blogiau, tokio maisto būtina atsisakyti ir vėl stebėti, ar dukrai pasidarė geriau.

Tam, kad neužmirštumėte, ką pastebėjote, rašykite dienyną ir jį parodykite savo dukros gydytojui. Mažų kūdikių žarnyno spindis yra mažas, todėl greitai atsiranda vidurių pūtimas ir sunkus tuštinimasis. Jeigu dukra normaliai priaugo svorio ir ūgio per 1,5 mėn., tuomet jokių tyrimų daryti nėra būtina. Jeigu gydytoja pastebės ką nors nenormalaus, skirs tyrimų, nusiųs vaikų gastroenterologo konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mergaitė (7 m.) per paskutinius 2 mėnesius pakeitė dvi gyvenamąsias vietas ir gal dėl to pradėjo mirkčioti ir sausai kosčioti, nors temperatūros neturi. Kas tai?“ style=“fancy“]

Tai nervinis sukrėtimas, dukra nespėja prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos ir gyvenimo įpročių bei sąlygų. Dukrai reika sudaryti galimybes užsiimti ją dominančia veikla, turi būti kuo mažiau draudimų ir priminimų, skirti švelnaus dėmesio, suvokti, kad ji yra asmenybė, turinti savo pasaulį ir mintis. Mergaitė turi gerai išsimiegoti, jos neturi užgriūti lavina naujų reikalavimų, darbų, ji neturi girdėti ir matyti suaugusiųjų tarpusavio santykių aiškinimosi ir pan. Vaikai labai subtiliai junta suaugusiųjų nuotaikas ir dėl to išgyvena. Dukrą derėtų parodyti šeimos gydytojui, padaryti bendrą kraujo tyrimą. Visiems laikams reikia prisiminti, kad temperatūra nėra liga, o tik vienas iš įvairių ligų požymių, ir pagal tai, ar ji pakilusi ar ne, neįmanoma išsamiai spręsti apie vaiko sveikatos būklę.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Auginu 2 m. 2 mėn. dukrytę. Dieną esame visiškai atsisakę sauskelnių, ji puikiausiai tvarkosi, paprašo ant puoduko, net palaukia, jei kur mieste vaikštinėjant tenka paeiti iki tualeto. Tik kaip tvarkytis naktį? Ar neduoti gerti skysčių prieš miegą, ar žadinti ir sodinti ant naktipuodžio, o gal leisti pajusti, koks jausmas miegoti prisišlapinus į lovą?“ style=“fancy“]

Kiekvienas vaikas tobulėja savitu greičiu. 2 metai ir 2 mėnesiai – dar labai „jaunas“ amžius reikalauti, kad vaikas nebesišlapintų į lovą. Naktimis dukros žadinti nederėtų. Jeigu naktį ji pasišlapino, ieškokite priežasčių, kurios galėjo turėti įtakos – gal per dieną ji emociškai (nesvarbu, kokios buvo emocijos – teigiamos ar neigiamos) ar fiziškai pervargo, todėl miegas buvo „per kietas“, gal vakare prieš miegą buvo išgėrusi skysčių (dvi valandas prieš miegą skysčių duoti nederėtų), gal prieš miegą dukra užmiršo pasišlapinti. Vaiko veiklą dieną organizuokite taip, kad nakties miego vaikas atsigultų nepavargęs. Jei naktį dukrytė apsišlapino, ramiai aptarkite, kas įvyko, paprašykite, kad ji keltųsi, kai norės šlapintis, – jai turi būti sudarytos sąlygos iš lovos atsikėlus rasti puoduką, kambaryje neturi būti aklinai tamsu. Už sausas naktis neužmirškite pagirti, o dėl šlapių nebarkite. Sauskelnių segti nederėtų, nes nebus stimulo atsikelti ir pasišlapinti.

Normaliai augdami 3–3,5 m. berniukai, 2,5–3 m. mergaitės nustoja šlapintis į kelnaites. Kai kurie vaikai nustoja šlapintis į kelnaites, būdami 4 m. Apie 60 proc. 3 metų vaikų nebesišlapina naktimis į lovą, o 5 m. – 85–90 proc., 10 m – 93–95 proc., 14 m – 98–99 proc.

Naktinio šlapimo nelaikymo, t.y. naktinės enurezės priežastys:

Paveldėjimas. Kai serga vienas iš tėvų, ją paveldi 45 proc. palikuonių, o jei abu – rizika padidėja iki 75 proc.;

Nepakankamai subrendusi centrinė nervų sistema (CNS);

Įvairios organinės ligos;

Šlapimo takų įgimtos anomalijos (pvz., maža šlapimo pūslė);

Šlapimo organų infekcijos;

Įgimti nugaros smegenų ir stuburo pažeidimai;

Inkstų funkcijos (veiklos) nepakankamumas;

I tipo cukrinis diabetas (cukraligė);

Psichologinės.

Kai priešmokyklinio arba jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikas nereguliariai naktį nesulaiko šlapimo, manoma, kad tokios enurezės priežastys yra stiprus stresas, bloga atmosfera šeimoje arba pervargimas dieną.

Kai vaikas buvo nustojęs šlapintis ir vėl pradėjo, pvz., gimus šeimoje antram vaikui, pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą, – tai gali būti įtampos, baimės pasekmė.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano vienerių metų mergaitė pradėjo sirgti peršalimu, nespėjusi pasveikti vėl serga. Kaip stiprinti jos imunitetą, kokių papildų vartoti? Ir kaip gydyti raudoną gerklytę?“ style=“fancy“]

Kol iki galo nesusiformuoja imunitetas, t.y. iki septynerių metų, vaikai rečiau ar dažniau suserga ūminėmis ligomis. Taip organizmas treniruojasi atpažinti ligos sukėlėjus ir su jais kovoti. Imuniteto stiprinimas yra kruopštus kasdienis darbas. Imuninę sistemą reikėtų pradėti stiprinti, dar vaisiui esant motinos įsčiose. Nėštumo metu, norėdama nepakenkti būsimam kūdikiui, motina turi vengti toksinių medžiagų, radiacijos, kokybiškai bei įvairiai maitintis, vengti kontakto su sergančiaisiais infekcinėmis ligomis. Itin svarbūs yra ir pirmieji gyvenimo metai, kol organizmas dar vystosi. Apsaugoti nuo žalingos imuninę sistemą veikiančios aplinkos padeda medžiagos, gaunamos su motinos pienu. Motinos piene yra daugiau nei 400 biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – ir imunoglobulinų.

Imunitetas stiprės, jeigu:

Vaiko dienotvarkę pertvarkysite taip, kad jis pakankamai išsimiegotų, nepavargtų nuo įspūdžių, nesvarbu – teigiamų ar neigiamų, nebūtų nevėdintoje, juolab parūkytoje, aplinkoje.

Leisite vaikui gryname ore judėti tiek, kiek jis nori, tačiau saugosite nuo pervargimo.

Nuo mažumės diegsite sveikos mitybos įgūdžius. Juos formuoja šeima – jei ji maitinasi nesveikai, nereikia stebuklų tikėtis iš vaiko. Pertvarkykite šeimos mitybą taip, kad vaikas kasdien gautų kuo įvairesnio šviežio maisto, daug daržovių ir vaisių, liesos mėsos, mažiau saldumynų, pusfabrikačių ir maisto, prisotinto įvairiais maisto priedais.

Slogos, kosulio, gerklės paraudimo, nedidelio temperatūros pakilimo negydysite antibiotikais ir kitais antibakteriniais vaistais, nes jie ir dauguma kitų vaistų imuniteto toli gražu nestiprina.

Raudona gerklytė yra vienas iš ūminės kvėpavimo takų ligos („peršalimo ligos“) požymių. Tai natūrali organizmo reakcija į ligos sukėlėją.

Sveikstant gerklės paraudimas išnyksta be jokių specialių gydymo priemonių.

Imuniteto stiprinimas nėra maisto papildų davimas. Beatodairiškas vitaminų ir kitų maisto papildų „kimšimas“ – vaikui ne į naudą, nes apkraunamos kepenys, inkstai (organizmas papildus turi įsisavinti, o po to išskirti). Bet kokių maisto papildų davimas yra tėvų saviapgaulė. Jei maisto papildai pertvarkytų imunitetą, niekas nesirgtų jokiomis ligomis. Organizmas vitaminus ir kitas jam reikalingas biologiškai aktyvias medžiagas yra įpratęs pasisavinti iš kasdienio maisto.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei 10 mėn. Kartais iš burnytės sklinda blogas kvapas, nors visada rytais ir vakarais išvalau burnytę marliuku, bandžiau valyti ir įdėjusi truputi sodos. Valgo tirštą maistą ir geria mišinuką iš buteliuko, naktimis nevalgo, su buteliuku neužmiega. Kas tai galėtų būti?“ style=“fancy“]

Dažniausia kūdikių blogo kvapo iš burnos priežastis yra burnoje besidauginančių bakterijų perteklius. Kada jų mažiau, tuomet ir kvapas mažiau jaučiamas. Burnoje visada yra bakterijų. Burnoje bakterijos reikalingos, nes jos dalyvauja maisto skaldymo procese. Bakterijų perteklių atsirasti skatina žindukas (gėrimas iš buteliuko), žaislų, pirštų, kumštuko dažnas buvimas burnoje. Maisto likučiai, ypač saldumynai, burnoje taip pat skatina bakterijų dauginimąsi. Kūdikiai sugeba gerti iš puoduko, juolab 10 mėn. amžiaus – taigi jiems buteliukas su žinduku nereikalingas. Pavalgiusiam kūdikiui dera pasiūlyti nesaldinto vandens, taip bandoma iš burnos pašalinti maisto likučius. Mėgstantiems čiulpti pirštą, kumštį vaikams dažniau plaukite rankas.

Blogą burnos kvapą rytais sukelia naktį sumažėjantis seilėtekis ir dėl to išdžiūvusi burna (fiziologinė halitozė). Sausa burnos gleivinė – palanki terpė bakterijoms daugintis. Kūdikio burna perdžiūti gali ir dėl troškulio, tačiau daug dažnesnė priežastis – kvėpavimas per burną (pavyzdžiui, dėl slogos arba svetimkūnio nosyje). Burnos gleivinė gali džiūti ir dėl per sauso oro namuose. Todėl būtina vėdinti, drėkinti būstą, dažniau pasiūlyti atsigerti. Labai gerai, kad išvalote mažylės burnytę. Soda valant kūdikio burną nėra būtina. Svarbu išvalyti ne tik burnytę, bet ir dantukus.[/su_spoiler]

[/su_accordion]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


9 + = keturiolika

` `