Klausimas pediatrui

[su_spoiler title=“Rašau dėl savo 8 mėnesių dukrytės dienos mitybos grafiko. Kiek kartų per dieną ji turėtų valgyti? Ar užkandžių įvairovei turi įtakos tai, jog ji dar neturi nė vieno dantuko? Šiuo metu mažoji valgo taip:

8 val. ryto – mišinukas ~200 ml

10 val. – užkandis (dažniausiai vaisius)

12 val. – pietūs (daržovienė su mėsa)

14 val. – užkandis (vaisiai, virtos daržovės)

16 val. – vakarienė (grūdų košė su uogomis)

19 val. prieš miegą – mišinukas ~200ml.“ style=“fancy“]

Papildomai maitinant siūlome vadovautis PSO ekspertų rekomendacijomis. Ir žindant, ir maitinant mišiniais duoti tiršto maisto PSO ekspertai rekomenduoja, kai kūdikis yra pasiruošęs pasiimti, nuryti, virškinti ir pasisavinti papildomą maistą, t.y. maždaug nuo 4–6 mėnesių (19–26 savaičių imtinai; žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Amžius, refleksai / įgūdžiai ir maisto rūšis

Amžius Refleksai / įgūdžiai Maisto rūšis*
0–6 mėn. Čiulpimas ir rijimas Motinos pienas (MP)
Apie 6 mėn. Sustiprėjęs čiulpimas. Čepsėjimas. Maisto stūmimas liežuviu prie jo šaknies. Pirmieji kramtomieji judesiai. MP, smulkiai trinta liesa mėsa, paukštiena, riebi žuvis, įvairių daržovių, vaisių, įvairių grūdų, pvz., kviečių, miežių, grikių, avižų, ryžių, skystos košės.
7–12 mėn. Šaukšto nulaižymas. Maisto kandimas, trynimas dantenomis – kramtymas. Jo stūmimas prie dantenų liežuvio judesiais. Savarankiško maitinimosi įgūdžių atsiradimas, maisto ėmimas pirštais. MP ir (ar) pieno mišinys (PM). Šakute sutrinta, vėliau stambiai malta, dar vėliau pjaustyta liesa mėsa, paukštiena, riebi žuvis, kiaušinis, įvairios daržovės, vaisiai. Rupiai sutrintos įvairių daržovių, grūdų, žirnių, pupelių košės. Užkandžiams obuolys, virta morka, duona, netrapūs džiūvėsiai.
12–24 mėn. Žiediniai kramtomieji judesiai, žandikaulių sutvirtėjimas, stabilumas. MP, PM vaikams iki 3 m., jogurtas, sūris, gerai subalansuotas šeimos maistas, nenugriebtas karvės pienas.

Papildomą maitinimą rekomenduotina pradėti nuo mėsos tyrės su smulkiai trinta daržovių tyre. Ji yra skystesnė, t.y. artimesnė motinos pienui. (tirštos daržovių tyrės pagaminti neįmanoma!) Daržovių tyrė yra ne tokia skani kaip pagaminta iš grūdų miltų. Todėl mažylis, paragavęs grūdų košės, gali ilgam atsisakyti daržovių tyrės. Į pagamintą auštančią daržovių tyrę įpilama motinos pieno, o kai to padaryti neįmanoma, – pieno mišinio. Tik taip išsaugomos motinos pieno ir pieno mišinio biologiškai aktyvios medžiagos.

Šešių mėnesių kūdikiams maistas turi būti smulkiau sutrintas, primenantis grietinės konsistenciją. Nuo 8 mėnesių pamažu pereinama prie rupiau trinto maisto, nes kūdikis turi mokytis kramtyti – kramtomaisiais judesiais trinti maistą dantenomis. Išvirtas daržoves ar kruopas užtenka patrinti šaukštu, šakute.

6–7 mėn. kūdikis valgo tiršto maisto kartą per dieną, 8–9 mėn. – 2 kartus, vyresnis – 3 kartus. Pirmasis tirštas maistas – daržovių tyrė. Jos duodama antrą arba trečią maitinimą šaukšteliu. Tyrė patiekiama su motinos pienu arba su pieno mišiniu. Jų į atauštančią tyrę įpilama prieš pat maitinimą.

Į namuose pagamintos daržovių tyrės ar grūdų košės porciją (150 – 200 g) įpilkite 6–8 ml šaltai spausto aliejaus arba 5 g nesūdyto sviesto be priedų.

Aliejus geriau už sviestą. Kiek suvalgyti, nustato pats kūdikis. Nereikia stengtis mažyliui kimšti kuo daugiau įvairaus, taip pat ir tiršto maisto. 6–8 mėnesių vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 ml, 9–12 mėnesių – 285 ml, 12–23 mėnesių vaikų – 345 mililitrai. Todėl kūdikiams ir mažiems vaikams turi būti duodama tik grynų, maistingų produktų, augant vis įvairesnių (netinka tokie produktai kaip pieniškos dešrelės: jose maža mėsos, bet daug priedų).

Maistą kūdikiui gaminkite atskirai nuo suaugusiųjų, specialiai tam skirtuose induose.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“8 mėn. dukrytė nevalgo kieto maisto. Turi jau 4 dantukus. 99 proc. valgo mamos pieną ir tik vos vos paragauja ant šaukštelio galo ar tai būtų košė, ar daržovės, ar bet kas kitas. Papildomai maitinti pradėjome nuo 6 mėn., išbandėme įvairios konsistencijos. Būdama 8 mėn. ji dar valgo kas 2 val. mano pieną. Bijau, kad jai nepradėtų trūkti reikalingų vitaminų.“ style=“fancy“]

Kiekvienas kūdikis yra nepakartojama asmenybė, su įvairiais savitumais, būdingais tik jam. Suaugusieji turi suvokti mažylio savybes ir prie jų prisitaikyti. Nedera norėti, kad mažoji asmenybė iš karto vykdytų visus suaugusiųjų norus, pvz., iš karto pradėtų valgyti tai, ką suaugusieji pasiūlys.

Su kiekvienu net ir tos pačios šeimos mažyliu tenka „dirbti“ skirtingai. Susidaro įspūdis, kad pradėjus primaitinimą paprasčiausiai pritrūko kantrybės, nes „bandant įvairias konsistencijas“ mažylis nesugeba prisitaikyti ir dėl to atsisako valgyti, nes įvairios konsistencijos jam yra nepriimtinos. Pirmojo papildomo maisto konsistencija gali būti tik viena – panaši į motinos pieną, skysta. Pradėdama duoti tirštesnio maisto pasistenkite, kad jis būtų kuo paprastesnis, tarkime, daržovių tyrė būtų pagaminta iš vienos daržovės, o vėliau kas savaitę galima pridėti vis kitos daržovės. Taip išmokysite pažinti įvairų skonį ir pavyks išsiaiškinti, kokio produkto kūdikis netoleruoja.

Duokite tirštesnio maisto, kai kūdikis yra alkanas, nuobodžiauja. Išsirinkite ir sau patogų laiką, nes maitinimas užtruks ilgiau nei įprastai.

Tirštesnis maistas valgydinamas atskirai nuo krūties pieno, nes duodant juos kartu blogiau pasisavinama piene esanti geležis.

Neskubėkite keisti siūlomo maisto skonio. Pasitaiko, kad kūdikiai pradeda valgyti naują maistą, tik praėjus 3–4 savaitėms nuo tos akimirkos, kai jo pasiūlėte. Joks tirštas maistas nesaldinamas, nesūdomas ar kitaip nekeičiamas jo skonis. Kūdikis turi išmokti skirti natūralų įvairių patiekalų skonį.Kai valgydinate, stebėkite kūdikio reakciją: jeigu veidukas švyti iš pasitenkinimo, vadinasi, patiko, valgys ir kitą kartą.

Svarbiausias uždavinys pradedant maitinti tirštu maistu yra išmokyti mažylį pažinti naują skonį ir nuryti, o ne prikimšti jį naujo patiekalo. Mažylio skonis ir norai beveik kasdien keičiasi: vieną dieną jis suvalgys 10 g, kitą – 60 g ar dar daugiau.

Dukra kas dvi valandas žinda dėl to, kad yra alkana ir nori nusiraminti, nes čiulpimas ne tik malšina alkį, bet ir ramina. Mergytei gali trūkti ne tik vitaminų, bet kitų biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų augti. Savo dukros gydytojo paprašykite padaryti kraujo tyrimą, būtina patikrinti, ar nėra mažakraujystės. Taip pat su dukros gydytoju privalote aptarti ir vitamino D dukrai davimo klausimą, nes tiek kiek vitamino D yra motinos piene, sparčiai augančiam žmogučiui neužtenka.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar verta sunerimti, jei vaikui 5 metukai, ir nekrenta bei nejuda nė vienas dantukas, o šiandien pastebėjau, kad už apatinių priekinių dantukų išdygęs naujas dantukas.“ style=“fancy“]

Apie penktuosius ar šeštuosius metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Netrukus pasirodo viršutiniai centriniai bei šoniniai kandžiai. Apie 10 gyvenimo metus pradeda kristi ir likusieji pieniniai dantys. Paprastai 13 metų vaikai jau turi 28 nuolatinius dantis. Pieniniam dantukui iškritus atsiranda vieta nuolatiniam dantukui, nes jo užuomazga jau yra susiformavusi po pieniniu dantuku. Pasitaiko, kad pieniniai dantys nekliba ir po to lengvai neiškrenta. Jums derėtų apsilankyti pas vaikų odontologą, nes tik įvertinus esamą padėtį, galima konkrečiai patarti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Auginame 4 metų sūnų ir 3 mėn. dukrytę. Gimus sesei, sūnus tapo irzlus, pradėjo šlapintis į kelnes dienos metu. Gražiuoju nei paskatintas nueiti, nei lydimas neina į WC. Trypčioja ir sako, kad nenori. Klausėme, kodėl taip daro, atsakė, kad jam patinka, kai mama keičia jam kelnes (mato, kad tai darau ir sesei). Kaip Jūs patartumėte elgtis šioje situacijoje?“ style=“fancy“]

Sūnus taip elgiasi dėl to, kad nori daugiau suaugusiųjų dėmesio, nes iki sesytės gimimo visas dėmesys buvo skiriamas jam, tad persiorientuoti sunku. Sūnui suvokti, kad jis turi būti savarankiškas ir pats gali daug ką padaryti, reikia laiko. Iki penkerių metų, o kartais ir vyresni vaikai išnaudoja bet kokias priemones, kad tik atkreiptų į save dėmesį ir pasiektų savų tikslų, pvz., kai nenori eiti į darželį, pradeda vemti arba kosėti. Dažniau taip atsitinka, kai vaikas yra įsidėmėjęs kokį nors savo elgesio modelį, kuris suaugusius šeimos narius gąsdina ar kitaip veikia. Vaikas tą elgesio modelį taiko tol, kol mato, kad tėvai į tai reaguoja.

Visi vaikai yra daugiau ar mažiau įtaigūs. Ramiai paaiškinkite, kad sesytei vystyklai keičiami dėl to, kad ji yra maža, o tu jau didelis ir sugebi visus reikaliukus padaryti į puoduką ar tualetą. Visi geri vaikai daro į tualetą, mes tikime, kad ir tu nori būti geras. Dera neparodyti jokio susierzinimo, jei neina į tualetą ar padarė į kelnaites, neskubėti jų keisti. Visų šeimos narių reikalavimai vaikui turi būti vienodi. Vaikas neturi pastebėti, kad suaugusieji sudirgsta matydami jo išdaigas. Už gerą elgesį neužmirškite vaiko pagirti.

Vaikas nustoja bandyti suaugusius tik tuomet, kai suvokia, kad jo elgesys suaugusiųjų nejaudina, ir pats pajunta, kad nemalonu būti su šlapiomis kelnaitėmis.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Būdamas metų berniukas susidaužė nosį. Iškart kreipėmės į gydytoją, bet jis tuomet jokio gydymo nesiėmė. Po neilgo laiko pastebėjau, kad sūnaus viena nosytės ertmė susiaurėjus, jis beveik nuolat kvėpuoja per burnytę. Skaičiau apie operacijas, bet tokiam mažam, manau, niekas nedaro. Kokia būtų Jūsų nuomonė?“ style=“fancy“]

Susidaužus nosį gali atsirasti įvairaus pobūdžio jos pertvaros iškrypimas. Iš karto po nosies sužeidimo dera kreiptis į ausų nosies gerklės ligų gydytoją, kuris kiekvienu individualiu atveju parenka gydymo taktiką. Bet kurio amžiaus vaikams nosies pertvaros korekcija daroma tik tuomet, kai atsiranda: nosies užgulimas, pablogėjęs kvėpavimas nosimi, pastovi sloga, kartojasi ausų uždegimas, sinusitas (pridėtinių veido daubų uždegimas), galvos skausmai (vaikai iki 3–4 metų nemoka tiksliai pasakyti, kad jiems skauda galvą). Ji atliekama tik asmenims, sulaukusiems 18 metų, nes tik tada galutinai susiformuoja ir nustoja augti žmogaus kaulai ir kremzlės. Vaikams ji daroma tik išimtiniais atvejais, kai po traumų būtina pašalinti atsiradusius kvėpavimo sutrikimus. Jums dera iš savo vaiko gydytojo gauti siuntimą vaikų otolaringologo (ausies nosies gerklės gydytojo) konsultacijai į Vaikų konsultacijų poliklinika, Vilnius, Santariškių g. 7. Konsultacija nėra skubi, jos  gali tekti palaukti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Prašau paaiškinkite, ar labai blogai jei pasiskiepijome vaiką skirtingų gamintojų vakcinomis. Pirma kartą – Encepur, antrą – Ticovac.  Pergyvenu labai. Pasiskiepyjau  aš ir mano vaikai (9 m., 13 m.). O skirtingomis išėjo todėl, kad kaina labai skiriasi. Pirmą kart privačioje klinikoje kainavo vienam žmogui skiepas 33 €, o paskui išsiaiškinau, kad yra pigiau – 25 €. Ir prieš antrą skiepą sesutė patikslino, kad nėra jokio skirtumo ir nieko blogo nebus (susidarė tokia situacija, kad nebuvo kada galvoti, o juo labiau medikai tikina , kad viskas gerai bus). Bet grįžus namo, pradėjau domėtis ir radau, kad rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcina. Prašau išaiškinkite , kaip man elgtis toliau?“ style=“fancy“]

TicoVac yra austriška vakcina. Austrai patys pirmieji pradėjo gaminti vakcinas nuo erkinio encefalito. Encepur yra vokiška vakcina. Abi vakcinos yra veiksmingos ir saugios, ir jomis vakcinacijos schemos (tvarka) yra labai panašios. Vaikus ir vyresnius nei 65 m. asmenis patartina skiepyti TicoVac vakcina dėl tam tikrų vakcinos sudėtyje esančių antigenų. Bet tai tik patartina, griežtų rekomendacijų nėra.

Kiekvieno gamintojo vakcinų sudėtis šiek tiek skiriasi.  Jei po vienos vakcinacijos (skiepo) nebuvo reakcijos į skiepą, tai yra daug tikimybės, kad skiepijantis pakartotinai ta pačia vakcina irgi nebus reakcijos. Todėl rekomenduojama vakcinaciją (skiepijimą) tęsti to paties gamintojo vakcina. JUMS ir vaikams dera trečią skiepą nuo erkinio encefalito atlikti TicoVac vakcina.
Tam, kad susiformuotų imunitetas erkiniam encefalitui, nepriklausomai nuo to, kokia vakcina būtų panaudota, būtina vakcinaciją (skiepijimą) atlikti pagal vakcinacijos nuo erkinio encefalito schemą (tvarką). JŪSŲ ir vaikų šeimos gydytojas JUMS turėjo paaiškinti skiepijimosi nuo erkinio encefalito tvarką.
Pirminės sveikatos priežiūros centruose skiepijimosi vakcinomis, už kurias moka patys besiskiepijantys, kainos gali skirtis. Kaina priklauso nuo  šių faktorių: už kokią kainą nusiperkama vakcina iš tiekėjo ir kainos už paties skiepo atlikimą.
Kadangi visko vis dar pasitaiko, rekomenduotina pacientui paprašyti parodyti vakcinos, kuri bus sušvirkšta galiojimo laiką. Optimalu, kai vakcina yra galimai šviežesnė, t.y. jos galiojimo laikas yra 4 mėnesiai ir daugiau.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kūdikiui ką tik suėjo mėnuo, šeimos gydytojos patikrinimą praėjome sklandžiai, bet dabar prasidėjo staigus rankų ir kojų skėsčiojimas, liežuviuko kaišiojimas. Kai susinervuoja, kūdikis atrodo sustingęs, sukasi, riečiasi atgal. Manau, kad ryškiai padidėjęs raumenų tonusas, bet baisu, kad nebūtų kas blogesnio, gal galite ką nors pakomentuoti?“ style=“fancy“]

Iki 4–5 mėnesių kūdikiams pasireiškia įgimti refleksai, kurie palaipsniui silpnėja ir išnyksta. Vienas iš įgimtų refleksų yra griebimo refleksas – jei įdėsite naujagimiui ar kūdikiui iki 4 mėn. savo pirštą į jo delniuką, jis griebs ir suspaus. Kitas yra Moro refleksas: mažylis nuo nedidelių dirgiklių, pvz., staigesnio judesio ar garso „išsigąsta“ – skėsteli rankomis į šonus išskėtęs pirštukus ir vėl rankos grįžta atgal. Rankų skėsčiojimas, perrenginėjimo metu ar sudirgus nuo garso, gali kartotis. Moro refleksas pastebimas iki 4 mėnesių. Raumenų tonuso pokyčius geriausiai įvertina gydytojai neurologai. Raumenų tonusas padidėjęs, raumenys įtempti, susitraukę arba atvirkščiai, raumenų tonusas sumažėjęs, judesiai netvirti „drebantys“, liežuvio kaišiojimas, veide pasikartojančios grimasos, nevalingi judesiai (neritmiški įvairių raumenų grupių susitraukimai, atsirandantys tai vienoje, tai kitoje kūno dalyje) gali būti ir nervų sistemos pažeidimo požymiai, todėl iš savo šeimos gydytojo gaukite siuntimą gydytojo neurologo konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima degintis, jei maitinu 2 mėn. vaikutį?“ style=“fancy“]

Saulėje galima degintis, bet saikingai – priklausomai nuo odos tipo. Kategoriškai draudžiama į soliariumus eiti nėščioms moterims, tiems, kurių oda labai šviesi, turintiems didesnį nei 1 cm apgamą arba daug mažų apgamėlių, jei yra giminaičių, sеrgаnčių melanoma. Kadangi nėščiosioms kategoriškai draudžiama degintis soliariume, žindančioms derėtų irgi labai saikingai naudotis soliariumo paslaugomis.

[su_spoiler title=“Mano dukrytei dabar 1 mėnuo. Žindau pati, dažniausiai gulėdama. Pamenu, gimdykloje akušerė sakė, kad, kai žindau gulėdama, dukros pilvukas turi būti atsuktas į mano pilvą. Tačiau tokia padėtis mano dukrai nepatogi, ji nori gulėti ant nugaros ir būti tik galvytę atsukusi į krūtį. Ar turėčiau neleisti jai taip žįsti, ar tokia padėtis yra normali?“ style=“fancy“]

Galimos įvairios žindymo padėtys. Svarbiausia, kad kūdikis taisyklingai apžiotų spenelį kartu su areole (tamsiuoju laukeliu apie spenelį).

Motina gali žindyti stovėdama; gulėdama ant pilvo, pasirėmusi ant alkūnių, o kūdikis guli po ja (tokia padėtis yra sunki motinai, ypač kai žindymas užtrunka); gulėdama ant nugaros (jeigu gaminasi tiek pieno, kad jis teka greitai ir kūdikis nesugeba tiek daug jo paimti); gulėdama ant šono; sėdėdama.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrytei 3 savaites. Ji nuolat kaišo liežuviuką, ar tai normalu?“ style=“fancy“]

Jeigu tik kaišo liežuvį, t.y. jį iškiša ir vėl įtraukia – tai nėra blogai. Jeigu 2–3 mėnesių kūdikis nuolatos laiko liežuvį taip, kad matyti jo galiukas ar daugiau, dera su vaiko gydytojo siuntimu kreiptis į vaikų neurologą. Kai yra sumažėjęs raumenų tonusas, liežuvėlis irgi gali būti glebus, išsikišęs iš burnytės. Tada tikslingas viso kūno masažas ir mankštelė, bei burnytės išorinis ir vidinis masažai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“3 metų vaikas kosėja, gydytojai rado virusą ir sako, kad gydyti nereikia. Bet vaikas kosėja taip, kad apsivemia, ir rodo, kad skauda šonus. Ką patartumėte?“ style=“fancy“]

Šaltuoju metų laiku per 230 virusų gali sukelti kvėpavimo takų uždegimus, dar vadinamas „peršalimo ligas“, kurių vienas iš simptomų yra kosulys. Kosulys iš yra organizmo gynybinė reakcija, kurios tikslas – iš kvėpavimo takų pašalinti tai, kas jiems kenkia. Todėl kosulys slopinamas tik išimtinais atvejais, o jų pasitaiko nedaug ir retai. Vaikui duokite šiltos vaistažolių arbatos, taikykite šiltų ultraareozolinių garų inhaliacijas, galite duoti homeopatinių atsikosėjimą skatinančių vaistų. Vaiko kambarys turi būti nuolat vėdinamas, jame neturi būti sausa. Duokite pertrintą maistas ir po nedaug, bet dažnai. Jeigu vaikas kosi priepuoliniu kosuliu iki vėmimo, būtina nedelsiant su vaiko gydytoju išsiaiškinti, ar vaikas paskiepytas nuo kokliušo, ar į jo kvėpavimo takus nėra pakliuvę svetimkūnių.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima 2 mėnesių kūdikiui maišyti probiotikus, pvz., tą pačią dieną duoti ir „Lactobacillus GG“ ir „Lactobacillus reuteri“?“ style=“fancy“]

Taip, galima, tačiau jei taip rekomendavo mažylio gydytojas. Žindomiems kūdikiams probiotinių (gerųjų) bakterijų duoti neverta, nes motinos pienas kūdikio žarnyną veikia geriau už bet kokius probiotikus. Kiekvieno vaiko, suaugusiojo organizme gyvena apie 85 proc. įvairių probiotinių bakterijų, ne tik jūsų minėtos. Kištis į žarnyne gyvenančių bakterijų rūšių santykį galima tik tuomet, kai gydytojas nustatė, kad tai daryti būtina, ir tai galima tik laikinai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mažyliui 5,5 mėn. Nuo 2 mėn. jam įtaria imunologinę neutropeniją. Kas 3 sav. tikrina kraują, paskutinis neutrofilų rodiklis buvo 0.7, jis svyruoja nuo 0.3 iki 1.2. Noriu paklausti, ar tai išaugama?“ style=“fancy“]

Neutropenija yra tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių – neutrofilų – skaičiaus sumažėjimas. Neutrofilai normaliai kovoja su infekcija, ypač į organizmą patenkančiomis bakterijomis. Sumažėjus neutrofilų, mažėja organizmo atsparumas infekcijoms. Todėl labai svarbu bet kurio amžiaus vaiką, suaugusįjį, kuriam aptiktas sumažėjęs neutrofilų kiekis, saugoti nuo sergančių bet kokia ūmine liga ar pūline odos liga. Tokiems pacientams didėja įvairių infekcijų (odos, prienosinių ančių, plaučių ar šlapimo takų) rizika. Neutropenija diagnozuojama atlikus bendrą kraujo tyrimą ir nustačius absoliutaus neutrofilų skaičiaus sumažėjimą

[su_spoiler title=“Sūnui 4 mėn. Apie 2,5 mėn. pastebėjome, kad vyruko kapšelis yra asimetriškas. Kreipėmės į vaiko gydytoją, tikėdami, kad gausime siuntimą pas vaikų urologą, tačiau pamaigius gydytoja pasakė, kad reikiaalaukti iki 6 mėn. Ar įmanoma išreikalauti siuntimo?“ style=“fancy“]

Labai teisingai padarėte, kad sūnų kruopščiai apžiūrėjote. Didžioji dauguma išnešiotų berniukų gimsta su į kapšelį nusileidusiais kiaušinėliais. Pirmais gyvenimo metais kiaušeliai būna paslankūs, įvairaus nusileidimo laipsnio. Tik specialistas, t.y. vaikų urologas, neretai kelis kartus per pirmuosius gyvenimo metus (tuomet kai kyla įtarimų dėl nepilno kiaušelių nusileidimo ar kitų problemų) sprendžia ar reikia kokios tai pagalbos, o jei reikia, tą pagalbą suteikia tada kai jos reikia. Urologui siuntimą išsireikalaukite, po to užsiregistruokite urologo konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Visai neseniai mūsų namuose atsirado mažas šuniukas. Vaikas, kuriam 1,5 metų, pradėjo kaišioti liežuvį ir dažnai vaikšto sukandęs dantis. Vaikas nesutaria su šuniuku, šuo dažnai žaisdamas įkanda vaikui. Ar galime sieti vaiko liežuvio kaišiojimą su šuniuko atsiradimu?“ style=“fancy“]

Maži vaikai iki 3–4 metų nesugeba deramai elgtis su gyvūnu nepriklausomai nuo to ar šis būtų suaugęs ar mažas, šuo, katės ar kitas. Mažas vaikas nesuvokia, kad gyvūnas nėra toks pat žaislas, kaip pliušinis meškinas. Kinologų nuomone, ne kiekvienos veislės šuo yra vaiko draugas – kai kurių veislių šunys tiesiog nekenčia vaikų. Mažas šuo, kaip ir vaikas, mokosi – tai, kas gyvūnui nepatinka jis įrodo dantimis. Kaip giliai tie dantys įsmigs ir kada įsmigs – prognozuoti neįmanoma. Ir dar viena – šunys savo hierarchija (viršenybę) prieš kažką irgi įrodo savo elgesiu. Tėvai turėtų suvokti, kad šuo vaikui nėra jų dėmesio pakaitalas. Kinologai nerekomenduoja palikti vieno vaiko net su dresuotu šunimi, nes neaišku į kokią vaiko išdaigą kaip sureaguos šuo.

Dabar šeimoje yra du vargai: rūpintis mažuoju vaiku ir mažu šuniuku, kad jis vaikui nieko blogo neiškrėstų. Neįmanoma 24 val. per parą abu saugoti ir jų santykius sureguliuoti taip, kad būtų visiems gerai.

Kiekvienas vaikas mokosi pamėgdžiodamas kitų, nepriklausomai žmonių ar gyvūnų elgesį. Jeigu šuniukas laksto iškišęs liežuvį – vaikas gali kaišioti liežuvį, o matydamas sukąstus dantis – daryti tą patį. Tačiau šie reiškiniai gali būti ir vaiko susijaudinimo išraiška tuomet, kai šuniukas nepaklūsta vaikui. Svarbu kaip galima greičiau šalinti vaiko ir šuns nesantaikos priežastis, kad dėl vaiko baimės neurozė neįstrigtų giliai į jo sąmonę. Be to, tėveliai užmiršta, kad šunys, ypač mažai vaiką gali užkrėsti įvairiomis ligomis, kad ir apvaliosiomis šuns kirmėlėmis, kurios yra pavojingos žmogui.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei 9,5 mėn., pastebėjome, kad lyg visada yra patinusiais paakiais. Kas tai galėtų būti?“ style=“fancy“]

Paprašykite savo tėvų, kad jums parodytų nuotraukas, kaip atrodėte tokio kaip dukra amžiaus. Jeigu artimiausiems žmonėms po akimis kabo „maišeliai“, gali būti, kad mažylis taip pat paveldėjo šią ypatybę. Paburkusių paakių priežasčių yra gana daug, pvz., ilgai trunkantis verksmas, sutrikęs miego režimas. Gana dažnai paakiai paburksta dėl alerginių reakcijų. Jeigu mažyliui kalasi dantukai, patinę paakiai – gana įprastas ir normalus reiškinys, ir jaudintis dėl to tikrai nereikia. Paakių paburkimas būdingas sutrikus medžiagų apykaitai, esant kepenų patologijai, sergant akių uždegimu (konjunktyvitu), nosies ančių uždegimu, vegetacine kraujagyslių distonija arba inkstų ir šlapimtakių ligomis. Vaiko gydytojai pasakykite savo nuogąstavimą, paprašykite padaryti šlapimo ir kraujo tyrimus, į vertinti bendrą jos sveikatos būklę.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mane neramina mano 15 mėnesių berniuko dabartinis svoris – 10 kg 200 g (gimė 3 kg 600 g). 14 mėnesių maitinau savo pienu, nuo 6 mėnesių pradėjau po truputį primaitinti. Nenoriai valgydavo, kartą išvis atsisakė valgyti mėnesį laiko. Ar dabartinis svoris nėra per mažas tokio amžiaus berniukui?“ style=“fancy“]

Daugumos metinukų vaikų svoris yra gimimo svoris padaugintas iš trijų – jūsų sūnaus atveju tai būtų 3 600 x 3 = 10 800 g. Kiekvieną mėnesį (jeigu tėvai kreipiasi) vaiko gydytojas, vadovaudamasis vaikų fizinio augimo procentilinėmis lentelėmis, įvertina vaiko augimą ir tėvams pasako, kaip jis auga – t.y. ar jo svoris ir ūgis auga harmoningai. Harmoningas augimas yra svarbiausias vaiko augimo rodiklis. Jei augimas yra harmoningas, labai nedidelis svorio trūkumas (kaip jūsų vaiko atveju) nėra liga, kurią reikėtų gydyti. Iki 6 mėn. motinos pienas pilnai patenkina kūdikio poreikius maistus ir skysčiams. Sukakus 5,5 mėn., o kaip ir išimtis nuo 4 mėn. kūdikiai pratinami prie papildomo maisto, nes jų augimui jau reikia daugiau energijos, nes jos gali duoti motinos pienas. Motinos pienu maitinami nenoriai jo atsisako, nes jo geras skonis, jį lengva praryti, o mamos buvimas kartu – ramina. Prie naujo maisto kūdikiai ir maži vaikai pripranta po 15–20 pasiūlymų. Todėl įvairų natūralų, šviežiai maistą vaikui siūlykite ramiai ir kantriai, nereikalaukite, kad jis iš karto priimtų tai ką siūlote. Paprašykite savo vaiko gydytojo padaryti jam kraujo tyrimą tikslu, ar nėra mažakraujystės.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima 2 metų vaikui duoti vitamino C ir po kiek?“ style=“fancy“]

Vitamino C davimas bet kurio amžiaus vaikas nėra jo apsauga nuo bet kokių ligų. Vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose, uogose, raugintuose kopūstuose.

2 metų ir jaunesniems vaikams, kurie kasdien maitinami įvairiu, maistu specialiai vitamino C duoti nereikia. Jeigu labai norite vaikui duoti vitamino C, jo užtenka duoti kasdien 2 kartus per dieną po 50 mg. Didelės vitamino D dozės neigiamai veikia organizmą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Beveik 4 metų vaikas pradėjo sysioti į lovą darželyje pietų miego metu. Sauskelnių atsisakėme prieš 2 metus. Namuose net ir vakare prigėręs išmiega visą naktį arba atsikelia ir nueina į WC. Auklėtojos teigia, kad vaikui darželyje viskas gerai. Kur kreiptis pagalbos?“ style=“fancy“]

Vaikas pietų miego metu pasišlapina todėl, kad jis patiria stresą, diskomfortą. Čia reiktų ieškoti vienos paprastos priežasties – gal paguldytiems vaikams tualetas yra per toli, yra šalta ir nepatogu į jį nueiti, gali būti vaikų patyčios „tu mižniukas“ ir pan. Neatmestina – vaikai bijo atsikelti ir nueiti į tualetą, nes neleidžia auklėtoja, sutrikdomas kitų miegas – išeitis vaiką guldyti ten, kur jis mažiau trukdytų kitiems. Auklėtojos teiginys „vaikui darželyje viskas gerai“ dar ne viską pasako, nes jai sunku visiems vaikams skirti daug individualaus dėmesio. Prieš pokalbį su auklėtoja dera išsiklausti vaiko nuomonę, kodėl taip atsitinka – jo nebarant, nepriekaištaujant. Geriausia pagalba vaikui – reiškinio priežasčių išsiaiškinimas ir jų pašalinimas. Jeigu jums sunku bendrauti su savo vaiku, pasikonsultuokite su psichologe. Daug informacijos rasiote puslapyje www.buksausas.lt.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Vaikui 1 metai 5 mėnesiai, dažnai iškiša liežuvio galą, kai klauso ar kuo nors užsiėmęs, susikaupęs. Ar tai nerodo kokio susirgimo? Kaip atpratinti?“ style=“fancy“]

Liežuvį kaišioti gali ir visiškai sveiki vaikai. Liežuvio kaišiojimas gali tapti vienas iš būdų atkreipti į save tėvų dėmesį, ypač kai vaikas – nuovokus stebėtas, suvokė, kad toks jo veiksmas, kaip liežuvio kaišiojimas nepatinka tėvams. Tėvų pasakymas „Nekaišiok liežuvio“ mažai veiksmingas – geriausia į tai nekreipti dėmesio, neparodyti vaikui, kad jo veiksmai suaugusįjį kaip tai veikia. Jums taip pat dera savo vaiko gydytojo paprašyti siuntimo vaikų neurologo konsultacijai. Ji nėra skubi, tačiau reikalinga tam, kad būtų įvertinta vaiko protinė branda ir jo sveikatos būklė.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mergaitei 1 mėnuo ir 2 savaitės. Valgo mišinuką alergiškiems pieno baltymui kūdikiams Nutramigen DHR. Kakutis žalios spalvos, konsistencija kaip plastilino, ar tai normalu? Skaičiau, kad reiktų duoti gerųjų bakterijų, jau pora dienų kaip duodu, bet situacija tokia pat. Ir atpilinėja vis tiek. Gal būt šis mišinukas netinka?“ style=“fancy“]

Alergiškam ir nealergiškam kūdikiui geriausias maistas yra jo motinos pienas. Nutramigen DHR nėra pieno mišinys, skirtas alergiškiems pieno baltymui kūdikiams. Sutrumpinimas DHR mišinyje reiškia dokozoheksaeno rūgšties – vienos iš omega 3 rūgščių – buvimą ir neturintis jokios įtakos pieno baltymo alergijos profilaktikai bei jos palengvinimui. Nutramigen DHR yra amerikiečių firmos Mead Jonhson Nutrition gaminys – Lietuvoje šios firmos produkcija nėra registruota. Jūsų šeima yra itin drąsi duodama mažylei šį pieno mišinį, nes tikrai nežinote, kokiose sąlygose mišinys buvo laikytas kol pakliuvo į jūsų rankas ir ar tos sąlygos jam nepakenkė, ar tas pieno mišinys nėra falsifikatas, kaimynės apipintas „gydomosiomis savybėmis“. Kadangi neturiu gydytojui skirto Nutramigen DHR informacijos, negaliu atsakyti pasakyti, ar jūsų aprašytos išmatos yra normalios. Mišiniai pažymėti DHR tikrai nėra tie, kurie gelbsti atsiradus pieno alergijai. Lietuvos rinkoje yra daug mišinių, kurie realiai padeda sergantiems karvės pieno alergija. Kiekvienam nežindomam gerosios bakterijos (jų irgi yra pasirinkimas) tinka, ir jos gali būti duotos kelis mėnesius. Kūdikiams, t.y. vaikams iki vienerių metų duodamos tik tos gerosios bakterijos, kurios skirtos tik jiems. Atpylinėjimas yra natūralus reiškinys valgantiems skystą maistą – jis paprastai sumažėja, palaipsniui išnyksta pradėjus valgyti tirštą maistą.

[su_spoiler title=“Sūneliui 7 mėn. ir 2 savaitės. Vaikutis nesivarto, žaisliuką paima rankyte nebent tada, jei jis yra visai šalia, žaislui nerodo jokių emocijų, tik pakrutina. Manau, kad neatpažįsta manęs. Kai kalbinu, jis šypsosi, bet kai nueinu, jokių emocijų. Ar reikėtų papildomų tyrimų? Tiesa, genetikai tiria dėl Rubinšteino sindrom.“ style=“fancy“]

Iš to, ką parašėte, galima įtarti raidos atsilikimą. Rubinšteino-Teibi sindromas atsiranda dėl genetinių priežasčių, kurios šio sindromo atveju yra atsitiktinės, – abiejų tėvų giminėje neaptinkama šia liga sergančių asmenų. Sindromas nustatomas 1 iš 100 000–125 000 naujagimių. Jam būdingas protinis atsilikimas, po gimimo lėtas augimas, platūs plaštakų nykščiai ir pėdų pirmieji pirštai, mažesnė už normalią galva, grubūs vaido bruožai. Gali būti ir kitų organų vystymosi sutrikimų: įgimta širdies yda, netaisyklingas lytinių organų išsivystymas, inkstų vystymosi sutrikimas, pakenkta rega, paddėjęs sąnarių mobilumas. Dažniausiai pasitaiko protinio vystymosi ir elgesio sutrikimų požymių. Jeigu nustatys sindromą, pasakys, ir kokie tyrimai reikalingi.[/su_spoiler]

[/su_accordion]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


9 + = penkiolika

` `