Klausimas pediatrui

[su_accordion]

[su_spoiler title=“Mano 2 metų berniukas labai mėgsta kavą. Gal jo organizmui ko trūksta?“ style=“fancy“]

Tai, kad sūnus mėgsta kavą, kalti tie, kurie davė jos paragauti. Kavos ir kitų gėrimų, turinčių kofeino, jokio amžiaus vaikams negalima duoti, nes kofeino poveikis vaiko nervų sistemai dėl greito jos augimo kur kas stipresnis nei suaugusiesiems. Kofeinas vaikams gali sukelti nemotyvuotą nuotaikų kaitą, sumišimą, dirglumą (itin sunkiai numaldomą), nerimą. Kofeinas vaikams iki 2 metų iš organizmo išsiskiria ypač lėtai, dėl to ir nedidelės kofeino dozės vaikui gali tapti toksiškomis. Vaikui augant kofeino išsiskyrimas iš organizmo greitėja. Nuo12–13 metų kofeino išsiskyrimas iš organizmo greitesnis nei suaugusiųjų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“1,5 metų mergaitė vos numauname sauskelnes, kiša pirštus į lytinius organus ir krapšto. Kai draudžiame ir ištraukiame rankas, juokiasi ir vėl kiša. Ką patartumėte?“ style=“fancy“]

Kai vaiko rankos nuolat keliauja prie lytinių organų, galimos kelios priežastys.
Pirma. Tokį mergaitės elgesį galima vertinti kaip vieną iš būdų atkreipti į save dėmesį. Svarbiausia mergaitės dėmesį nukreipti į kitą ją dominančią veiklą, ir tai daryti nuolat, vien draudimu – rankų atitraukinėjimu – aprašytą įprotį įveikti sunkiai pavyks. Jokių vaistų nepageidaujamam įpročiui šalinti nėra.
Antra. Įprotis kišti rankas į lytinius organus galbūt atsirado dėl to, kad kelis kartus tai padariusi mergaitė pajuto malonių jutimų. Dėl to kilo noras veiksmą kartoti. Kūdikis ar mažas vaikas gali spausti šlaunis ir trinti viena į kitą, trintis ant kėdės. Mažas vaikas dirginasi lytinius organus impulsyviai, kaskart vos pajutęs norą. Atsikratyti malonumo mažyliui nepakanka valios. Dėl to nerūstaukite, nepersekiokite, negąsdinkite, nes tuo tik skatinsite masturbaciją. Reikia ramybės, kantrybės. Anot seksologų, neišpūskite problemos, ir viskas palengva praeis.
Trečia. Noras kišti rankas į lytinius organus gali kilti ir dėl jų niežėjimo. Keičiant sauskelnes mergaitę derėtų gerai apžiūrėti. Gal mergaitei yra išorinių lytinių organų uždegimas (vulvitas)? O gal odelė iššutusi?[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, pastaruoju metu mano 1 metų berniukas ilgai serga. Iš pradžių pradėjo kosėti, buvo paraudusi gerklė, slogavo. Kraujo tyrimai buvo geri. Gydytoja skyrė antibiotikų. Jie nesuveikė ir nieko nepadėjo. Padarėme rentgeno tyrimą, parodė bronchito požymius. Gavome kitą partiją antibiotikų. Jie šiek tiek padėjo, bet neišgydė iki galo. Tada gėrė sirupą nuo kosulio, bet ir toliau stipriai kosėjo. Gydytoja skyrė dar vieną partiją antibiotikų, jau trečią. Po to pakilo aukšta temperatūra ir atsigulėme į ligoninę. Kraujo tyrimus pakartojome vėl, jie buvo geri. Pragulėjome apie 5 dienas. Nieko nerado. Spėjome pasveikti ir vėl ligoninėje pasigauti virusą bei susirgti. Norėčiau paklausti, ar normalu skirti tiek daug antibiotikų tokiam mažam vaikui, kai kraujo tyrimai geri, vaikas nekarščiuoja?“ style=“fancy“]

Kiekvienas ligos atvejis yra individualus. Vien tik pagal tai, kas parašyta laiške, negaliu tiksliai atsakyti į klausimą. Antibiotikų gydytojas skiria, kai įtaria, kad liga gali komplikuotis bakteriniu uždegimu. Lengvos eigos peršalimo ligai gydyti, pasireiškiančiai kosuliu ir sloga, gydytojai antibiotikų paprastai neskiria. Karščiavimas rodo, kad organizmas pakilo į kovą su ligos sukėlėju, nesvarbu, ar tai būtų virusai, ar bakterijos. Kai organizmas nusilpęs, karščiavimo gali nebūti arba jis būna nežymus. Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, matyt, jis matė priežastį. Tyrimai padeda gydytojui įvertinti vaiko būklę, spręsti, kas yra ligos sukėlėjas, t.y. ar vienas iš virusų (kurių jokie antibiotikas neveikia), ar viena iš bakterijų, kurią neutralizuoja atitinkami antibiotikai. Pagal ūminės ligos požymius dažniausiai neįmanoma spręsti kas – virusas ar bakterija – sukėlė ligą, nes abiem atvejais dažniausiai ligos požymiai labai panašūs. Pirmą kartą skirti antibiotikai galėjo būti neefektyvūs, jei ligą buvo sukėlęs vienas iš virusų (o jų, galinčių sukelti ūmines kvėpavimo organų ligas, yra per 230). Gydytojas darė viską, ką galėjo, kad atskirtų, kas – virusai ar bakterijos –sukėlė ligą: darė kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą. Iš parašymo „kraujo tyrimai buvo geri“, neaišku, kokie kraujo tyrimai buvo daryti ir kokie jų rezultatai. Jeigu vaiko gydytojas ryžosi daryti krūtinės ląstos rentgenogramą, galima manyti, kad įtarė plaučių uždegimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl galėjo būti skirti kiti antibiotikai. Kita priežastis, kodėl gydytojas skyrė vieną po kito antibiotikus – jis norėjo išvengti ūminės ligos komplikacijų. Jas dažniausia sukelia bakterijos, tuomet kai virusai silpnina organizmo gebėjimą kovoti su ligos sukėlėjais. Imunitetui susilpnėjus, bet kurio amžiaus vaikas lengviau pasigauna kitą sukėlėją ir vėl labai greitai suserga. Skaitant laišką susidarė įspūdis, kad liga užsitęsė ilgiau nei savaitę, ilgai kankino kosulys, vienas iš ūminių kvėpavimo takų ligų požymių. Esant tokiai būklei, vaiko gydytojas teisingai padarė, kad paguldė į ligoninę tikslesniam tyrimui ir vaiko būklės sekimui. Kai ligoninėje neaptiko bakterijų sukeltos ligos, po jos vėl susirgusiam neskyrė antibiotikų, nes įtarė, jog ligą galėjo sukelti vienas iš virusų. Ligoninėje yra padidėjusi rizika pasigauti virusą, nes į ją kiekvienas patenka su savo liga, kuri gali būti sukelta vieno iš virusų ar bakterijų.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mūsų 6,5 mėnesio sūnus beveik visa laiką būna išsižiojęs ir truputį iškišęs liežuvį. Ar tai normalu? Dantukų dar neturi. Vaikas linksmas, aktyvus ir stiprus. Reaguoja į aplinką. Raumenų sustandėjimo nepastebėjome. Puikiai pats sėdi. Stojasi ant pirštų galų. Nuo pat gimimo neturėjome jokių sveikatos problemų. Iki šiol maitinu savo pienu. Čiulptuko mažylis neima.“ style=“fancy“]

Nedaug išsikišęs liežuvis (matomas tik jo galiukas) ir prasižiojimas yra įgimto žindimo reflekso dalis. Kūdikiui augant, ypač kai jis pradedamas maitinti iš šaukštelio, liežuvis pasislepia burnoje ir jo nebematyti. Liežuvio dalies išlindimo priežasčių gali būti ir kitų, tačiau jų pasitaiko retai. Tada kartu su liežuvio išsikišimu pastebimi ir kiti kūdikio pokyčiai. Liežuvis gali būti šiek tiek išlindęs ir burnos, kai sumažėjęs viso kūno raumenų tonusas, mažylis dažnai būna suglebęs, „guli kaip mazgotė“. Raumenų tonusą įvertina vaikų neurologai. Padeda viso kūno masažas, mankšta. Vaikų neurologai sprendžia, ar kūdikį nukreipti konsultacijos į ankstyvosios reabilitacijos centrą burnytės išoriniam ir vidiniam masažui. Jei esant sumažėjusiam raumenų tonusui išlindęs liežuvis yra glebus, trukdo maitinimosi procesui, mažyliui individualiai parenkama jam tinkamiausia maitinimo padėtis, būdas, įrankiai. Didelis liežuvis gali trukdyti vystytis kalbos įgūdžiams, tai pastebėjus, reikia kreiptis į logopedą, nes kalbos įgūdžių korekcija yra ilgalaikis ir daug tėvų ir logopedo kantrybės reikalaujantis darbas. Kita išsikišusio liežuvio „laikina“ priežastis yra kvėpavimas per burną, kai nosis užsikimšusi (susirgus sloga arba dėl nosies gleivinės paburkimo). Slogai nykstant, liežuvis pasislepia burnoje. Kitos retos liežuvio iš burnos išsikišimo priežastys yra stambus, didelis liežuvis, įgimtos ligos, dauno sindromas, skydliaukės funkcijos nepakankamumas. Kai liežuvio išsikišimo priežastis yra įgimtos ligos, visuomet pastebimi ir kiti ligos požymiai. Jums dėl liežuvio išsikišimo jaudintis neverta, nes, kaip rašote, vaikas sveikas ir guvus.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mūsų mergytei 7 mėnesiai. Nuo 6 mėnesių pradėjome maitinti košėmis. Duodame košės per pietus ir vakare, valgo tiek, kiek nori – apie 300 ml. Ar ne per daug tokio amžiaus kūdikiui, ar čia normalu ir ateityje neatsiras kokių nors virškinimo ar medžiagų apykaitos problemų?“ style=“fancy“]

Septynių mėnesių kūdikis gali gauti dviejų rūšių košių per dieną – vieną kartą daržovių košės su mėsa, kitą kartą – vieną iš grūdų košių. Geriausios grūdinės košės yra grikių, avižų, miežių – jos vertingesnės už ryžių košę. Manų košės kūdikis gali gauti, kai sukanka 10 mėnesių. Daugiau nei du kartus per dieną košių duoti nederėtų. Košių porcijos dydis ribojamas, kai mažylio svoris yra didesnis nei norma – apie tai pasako vaiko gydytojas, įvertinęs jo fizinę raidą. Jeigu dukrytė sveria normaliai, tegul valgo tiek, kiek nori.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano vaikas valgo vieną druską. Ar tai normalu?“ style=“fancy“]

Potraukis valgyti pakliuvusius po ranka nevalgomus dalykus, pvz., žalias bulves, žalią mėsą, kreidą, druską, žemę yra vienas iš mažakraujystės požymių. Tai vadinasi iškreiptu skoniu (pika). Nevalgomus dalykus valgyti mėgsta ir tie vaikai, kurių smegenys yra stipriai pažeisti. Vieną druską, nepriklausomai nuo jos kiekio, valgyti yra nenormalu. Dera pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, pasidaryti kraujo tyrimą, namuose aplinką sutvarkyti taip, kad vaikas nematytų druska besimėgaujančių suaugusiųjų. JAV širdies asociacija priešmokyklinio amžiaus vaikams rekomenduoja per parą suvartoti 1500 mg (1,5 g) druskos, vyresniems – 2300 mg (2,3 g), suaugusiesiems – 5 g. Druskos perteklius kenkia visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Plačiau apie druską www.heart.org(advocacy).[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kaip teisingai pamatuoti vaikui temperatūrą, nes elektroninis termometras mums rodo „pieno riebumą“ – pažastyje ir burnoje temperatūra skiriasi 0,5 dalies. Vaikui 6 mėnesiai.“ style=“fancy“]

Elektroninių termometrų tikslumas priklauso nuo jų baterijos išsikrovimo laipsnio (beje, baterijos išsikrauna ir tuomet, kai temperatūra nematuojama, todėl ir kelių elektroninių termometrų duomenys tuo pačiu metu matuojant toje pačioje vietoje gali skirtis) ir nuo pačių termometrų kokybės, t.y. kiekvieno termometro instrukcijoje turi būti parašyta, kokia paklaida numatyta. Burnoje pamatuota temperatūra yra 0,2–0,3ºC didesnė nei odos raukšlėje, t.y. pažastyje. Išangėje pamatuota temperatūra būna 0,5–0,7ºC didesnė nei pažastyje. Už elektroninius termometrus tikslesni ir saugūs yra nekontaktiniai infraraudonųjų spindulių termometrai. Jie greitai (per 1–2 s) maždaug iš 5 cm atstumo nuo kūno paviršiaus pamatuoja jo temperatūrą, turi atmintį (20–30 matavimų – priklausomai nuo modelio). Stikliniai gyvsidabrio termometrai nebegaminami dėl to, kad jie nesaugūs (dūžta), o išsiliejusio gyvsidabrio garai yra nuodingi. Skysčio pripildyti termometrai dūžta, juos labai sunku nukratyti, ilga matavimo trukmė.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Prašyčiau papasakoti apie kepenis ir jų normalios funkcijos išsaugojimą. Kokie yra kepenų pažeidimo požymiai?“ style=“fancy“]

Kepenys yra didžiausias vidaus organas, užimantis beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulių lanku. Jos yra didysis organizmo filtras, reguliuoja medžiagų apykaitą, atlieka daug kitų darbų:
Valo kraują – nukenksmina organizmui pavojingus medžiagų apykaitos produktus, nuodingas ir chemines medžiagas, tarp jų ir vaistus.
Gamina (sintetina) baltymus, reikalingus darniai medžiagų apykaitai ir kraujo krešėjimą reguliuojančias medžiagas.
Taip pat gamina tulžį – medžiagas, kurios paruošia maisto riebalus jų skaidymui.
Kaupia angliavandenių atsargas, reikalingas pastoviam gliukozės kiekiui kraujyje palaikyti.
Kontroliuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
350 kartų per parą perfiltruoja organizme esantį kraujo kiekį.
Normalią kepenų funkciją išsaugosite, jei:
Saugositės nuo užsikrėtimo kepenų uždegimą sukeliančiais virusais.
Vengsite kepenims kenkiančių vaistų ir joms nuodingų kitų cheminių medžiagų, pvz., alkoholio.
Iš vaiko aplinkos pašalinsite nuodingus augalus.
Vengsite riebaus, saldaus, sūraus maisto.

Kokie yra kepenų pažeidimo požymiai?
Kepenys neturi skausmo receptorių (nervų galūnėlių, juntančių skausmą) ir turi gebėjimą „atsistatyti“. Todėl neinfekcinės kepenų ligos pradžioje susirgęs žmogus nieko nejaučia arba ligos požymiai yra nedideli ir netipiški vien tik kepenų ligai (silpnumas, apetito stoka, pykinimas suvalgius riebesnio maisto). Vaikas greičiau pavargsta, atsisako judrių žaidimų, tampa vangus, liūdnas. Kitaip tariant, kepenų ligos pradžioje nerandama tik jai būdingų požymių. Vėlyvomis ligos stadijomis atsiranda kartumas burnoje, ypač pavalgius riebesnio maisto, pagelsvėja oda ir gleivinės, vargina pilvo pūtimas, skausmai, sutrinka virškinimas.

Kas kenkia kepenims?

Neretai kepenys pažeidžiamos ir dėl vaistų vartojimo, todėl reikia vengti be gydytojo skyrimo gydytis vaistais arba maisto papildais, vaistų duoti tik taip, kaip skyrė gydytojas. Vaikams, nepasitarus su gydytoju, negalima duoti jokių maisto papildų, atvežtų vaistažolių arbatų. Neaiškios kilmės įvairūs augaliniai maisto papildai gali sukelti ne tik kepenų pažeidimą, bet ir sunkias, net gyvybei pavojingas nepageidaujamas reakcijas.
Įrodyta, kad dažnai valgant greitąjį maistą, ypač gruzdintas bulvytes, jau po mėnesio galima pastebėti kepenų funkcijos pakitimų. Bet kokio amžiaus vaikams nerekomenduotina mėsos ir/ar kaulų sultiniai („iš kubelių“ pagamintos sriubos, sausos sriubos iš pakelių), paukštienos odelės, mėsos subproduktai, pramoniniu būdu apdorota mėsa, rūkyti ir vytinti mėsos, žuvies produktai, dažnai riebi mėsa, bet kokios rūšies įtaigiai reklamuojamos dešrelės. Nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis (per dieną priešmokyklinio amžiaus vaikui jų užtenka išgerti 100–150 ml). Dera vengti bet kokių produktų su natrio benzoatu (maisto priedu, žymimu E 211).

Ar vaikui reikia duoti kepenis veikiančių vaistų tam, kad pagerėtų apetitas ir pradėtų virškinti?

Ne, nes apetitas priklauso ne vien nuo kepenų veiklą gerinančių vaistų. Virškinimui gerinti duodami tik tie vaistai, kuriuos skyrė gydytojas. Karčių vaistažolių, užaugusių Lietuvoje, arbatų apetitui galima duoti neilgiau kaip 2 savaites ir po to daryti 2–3 savaičių pertrauką, ir jei jos buvo efektyvios, dar kartą gerti irgi ne ilgiau kaip 2 savaites. Apetitą gerina mėtų, melisų, ramunėlių arbatos.

Ar nuo kepenų priklauso tuštinimasis?

Susirgus hepatitu A išmatos tampa šviesiai geltonos spalvos, beveik baltos. Kai kepenys yra labai pažeistos, išmatose gali atsirasti kraujo. Pastebėjus šviesiai geltonas išmatas arba kraują jose, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dėl vidurių užkietėjimo žarnyne susikaupusios toksinės (nuodingos) medžiagos įsiurbiamos į kraują, ir kepenys turi papildomai jas perdirbti – tai labai apsunkina jų darbą.

Kaip nustatyti kepenų uždegimą ir jo išvengti?

Kepenų uždegimai, vadinami hepatitais, dažniausiai yra infekcinės kilmės. Juos sukelia keli skirtingi virusai. Hepatitą A sukelia hepatito A virusas, kuris plinta per nešvarias rankas ir oro lašeliniu keliu. Hepatitu A užsikrečiama geriant virusu užkrėstą nevirintą vandenį ir per maistą, buitinio kontakto metu, pvz., naudojantis tais pačiais indais ir pan. Hepatitu A dažniausiai serga vaikai. Ligos slaptasis periodas – 2–6 savaitės. Ligos požymiai: karščiavimas, silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, pageltusi oda ir akių obuoliai, šviesiai geltonos spalvos išmatos, tamsus šlapimas, sunkumo jutimas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Aptikus minėtus požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kartais hepatitas A būna be aiškiai pastebimų ligos požymių. Tokie ligoniai yra pavojingi aplinkiniams, nes artimai su jais bendraujantiems padidėja rizika užsikrėsti. Šiuo metu Lietuvoje hepatitas A suvaldytas, tačiau iki galo neišnykęs. Nuo hepatito A 95 proc. vaikų apsaugo jų paskiepijimas dviem vakcinos dozėmis.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, mano sūnus labai dažnai vaikšto šlapintis, vakarais eina kas 10 min. kol neužmiega, naktį pabudęs nueina dar kokius 3 karus. Buvome pas savo šeimos gydytoją, darėme šlapimo tyrimus, tyrimai uždegimo nerodo. Gydytoja sako, kad priežastis gali būti kompiuteriniuose žaidimuose, kur mums kriptis kad išspręsti šią problemą?“ style=“fancy“]

Berniukas gali dažniau šlapintis dėl dirglios šlapimo pūslės. Daugiau informacijos rasite čia:

http://mamoszurnalas.lt/jei-vaikas-laksto-tualeta/

Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju nefrologu arba urologu – gavus vaiko gydytojo siuntimą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei 5 su puse mėn., vaistinėje pasiteiravus dėl vitamino D pasiūle tabletes 10ug (maitinu pati), dabar iškilo klausimas, ar gauna su motinos pienu jo pakankamai ar geriau būtų lašiukai?“ style=“fancy“]

Kūdikiui per parą reikia 1600 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D. Kai vaikutis gimsta po normalaus nėštumo, išnešiotas, o mamos nėštumas ilgą laiką buvo saulėtu periodu (pagimdė vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, daug laiko praleido saulėje), jis pirmus metus (jei maitinamas mamos pienu) yra beveik apsirūpinęs vitaminu D. Tokiam kūdikiui papildomai reikia tik 600 TV vitamino D per dieną. Skaičiuojama, kad krūtimi maitinanti mama su pienu kūdikiui kasdieną perduoda dar 1000 TV. Vitamino D koncentracija mamos piene yra lygi koncentracijai, kokia yra kraujyje. Todėl visos nėštukės ir žindančios mamos turi „gaudyti“ saulės spindulėlius ir kaupti vitaminą D, kad jo pakaktų vaikui. Vitamino D maksimali koncentracija kraujyje – iki 75 nanomolių litre (arba 30 nanogramų mililitre). Jei mažiau, reikia atsargas papildyti. Ypač pavojinga, kai rodiklis yra mažiau kaip 10 nanogramų. Tuomet vitaminą D organizmas ima iš organų juos alindamas.
Profilaktinė vitamino D3 dozė – 400–1000 TV (tarptautinių vienetų) per parą. Vitamino D3 aliejinio tirpalo viename laše yra 500 TV.
Kadangi dabar tamsus metų laikas, saulės mažai, tikėtina, kad Jums pačiai gali trūkti vitamino D ir per pieną vaikučiui jo patenka nepakankamai, todėl gydytojas turėtų patarti duoti profilaktinę vitaino D dozę.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Anksčiau gydytojai vaikui, susirgusiam ausų uždegimu, rekomenduodavo dėti spiritinius kompresus. Dabar sako, kad negalima. Kodėl?“ style=“fancy“]

Tiesa, kad anksčiau kaip pirmoji pagalba nuo ausų skausmo buvo patariami spiritiniai kompresai. Dabar jų dėti nebepatariama, nes įrodytas menkas jų veiksmingumas ir gerokai didesnė žala, nei nauda. Spiritiniai kompresai išsausina vaiko odelę jų pridėjimo vietoje. Garuojantis spiritas vaikutį veikia neigiamai. Be to, neįrodytas spirito garų dezinfekcinis pobūdis uždegimo apimtam ausų būgneliui.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano 8 mėn. sūnui per porą mėnesių vienos kojos kirkšnyje išnyko raukšlytė, nors iki tol raukšlytės buvo simetriškos. Klubo pokyčių nepastebėjau, statomas remiasi abiem kojytėmis. Kodėl taip atsitiko? Ar tai reiškia, kad kojytės nevienodai vystosi? Ar reikia kažko skubiai imtis?“ style=“fancy“]

Į vaikutį žiūrint iš priekio kirkšnis yra vieta tarp šlaunies ir pilvo. Tuomet kai kirkšnies raukšlės yra gilios ir nesilaikoma asmens higienos, pvz., pasišlapinęs ar pasituštinęs kūdikis yra neapiplaunamas, o apiplautos vietos kruopščiai nenusausinamos, jose gali atsirasti iššutimas. Kai kūdikis prastai valgo, jam trūksta svorio, kirkšnyse matomas odos perteklius – oda būna su daug raukšlyčių. Kirkšnių raukšlės nėra požymis, pagal kurį nustatoma klubo sąnarių būklė. Sūnų parodykite jo gydytojui, o gydytojui parodykite, kur konkrečiai kokia raukšlytė išnyko. Visi kūdikiai 2-3 gyvenimo mėn. yra tikrinami dėl klubo sąnarių būklės. Jeigu Jus jaudina sūnaus klubo sąnarių būklė ir jei mažylio gydytojui sūnų apžiūrėjus kils neaiškumų – jis nukreips gydytojo ortopedo konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kaip apsaugoti vaikus nuo kraujo užkrėtimo?“ style=“fancy“]

Kraujo užkrėtimas – infekcinė liga, kai ligos sukėlėjai iš uždegimo židinio, pvz., šunvotės, supūliavusios žaizdos, tonzilių, dantų, plaučių,  patenka į kraują ir limfą ir per juos pasklinda po visą organizmą. Tai įvyksta tuomet, kai organizmas nusilpęs, nesugeba kovoti su minėtus uždegimus sukėlusiomis bakterijomis.

Naujagimių, kūdikių, ypač kai jie nežindomi ar serga rachitu, mažakraujyste, organizmas silpnai kovoja su kraujo užkrėtimą sukeliančiomis bakterijomis. Kraujo užkrėtimas yra labai sunki liga, nes per kraują išplitę mikrobai pažeidžia įvairius organus. Būdinga:

aukšta – iki 40-41°C temperatūra;

stiprus bendras silpnumas, vaikas netenka aktyvumo, jį nebedomina žaidimai, tampa vangus, pasyvus, sąmonė pritemsta;

pila šaltas prakaitas, pykina, kartais vemia, netenka apetito, labai troškina, atsiranda viduriavimas;

paaštrėja veido bruožai, įdumba akys, lūpos sausos, sukepusios, o liežuvis nusėtas baltomis apnašomis;

skauda galvą, pilvą.

Kaip išvengti?

kūdikį žindyti, teisingai maitinti (patiekalai turi atitikti mažylio amžių), kuo daugiau būti gryname ore, rachito profilaktika turi būti tokia, kaip patarė tai daryti mažylio gydytojas;

paisyti asmens higienos;

net menkiausiai susižalojus, žaizdos kraštus patepti dezinfekuojamaisiais tirpalais;

atsiradus net mažam pūliniui, ypač ant veido, negalima bandyti jo išspausti – kreiptis į gydytoją ir tiksliai vykdyti jo patarimus.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kaip išgydyti pleiskanų luobą nuo kūdikio kaktos? Tepimas aliejumi ir vazelinu nepadeda.“ style=“fancy“]

Seborėja – geltonų, riebių, neretai – gelsvai pilkšvų pleiskanų luobas viršugalvyje, rečiau – antakių srityje, smilkiniuose, už ausų. Pleiskanų luobas atsiranda dėl labai padidėjusios riebalinių liaukų veiklos. Dažniausiai pasitaiko kūdikiams, ypač pirmąjį gyvenimo pusmetį, rečiau – vėliau.

Būdinga:

sausi, įvairaus dydžio geltonų pleiskanų plotai; niežulys; kasymosi žymės; prisidėjus infekcijai, atsiranda šlapiuojančių vietų; pleiskanų luobas gali atsinaujinti.

Kaip išnaikinti:

pleiskanų nelupinėkite, nes tai pavojinga, kadangi į žaizdeles gali patekti infekcija ir jos supūliuos;

nebandykite iššukuoti aštriomis šukomis, nes pleiskanas atlupus ims kraujuoti;

galima įsigyti specialių aliejų pleiskanų luobui pašalinti. Geltonų pleiskanų padengtos galvos dalys aliejumi švelniai įtrinamos ir paliekamos parai (24 val.). Po to galva išplaunama vaikišku šampūnu;

plaunant galvą dalis pleiskanų išsiplauna, kita pasišalina šukuojant. Šukuojama neaštriu šepečiu arba specialiomis šukomis – jų „dantukai“ turi būti bukais galais. Šukas galima įsigyti vaistinėse, vaikų reikmenų bei higienos prekių parduotuvėse;

jeigu vėl atsirado geltonų pleiskanų, galvos odą švelniai įtrinkite aliejumi. Jos pačios palengva išbyrės;

kai pleiskanų luobas yra itin didelis ir jo atsikratyti minėtu būdu nepavyksta, kreipkitės į gydytoją, jis skirs specialaus tepalo ir gydomojo šampūno.

Pasitaiko, kad už ausų, kartais ant antakių irgi atsiranda geltonų pleiskanų. Taip atsitinka, kai oda tampa per sausa. Taip dažniau būna žiemą, ypač jei butas per daug šildomas, ir oras išsausėja. Todėl ten, kur mažylis miega, orą reikėtų drėkinti, nes odai reikalinga drėgmė. Geltonų pleiskanų padeda atsikratyti trinkimas šiltu vandeniu ir tepimas aliejais.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sūnui metukai, bet iki šiol naktimis po kelis kartus prabunda. Kada vaikas jau turi išmiegoti neprabusdamas visą naktį?“ style=“fancy“]

Apie 20 proc. vaikų atsisako eiti miegoti vakare arba per naktį pabunda kelis ir daugiau kartų. Dažni kūdikio prabudimai naktį yra normalus reiškinys, o darželinio ir mokyklinio mažiaus vaikų prabudimai naktį jau yra elgesio pokyčiai, sukelti įvairių priežasčių.

Norma, kai:

Naujagimis atsibunda kas 2-3 val. (rečiau kas 4 val.).

Apie 70 proc. kūdikių iki 3 mėn. miega nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto, o kitu paros laiku atsibunda ir vėl užmiega. Būdravimo ir miego laikas yra nevienodos trukmės.

Nuo 5 mėn. iki 12 mėn. dauguma kūdikių naktį neprabusdami išmiega 6-7 val. Dalis iš jų naktį prabunda kartą – pavalgyti.

12-24 mėn. 90 proc. vaikų išmiega neatsibusdami 11-12 val., jei jie dieną miegojo 1-2 val. Kuo ilgiau jie išmiega dieną, tuo trumpesnis būna nakties miegas. Mažam vaikui leiskite miegoti tiek laiko bet kuriuo paros metu, kiek jis nori.

2-5 m. vaikai naktį išmiega apie 11 val., jei jie nemiegojo dieną.

Kuo vyresnis vaikas, tuo trumpiau miega. 11-12 m. vaikai išmiega naktį 9-10 val., o paaugliai 7-9 val.

Antrais-ketvirtais metais periodiškai dauguma vaikų atsisako eiti gulti nustatyti laiku. Lankantys vaikų darželį vaikai turėtų eiti miegoti nustatytu laiku ir neatsibusdami išmiegoti visą naktį. Kelis kartus per naktį atsibunda tie vaikai, kurie vakare daug išgeria (arba suvalgo daug vaisių, uogų).

Ką daryti, kad išmiegotų visą naktį?

Kūdikį prieš nakties miegą pamaitinkite, pakeiskite vystyklus.

Su kūdikiu, atsibudusiu naktį, nežaiskite.

Vaikutį kiekvieną vakarą guldykite tuo pačiu metu. Sukurkite raminantį ritualą. Leiskite mažyliui išsirinkti mėgstamą žaisliuką, kurį jis galėtų pasiimti į lovą. Migdymo ritualas neturi užtrukti ilgiau nei 20-30 min. Iš kambario reikia išeiti, kol vaikas nėra užmigęs.

Kūdikiai turėtų būti guldomi dar neužmigę. Taip ugdomas įprotis užmigti savarankiškai.

Jeigu vaikas bijo tamsos, palikite pusiau praviras duris arba uždekite naktinę lemputę.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Iš ko suprasti, kad kūdikiui prasidėjo sloga, o ne šiaip vienkartinis snargliukas? Jei nosytė neužsikimšusi, kas kiek laiko ją valyti ir traukti snargliukus?“ style=“fancy“]

Nosimi prasideda kvėpavimo takai. Joje pradedamas valyti įkvėpiamas oras. Ant nosies gleivinės nusėda įvairios ore esančios dulkės, dūmai, jos gleivinė reaguoja į chemines medžiagas – įkvėpęs to, kas organizmui netinka, vaikas ar suaugęs žmogus pradeda čiaudėti. Nosies gleivinė visuomet išskiria truputį sekreto, kuris suriša įkvėptas dulkeles, o čiaudint tas sekretas pašalinamas. Kai sekreto išsiskiria daugiau ir jis pridžiūsta, kūdikio nosis užsikemša, tampa sunku kvėpuoti, kūdikis gali nebesugebėti net žįsti. Pridžiūvusį sekretą sunku iščiaudėti. Kai susikaupia sekreto, pasunkėja kūdikio kvėpavimas, tuomet į kiekvieną nosies šnervę reikia įlašinti po 1-2 lašiukus virinto kambario temperatūros vandens ar nosį išplauti jūros vandeniu. Kai sekretas paburksta, suminkštėja – jį galima išsiurbti. Taigi kūdikio nosies valymo dažnis priklauso nuo, kaip dažnai ji užsikemša. Kad nosis rečiau užsikimštų ir nereikėtų atlikinėti kūdikiui nemalonios išsiurbimo procedūros, jo gyvenamoje aplinkoje neturi būti dulkių (kambarys nors kartą per parą turi būti valomas drėgna šluoste), dūmų, kambario oras neturi būti per sausas.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“4 mėnsių kūdikį maitinu mišinuku keturis kartus (kas 4 val) per parą po 150 ml. Kiek kartų reikia maitinri per parą 4 mėnesių kūdikį ir kiek ml. turi suvalgyti per vieną maitinimą. Nuo kelių mėnesių reikia pradėti duoti papildomo maistelio, arbatos ar virinto vandens atsigerti? Kūdikis apie savaitę laiko pasidarė mieguistas, mažai ūkauja (kalba)“ style=“fancy“]

Jokių griežtų normų, kiek kiekvieną mėnesį ir kiekvieną maitinimą turi suvalgyti naujagimis ar kūdikis, nėra nustatyta. Kiekvienas kūdikis yra skirtingas – vienas valgo mažiau ir jam pakanka, kitas daugiau. Logiška, kad sukakus 6 mėnesiams, kai kūdikis pradedamas papildomai primaitinti, suvalgomo pieno kiekis per parą sumažėja, net tada pradedama duoti papldomo maisto. Iki 6 mėnesio nieko duoti nereikia, nei arbatų, nei vandens.
Pirmą parą po gimimo sveikas išnešiotas naujagimis ištraukia vos 50-70 ml pieno, antrą parą – 120-140 ml ir toliau kasdien po 70 ml daugiau.
Savaitės naujagimis per parą jau ištraukia apie 500 ml pieno, po to kas savaitę po 50 ml daugiau.
Mėnesio kūdikis vieno žindymo metu išgeria 90-100 ml pieno, o per parą – apie 600 ml. Aukščiau pateiktais vidutiniais skaičiais dera vadovautis ir duodant nutrauktą motinos pieną ar pieno mišinį. Paros maisto norma skaičiuojama pagal mažylio kūno svorį.

Neužmirškite, kad kiekvieno kūdikio kūno svoris augant keičiasi, tad ir pienuko jam reikės vis daugiau:
10 d.-2 mėn. – 1/5 kūno svorio (600-900 ml per parą).
2-4 mėn. – 1/6 kūno svorio (800-1000 ml per parą).
4-6 mėn. – 1/7 kūno svorio (900-1000 ml per parą).
6-8 mėn. – 1/8 kūno svorio (1000-1100 ml per parą).
8-12 mėn. – 1/9 kūno svorio (1000-1200 ml per parą).
Pagrindinis rodiklis, ar kūdikiui užtenka maisto, yra jo svorio ir ūgio augimas, atitinkantis dabar nustatytas normas. Apie tai, ar kūdikis „normaliai“ auga, šeimai turi pasakyti mažylio gydytojas, tuomet kai pasveria mažylį ir pamatuoja ūgį.

Ar tiksliau skaičiuoti paros normą, ar per vieną maitinimą suvalgyto motinos pieno/mišinio kiekį?

Pirmąsias 3-8 gyvenimo savaites naujagimis ir kūdikis nesugeba tobulai orientuotis laike. Dėl to jis atsibunda įvairiu laiku ir prašo valgyti. Jei įminga, valgymui nežadinkite. Pirmą gyvenimo mėnesį kiekvienas naujagimis pats pasirenka, kiek kartų per parą valgyti ir kiek mililitrų motinos pieno/mišinio suvalgyti. Normalu, kai naujagimis vieną parą valgo 6, kitą parą – 9 kartus. Pirmajam mėnesiui baigiantis dauguma naujagimių valgo 6-7 kartus per parą. Vieną kartą tos pačios paros metu naujagimis ar kūdikis išgers daugiau mililitrų mamos pieno/mišinio, kitą kartą – mažiau. Augdamas kūdikis keičia savo maitinimosi tvarką – ilgėja tarpai tarp maitinimų, vietoje 7 ar 6 kartų per parą valgo 5 kartus. Kūdikio valgymo tvarkos nedera sustandartizuoti, nes mažylio norai nėra kompiuterio programa. Tik pats kūdikis žino, kiek jis kiekvieną kartą nori valgyti. Kitaip tariant, jei mama mažyliui nori gero, tai ji „neprievartauja“ suvalgyti kuo daugiau. Daugiau nėra geriau, nes kūdikis priauga per daug svorio, susiformuoja blogas įprotis persivalgyti, kenkiantis kūdikio sveikatai. Storas kūdikis nėra sveikatos, grožio ir šeimos gerovės atspindys. Pagalvokite, kad ir suaugusiojo apetitas paros metu yra nevienodas – vieną kartą suvalgoma daugiau, kitą kartą mažiau…

Mišinėlius reikia gaminti prieš pat maitinimą ir tik vienam kartui. Geriau pagaminti 20-40 ml daugiau nei įprastai suvalgo mažylis, nes nežinia, kiek jis norės šį kartą. Kiekvienas pieno mišinio gamintojas nurodo vidutinius skaičius su nuokrypiu į didesnę pusę, nes jam yra svarbu kuo daugiau parduoti gaminamo produkto…

Nuo kūdikio skrandžio talpos jo apetitas nepriklauso. Suvalgęs daugiau kūdikis atpila.
Kūdikiai gimsta nevienodo svorio. Dėl to auga nevienodai sparčiai. Skrandžio talpa priklauso nuo kūdikio svorio. Todėl nėra tikslios matematinės „skrandžio talpos kiekvieną mėnesį“ išraiškos. Kūdikiui augant jo skrandžio talpa nuo 150 ml laipsniškai didėja:
6-8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 ml
9-12 mėn. – 285 ml
12-23 mėn. vaikų – 345 ml.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar jei vaikui duodi žuvų taukų, dar reikia duoti vitamino D? Ir atvrkščiai – ar duodant vitamino D reikia žuvų taukų?“ style=“fancy“]

Žuvų taukų rekomenduojama kūdikiui duoti nuo 1 mėnesio. Pradedama nuo kelių lašelių. Patogiausia skystus žuvų taukus duoti naudojant medicininį švirkštą be adatos – po vieną lašelį, dozę palaipsniui (kas kelias dienas) didinant. Kai pasieksite 2,5 ml – reikia skaičiuoti vitamino D kiekį. 6 mėnesių kūdikis jau turėtų gauti 5 ml skystų žuvų taukų.
Vitamino D kiekis, esantis 5 ml skystų žuvų taukų (10 mikrogramų arba 400 TV), atitinka vitamino D kiekį, esantį viename laše aliejinio vitamino D. Todėl duodant 5 ml skystų žuvų taukų, reikia aliejinio vitamino D kiekį sumažinti vienu lašeliu per dieną, o duodant 2,5 ml – sumažinti vienu lašeliu kas antrą dieną. Dėl vitamino D dozavimo ir derinimo su žuvų taukais visuomet geriausia kiekvieną atvejį aptarti su savo gydytoju.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, labai reikia patarimo. Už 4 dienelių sūnui sueina mėnuo, tačiau mažylis nuo gimimo miega tik apie 10 valandų per parą, poilsio turiu tik tada, kai jis miega arba valgo. Jis vos atsibudęs verkia, pakeiti sauskelnes, pavalgydini, myluoji, o jis verkia, negali pasiguldyti ramiai. Darėm tyrimus, tikrinom, viskas gerai sako. Bet mes labai pervargom, nebežinom, ką daryti, ieškom patarimš visur, nežinom kur dar kreiptis. Suprantam, kad pilvuko problemytės pakankina, bet negali būt ištisą parą. Patarkite prašau labai.“ style=“fancy“]

LABAI PLATI TEMA. Naujagimis savo pirmąjį gyvenimo mėnesį miega apie 20 val. per parą. Naujagimiai ir kūdikiai miega nevienodai giliai. Mažylis gali miegoti taip giliai, kad visiškai nejuda, o gali miegoti „greituoju“, t.y. aktyviu miegu – tada jis juda, krūpčioja, atsidūsta, šypsosi, raukia kaktą, judina skruostus, čiulpia pirštą, skleidžia duslius gerklinius garsus, kartais atmerkia vėl užmerkia akis. Atrodo tuojau pravirks. Bet to neįvyksta, jei suaugusieji jam leidžia miegoti, mažylis vėl nugrimzta į gilų miegą. Neramiai miegančio mažylio nelieskite, nesiūlykite jam valgyti, t.y. leiskite miegoti. Kai jis atsibus, apie tai praneš garsiu verksmu. Migdydama naujagimį ar kūdikį aprenkite taip, kad jis galėtų judėti. Jeigu neserga ir nieko neskauda, naujagimis ar kūdikis miega tiek, kiek jam reikia. Mažylis užmiega bet kokiomis sąlygomis ir atsibunda tuomet, kai jam reikia. Kai naujagimis ar kūdikis miega, tai nereiškia, kad namuose turi būti absoliuti tyla, tačiau turi būti ramu. Kai kūdikis būdrauja, skatinkite jį kuo daugiau būti aktyvesnį – judėti, žaisti, tuomet bet kurio amžiaus mažyliai geriau miega, nes būna pavargę. Augdamas mažylis miega trumpiau, jo miego ir būdravimo tarpsniai aiškesni. PASIKONSULTUOKITE SU PATYRUSIU VAIKŲ NEUROLOGU.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, mano berniukui 1 m.2 mėn. Jis tikrai labai geras ir protingas vaikas, bet mane neramina tai, kad jis dažnai žaidžia vienas su savo žaisliukais. Žinoma pakalbintas jis visada atsiliepia, pasidalina žaislais, pasakoja savo kalba ir t.t. Bet ar tai gerai,kad tokio amžiaus vaikas mėgsta užsiimti vienas.“ style=“fancy“]

Vaikas iki 2,5-3 metų yra individualistas, kurio „fokusas“ nukreiptas į save, savo poreikius, pasaulio pažinimą per pojūčius. Viena iš priežasčių, kodėl rekomenduojama darželį lankyti sulaukus 2,5-3 metų ir yra ta, kad tik apie trečiuosius metus prasideda vaiko socialusis laikotarpis, jis pradeda sąmoningiau domėtis kitais vaikais, ieškoti su jais kontakto, užmegzti dialogą. Vaiko iki 2,5-3 metų žaidimai yra individualūs, nukreipti į pasaulio ir savęs pažinimą per pojūčius. Kai vaikas liečia daiktą, medžiagą, iš šio santykio atsiranda pojūtis. Pojūtis praplečia vaiko patirtį, skatina tyrinėjimo procesą. Informacija, atėjusi iš pojūčių, yra „apdorojama“. Taip ateina suvokimas. Todėl svarbu, kad vaiko aplinkoje būtų kuo įvairesnių natūralių medžiagų, kurias vaikas galėtų liesti, uosti, girdėti, matyti, rūšiuoti ir lyginti. Tik nuo 3 metų atsiranda poreikis žaisti siužetinius žaidimus.
Be to, nepamirškite, kad vaikai būna skirtingi (intravertai ir ektsravertai, kaip ir mes, suaugusieji).[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ką daryti, jei mūsų vaikas valgo vieną druską?“ style=“fancy“]
Susirūpinti. Druskos laižymas yra vienas iš skonio iškrypimų, kuris dažnokai aptinkamas susirgus mažakraujyste. Vaiko gydytojo paprašykite, kad būtų padarytas kraujo tyrimas. Maži vaikai tobulėja tyrinėdami aplinką. Burna yra vienas iš tyrimo instrumentų, todėl jie gali lyžtelti ir druskos, jei druskinė pasitaikys vaiko aplinkoje. Tvarkingoje šeimoje druskinė nėra kūdikiui ir mažam vaikui pasiekiama.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, mūsų 6,5 mėnesio sūnus beveik visa laiką būna išsižiojęs ir truputi išlindęs liežuvėlis. Kituose vaikuose to nepastebėjau. Ar tai normalu? Dantukų dar neturi. Vaikas linksmas, aktyvus ir stiprus. Reaguoja į aplinką. Raumenu sustandėjimo nepastebėjome. Puikiai pats sėdi. Stojasi and pirštų galų. Nuo pat gimimo netūrėjome jokių sveikatos problemų. Iki šiol maitinu savo pienu. Čiulptuko mažylis neima.“ style=“fancy“]

Jeigu nėra raidos sutrikimų, kalta nosies anatomija. Labai dažnai maži vaikai nekvėpuoja pro nosį, o orą traukia pro burną ir dėl to visą laiką būna prasižioję. Pirmais gyvenimo metais vaikutį kartais prasižioti verčia nosies struktūra ir jos fiziologija. Vaiko nosis siaura, o nosies pertvara – palyginus stora (storesnė nei suaugusiųjų), dėl to nosies prieangyje pasipriešinimas oro srovei labai didelis ir vaikas ima traukti orą per burną. Be to, mažiukams kartais sinchroniškai paburksta abiejų pusių nosies gleivinė (nosies kriauklės) – kvėpavimas pro nosį apsunksta ir tenka kvėpčioti pro burną. Vaikui augant, nosis keičiasi, kiek praplatėja, ir kvėpavimas pro nosį ima dominuoti. Savo nerimą išsakykite ir apylinkės gydytojui. [/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, šį rytą vaiko (7 mėn.) išmatos buvo kraujingos, ar reikia sunerimauti? Pilvo skausmais nesiskundė. Išmatos buvo kietokos. Paskutines dvi dienas mažai valgė. Ir diena pieš nesituštino. Prašau atsakyti, kuo greičiau.“ style=“fancy“]

Kai išmatos kietokos, joms slenkant pro išangę gali įplyšti smulkios jos kraujagyslės ir pasirodyti vienas kitas kraujo siūliukas – tai mažyliui nekenkia. Žindomo kūdikio išmatose gali būti pastebima rusvų ir žalsvų gleivių. Tai normalu. Kraujo gleivių nebūna, o gali būti tik pastebėta kraujo gleivėse – siūlelių arba taškučių pavidalu. Jums reikia kreiptis į vaiko gydytoją ir paprašyti įvertinti bendrą vaiko būklę, atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo ir kraujo tyrimą. Vertėtų gydytojui parodyti sauskelnę su pasituštinimo turiniu, kad gydytojas pamatytų tai, ką Jūs laikote krauju. Jei bendros būklės vertinime ir tyrimuose bus rasta pokyčių, gydytojas suteiks pagalbą arba nusiųs dukrytę specialisto konsultacijai.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano mažylei beveik 3 mėn., maitinu savo pienu, prieš keletą dienų maitinant pradėjo verkti (isteriškai, iki raudonumo). Pasitaikydavo ir anksčiau, bet labai retai, o dabar kas kartą maitinant. Ar tai gali būti susiję su pilvuku? Ką turėčiau daryti?“ style=“fancy“]

Pirmaisiais mėnesiais beveik visi kūdikiai išgyvena 3 nerimo laikotarpius.
I laikotarpis prasideda pirmos savaitės pabaigoje, apie 7-10 dieną. Kūdikis gali pasidaryti neramus, jis dažniau verkia, prašo krūties. Popietinėmis ir vakarinėmis valandomis atrodo, kad nebėra pieno. Mama pradeda panikuoti, galvoja apie primaitinimą mišinėliu. Tačiau kūdikio neramumas – laikinas dalykas, kuris po poros parų praeis. Reikia kantriai jį pralaukti. Kūdikio elgesį galima paaiškinti tuo metu vykstančiu augimo šuoliu. Pirmosios savaitės pabaigoje vaikas priauga daugiau svorio, todėl jo poreikiai maistui didesni. Po poros dienų viskas grįžta į savo vietas.
II nerimo laikotarpis – 6-8 savaitė.
III nerimo laikotarpis – 12 savaičių. Nerimo metu vaikas elgiasi taip, lyg jam trūktų pieno – griebia ir neilgai pažindęs meta krūtį, būna neramus. Jo augimo šuoliu galite įsitikinti mėnesio gale vaikutį pasvėrę. Nors atrodo, kad jam trūko pieno, vaikas būna priaugęs kiek daugiau, nei paprastai.
Nerimo laikotarpiais svarbiausia pasitikėti savimi ir nepradėti duoti mišinukų.
Vis tik, jei dukrytė rėks žįsdama ir toliau, ieškokite kitų priežasčių – gal žįsdama priryja oro, o jis spaudžia skranduką. Tuomet dažniau leiskite atsirūgti.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, mano dukrytei vėjaraupiai, šeimos gydytoja liepė tepti jodu, dar liepė nupirkti influcidą ir tantum verde. Kodėl skyrė būtent šiuos vaistus, ar galima tepti jodu? Jei galite, atsakykite greičiau.“ style=“fancy“]

Odos infekcijos profilaktikai gydytoja galėjo paskirti vaistus su jodu. Vietoje vaistų su jodu tinka purškalas ArgoSept. Jis purškiamas 1-2 kartus per dieną. Taip pat galima naudoti kremą Bepanthen Plus, tačiau jis nevartojamas tepti dideliems odos plotams. Odos infekcijos pavojui išvengti taip pat tinka dezinfekuojanti priemonė Octenisept, tačiau jos ne visuomet yra vaistinėse. Odos dezinfekcijos priemonės naudojamos tol, kol atsiranda naujų bėrimų, praktiškai tai yra 5-7 dienas nuo pirmos bėrimo atsiradimo dienos. Influcid yra homeopatinis preparatas, kuris vartojamas gydyti ligoms, kurių metu karščiuojama. Kritus temperatūrai, jis nebevartojamas. Tantum verde yra burnos purškalas – greita pagalba skaudančiai gerklei bei sergant kitomis burnos gleivinės ligomis. Jis galėjo būti paskirtas, jei gydytoja burnoje pamatė vėjaraupių opelių. Tantum verde naudojamas kelis kartus per dieną, tol kol yra vėjaraupių bėrimo (pūslyčių) burnoje.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kūdikiui 3 mėnesiai. Mergaitė iki šiol tuštindavosi kasdien, o štai dabar nepavyksta po tris dienas to padaryti. Kūdikį maitinu krūtimi, pieno užtenka. Teigiama, kad vaikas gali nesituštinti devynias dienas, tačiau ar nėra liaudiškų, ne medikamentinių priemonių, kad vaikelis „pakakotų“. Vaikelis purpsi, bet kartais taip stena ir matyti, jog nori pasituštinti, bet nepavyksta. O gal tam turi įtakos mamos mityba?“ style=“fancy“]

Teigti, kad „pieno užtenka“ galima tik tuomet, kai kūdikio svoris auga pastoviai ir atitinka tuos rodiklius, kurie dabar suvokiami kaip norma. Apie svorio priaugimą klausime nėra nė žodelio… Motinos piene yra medžiagų, kurios trukdo užkietėti viduriams. Motinos pieną kūdikis pasisavina geriau nei bet kokį kitą maistą. Dėl šios priežasties mažylis gali tuštintis rečiau (kartą per 2-3 paras). Kad kūdikis ar vaikas „gali nesituštinti devynias dienas“ yra mitas. Anksčiau, kai nebuvo atrasta organizmui nekenksmingų vaistų, vidurių užkietėjimui buvo skiriamos įvairios vaistažolės. Dabar jų atsisakoma dėl jų pašalinio veikimo. Vienarūšis žindančios mamos maistas pirmiausia nenaudingas pačiai motinai, nes jai pačiai gali užkietėti viduriai.
Vidurių užkietėjimo priežasčių yra daug. Vidurių užkietėjimas – tai sunkus tuštinimasis, kai jaunesnis nei 4 metų vaikas tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Tai vienas daugelio būklių ir ligų simptomų.
Dažniausios priežastys:
Maitinimo problemos, pvz., kūdikiui trūksta maisto, maistas yra vienodas, vienarūšis, kūdikis maitinamas mišiniais, maistas sausas, maiste mažai augalinių skaidulų.
Psichogeninės priežastys, baimė tuštintis, pvz., kūdikiui ar mažam vaikui skaudėjo, kai jis tuštinosi, kažkuo neįtiko puodukas, per dideli tėvų reikalavimai ir pan.
Ligos, pvz., rachitas, vitamino D perdozavimas, išangės įtrūkimai (atsiradę, kai buvo sunkiai tuštintasi).
Įgimtas polinkis (šeimos, giminės nariai tuštinasi retai, jų išmatos standžios).
Įvairios virškinamojo trakto ligos. Jas įtaria vaiko gydytojas ir bando įtarimą patvirtinti arba paneigti koreguodamas mažylio dietą, skirdamas tyrimus.
Kai kurie vaistai.
Bloga priežiūra, pvz., mankštos, masažo nedarymas, retas buvimas ore.

Vidurių užkietėjimui būdinga:
Retas tuštinimasis kietomis, sausomis išmatomis, jos gali išeiti kaip stulpas ar spirelės.
Skausmas tuštinantis ir apatinėje pilvo dalyje.
Kraujas ant sauskelnių, kelnaičių ar išmatose.
Apetito stoka.
Padidėjęs nervingumas, irzlumas, bloga, nepastovi nuotaika.

Ką daryti?
Jei viduriai užkietėja žindomam kūdikiui – vietoje vienos krūties leiskite ištuštinti abi krūtis, įsitikinkite, ar jam netrūksta maisto.
Kai kūdikis maitinamas dirbtinai – vieną mišinį pagal gydytojo rekomendaciją pakeiskite kitu.
Teisingai paruoškite mišinį – jį gaminkite tik taip, kaip nurodė gamintojas.
Prieš žindymą ar maitinimą kūdikį guldykite ant pilvo ant kieto pagrindo, pvz., stalo, užkloto antklode.
Kelis kartus per dieną prieš žindymą ar maitinimą kūdikio pilvuką pamasažuokite pagal laikrodžio rodyklę. Tinka ir bendrasis masažas.
Prieš maitinimą, kai kūdikiui sukako 4 mėn. ir jis yra maitinamas dirbtinai, duokite tirštų šviežių slyvų, morkų, obuolių sulčių 20-30 ml arba 20 ml (4 arbatinius šaukštelius) skusto obuolio arba tiek pat trintos virtos morkos.
Kai sureguliavus mažylio mitybą, viduriai vis tiek užkietėja, kreipkitės į gydytoją.
Klizmos daromos tik tuomet, kai nepadeda jokios kitos priemonės, nes kūdikis prie jų pripras ir pats nesistengs tuštintis.
Į išangę nekaišiokite jokių „muiliukų“, nes prie jų, kaip ir prie klizmų, mažylis pripras.
Neleiskite mažam vaikui ilgai sėdėti ant puoduko, žaisti.
Neskubinkite mokyklinio amžiaus vaiko, esančio tualete.
Be gydytojo leidimo kūdikiui, vaikui neduokite jokių vaistažolių, nes jos gali sukelti priešingą efektą – viduriai jas ilgiau pavartojus gali pradėti kietėti.
Galintys kramtyti (2 m. ir vyresni vaikai) turi valgyti kuo įvairesnį maistą, kuriame yra daug maisto skaidulų, pvz., pačių įvairiausių žalių (geriau nei virtų) mišrainių su aliejumi, vaisių, džiovintų slyvų, abrikosų, persikų, rupaus malimo (smulkintų grūdų), pvz., rugių, avižų gaminių.
Peną pakeiskite jogurtu, rūgpieniu.
Venkite ryžių, kukurūzų, bananų ir patiekalų su jais.
Duokite atsigerti tiek, kiek nori. Tinka tirštos, tik ką pagamintos sultys bei vaiko mėgstami skysčiai. Negirdykite vaiko prievarta.
Efektyviausi vidurius laisvinantys vaikams tinkantys vaistai yra su laktulioze.
Gydymas turi būti nuoseklus ir kompleksinis. Kartu turi būti gydoma ir liga, kurios simptomas gali būti vidurių užkietėjimas.
Kai įtariama, kad darželinio arba mokyklinio amžiaus vaiko vidurių užkietėjimo priežastis yra psichoemocinė, reikėtų pasikonsultuoti su psichoterapeutu.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrai 1,5 metų. Po skiepų ji blogai jaučiasi. Gydytojai sako, kad normali reakcija į skiepus – šiek tiek pakilusi temperatūra. Kas dar „normalu“ po skiepijimo?“ style=“fancy“]
Pakitusi savijauta po skiepų būna 40-60 proc. paskiepytųjų. Tai normalu. Po skiepo gali kilstelti temperatūra (dažniausiai iki 37,3-37,5◦C), vaikas gali tapti dirglesnis, prastesnės nei įprasta nuotaikos, gali pablogėti apetitas (noriau geria nei valgo), vieta, kur sušvirkšta vakcina, gali parausti, nežymiai patinti, niežėti. Aprašyta būklė gali išsilaikyti 1-2 paras po skiepo. Visa tai po skiepų praeina be gydymo. Galima sugirdyti vienkartinę paracetamolio dozę.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sūnui 4 mėn. Gimė mėnesiu anksčiau. Dėl žemo tonuso nuo 1 mėn. daromi masažai ir mankštos. Tačiau raumenų tonusas vis tiek žemokas. Ar tai labai blogai?“ style=“fancy“]

Raumenų tonuso pokyčių priežastys yra įvairios, t.y. nebūtinai dėl to, kad gimė mėnesiu anksčiau. Tuos kūdikius, kuriems aptiktas raumenų tonuso sumažėjimas, nuolatos turi konsultuoti vaikų nervų ligų gydytojas ir skirti atitinkamą gydymą. Masažas ir mankšta, kol sukanka vieneri metai, turi būti daromi visiems kūdikiams – ne tik tiems, kuriems aptikta raumenų tonuso pokyčių.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Miegodama dukrytė labai muistosi, ir užsilenkia jos ausytės. Neramina tai, kad ausys liks atlėpusios. Gal migdyti su kepurytę? Dukrai 3 savaitės.“ style=“fancy“]
Natūralu, kad dukra juda. Bet kokio amžiaus vaikui judėjimas, jūsų pavadintas „muistymusi“ yra gyvybinis poreikis. Dėl to, kad galvą judinant ausų kaušeliai lankstosi, ausys tikrai neliks atlėpusios. Kambaryje, kuriame yra 18-20◦C, jokių kepurių nereikia.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dėl sauso kambarių oro vaiko nosies gleivinė išsausėja taip, kad krapštydamas nosį jis ją prasidrasko iki kraujo. Ką patartumėte? Sūnui 2 metai.“ style=“fancy“]
Prasidėjus šildymo sezonui išsausėja kambarių oras. Tam ypač jautrūs kūdikiai ir maži vaikai. Kai oras sausesnis nei 50 proc. santykinės drėgmės, jis skatina įvairias ligas. Optimali kambario drėgmė yra 50-60 proc. Elektronikos ir buitinių prekių parduotuvėse galite įsigyti hidrometrą – prietaisą, rodantį drėgmę. Jis kabinamas kartu su termometru.
Sausame ore sunku kvėpuoti, nes džiūsta gleivinės ir oda. Kūdikiui greitai užsikemša nosis, nes pridžiūsta gleivės, kurios valo nosies gleivinę. Jis pradeda čiaudėti, blaškytis, griebtis už akių, nes džiūdama jų gleivinė pradeda niežėti. Sutrinka miegas: vaikas prabudinėja dėl sauso kosulio, kurio priežastis – džiūstančios gleivinės. Sauso kvėpavimo organų gleivinės praranda gebėjimą pačios apsivalyti ir kovoti su ant jų patekusiais ligų sukėlėjais. Plutelės, kurios susidaro nosyje per naktį, ypač esant sausam kambario orui, trukdo vaikui kvėpuoti ir jį dirgina. Vaikai pradeda kaišioti pirštus į nosį, sukelia kraujavimą (nosies gleivinė švelni, greitai pažeidžiama – joje gausu trapių kraujagyslių). Vaikui reikia padėti. Pluteles galima suminkštinti jūros vandeniu, tada išvalyti.
Veiksmingiausia priemonė, kuri užtikrina normalią drėgmę, yra kambarių vėdinimas. Užtenka kelis kartus per dieną plačiai atverti langus. Kiekvieno vėdinimo trukmė turi būti 5 min. Per tiek laiko vėdinama patalpa nespėja atšalti. Kai langai plačiai atveriami, ne tik sausas oras išleidžiamas išorėn, bet ir į kambarį įleidžiama deguonies, o tai ypač svarbu prieš miegą.
Kambarių valymas, pvz., grindų, stalų paviršių valymas kelis kartus per dieną šlapia švaria šluoste irgi padeda palaikyti reikamą patalpų drėgmę. Šlapias patalpų valymas papildo vėdinimą, tačiau jo nepakeičia, nes nesumažina anglies dvideginio kiekio.
Oro drėkintuvai nėra pati geriausia priemonė, nes jie sudaro palankias sąlygas daugintis legionelėmis pavadintoms bakterijoms, kurios sukelia kvėpavimo organų ligas. Oro drėkintuvai, kvėpikliai, gaivikliai nepakeičia vėdinimo, nes jie kambarių ore nesumažina anglies dvideginio, nepadidina deguonies kiekio, nesumažina jame esančių mikroorganizmų skaičiaus.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sūneliui 11 mėnesių. Vos tik nusegame sauskelnes, jis pradeda žaisti su savo „pimpaliuku“. Dėl šios priežasties negalime jo palikti nuogo (arba turime laikyti rankas). Ką patartumėte?“ style=“fancy“]
Kiekviena mama yra pastebėjusi, kad augdamas kūdikis vis ką nors atranda ir tuo, ką atranda, kažkurį laiką žaidžia. Pirmiausia kūdikis atranda, kad turi dvi rankutes ir užsiiminėja čiupinėdamas savo pirštukus, juos kišdamas į burną ir visur, kur tik jie įlenda. Paskui mažylis atranda ausytes ir visaip jas kankina. Dar vėliau atranda kojas ir pimpaliuką… Viena iš esminių priežasčių, dėl ko kūdikis čiupinėja pimpaliuką, yra sauskelnių iššutinta tarpvietė ir lytinių organų sritis. Iššutinta tarpvietė ir lytinių organų sritis niežti, ir kyla sunkiai tramdomas noras ją čiupinėti, kasyti. Tai, kad vos tik nuėmus sauskelnes mažylis čiumpa atitinkamą vietą rodo, kad suaugusieji retai keičia sauskelnes. Kai mažylis bus įpratintas pabūti nuogu užpakaliuku ir šis neniežės, kils mažesnis noras žaisti savo kūno dalimis. Griebtis už lytinių organų gali ir mergaitės. Iš sauskelnių „išpakuotas“ berniukas ar mergaitė turi būti apiplaunami. Rankų laikymas, bet koks kariavimas su mažyliu nepadeda. Ne veltui liaudis sako, kad draudžiamas vaisius yra saldesnis… Nukreipkite mažylio dėmesį nuo pimpaliuko, sudominkite jį bet kokiu kitu užsiėmimu, žaislu.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“2,5 metų dukra geria žuvų taukus, tačiau vis tiek naktį prakaituoja. Ar nupirkti papildomai vitamino D? Ar atlikti kokius nors tyrimus?“ style=“fancy“]

Žuvų taukai ir vitaminas D, nėra vaistai nuo prakaitavimo, nes jo priežasčių bet kuriuo metų laiku yra ne viena. Prakaitavimas – tai odos prakaito liaukų gaminamo skysčio – prakaito – išsiskyrimas, kurį reguliuoja nervų sistema. Daugiau prakaituojama susijaudinus, kai daug geriama ir tuomet, kai yra per šilta. Prakaitavimas apsaugo nuo perkaitimo. Šiuo atveju prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija nuo šilumos pertekliaus. Taigi vaikui prakaituojant atkreipkite dėmesį, ar patalpoje nėra per daug šilta, ar vaikas ne per daug šiltai aprengtas. Tinkama kambario temperatūra yra 18-20 laipsnių.

Dažnai vaikai prakaituoja miegodami. Taip būna dėl to, kad nepaisoma elementariausių higienos taisyklių: minkšti vatiniai, vilnoniai ar net pūkiniai apklotai labai sulaiko šilumą. Pastebėkite, kuo šilčiau apklojamas vaikas, tuo jis miegodamas daugiau blaškosi norėdamas nusikloti, iš po apklotų iškiša rankas, kojas. Vaikų medžiagų apykaita net miegant greitesnė negu suaugusiųjų – gaminasi daugiau šilumos.

Jeigu mažylis stipriai tebeprakaituoja, nors miega ne per šiltai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Stipriai prakaituoja sergantys kūdikiai ir vaikai iki 1,5 metų. Linkę prakaituoti labilios nervų sistemos vaikai. Užtenka tokiam mažyliui pasidžiaugti, išsigąsti, supykti, susijaudinti, ir jis prakaituoja.

Bet kurio amžiaus vaikai, sergantys lėtine infekcija, irgi prakaituoja. Dažniau ir greičiau suprakaituoja sergantys lėtiniu sinusitu, tonzilitu. Prakaitavimas, lydimas dažnų slogų ir viršutinių kvėpavimo takų ligų, yra tonzilogeninės intoksikacijos požymis. Kreipkitės į ausų-nosies gerklės ligų gydytoją.

Vaikai, persirgę ūminėmis kvėpavimo organų infekcijomis, bronchitu, plaučių uždegimu, irgi stipriai prakaituoja, yra vangūs. Prakaitavimas gali užsitęsti keletą mėnesių. Persirgusieji vaikų infekcinėmis ligomis intensyvia gali prakaituoti net 6 mėnesius.

Kūdikiai, sergantys rachitu, irgi prakaituoja. Jeigu pastebėjote, kad 3-4 mėn. ar vyresnis kūdikis pradėjo prakaituoti, pvz., jam žindant, valgant sudrėko kakta, tarpunosis ar skruostukai, nupliko pakaušis – nedelsdami pasitarkite su vaiko gydytoju.

Nesvarbu, kokia būtų prakaitavimo priežastis, sekite prakaituojančio vaiko bendrą būklę – jeigu prakaitavimas didėja ir atsirado kokių nors kitų negalavimo požymių – pasitarkite su vaiko gydytoju.

Prakaituojantį mažylį nuolat perrenkite sausais natūralaus pluošto drabužėliais, saugokite jį nuo skersvėjų.

Stipriai suprakaitavusio vaiko neveskite į gryną orą, palaukite, kol jis atvės. Jeigu rengiamas mažylis suprakaitavo, į lauką veskite tuomet, kai jis atvės.

Stipriai prakaituojančius vaikučius dažnai maudykite su vaikišku ar kitu neutralios reakcijos muilu, nes jų odelė labai greitai užsiteršia prakaito liaukų išskiriamu sekretu bei aplinkoje esančiomis dulkėmis. Gausiai prakaituojančius vaikus maudykite kasdien arba kas antrą dieną.

Po maudynių su vaikais nežaiskite judrių žaidimų – saugokite juos nuo suprakaitavimo.

Ūmiai susirgę vaikai prakaituoja, ypač jei jiems buvo duota prakaitą skatinančios arbatos arba vaistų temperatūrai mažinti. Prieš matuodamos temperatūrą pažastyje kruopščiai ją išsausinkite, nes suprakaitavusioje pažastyje ji keliomis dalimis bus didesnė.

[su_spoiler title=“Ką daryti, jei 3 metų dukra nė į burną neima karvės pieno (nei vyresniems vaikams skirto mišinio). Pieno prašo arbatos, sulčių, vandens, bet ko, tik ne pieno.“ style=“fancy“]
Pasiūlykite jogurto, kefyro, rūgpienio arba varškės sūrelio, saikingai įdėkite pieno į kitus patiekalus, pvz., košes, lietinius. Viena iš pieno nemėgimo priežasčių gali būti ta, kad organizmas nesugeba suskaldyti pieno cukraus, t.y. laktozės. Rūgščiuose pieno produktuose yra mažiau pieno cukraus. Kita priežastis – kažkada duotas pienas nepatiko, ir natūralu, kad mažoji ginasi nuo to, ko jos organizmas netoleruoja ir kas jai nepatiko. Trečia pieno nemėgimo priežastis gali būti ta, kad vaikas buvo per prievartą maitinamas. Į „ką daryti“ atsakau – svarbiausia lanksčiai prisitaikyti prie mažosios įnorių ir su ja nekariauti…[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galiu su 1,5 metų sūnumi eiti į vandens atrakcionų parką? Ar nepakenks vaikui chloro kvapas? Ar chloras kenkia odelei.“ style=“fancy“]
Baseinų vandens dezinfekcija chloro junginiais yra daug pigesnė nei kitomis leistinomis baseinų dezinfekcinėmis medžiagomis. Tačiau ir kontrolės sistema gali sugesti, tad niekas negali prognozuoti „Ar nepakenks vaikui chloro kvapas?“. Kiekvienas žmogus skirtingai jautrus įvairioms cheminėms medžiagoms. Chloro poveikis organizmui neprognozuojamas, jis yra nuodas. Ar bet kurio amžiaus vaiką paveiks chloro dujos, ar pakenks odelei, ar ne – pasakyti neįmanoma, tai spėlionė.
Jeigu manote, kad 1,5 metų vaikui bus įdomu vandens atrakcionų parke ir tai jam bus tinkama pramoga, jei sugebėsite su juo saugiai praleisti laiką – eikite į tokį vandens atrakcionų parką, kuriame vanduo yra dezinfekuojamas kitomis medžiagomis, ne chloru.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“7 metų dukra nepripažįsta vitaminų jokiu pavidalu – nei skystų, nei kapsulių, nei tablečių. Jai „šlykštus“ skonis.“ style=“fancy“]
Dukra daro teisingai. Kasdien įvairiu maistu maitinamam vaikui duoti papildomai vitaminų nereikia. Vaikui duodamos daržovės ir vaisiai turi būti ekologiškai švarūs, geros kokybės, prinokę, švieži, užaugę Lietuvoje. Atvežtinių vaisių ir daržovių prekinė išvaizda dažniausiai yra puiki, tačiau jie, kol patenka ant prekystalio ir į šeimos stalą, yra ilgokai palaikomi, veikiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis, saugančiomis nuo gedimo. Dėl to neretai jų skonis būna ne toks, koks šviežių, prinokusių natūraliomis sąlygomis, neaišku, kiek juose išlieka vitaminų.
Vitaminai – tik viena grupė biologiškai aktyvių maisto medžiagų, būtinų normaliai organizmo gyvybinei veiklai. Tai nėra visagalės medžiagos, taip sustiprinančios organizmą, kad jis nesusirgtų šiandien, rytoj ir niekada. Tuomet, kai abejojama, ar vaikas maitinimas visavertiškai arba vaikas labai nevalgus, jam gali būti duodama vitaminų. Negalima viršyti ant pakuotės nurodytos dienos dozės. Vitaminai nepakeičia imunitetą gerinančių priemonių – gero poilsio, miego, buvimo gryname ore ir judėjimo, fizinio lavinimosi bei laimingo gyvenimo be stresų.

[su_spoiler title=“Kartais 11 mėn. sūnus griežia dantimis. Paaiškinkite, kodėl taip būna?“ style=“fancy“]
Griežimas dantimis (bruksizmas) – tai nemalonus girgždantis, čerškiantis garsas, atsirandantis dažniausiai miego metu, dėl viršutinės ir apatinės dantų eilės trynimosi viena į kitą. Tai nesąmoningas elgesys. Nemalonus garsas prikelia iš miego kitus asmenis, o pats vaikas ar suaugęs žmogus net neįtaria, ką jis daro. Nuo griežiančio dantimis kenčia ir kiti miegantys toje pačioje patalpoje. Jiems irgi atsiranda miego sutrikimų. Apie 15 proc. visų vaikų griežia dantimis. Pirmais gyvenimo metais griežimas dantimis yra retas reiškinys, tačiau suaugusiuosius labai jaudinantis reiškinys.
Dažniau vaikai dantimis griežia, kai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje išauga pirmieji dantukai, ir 5-7 gyvenimo metais, kai pradeda dygti nuolatiniai dantys.
Griežimas dantimis dažniausiai išnyksta vaikui augant.
Dantų griežimo priežastys kol kas nežinomos.

Tam turi įtakos:
Netaisyklingas sąkandis (dėl netaisyklingos dantų formos, nekokybiškai įdėtų plombų).
Žarnyno parazitai, nepakankama, netinkama mityba, nepakankamas magnio kiekis maiste, sutrikęs magnio pasisavinimas, alerginės ligos ar endokrininės, nervų sistemų sutrikimai.
Psichologiniai veiksniai: stresas, psichologinis diskomfortas (nervinė įtampa, įniršis), asmenybės tipas (kompulsinis, t.y. skrupulingas ar agresyvus vaikas).
Atsakas į skausmą ir diskomfortą, sukeltą tokių ligų, kaip peršalimas ar ausies uždegimas.
Pastebėta, kad tam tikras maistas gali turėti įtakos „nekaltam“ vaiko griežimui dantimis – apelsinų sultyse, įvairiose uogose ir vaisiuose, jogurte esanti rūgštis gali padaryti dantis „girgždžius“.
Vaikų griežimas dantimis gali būti susijęs ir su naktiniu šlapimo nelaikymu, diegliais, kalbėjimu miego metu ir kitais miego sutrikimais.
Vidutiniškai griežimas dantimis pasireiškia 25 kartus per naktį, o kiekvieno epizodo trukmė 4-5 sek. Taigi griežimas dantimis per naktį užtrunka apie 2-3 min.

Būdinga:
Po nakties burnos, kaklo, veido raumenų, galvos, ausų skausmas, kuris aptinkamas kartu čiuopiant abi burnos puses.
Po nakties sunku judinti apatinį žandikaulį.
Jautrūs dantys – griežiant dantimis nusidėvi emalė, todėl atsidengia dentinas ir dantys tampa jautrūs šalčiui, šilumai, kramtymui ir kitiems veiksniams, pvz., vaisių, uogų rūgštims.
Dantų trupėjimas ir lūžinėjimas – dėl didelio spaudimo, kylančio griežimo metu, trupa ir lūžta dantys.
Kosmetinis defektas – dantys tampa nelygūs, trumpesnis, „aptrupėję-apgraužti“.
Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario uždegimas – sukelia žandikaulio ir ausies skausmą.
Išbudina iš miego vaikus ir suaugusiuosius.
Dažniausiai griežimas dantimis praeina savaime, nepadaro žymesnės žalos dantims, nes pieniniai dantys iškrenta, o išdygus nuolatiniams, įprotis palengva išnyksta.

Ką daryti?
Bandykite surasti priežastį. Gal reikia mažinti emocinę įtampą, stresą o gal vaikas peršalo, serga alerginėmis ligomis, gal netaisyklingas jo sąkandis.
Išbandykite atpalaiduojančią terapiją prieš miegą – tai šilta vonia su pušų ekstraktu, rami muzika, gera nuotaika, raminamųjų vaistažolių arbatos.
Duokite vaikui pakankamai vandens, ypač šiltais vasaros mėnesiais.
Nupirkite vitaminų su mineralinėmis medžiagomis (ypač magniu), nes pastarasis elementas labai svarbus nervams ir raumenims. Jei po 8 savaičių griežimas dantimis neišnyksta, šį gydymą nutraukite.
Jei griežimas dantimis neišnyksta per keletą mėnesių, atsiranda komplikacijų (dantukai aptrupa, lūžta, sutrinka klausa ar smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija), kreipkitės į gydytoją.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mergaitei 3 mėn., bet iki šiol nėra tuberkuliozės skiepo rando. Iki kokio amžiaus jis turi atsirasti? O gal vaikutis liko nepaskiepytas?“ style=“fancy“]
Ar vaikas skeipytas, paklauskite apylinkės gydytojo, jis turi rasti įrašą kortelėje. BCG – tuberkuliozės vakcina, kuria skiepijama dar gimdymo namuose, neapsaugo nuo infekavimo tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau ši vakcina gali apsaugoti pirmųjų metų vaikus nuo pavojingos miliarinės tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Jei po tuberkuliozės skiepo ant rankytės randas nesusidarė, sulaukusius 11 mėnesių vaikus perskiepyti atsisakyta, todėl, kad šiomis sunkiomis tuberkuliozės formomis vyresni vaikai serga labai retai, ir ši vakcina vėliau neapsaugo nuo šių ligų.
Visi sveiki naujagimiai gimdymo namuose nuo tuberkuliozės skiepijami pirmąją parą po gimimo. Randelis turi susiformuoti per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius. Randelis susiformuoja tuomet, kai skiepas „prisiima“. Skiepo vieta ant rankos kartais supūliuoja. Tai įvyksta dėl tuberkuliozės skiepo specifikos. Supūliavimas visuomet esti nedidukas iki – 5 mm skersmens. Kadangi kiekvieno kūdikio organizmo reaktyvumas skiriasi, todėl randelio susiformavimas nežymiai skiriasi.
Supūliavimas yra toks nedidelis, kad nereikalauja jokios specialios priežiūros. Skiepo vieta netrinama, nešildoma, niekuo netepama, kūdikis nerengiamas aptemptais drabužėliais. Jeigu pasitaiko išimtis iš taisyklės – vakcinacijos vieta ryškiai sutinsta, parausta, padidėja pažasties limfmazgis, susiformuoja didesnis nei 5 mm skersmens pūlinukas – dera pasikonsultuoti su vaiko gydytoju. Supūliavus randeliui galima kūdikį maudyti, tvarstis neklijuojamas.
Jokie pūlinukai nėra „pradūrinėjami“, laukiama kol patys išsivalys.
Profilaktinis vaikų skiepijimas nuo tuberkuliozės nėra absoliuti apsauga nuo užsikrėtimo šia liga. Didelės apimties meta-analizės tyrimai atskleidė, kad vakcina yra efektyvi 50 proc. apsaugant vaikus nuo sunkių tuberkuliozės formų. Europoje nuo tuberkuliozės neskiepija Danija, Belgija, Italija, o rizikos kontingentas skiepijamas Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kaip reikėtų reaguoti, jei mėnesinėmis susirgtų 11 metų mergaitė?“ style=“fancy“]
Į klausimą atsako gydytoja Jūratė Kiesylytė (KMU akušerijos ir ginekologijos klinika).
Jeigu mergaitei nors vienas brendimo požymis atsirado jaunesnei nei 8 metų ar mėnesinės prasidėjo jaunesnei nei 10 metų, tai sakome, kad brendimas yra priešlaikinis. Jei mėnesinėmis susirgo 10, 11 metų mergaitė, tai normalu.
Kalbant apie priešlaikinį brendimą, dažniausiai pasireiškia tik vienas brendimo požymis – krūtų didėjimas, neretai – tik vienos krūties padidėjimas jaunesnei nei 8 metų mergaitei. Jei pastebimas per ankstyvas brendimas, turėtų būti įvertintas mergaitės ūgis, lytinių organų išsivystymas, įtariant tai turėtų būti vertinamas „kaulinis amžius“ (atlikta plaštakos-riešo rentgenograma) ir smegenų priedėlio bei lytinių hormonų kiekis. Jeigu šių tyrimų duomenys atitinka faktinio amžiaus normą, gydymas neskiriamas, bet reikia toliau stebėti lytinį vystymąsi. Dažniausiai krūtų padidėjimas yra trumpalaikis, nors gali išlikti ir visą laiką iki normalaus lytinio brendimo pradžios. Tokiai mergaitei skiriamos vaikų endokrinologo ir ginekologo konsultacijos pagal individualų grafiką, bet ne rečiau nei vieną kartą per metus. Kartais krūtų didėjimas gali būti tikrojo prasidedančio priešlaikinio lytinio brendimo (PLB) požymis.
Noriu priminti, kad ankstyviausias PLB požymis yra kur kas pagreitėjęs augimas, tačiau neretai tam neskiriama pakankamai dėmesio. Kiek vėliau pradeda vystytis krūtys, augti plaukai, prasideda būdingas brendimo laikotarpiui lytinių organų kitimas. Esant PLB, lytinio brendimo progresas yra greitas, nuo brendimo pradžios iki mėnesinių gali būti tik kelių mėnesių laikotarpis (pvz., jauniausiai mūsų 1 metų 8 mėnesių pacientei mėnesinės atsirado po 2 mėnesių nuo krūtų didėjimo pradžios).
Dažniausia PLB priežastis yra priešlaikinis neaiškios kilmės pogumburio branduolių ir pasmegeninės liaukos funkcijos aktyvumas. Beje, per pastaruosius 10 metų tokių pacienčių vis daugėja. Manoma, kad tam turi reikšmės dabartinis saulės aktyvumas, dažnas maisto dažų ir konservantų turinčių produktų vartojimas. Galvojama, kad įtakos turi ir mėsos gaminiai (kai paukščių ir gyvulių auginimas spartinamas į pašarus dedant biostimuliantų). Bet tiksliais tyrimais paremtų atsakymų apie aplinkos ir maisto reikšmę mergaičių PLB kol kas nėra. Norint patikslinti ligos priežastis, būtina, kad mergaitę kruopščiai ištirtų vaikų endokrinologas ir ginekologas, būtų atlikti pasmegeninės liaukos ir lytinių hormonų tyrimai, reikalingos kitų specialistų konsultacijos ir mėginiai, gali prireikti atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Sveiki, vaikas pradėjo viduriuoti. Sudavėme smectos. Po to viskas susitvarkė. Nebeviduriuoja. Pasidarė neramu,nes po dienos pasituštino labai šviesiai, ko ne balkšvai. Ar reikia sunerimti? “ style=“fancy“]
Smecta yra baltos ar šviesiai rusvos spalvos milteliai. Ji su išmatomis pasišalina nepakitusi. Todėl išmatos vartojant Smecta gali tapti šviesesnėmis. Nustojus ją duoti ir vaikui pradėjus valgyti tai, kas buvo valgyta iki viduriavimo, išmatų spalva taps tokia kaip buvo prieš viduriavimą.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Kas yra „padidėjusio dirglumo sindromas“? Mūsų 3 mėn. sūnui jį nustatė šeimos gydytoja, tačiau nieko nekomentavo.“ style=“fancy“]
Jei mamai yra neaiškūs gydytojo pasakymai, būtina aiškintis tol, kol suprasite ir bus JUMS patarta, kaip kokioje situacijose elgtis.
Jums reikia gauti siuntimą iš savo gydytojos vaikų neurologo konsultacijai. Padidėjusio dirglumo sindromas dažniausiai pasireiškia pirmų mėnesių kūdikiams. Jis gali pasireikšti rankų, kojų, smakro drebėjimais, ypač gerai pastebimais vystant, gali būti padidėjęs raumenų tonusas, vaikelis krūpčioja nuo stipresnio garso, šviesos, neramiai miega, užeina nemotyvuoto, sunkiai numaldomo verksmo priepuolių, kūdikis nenori, kad jį kas nors liestų, sunku jį žindyti – tai griebia krūtį, tai vėl ją meta.
Viena dažniausių padidėjusio dirglumo sindromo priežasčių – sunkus gimdymas. Gydymą dažniausiai skiria neurologas, įvertinęs naujagimio būklę ir galimas šio sindromo priežastis.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar nevalgiam vaikui žiemą prasminga duoti įvairių vaisių-daržovių sulčių kokteilių? Jei taip – kiek? Ar duos naudos stiklinė morkų-agurkų-bulvių-cukinijų sulčių? Įsigijome „lėtaeigę“ sulčiaspaudę, todėl norisi kažkuo prisidėti prie vaiko sveikatos. Dukra (4 m.) labai nevalgi.“ style=“fancy“]
Bet kokie sulčių kokteiliai nepakeičia tų produktų, iš kurių yra gaminamos sultys, valgymo. „Morkų-agurkų-bulvių-cukinijų“ kokteilis tikrai nėra tinkamas, nes jo skonis labai savitas, be to, jame yra daug jokiais naudos faktais nepagrįstos fantazijos, pvz., žiemą iš agurkų spausti sultis. Suprantama, prekybos tinklai pirkėjui 12 mėn. per metus siūlo bet kokių daržovių, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kaip jos buvo užaugintos ir išlaikytos, kol dukrai iš jų buvo išspaustos sultys… Nei „greitaeigė“ nei „lėtaeigė“ sulčiaspaudė (ir bobučių metodas – trintuvė ir sulčių išspaudimas per marlę) nepagerina jokių sulčių kokybės. Jas gaminant vis vien prarandama tam tikra dalis vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Mašinos tik palengvina sulčių išspaudimą, tačiau vaikui, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų valgus ar nevalgus, nepagerina nei apetito, nei sveikatos. Sulčių kokteiliuose yra įvairių medžiagų, kurios ne kiekvienam vaikui patinka ir gali net neigiamai veikti virškinamąjį traktą. Jeigu šeima būtinai nutarusi vaikui duoti sulčių, užuot davusi uogų, vaisių, daržovių, turi žinoti, kad būtinas saikas. Kiekvienų sulčių, nepriklausomai nuo to, ar jos būtų vienos rūšies, ar kokteilis, per dieną galima išgerti 50-150 ml (priklausomai nuo vaiko amžiaus).
Nevalgumas – sąlyginis dalykas, neretai suaugę šeimos nariai bando bet kurio amžiaus vaiko apetitą matuoti, lygindami su savo apetitu. Jeigu vaiko svoris ir ūgis atitinka Lietuvos vaikų augimo normą – vadinasi, vaikui užtenka tiek maisto, kiek jis suvalgo.
Kiekvienos sultys yra naudingos, tačiau žiemą daug naudingiau vaikui duoti valgyti šaldytų uogų, vaisių, žalių vaisių, pvz., nuplautų obuolių, užaugintų Lietuvoje, ekologiškai užaugintų morkų, kaliaropių, salierų, kopūstų, moliūgų salotų negu iš jų sunktų sulčių. Tiek, kiek reikia 4 metų vaikui žalių vaisių, daržovių žiemą, kiekviena nuovoki šeima sezono metu gali prisišaldyti.[/su_spoiler]

[su_accordion]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


septyni − = 6

` `