Klausimas pediatrui

[su_spoiler title=“Sūnui 6 mėn. Neduoda ramybės dygstantys dantukai, jų jau turi 3, 4 dygsta. Apatiniai dantukai kreivi, o šalia viršutinio dantukas kalasi šiek tiek kitoje vietoje, nei šalia esantis – ne vienoje linijoje. Ką reikėtų daryti? O gal neverta nerimauti?“ style=“fancy“]
Kol kas gamta nenustatė tvarkos, kokio tiesumo, kokiais atstumais ir kiek iš karto gali išdygti pieninių dantukų. Kai mamai labai susirūpinusi dėl mažylio dantukų, reikia (gavus kūdikio gydytojo siuntimą) pasikonsultuoti su vaikų odontologu. Kiekvienas vaikas individualus, ir jo dantukų dygimo tvarka niekada nepakartoja jo broliuko ar sesutės dantukų dygimo tiesumo, atstumų tarp jų ir tvarkos. Tik specialistas, įvertinęs kūdikio burnos būklę, gali suteikti pagalbos, jei tokios reikės.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Nuo 2,5 mėn. pradėjau maitinti dukrytę mišinuku, kuriame mažas laktozės kiekis. Po kelių savaičių bandžiau pereiti prie paprasto mišinio, bet dukrytė tapo nerami. Norėjau paklausti, kuo ypatingi mišiniai, turintys mažai laktozės, ir kiek laiko galima juos duoti kūdikiui?“ style=“fancy“]
Mišinį su sumažintu laktozės kiekiu gali skirti tik gydytojas, kai to reikalauja kūdikio sveikatos būklė. Tokių poreikių pasitaiko itin retai. Gydytojas, skyręs kūdikiui tokį mišinį, nuolatos turi sekti kūdikio būklę ir patarti, kaip jį maitinti. Tik žinant, kodėl buvo skirtas toks mišinukas, ir stebint vaiko būklę, galima atsakyti į klausimą, kaip ilgai konkrečiam kūdikiui gali tekti duoti mišinuko su sumažintu laktozės kiekiu. Tokie mišiniai paprastai duodami kuo trumpiau, nes laktozė kūdikiui labai reikalinga – tai prebiotikas, kuris gerina žarnyno floros vystymąsi (o kartu – ir apsaugines organizmo reakcijas), padeda pasisavinti kalcį bei yra galaktozės šaltinis (o ji svarbi bręstant smegenims). Laktozė – tai pieno cukrus, kurį organizme suskaldo fermentas laktazė. Pieno cukraus, arba laktozės, netoleravimas, atsirandantis po stiprių užsitęsusių viduriavimų, yra laikinas, o įgimto pieno cukraus netoleravimo pasitaiko itin retai. Joks mišinys su sumažintu laktozės kiekiu nepakeičia kūdikio motinos pieno.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar užsikrėtęs virusu vaikas gali tik karščiuoti, be jokių kitų simptomų? Mūsų 2,5 metų sūnus, pradėjęs lankyti darželį, jau kelis kartus sirgo keista liga – jis tiesiog 2-3 dienas karščiuoja, bet nėra nei slogos, nei kosulio, gerklytė neparaudusi. Kokia tai galėtų būti liga, kaip vaikutį gydyti?“ style=“fancy“]
Karščiavimo priežasčių yra daug – gydytojui parodžius karščiuojantį vaiką nebūna taip, kad nebūtų aptinkama jokia liga. Kai gydytojui neaišku, jis atlieka reikiamus tyrimus. Virusų, sukeliančių ūmias kvėpavimo organų ligas, yra daugiau kaip 130. Nėra žinoma tokio viruso, kuris sukeltų tik karščiavimą. Vadinasi, kas nors nepastebėta, ypač jei vaiko neapžiūrėjo gydytojas, jam nebuvo atlikta jokių tyrimų. Be to, karščiavimas nelygus karščiavimui.
Karščiavimas – tai organizmo gynimosi (dažniausiai nuo jam svetimų mikroorganizmų) ir prisitaikymo reakcija, kuri pasireiškia pakilusia organizmo temperatūra. Temperatūros pakilimas stimuliuoja organizmą kovai su ligos sukėlėjais, skatina gamintis baltuosius kraujo kūnelius ir mobilizuoja juos efektyviau naikinti bakterijas ir virusus. Karščiavimas – tai ne liga, o organizmo atsakas į infekciją ar uždegimą, rečiau – į jame vykstančius medžiagų apykaitos procesų pokyčius. Taigi temperatūra yra įvairių ligų požymis, dėl kurio kreipiamasi į gydytoją.
Karščiavimą sukelia bakterijos, virusai, pirmuonys, grybeliai ir jų toksinai, trauma, nudegimas, alerginė reakcija, psichinė trauma, kai kurie vaistai. Karščiavimas yra naudinga reakcija. Jis trukdo organizme daugintis ligų sukėlėjams, mažina jų atsparumą vaistams, intensyvina organizmo jėgas kovai su ligos sukėlėjais.
Karščiavimas, kaip vienas iš daugelio ligų požymių, nenusako ligos sunkumo. Labai klysta tie tėveliai, kurie, nors ir truputį pakilus mažylio temperatūrai, įvairiausiais būdais stengiasi ją sumažinti. Taip trukdoma organizmui kovoti su liga. Temperatūros mažinimas vaistais ne tik nepagreitina sveikimo, bet ir trukdo gydytojui realiai įvertinti ligonio būklę. Negerai elgiasi tos mamos, kurios duoda vaistų nuo temperatūros ir nesikonsultuoja su gydytoju. Temperatūros mažinimas nėra ligos gydymas. Karščiavimas priklauso nuo organizmo savybių: vienas vaikas smarkiai karščiuoja esant mažiausiai dingsčiai, o kitam temperatūra vos pakyla.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Ar galima vesti vaiką į darželį, jeigu jam pūliuoja akys, jis sloguoja, viduriuoja, yra išbertas? Mūsų sūnus lanko darželį ir nuolat „parsineša“ namo užkratų iš darželio, nes tėvai leidžia sergančius vaikus (sako, kad jie neturi temperatūros, tačiau yra snargliuoti ir kosėja).“ style=“fancy“]
Aišku viena – sergančio vaiko į kolektyvą vesti negalima, nes tai gali pasunkinti paties vaiko ligą ir užkrėsti kitus vaikus. Tačiau gyvenimo realybė kitokia – dalis tėvų šių elementarių taisyklių nepaiso. Darželio auklėtojos vaikus priima, nes niekam nėra malonus konfliktas su tėvais, kurie sergančiam vaikui ne visuomet išgali pasamdyti auklę… Priešmokyklinio amžiaus vaikai sunkiai suvokia higienos taisykles, dėl to bet koks infekcinis užkratas kolektyve greitai plinta – užsikrečia sveiki vaikai. Ši problema yra itin svarbi – reikėtų kreiptis į vaikų teisių agentūros vadovę Editą Žiobienę, tegul ji paaiškina, kokiais teisės aktais tai dabar reglamentuojama. Kas atsakingas už sergančių vaikų priėmimą, kaip įmanoma iš karto patikrinti kelių atvestų vaikų sveikatą (pvz., pamatuoti temperatūrą). Tėvai meluoja dėl to, kad darbdaviui nereikalingi darbuotojai, kurių vaikai dažnai serga, be to, tėvai nenori gauti mažesnes socialines išmokas už pirmąsias ligos dienas vaikui susirgus. Nežinau, ar yra kas paskaičiavęs, kiek kainuoja sergančio vaiko gydymas, kokie gali būti liekamieji net paprasčiausios ūminės ligos reiškiniai, kas pigiau – ligos profilaktika ar sergančiojo gydymas? Į šiuos klausimus neužtenka vien mano pasamprotavimų – tai labai aktuali tema…[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mūsų 4 metų sūnus dažnai ir garsiai raugėja. Gal tai dėl kokios nors skrandžio ligos?“ style=“fancy“]

Raugulys – tai praryto oro pasišalinimas iš skrandžio. Dažniau atsirūgsta naujagimiai ir kūdikiai nei vyresni vaikai. Nuryto oro burbulai beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai šauna į stemplę. Taip atsirūgstama oru, o kartu su juo atpilama truputis skrandžio rūgšties paveikto sutraukto rūgštaus kvapo pieno. Gausiai atsirūgsta ir atpila 10-15 proc. mažylių. Kūdikių atsirūgimai retėja ir išnyksta kai jie išmoksta valgyti neprisirydami oro ir pradeda valgyti tirštesnį maistą.

Gausiai atsirūgstantį mažylį stenkitės maitinti lėtai, dažniau ir po truputį (ypač jei maitinate iš šaukštelio, puoduko). Kai maitinate mišiniais, po 90 ml išgerto mišinio mažajam padėkite atsirūgti.

Jeigu pastebėjote, kad po maitinimo išsipūtė, padidėjo kūdikio pilvas, neišsigąskite – žinokite, jis pavalgė daug ir sočiai. Negalvokite, kad taip atsitiko dėl praryto oro.

Jei raugėja vyresnis vaikas:

Patikrinkite, ką jis valgo. Dažniausi raugulio kaltininkai yra gazuoti gėrimai ir kramtomoji guma.

Raugėjama pavalgius skubiai. Skatinkite vaiką valgyti lėtai. Pareikalaukite iš vaiko, kad jis maistą geriau sukramtytų, neskubėdamas rytų.

Kai kurie vaikai išmoksta prisiryti oro, o po to raugėti. Demonstratyviai raugėdamas vaikas stengiasi atkreipti į save dėmesį, išsireikalauti tai ko trokšta ir jam neleidžiama. Demonstratyvus raugulys paprastai yra nesusijęs su maistu ir atsiranda, kai vaikas yra kuo tai nepatenkintas. Kai vaikas suvokia, kad raugėjimas tėvų negąsdina, įprotis raugėti išnyksta.

Jei maisto koregavimas ir valgymo „sulėtinimas“ nepadeda, pasitarkite su gydytoju.[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Mano dukra (9 m.) persirgo vėjaraupiais. Po ligos bėrimų vietoje liko randai. Norėčiau sužinoti, ar galima juos kaip nors panaikinti?“ style=“fancy“]

Jei vaikas bėrimų nenukaso, į juos nepakliūva bakterinės infekcija, bėrimai nesupūliuoja. Tikriausiai kai sirgo Jūsų dukra, oda buvo nepakankamai dezinfekuojama, o mergaitės nagai ir rankos nebuvo visuomet švarūs. Paprastai randai laikui bėgant mažėja, blykšta. Dėl jaudinančių randų dera pasikonsultuoti su vaikų chirurgu. Jis realiai įvertins randus ir pasakys, ar reikia ir galima jų matomumą sumažinti[/su_spoiler]

[su_spoiler title=“Dukrai 8 mėn., darant lengvą mankštelę traška sąnariukai, ar tai normalu?“ style=“fancy“]

Taip būna labai retai. Prieš mankštelę kūnelį, rankas, kojas reikia pamasažuoti šiltomis rankomis, išteptomis masažo aliejumi, kad jos lengviau slystų. Tik po to galima daryti kūdikio amžių atitinkančius fizinius pratimus. Kad darant amžių atitinkančius pratimus visi 8 mėn. kūdikio sąnariai imtų ir pradėtų traškėti, beveik neįtikėtina.[/su_spoiler]

[su_accordion]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


− šeši = 1

` `