Iš ko valgo ir geria mūsų vaikai

indai

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Lėkštutės, puodeliai, gertuvės, priešpiečių dėžutės, spalvoti gimtadienio indai – nekalti pirkiniai, bet ir juos renkantis reikia atidumo. Tikimės, kad šis straipsnis suteiks daug geros informacijos. Konsultuoja Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė .

Ar visi vaikams skirti indai yra saugūs?

Mes galvojame, kad vaikams skirtoms prekėms keliami ypač aukšti reikalavimai, gamintojas atsakingai renkasi žaliavas, o visokios priežiūros institucijos šias prekes tikrina daug griežčiau. Deja, realybė šiek tiek kitokia, vaikiškais piešiniais išmarginta priešpiečių dėžutė potencialiai gali turėti tiek pat pavojingų cheminių medžiagų kaip ir skirtoji suaugusiesiems, juk jos dažniausiai gaminamos iš to paties pigaus plastiko, nesiekiant kokybės. Nors indams, kurie skirti kūdikiams iki 3 metų, nustatyti labai griežti reikalavimai, tačiau paskelbta ne viena studija, kad įvairios medžiagos iš pakuočių ir indų patenka į maistą, paskui kaupiasi organizme bei siejamos su hormoninės ar imuninės sistemos išderinimu, vėžinėmis ligomis, alergijomis.

Jeigu pripažinta, kad stikliniai buteliukai yra sveikesni, kodėl jų tokia maža pasiūla, o tiek daug plastikinių?

Viskas dėl patogumo (tiek gamintojui, tiek naudotojui). Plastikas daug lengvesnis ir patvaresnis, stiklas lengviau dūžta. Kai pradėjome naudoti plastikinius indus, vaikų buteliukus, niekas netyrė, kiek ir ko gali patekti iš indo į maistą, nes su iki tol įprasta tara ir indais tokios problemos nebuvo pastebėta. Pasiūlą formuoja paklausa – kol mamos ne taip noriai renkasi stiklinius buteliukus, tol ir pardavėjai neskuba keisti to, kas pateikiama lentynose.

Yra paskelbtų mokslinių straipsnių ir pateikta išvadų, kad iš bet kurios plastiko pakuotės patenka nedidelė dalis hormoninį aktyvumą sukeliančių medžiagų, tačiau, kad jos taptų pavojingos, reikia tokio maisto iš plastikinių pakuočių naudoti labai daug per trumpą laiką. Pavyzdžiui, Ispanijos mokslininkai sako, kad suaugusiam žmogui reiktų išgerti 124 litrus vandens iš plastikinių butelių per 24 val., kad organizme susikauptų neigiamas kiekis hormoninę sistemą ardančių medžiagų. Tai neįtikėtinas scenarijus.

Kodėl verta vaikus saugoti nuo plastikinėje pakuotėje ir induose esančių pavojingų priedų:

Nes kai kurios medžiagos linkusios kauptis organizme.

Šios medžiagos pažeidžia hormoninės sistemos veiklą, net ir nedideli jų kiekiai.

Kūdikiai ir vaikai kur kas jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau pasisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo jų organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.

Papasakokite apie tetrapakus – juose daug skysčių vaikams, tiek sultys, tiek pienas. Ar šios pakuotės saugios?

Tetrapakas gaminamas iš kartono, padengto polietilenu (PET), kad neperšlaptų, dar dedamas aliuminio folijos sluoksnis tam, kad gėrimas būtų geriau apsaugomas nuo surūgimo nelaikant šaldytuve. Polietilenas dažniausiai yra ta dalis, kuri liečiasi su gėrimu. Jis laikomas vienu iš saugiausių plastikų, turinčių mažiausiai priedų.

Tetrapakas yra perdirbamas, tačiau tam naudojama gana daug išteklių, šiandien Lietuvoje perdirbama tik apie 20 proc. pakuočių. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra ketvirta daugiausiai atliekų šalinanti sąvartyne valstybė.

Plastmasinės gertuvėlės labai ilgaamžės, ar jas reikia kartkartėmis keisti?

Plastikines gertuves ir indus siūlyčiau rinktis skirtas vaikams iki 3 metų amžiaus, nes jose, kaip minėta aukščiau, bus griežčiau reglamentuojami kenksmingi plastiko priedai. Bet kokias plastikines gertuves ar indus reikia keisti, kai jie subraižomi, stengtis į juos nepilti karštų gėrimų. Jei gertuvėlės nesubraižomos, jos gali būti amžinos.

Kalbant apie pavojingų medžiagų išsiskyrimą, patikimiausios yra metalinės gertuvės.

Yra gertuvių su anglies filtrais? Ar tokią idėją palaikote?

Anglies filtras pašalina vandenyje esantį chlorą ir kitas ištirpusias organines medžiagas, panaikina blogą kvapą ir skonį, sumažina kai kurių cheminių medžiagų kiekį. Jei vanduo geriamas iš centralizuoto vandentiekio Lietuvoje, to tikrai nereikia. Mūsų vanduo – vienas geriausių pasaulyje iš požeminių gręžinių, ir visi parametrai prieš pateikiant vartotojui yra koreguojami, jei nėra labai geri, kaip, pvz., geležies kiekis.

Žinoma, kai kur vanduo iki vartotojo atkeliauja senais vamzdžiais, kai kur vanduo naudojamas iš šalia namų esančių geodezinių gręžinių, ir tuomet jo kokybė priklauso nuo šeimininko įrengtų filtrų. Tokiu atveju gertuvėlės su anglies filtru gali būti ne tik naudingos, bet ir reikalingos.

Yra labai daug maisto dėžučių iš pigios plastmasės. Jeigu jos nėra saugios, tai į ką dėti vaikui priešpiečius?

Namuose maistą siūlau laikyti stikliniuose induose. O vaikų priešpiečiams tikrai nepamainomos yra plastikinės dėžutės. Kaip ir gertuvėles, saugiausia jas rinktis iš skirtų kūdikiams iki 3 metų, ieškoti užrašo, kad pagaminta be ftalatų ir BPA (bisfenolio A), gamtinio plastiko (pagamintų iš krakmolo).

Visada perkant kažką iš plastiko verta atkreipti dėmesį į skaičiukus trikampyje ant pakuotės ar dėžutės, kurieįspausti gaminio (pvz., indų) apatinėje dalyje arba ant dugno.Reikia rinktis 1 ir 2 pažymėtą pakuotę, vengti skaičių 3 ir 7.

Svarbu plastikinių dėžučių ir gertuvių nekaitinti, nelaikyti labai šiltoje vietoje, nes pavojingos medžiagos skiriasi aukštesnėje temperatūroje.

Tačiau ant kai kurių plastikinių indų parašyta, kad tinka kaitinti mikrobangėse, ar tai ne melas?

Galima kaitinti, ir šis plastikas neišsilydys, tačiau apie pavojingų medžiagų išsiskyrimą iki šiol nebuvo pagalvojama. Deja, dalis medžiagų skiriasi į maistą šildant.

Mamos kartais susuka maistą į maistinę plėvelę, ar ji saugi?

Prieš metus Čekijoje nevyriausybinė organizacija kartu su mokslininkais atliko kepimo popieriaus ir maistinės plėvelės tyrimus, ieškodami besiskiriančių į maistą pavojingų medžiagų. Tyrimų rezultatai nudžiugino, daugumoje iš tirtų produktų pavojingų medžiagų išsiskyrimo į maistą nepastebėta. Žinoma, jei gaminiai naudojami pagal paskirtį, tarkime maistinė plėvelė nešildoma.

Ar kuo brangesnė plastmasė, tuo geresnė?

Taip, tvarkingai pagaminti plastiką užima daugiau laiko, ir dėl to jis gali kainuoti brangiau, tačiau labai dažnai permokame tik už gamintojo vardą ir reklamą. Būtina pasidomėti, iš kokių medžiagų pagaminta plastmasė. Mamos pasakoja, kad už tinkliniu būdu pardavinėjamą plastmasinį dubenėlį sumokėjo 20 eurų, o beveik toks pat prekybos centre kainavo 1 eurą. Vienintelė galimybė įsitikinti, ar šie plastikai analogiški, – atlikti tyrimus laboratorijoje, tačiau tikrai yra galimybė, kad šie plastikai tokie patys. Prieš įsigyjant ypač brangų daiktą, reikėtų paprašyti pardavėjo sertifikato, pažymėjimo, ar gaminyje nėra pavojingų medžiagų, tokių kaip ftalatai, bisfenolis A.

Sąlyčiui su maistu tinkami indai būna pažymėti specialiu ženklu (trikampiu, kurio viduje nupiešta šakutė ir puodelis).

balius

Nuotrauka noisyhome.eu

Per vaikų gimtadienius populiaru naudoti vienkartinius indus. Kokius rinktis – plastikinius ar iš kartono?

Vienareikšmiškai – iš kartono. Plastikiniai vienkartiniai indai savaime yra ydingi, kadangi aplinkoje neyra, formuoja plastiko masę, kuria užspringsta gyvūnai, o jei dar jų sudėtyje būna pavojingų medžiagų, – kenkia ir aplinkai, ir gyvūnams. Kaip ir minėjau, plastikinius indus, kol aiškinamasi, ar besiskiriančios medžiagos tikrai yra maksimaliai saugios, verta naudoti tik išimtinais atvejais. Jei tai plastiko indai kūdikiams iki 3 metų, jų sudėtis griežčiau kontroliuojama, visa kita, jei patyrinėtumėte parduotuves, gaminama kaip galima pigiau. Jei vienkartiniai indai ryškių spalvų, – juose gali būti sunkiųjų metalų. Aš labai džiaugiuosi, kad šiuo metu vėl madinga vykti į iškylas ir serviruoti stalus stikliniais indais ir „tikrais“ įrankiais.

Vienkartiniam naudojimui skirtus indus, maisto pakuotes reikėtų ir naudoti tik vieną kartą, nes jie lengviau susibraižo ir tuomet atsiranda didesnė tikimybe, kad pavojingos cheminės medžiagos pateks į šiuose induose laikomą maistą.

Dar reikėtų paminėti, kad jokiu būdu negalima plastikinės taros ir vienkartinių indų deginti – į aplinką išskiriamos kancerogeninės medžiagos dioksinai. Bloga žinia tėveliams – iš jokių plastikinių indų nepatariama gerti alkoholio, kadangi dauguma plastmasės sudedamųjų dalių alkoholyje lengvai tirpsta.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


7 − du =