Kodėl moterys nori mokėti už gimdymą

ar mokėti

Linos Ruškytės nuotr.

Kodėl moterys nori mokėti už gimdymą? Paklausėme psichologės Erikos Kern

Gimdymas, ypač pirmasis, – vienas iš sudėtingų ir psichologiškai sunkių gyvenimo etapų. Su gimdymu susijusių emocijų ir jausmų yra tiek daug, kad net sunku būtų visus išvardinti. Tai ir baimės dėl kūdikio sveikatos, nerimas dėl savo savijautos, džiaugsmas, susijęs su artėjančia motinyste, nerimas, ar sugebėsiu būti gera mama, ar sugebėsiu maitinti, ar mokėsiu, ar mylėsiu ir taip toliau be galo. Ne daug gyvenime situacijų, kurios pažadintų tokią plačią jausmų įvairovę.

Kai žmogus nuolat išgyvena tiek daug ir gana intensyvių jausmų, jis jaučiasi nesaugus. Jo paties psichologiniam saugumui reikia daugiau pagalbos iš išorės. Ne viena besilaukianti mama gali atpažinti savo nesaugumo, pažeidžiamumo jausmus, didesnės nei reikėjo iki šiol globos poreikį.

Besilaukianti mama pati jaučiasi kaip naujagimis, kuriam būtinai reikia aplinkinių meilės, dėmesio ir šilumos. Tokiu metu rizikuoti gauti nepakankamai globos ir šilumos, susilaukti šaltumo ar atstūmimo iš tiesų gali ne kiekviena.

Gydytojai gimdymo namuose turi suteikti visą įmanomą rūpestį ir globą. Tačiau ne mažai daliai žmonių svarbu ne tik svajoti ir įsivaizduoti, bet ir kuo daugiau susiplanuoti ir apsidrausti nuo nemalonių išgyvenimų. Štai todėl visiškai žmogiška manyti, kad apsidrausdamas šiame gyvenimo etape, aš išvengsiu streso. Niekas nežino, ar stresas tikrai būtų, jei neapsidraustum, tačiau jei apsidraudei – tikrai maža tikimybė, kad jis nutiks.

Mokėdami gydytojams žmonės neretai iš tiesų moka ne tiek už jų konkretų darbą, bet labiau už garantiją, kad bus išvengta streso. Gydytojų darbas gali būti toks pats, tik paciento jausmas – ar turi garantiją, ar ne – kitas.

Kodėl gydytojai nesuteikia garantijos be papildomo mokesčio? Toks klausimas nelengvas. Taip susiklostė ir toliau klostosi, jei atidžiau pastebėsim mūsų šalies medicinos sritį. Manau, po truputį padėtį gelbės privačios klinikos, kuriose gimdymas kainuos panašiai, kaip ir primokėjimas. Vargu ar pamokysime medikus maištaudami ir plūsdamiesi. Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę nepasiduoti spaudimui. Žinoma, jis tam turi turėti jėgų ir garantuotą paramą iš šalies. Todėl nemokančios už gimdymą mamytės pasirūpina, kad su jomis būtų vyras, mama ar draugė – kas nors, kas galėtų būti ta garantija, kad viską kontroliuoja patikimas žmogus.

Yra ir kitas būdas – galima be pykčio susidraugauti su visu gimdymo namų personalu ir taip palenkti juos savo pusėn, kad jie nenorės jūsų išleisti.

Reikia trupučio geros nuotaikos, optimizmo ir tikėjimo, kad situaciją valdo ne tik kiti, bet ir aš pats.

Skaitytojos diskutuoja: Ar mokėti už gimdymą?

Jei esate ar ketinate tapti mama, šis klausimas Jūsų mintyse skambėjo didžiosiomis raidėmis. Tai tema, kuria diskutuojant reikėtų referendumo – visi turėtų ką papasakoti. Mūsų skaitytojos buvo labai atviros. Etikos sumetimais nerašėme gydytojų pavardžių. Skaitykite ir spręskite, ar verta nuvažiavus gimdyti papurtyti piniginę.

TAIP. Mokėti būtina

Nemokėjau, todėl kentėjau

Gimdžiau Kėdainiuose, žiemą, prieš dvejus metus. Tada mano nuostata buvo tokia – kas gauna atlygį už savo darbą, tam nėra daugiau ko tikėtis. Dėl tokio mano įsitikinimo teko kentėti ir fizinį, ir moralinį skausmą. Buvau patenkinta sužinojusi, kad mano kūdikį priims jauna inteligentiška gydytoja iš Kauno. Jai jokio papildomo užmokesčio nemokėjau. Prasidėjo gimdymas, viskas ėjosi sklandžiai, kol nepradėjo dusti mano vaikelis.

Gydytoja įkirpo tarpvietę, ėmėsi vakuuminės pompos. Tik taip gimė mano vaikelis. Ką prakirpo, tą reikėjo susiūti. Susiuvo. Išvežė į palatą. Kitą dieną man pakilo temperatūra, sunkiai galėjau paeiti. Kūdikį išsinešė. Verkiau iš skausmo ir ilgesio. Dėl mano ligos sakė – kalta gerklė. Viena gydytoja susivokė praardyti blogai susiūtą siūlę. Atvažiavusi gydytoja iš Kauno tik ranka numojo – sugis. Nemokėjau, todėl kentėjau…kai gimdysiu kitą, tokios klaidos nebekartosiu. Šioje istorijoje buvo tik vienas šviesos spindulėlis – Naujagimių skyriaus personalas labai mylėjo ir globojo mano vaikutį, ir be jokio užmokesčio. Ačiū jiems.

Jovita

Mokėdamas papirksi likimą

Jei tik turi pinigų, mokėti reikia. Gyvenime yra situacijų, kai nedera taupyti. Liaudis sako: „Kas per vestuves taupo, visą gyvenimą laupo“. Taip ir apie gimdymą. Tai ne tik atsilyginimas gydytojams, padėjusiems ateiti tavo vaikeliui, bet ir bandymas papirkti likimą, kad jis mažiukui būtų dosnus. Aš mokėjau tiek, kiek maniau derėtų. Mokėjau dar gulėdama ant gimdymo stalo, nes, kaip sakoma, kai sunkumai praeina, dosnumas mažėja. Nežinau, ar papirkau likimą, bet vaikas auga gerai.

Virginija

200 eurų nėra labai daug

Mielosios mamos, jei tik išgalite, mokėkite. Dar geriau, susiraskite gydytoją jau nėštumo metu, pas jį lankykitės, pas jį ir gimdykite. Psichologiškai bus daug lengviau laukti, kai galėsite vidury nakties paskambinti savo gydytojui ir pasakyti: „Aš jau atvažiuoju“. Man gimdymas kainavo 200 eurų.

Nemanau, kad tai labai daug. Tačiau už šią sumą gavau kvalifikuotą specialistų priežiūrą, sklandų gimdymą bei pogimdyminę priežiūrą. Dėl to jaučiuosi emociškai stipri ir dukrytę maitinu iki šiol. Kai prieš 7 metus gimdžiau pirmąją dukrą, mokėjau mažai, tikriausiai neužteko, todėl per gimdymą suvargau ir maitinau tik 3 savaites. Tai akivaizdus įrodymas, ką reiškia dvasinė pusiausvyra po gimdymo.

Eglė

100 eurų pakaks

Gimdžiau prieš 1,5 metų. Buvau girdėjusi, kad už gimdymą reikia sumokėti 200 litų akušerei (būtent akušerei, o ne gydytojai). Gimdymas atėjo netikėtai, todėl tokios sumos neturėjau. Vyras paskutinius 50 eurų įkišo akušerei į kišenę, o toji neparodė, kad būtų buvusi nepatenkinta. Vyras labai jaudinosi, nerado sau vietos ir per visą gimdymą manęs klausinėjo, ar ne per mažai davėme. Kai gimdymas įpusėjo, gydytoja pasikvietė vyrą į koridorių ir užuolankomis bandė priminti, kad duotume pinigėlių. Tačiau tuo metu tokios galimybės nebuvo. Nuo tos minutės gydytojos nebemačiau. Ji atėjo tik per patį stūmimą, bet prie manęs nė pirštu neprisilietė. Lyg sirgčiau užkrečiamąja liga. Gimdymą priėmė akušerė.

Traukdama dukrytę ji stipriai suspaudė galvytę, liko ant smilkinio dėmė. Manau, kad tai gydytojos kaltė, nes ne ji priiminėjo gimdymą. Taigi manyčiau, kad reikia mokėti po lygiai akušerei ir gydytojai. Jos nesumažins skausmų, bet atidžiau prižiūrės. Kaip sakoma, bent stiklinę vandens atneš.

Mama Aušra

Gydytojas pasakojo anekdotus

Jei nori, kad gydytojai elgtųsi su tavimi žmoniškai ir prižiūrėtų po gimdymo, mokėti būtina. Geriausia su gydytoju susitarti iš anksto. Aš mokėjau ir esu patenkinta. Gydytojas padarė viską, ką galėjo, visaip mane ramino, man gulint ant gimdymo stalo pasakojo anekdotus, globojo po gimdymo.

Tačiau visiškai kitaip buvo elgiamasi su tomis, kurios nesumokėjo. Manau, tik sužinojus apie nėštumą reikia pradėti taupyti pinigus gimdymui, o tik po to – kūdikio kraiteliui.

Viktorija

Jei būčiau mokėjusi…

Su kiek mamyčių pasikalbu, visos mokėjo gydytojai ir akušerei. Bet mane artimieji visada tikino, kad gydytojai turi atlikti savo darbą. Gailiuosi, kad nedaviau. Jei būčiau davusi, gal viskas būtų buvę kitaip? Gal nebūtų reikėję tiek kankintis. Jei „pirktume“ Gustui sesytę ar broliuką, elgčiausi visai kitaip. Be vokelio kitą kartą neapsieisiu.

Mama Giedrė

Palata su televizoriumi

Prieš 8 metus sirgau sunkia depresija. Kuo labiau artėjo gimdymo data, tuo man darėsi blogiau. Nusprendžiau gimdyti tik susitarusi su gydytoju.

Nuvykau į Kauno klinikas ir ten susitarėme su docentu, kad jis dalyvaus mano gimdyme. Tą pačią minutę pasijutau geriau, nors ir žinojau, kiek visa tai man kainuos. Visos gimdymo išlaidos: 1000 Lt gydytojui grynais plius 100 Lt vertės alkoholio butelis, 100 Lt anesteziologui, 50 Lt akušerei. Po tokių išlaidų teko kurį laiką pagyventi susiveržus diržus, bet jei gimdysiu dar kartą, viską kartosiu. Kai pakalbu su draugėmis, nenoriu būti jų kailyje. Už tuos pinigus gavome labai daug gerumo, supratimo ir šilumos. Turėjome geriausią palatą skyriuje, kurioje buvo net televizorius. Vyras šalia visas naktis miegojo ant kušetės. Manau, geriau mokėti, nei gailėti pinigų, o paskui skųstis, kaip buvo blogai.

Neringa iš Tauragės

Kitą kartą mokėsiu…

Aš nemokėjau ir susidūriau su begaliniu gydytojų abejingumu. Dėkoju Dievui, kad mano sūneliui ir man viskas baigėsi laimingai. Apie gimdymą ir šiandien nenoriu prisiminti, nors jau praėjo 14 mėnesių. Tiesa, pinigų iš manęs jau „po visko“ buvo mandagiai paprašyta. Siūdamas kirpimus gydytojas pasakė: „Žinai, ką reikia daryti, kad siūlės gerai gytų? Laikytis higienos ir kad vyras gydytojui gerai atsilygintų“. Tačiau ir po to jam pinigų nedavėme, teko tenkintis buteliu gero gėrimo ir saldainių dėže. Nedavėme ne todėl, kad neturėjome pinigų, o todėl, kad nemaniau, jog jis padarė kažką tokio ypatingo. Juolab kad aš ir sūnelis gavome ne pačius geriausius patogumus. Žinau, kad mamos prieš gimdymą eina tartis su gydytojais, sumoka 100 eurų ir ramiai laukia. Kai kuriose ligoninėse priimta kyšį duoti po gimdymo, gal taip ir geriau, nes tada gydytojai vienodai stengiasi.

Žiauru, kad ir už gerą žodį reikia mokėti pinigus. Šį kartą prasmukau laimingai, kitą kartą tikriausiai tarsiuos.

Živilė iš Visagino

NE. O už ką mokėti?

Karvė – senovinio scenarijaus žodis

Laukiuosi antrojo ir turiu tvirtą nuomonę – mokėti nereikia. Mielosios, visos turime po lygiai laiko nusispręsti – 9 mėnesius. Tai laikas pasiklausinėti draugių, pavartyti žurnalus, užsirašyti į nėščiųjų mokyklėlę, aplankyti gimdymo namus, sužinoti tradicijas ir naujoves. Ar taikoma epidūrinė nejautra? Ar galima pasirinkti gimdymo pozą? Ar propaguojamas gimdymas vandenyje? Pasirinkusios gimdymo namus jausitės saugiau.

Patikėkite, niekas nepaliks Jūsų vienos ant gimdymo stalo, neišvadins karve. Tai mūsų mamų kartos gimdymo scenarijus. Aš mokėjau tik už nuskausminamuosius vaistus ir vienkartinių priemonių rinkinį, nes gimdžiau su epidūrine nejautra. Visą gimdymo ir pogimdyminę priežiūrą personalas atliko profesionaliai.

Štai mano argumentai, kodėl nereikia mokėti:

visus gimdymus apmoka Ligonių kasos. Juk visos mes kas mėnesį dalį savo pinigų ten atiduodame;

šiandien kiekviena galime pasirinkti, kur ir kaip gimdyti. Gimdymo namai nori sulaukti kuo daugiau gimdyvių. Negimdysi pas juos, jie patirs nuostolį;

nepatenkinta gimdymo priežiūra moteris į tuos gimdymo namus nebegrįš, draugėms pasakos savo istoriją ir taip atbaidys dar daugiau pacienčių;

daug pinigų reikės vaiko drabužėliams, vaistams, sauskelnėms. Tad ar verta dar mokėti už tai, už ką jau ir taip sumokėta?

už pinigus neįmanoma nusipirkti gimdymo. Jums vis tiek teks gimdyti pačioms. Pinigai neapsaugos nuo skausmų, plyšimų.

Gimdyvės ranką tegul palaiko vyras, o ne gydytojas, „nupirktas tam kartui“.

Jurgita  iš Kauno

Sumokėjau ir gailėjausi

Teko gimdyti svetimame mieste Vilniuje. Toje ligoninėje gydytojų buvo daug, nė vieno nepažinojau. Numojau ranka ir nutariau nesirinkti gydytojo ir nemokėti. Tačiau mano pamąstymus aukštyn kojom apvertė tetos. Jos primygtinai liepė duoti gydytojai ir akušerei pinigų. Jų išgąstis pasiekė ir mane, patarimų paklausiau ir pakračiau savo piniginę. O vėliau dėl to gailėjausi. Tiesa, gydytoja buvo labai gera, bet nemanau, kad įtakos turėjo pinigai. Gimdymas buvo lengvas ir greitas, pasak gydytojos, idealus. Kitą kartą už gimdymą nemokėsiu.

Renata

Dvi Andželikos

Gimdžiau prieš keletą metų Vilniaus gimdymo namuose, už gimdymą nemokėjau. Kartu gimdė dar viena Andželika, ji gulėjo su manimi vienoje palatoje. Ji sumokėjo akušerei ir gydytojui po 100 Lt, bet su mumis abiem medikai elgėsi vienodai. Suleido nošpos, kirpo, paskui siuvo. Tačiau draugė, kuri gimdė kitoje Vilniaus ligoninėje nieko nedavė, bet pasakojo, kad ją mušė per veidą, rėkė, neleido dalyvauti vyrui. Manau, viskas priklauso nuo gydytojų…

Andželika

Ant gimdyvių niekas nešaukia

Kai atvažiavau gimdyti, nežinojau, nei kas vaikelį priims, nei kas juo rūpinsis gimus. Nieko nežinojau, nieko nepažinojau. Gimdžiau prie budinčių gydytojų. Jau iš anksto buvau nutarusi neduoti nė lito, nors tam labai prieštaravo mano tėvai ir anyta. Vis tiek buvo mano viršus. Epidūrinė nejautra irgi buvo nemokama, nes ją apmoka Ligonių kasos. Sklando kalbos, tarsi su nedavusioms „į kišenę“ gydytojai elgiasi šiurkščiai, jas bara.

Nieko panašaus. Jei vykdai gydytojų nurodymus, jei jiems paklūsti, tai už ką jiems rėkti? Jei šalia vyras, joks gydytojas nekels balso. Išvažiuodami akušerėms nupirkome 1 m aukščio šakotį ir 5 litrų „Alitos“ šampano butelį.

Alma R.

Masažavo nugarą be užmokesčio

Besilaukdama turėjau visokių problemų: aukštas kraujospūdis, gresiantis persileidimas. Gimdymo laukiau su nerimu, bet negalvojau tartis su gydytoju, nes buvo aišku, kad gimdyti reikės pačiai. Gimdymas buvo pirmas. Pagimdžiau sveiką sūnelį. Be jokio užmokesčio akušerė per sąrėmius masažavo nugarą, vilgė vandeniu lūpas, gydytoja glostė kojas ir galvą, kalbino. Nuoširdžiai ačiū šioms švelnioms, supratingoms medikėms. Mano nuomone, mokėti už gimdymą – mada ir būdas save nuraminti. Daviau, vadinasi, viskas bus gerai. O nuo pinigų juk ne viskas priklauso.

Mama

Niekas jums neleis numirti

Besilankydama moterų konsultacijoje nėštumo metu gydytoja paklausė, ar tarsiuosi su kokia akušere, gydytoju? Ji man net parekomendavo akušerę. Bet aš nebuvau tokia stropi mamytė, nesusitariau su jokiu gydytoju, nepaskambinau rekomenduotai akušerei. Atėjus gimdymo terminui nuvažiavau į ligoninę „iš gatvės“. Gal man pasisekė, bet gimdymą priėmusi gydytoja ir akušerė buvo labai dėmesingos, visaip stengėsi man padėti.

Gimdymas buvo komplikuotas, vaikelį pernešiojau 9 dienas, plyšo tarpvietė. Laimei, neprireikė cezario operacijos ar kokių replių. Vaikelis gimė sveikutėlis.

Beveik visos mano draugės mokėjo už gimdymą ir nė viena neišvengė plyšimų, cezario operacijų ar kitokių komplikacijų. Tos, kurios kadaise mokėjo už gimdymą, sakė, kad niekada daugiau nemokės, nes tai nieko nekeičia. Labiau pasitikėkite personalu – niekas tikrai neleis jums numirti.

Olesia

Gimdykloje jaučiausi karaliene

Buvau vos 4 mėnesius nėščia, kai būdama Vilniuje užsukau aplankyti netrukus gimdysiančių draugių. Gurkšnojome arbatą, svajojome, kaip ūgtelėję mūsų mažyliai bendraus. Netrukus kalba pasisuko apie gimdymo namų pasirinkimą, gimdymo kainas. Tada šiurpau nuo istorijų apie atvykusias gimdyti „iš gatvės“, nesusitarusias, kurias valandoms palikdavo be globos ir priežiūros. Artėjant gimdymui vis dažniau prisimindavau tas niūrias istorijas. Gerai, kad gimdymo namų nereikėjo rinktis – jie Klaipėdoje vieninteliai. Ramino moterų konsultacijos gydytojų dėmesys. Nors ir neramia širdimi, nusprendžiau iš anksto nei gydytojos, nei akušerės neieškoti. Pagaliau, nelabai ir žinojau, kaip tai daryti.

Likus porai savaičių iki gimdymo teko gultis į ligoninę. Priešgimdyminėje palatoje prisiklausiau dar daugiau baisių istorijų. Tačiau per vizitacijas susipažinau su daug šaunių gydytojų – nebuvo nė vieno, kuriam negalėčiau patikėti savo vaikelio. Apsisprendžiau, kad mano vaikiuką pasitiks budinti medikų brigada, o aš už gimdymą nemokėsiu. Nemanau, kad padariau klaidą. Gydytojo ir akušerės dėmesio netrūko. Labiausiai ramino švelnus akušerės kreipinys „Violetuk“. Kiekviena procedūra buvo paaiškinta, nuolat klausiama mano nuomonės. Gimdykloje jaučiausi karaliene, o visa padėka medikams buvo laimingos mamos ,,ačiū”. Į palinkėjimą dar kartą pas juos gimdyti atsakiau – būtinai.

Violeta iš Klaipėdos

Gydytoja už tave nepagimdys

Esu 25 savaitės nėščia, man ši tema labai aktuali. Esu girdėjusi, kad nustatyta gimdymo kaina yra 400 Lt. Neseniai gimdė pusseserė, ir žinau, kad jos vaikelis jai kainavo labai brangiai – maždaug tiek, koks yra skyriaus vedėjos atlyginimas. Neseniai gimdė ir vyro brolio žmona. Ji nedavė nieko.

Na, o koks skirtumas? Jokio! Abiejų vaikeliai sveiki, po 3 parų jau važiavo namo. Manau, nuo to, kiek duosi gydytojui, visiškai nepriklauso gimdymo sėkmė. Gydytoja ar akušerė už tave nepagimdys. Jei gimdymas komplikuotas, nepadės jokie pinigai. Moterys ryžtasi duoti pinigus vien tam, kad pasijustų saugesnės. Mes su vyru taip pat diskutavome – kiek, kam ir kada duoti?

Norėtųsi, kad gydytojai nepriimtų pinigų iš tėvų, kad būtų supratingi, juk gimusiam vaikeliui reikia begalės daiktų.

Laura iš Kauno

Už 200 eurų verčiau apipirkite vaiką

Kai besilaukdama dukros paskutiniais mėnesiais sutikdavau drauges, pirmas jų klausimas būdavo: „Ar jau susitarei, kur gimdysi ir kas priims gimdymą?“ Kokia nesusipratėle jos mane palaikydavo, kai pasakydavau, kad „dar net nežinau, kur gimdysiu“. Mano nėštumas buvo lengvas ir malonus. O kai vieną vakarą prasidėjo sąrėmiai ir apie vidurnaktį su vyru pasirodėme gimdymo namuose, trečią valandą ryto visus pasveikino sveika ir graži dukrytė. Nors buvau gimdyvė iš gatvės, negalėčiau pasakyti nė vieno pikto žodžio apie Vilniaus gimdymo namų personalą. Maloni akušerė kas kelias minutes užeidavo į gimdyklą pasiteirauti, kaip man sekasi, po gimdymo gydytoja kruopščiai susiuvo nedidelius įplyšimus.

Labiausiai nustebino ir pamalonino, kai trečią dieną po gimdymo mane palatoje aplankė mano akušerė ir pasiteiravo, kaip mums sekasi! Už šią priežiūrą nesumokėjome nė cento!

Kai pasvarstydavau, kad turėčiau susirasti savo gydytoją ir jai sumokėti sutartą mokestį, visada pagalvodavau, kiek visko už šią sumą galėčiau nupirkti savo mielai dukrytei! Kodėl aš turėčiau atiduoti tuos pinigus žmogui, kuris ir taip gauna atlyginimą už savo darbą? Kodėl man darbe niekas nemoka papildomai už tai, kad aš dirbčiau atidžiau ar kruopščiau?

Toms moterims, kurioms neramu važiuoti į gimdymo namus tuščiomis kišenėmis, patarčiau vietoj piniginės geriau pasiimti vyrą, mamą arba draugę. Matydama savo vyrą šalia, aš jaučiausi ypač saugi, nes žinojau, kad jis neleis gydytojams elgtis atžagariai ir atmestinai.

Augustės mama

Pamirškite siaubo pasakėles

Man teko gimdyti Vilniaus gimdymo namuose. Vandenys nutekėjo naktį, mano gydytojas saldžiai miegojo, taigi atvažiavau iš gatvės. Gimdymas komplikavosi, paskutinę sekundę buvo nuspręsta daryti cezario operaciją. Operacija truko apie 3 valandas. Gimdžiau nesitarusi, niekam nemokėjome, tačiau visą laiką, kol buvau ligoninėje, su vyru stebėjomės personalo atidumu, puikia šilta atmosfera ir dėmesiu. Ypač dėkoju mane operavusiai gydytojai Venskutonienei. Jei planuojate gimdyti Vilniaus gimdymo namuose – tikrai nereikia tartis ar mokėti! Tai visiškai neprimena tų siaubo pasakėlių iš anksčiau, personalas profesionalus, atidus ir žmoniškas. Bet tai galėčiau pasakyti tik apie minėtąją ligoninę.

Lina

Už gerą darbą pakaks gėlių

Aš nemokėjau. Kodėl turėčiau mokėti už tai, už ką žmogus gauna algą? Per gimdymą mano vyras kišenėje turėjo pinigų, jei prireiktų padėkoti už gerai atliktą darbą. Bet nebuvo kam dėkoti – visą gimdymą su vyru buvome dviese, vaiko širdelės tonus stebėjo pats vyras. Kai prasidėjo gimdymas, net pati akušerė nustebo – kur gydytoja? Vėliau sugužėjo keletas daktarų, visi tikrino, kaip atsidaręs kaklelis. Kai akušerės paklausiau, kas čia per gydytojai, ji pasakė tris pavardes. Po gimdymo nesinorėjo niekam dėkoti, nes mačiau, kaip patys gydytojai nesutarė, ar man toliau gimdyti, ar daryti cezario operaciją, ar duoti deguonies.

Manau, jei po gimdymo norisi gydytojui padėkoti už malonų elgesį su jumis ir puikiai atliktą darbą, galima duoti pinigų ar gėlių puokštę.

Agnė

Mačiau, kaip kiša vokelius

Iš anksto buvome nusprendę – nemokėsime, juk tikrai pagimdysiu (o gimdymo proceso nenupirksi). Gimdymas prasidėjo neplanuotai, keliomis dienomis anksčiau. Antakalnio moterų klinikoje buvo suteikta visapusiška pagalba. Pačiai pagimdyti nepavyko, teko daryti cezario operaciją.

Jaučiausi visiškai saugi ir rami. Gulėdama po gimdymo mačiau, kaip jaunos mamytės kišo gydytojams vokelius. Na ir kas? Pagimdėme – tiek aš, tiek jos. Rezultatas? Jas kasdien aplankydavo pamokėtosios ir pasiteiraudavo, kaip sveikatėlė. Manę gydytojos nelankydavo, o apie sveikatą pasiteiraudavo artimieji. Nuoširdžiai dėkoju II akušerinio skyriaus personalui.

Gintarė

Akušerė Meilė priėmė širdingai

Likus porai mėnesių iki gimdymo persikėlėme gyventi į Klaipėdą. Nuėjau į Klaipėdos polikliniką ir buvau tiesiog šokiruota. Pusvalandį laukiau prie kabineto durų, tada paaiškėjo, kad neturiu kortelės, vėl laukiau eilėje prie registratūros, paaiškėjo, kad kortelė užvesta vakar, vėl eilė prie kabineto.

Pagaliau sulaukiau savo eilės, bet gydytoja išėjo pasiimti atlyginimo. Poliklinikoje kankinausi beveik visą dieną. Šlapimo tyrimai buvo prasti, nusiuntė į gimdymo namus. Ten pasitiko nepatenkinta gydytoja. Paguldė, dar kartą atliko šlapimo tyrimus, šį kartą buvo geri. Bet manęs namo niekas neišleido. Iš siaubo vos nepradėjau rėkti.

Tada prisiekiau sau – tokiems gydytojams neduosiu nė lito. Juk pirkdamos parduotuvėje batoną neduodame atskirai pinigų, kad skaniai iškepė. Praėjus savaitei, gydytojai nusprendė, kad laikas gimdyti. Nors nebuvo nei sąrėmių, nei skausmų, bet, matyt, jiem buvau atsibodusi. Mane pasitiko akušerė Meilė. Ji buvo paslaugi ir maloni – savo darbą atliko idealiai. Ji nelaukė pinigų, o dirbo savo darbą. Manau, pinigai gimdymui nepadės, viskas priklauso nuo gydytojo ir akušerės moralės.

Oksana iš Klaipėdos

IR TAIP, IR NE. Viską padiktuos situacija

Provincijoje – didžiulė netvarka

Gimdymo skausmai niekis palyginus su akistata, kai gydytojas pats prašo atlygio. Mokėti ar nemokėti? Tai pirmiausia priklauso nuo gydytojo moralės. Aš nemokėjau, bet žinau pavyzdžių, kai gydytojas pats pasako sumą, kurią norėtų gauti. Kai buvau dar studentė, viena mano grupės draugė gimdė. Ji pasakojo, kad gydytojas (kurio reputacija ir taip buvo nekokia) ir paklausė, ar ji norėtų gimdyti privačiai, ar gauti valstybinės ligoninės priežiūrą. Jei privačiai, prašome sumokėti 200 Lt. Sumokėjo, bet, manote, tai jai nors kiek palengvino gimdymą? Gydytojas gerai neišvalė gimdos, moteris po gimdymo labai kraujavo. Po dviejų parų tėvai ją išvežė į Vilniaus ligoninę. Nežinau, kaip didmiesčiuose, bet provincijoje – didžiulė netvarka. Patarčiau gimdyti stebint praktikantams, nes prie jų gydytojai tampa šilkiniais.

Kristina

Mokėti reikėtų į ligoninės kasą

Jei dabar reikėtų vėl gimdyti, jokiu būdu nemokėčiau gydytojai, priėmusiai mūsų gimdymą. Visą darbą padariau aš, o ji tik prižiūrėjo. Mokėti reikėtų į ligoninės kasą už visas paslaugas, kurias gauname atvažiavusios gimdyti. Jei mokėtume už gimdymą oficialiai, tai gal ir maistas pagerėtų, palatos būtų atnaujintos, nereikėtų rūpintis, ar naktį bus karšto vandens vaikui nuprausti.

Aš sumokėjau, o iš ligoninės „dovanų“ gavau auksinį stafilokoką, kuris nepalieka mano mažiuko. Tad ar verta mokėti?

Mama

Jei dirba gerai, galima atsidėkoti

Mano vyras jokiu būdu nesutinka mokėti gydytojams. Jo nuomone, medikai už darbą gauna atlyginimą ir nėra reikalo kaišioti vokelių su pinigais.

Tai mes visi žinome, tačiau žinome ir tai, kad įdėjus į kišenę, ,,geriau prižiūri”. Daug kas priklauso nuo pačio gydytojo. Kitas ir be jokio atlygio puikiai atlieka savo darbą. Tačiau aš nenorėjau gimdyti pas visiškai nepažįstamą žmogų, todėl susitariau su mama, kad ji man padėtų. Susiradau gydytoją, pas ją lankiausi nėštumo pabaigoje, o užėjus sąrėmiams jai tuoj paskambinau. Ji ir visas personalas su manimi elgėsi puikiai, gerai atliko savo darbą, na, o mama, kaip sąmokslininkė po visko įteikė saldainių ir vokelį. Mano nuomone, jei personalas dirba gerai, kodėl po to neatsidėkoti?

Tik nebūtina duoti kelių šimtų eurų, užtenka gėlių, šampano, saldainių. Bet „ačiū“ nepamirškime pasakyti.

Benuko mama Laura

Išklausykime antrąją pusę, rašo skaitytoja-gydytoja

Esu medikė, todėl ši tema man svarbi. Iš pradžių buvau šokiruota vien minties, kaip aš galiu paimti pinigus ar saldainius iš žmonių, kurie gydosi, juk jų liga ir taip nelaimė šeimoje, už tuos pinigus vaistų galima nusipirkti. Maniau pakeisianti stereotipus ir nutariau neimti kyšių ar dovanų iš pacientų. Juk medicinos darbuotojai taip pat gauna algas, kaip šaltkalviai ar bankininkai. Buvau apstulbusi, kai susidūriau su realybe. Supratau: jei duoda, reikia imti, nes nepaimdamas kad ir varganai sukauptų pinigėlių, žmogų įžeidi. Kai nepaimi pinigų, pacientai galvoja, kad nenori atlikti savo pareigos, „nusiplauni rankas“. Juk populiaru manyti, kad paimdamas avansą gydytojas pasitemps, bus darbštesnis, dėmesingesnis, geresnis.

Vos pusę metų padirbėjusi įsikinkiau į korupcijos spąstus, nors ir nenorom priėmiau žaidimo taisykles, įsivėliau į medikų luomo labirintą.

Nedirbdamas gydytoju to nesuprasi… Niekam neskelbiamos tos sumos pinigų, kurias ligoniai paaukoja dėl savo sveikatos. Tačiau apie jas visi žino.

Jei imi kyšius, vadinasi, esi patikimas gydytojas, vadinasi, pakyli laipteliu aukščiau, nes ligoniai galvoja: „prie šito mediko esu saugus ir pagysiu, juk jam daviau, o jis paėmė“. Ir taip galima pasakyti ne tik apie gimdymą – sutartos kainos galioja visose medicinos srityse.

Kai gimdžiau pati, su vyru nutarėme duoti gydytojui atidėtą sumą. „Susitarėme“ iš anksto. Paslaugumas buvo nepriekaištingas. Nesigailiu.

Sumokėjusi tarsi nusipirkau gėrį, ir laiką, skirtą man. Žinau, kad ir nesumokėjusi būčiau pagimdžiusi, nebūtų išspyrę lauk. Tačiau šį kartą nepasiklioviau Hipokrato priesaika. Vienas žmogus stereotipų nepakeis. Tad kam blaškytis ir kovoti su vėjo malūnais?

Gydytoja X.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


trys + 9 =