Kokio riebumo Jūsų pienas?

primaitinimo-iliustracija

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Žin­dy­mas dar va­di­na­mas na­tū­ra­liu mai­ti­ni­mu, nes bū­tent to­kį bū­dą ap­rū­pin­ti kū­di­kį vi­sa­da švie­žiu, šil­tu ir šva­riu mais­tu su­kū­rė ir milijonus metų tobulino pati gamta. Mo­ti­nos pie­nas – tai tobulas mais­tas, tu­rin­tis vi­sų me­džia­gų, rei­ka­lin­gų kū­di­kiui ge­rai aug­ti ir nor­ma­liai vys­ty­tis.

Jos gau­na­mos iš mo­ti­nos krau­jo, ati­te­kan­čio į krū­tų liau­kas, kur virs­ta pie­nu, o pa­skui ga­lop tam­pa vai­ko krau­jo ir kū­no da­le­lė­mis. Tai­gi jų be­veik ne­rei­kia per­dirb­ti, to­dėl mo­ti­nos pie­nas nuo­sta­biai leng­vai virš­ki­na­mas ir la­bai ge­rai pasi­sa­vi­na­mas kū­di­kio or­ga­niz­me: iš jo kuriamos ir ener­gi­ją gauna visos ma­žo­jo žmo­gaus kū­no ląs­te­lės.

Apie motinos pieno sudėtį – vaikų gydytojas Kazimieras Vitkauskas, www.zindyk.lt

Pati svarbiausioji sudėtinė dalis yra vanduo: juk be jo net ir gyvybė Žemėje būtų neįmanoma. Van­dens mo­ters pie­ne daugiausia. Su­da­ry­da­mas apie 88–90 pro­cen­tų vi­so tū­rio, jis nu­mal­šina žin­do­mo kū­di­kio troš­ku­lį net ir karš­čiau­sią die­ną. Taigi mo­ti­nos pie­nas žmo­gaus kū­di­kiui tei­kia vis­ką, ko jam rei­kia: ir ge­riau­sią mais­tą, ir pui­kiau­sią gė­ri­mą.

Mais­tą įpras­ta ver­tin­ti pa­gal ja­me esan­čias mais­tin­gą­sias me­džia­gas: bal­ty­mus, rie­ba­lus ir ang­lia­van­de­nius.

Bal­ty­mai

Iš vi­sų žin­duo­lių rū­šių žmo­gaus pie­ne yra pa­ti ma­žiau­sia bal­ty­mų kon­cent­ra­ci­ja.

Bal­ty­mų mo­ters pie­ne yra apie 3,5 kar­to ma­žiau ne­gu kar­vės pie­ne: ati­tin­ka­mai 0,9 ir 3,4 pro­cen­to. Gy­vu­lių jau­nik­liams rei­kia grei­tai at­si­sto­ti ir pa­tiems ei­ti, o kad jų  rau­me­nys būtų stip­rūs, reikia dau­giau bal­ty­mų. Be to, da­lį mo­ti­nos pie­no bal­ty­mų su­da­ro antiin­fek­ci­niai bal­ty­mai, ku­rie iš virš­ki­ni­mo trak­to be­veik ne­re­zor­buo­ja­mi. Ta­čiau ir tiek bal­ty­mų yra ap­sčiai kū­di­kio au­gi­mui. Skirtingai nuo karvės pieno, kuriame vyrauja sunkiai virškinamas ir lėtai pasisavinamas varškės baltymas kazeinas, moters piene daugiau yra van­de­ny­je tir­pių bal­ty­mų al­bu­mi­nų, ku­rie la­bai leng­vai pasi­sa­vi­na­mi iš žar­ny­no į krau­ją. Tad ne­nuos­ta­bu, kad žin­do­mas kū­di­kė­lis no­ri val­gy­ti daž­nai, nes grei­tai su­virš­ki­na ir vėl tam­pa gu­vus, o vaikelio, pa­gir­dy­to kar­vės pie­no mi­ši­niu, skran­dis il­gam ap­krau­na­mas dar­bu, sme­ge­nų veik­la pri­slops­ta, nes vi­sa ener­gi­ja su­tel­kia­ma sun­kiam virš­ki­ni­mui.

Rie­ba­lai

Mo­ti­nos pie­no rie­bu­mas pir­miau­sia pri­klau­so nuo kū­di­kio po­rei­kių. Nau­ja­gi­miui skir­ta­me prieš­pie­ny­je rie­ba­lų yra tik 2 procentai, o jau su­bren­du­sia­me pie­ne, pa­vyz­džiui, pen­kio­lik­tą­ją die­ną – vi­du­ti­niš­kai 4 – 4,5 procento. Nak­tį, kai kū­di­kis dau­giau lai­ko pra­lei­džia mie­go­da­mas – ir ma­mos pie­nas bū­na lie­ses­nis, o die­ną – rie­bes­nis. Žin­dy­mo pra­džio­je, kai vai­kui gy­vy­biš­kai svar­biau pir­ma at­si­ger­ti, pie­nas lie­ses­nis, o bai­giant, „dėl so­tu­mo“ – rie­bes­nis, net iki 4–5 kar­tų. Ir to­dėl ne­tei­sūs pra­var­džiuo­jan­tys mo­ters pie­ną „skys­tu mels­vu van­de­nė­liu“, nes, ban­dy­da­mi jį „pa­tik­rin­ti“ iš­trauk­ę ran­ko­mis ar pientraukiu, bū­tent ir pa­ma­to tą lie­ses­nį­jį pra­di­nį pie­ną. Ki­taip yra kū­di­kiui žin­dant, kai jis „pri­si­šau­kia“ ir ga­li­nį, ke­lis­kart rie­bes­nį pie­ną.

Mo­ters pie­no rie­ba­lai ypa­tin­gi. Dėl to žin­do­mų kū­di­kių poodis yra tvir­tes­nis ir stang­res­nis ne­gu mi­ši­niais mai­tin­tųjų. Motinos piene gausu (4 kar­tus dau­giau ne­gu kar­vės pie­ne) il­gos gran­di­nės po­li­ne­so­čiųjų rie­balinių rūgš­čių, labai svar­bių sme­ge­nims ir akių tink­lai­nei vys­ty­tis bei ner­vi­nėms ląs­te­lėms mie­li­ni­zuotis – ap­val­ka­lė­liams, den­gian­tiems ner­vi­nes skai­du­las, su­sidaryti.

Angliavandeniai

Pie­no cuk­ru­mi va­di­na­ma lak­to­zė yra pa­grin­di­nis mo­ters pie­no ang­lia­van­de­nis. Tai yra di­sa­cha­ri­das, su­da­ry­tas iš dvie­jų mo­no­sa­cha­ri­dų: ga­lak­to­zės ir gliu­ko­zės. Ga­lak­to­zė rei­ka­lin­ga ga­lak­to­li­pi­dų sintezei, ku­rie bū­ti­ni centrinei nervų sistemai vys­ty­tis. Bet pir­miau­sia lak­to­zė – tai leng­vai ir grei­tai pa­nau­do­ja­mos ener­gi­jos šal­ti­nis. Ji pa­ten­ki­na apie 40 pro­cen­tų kū­di­kio ener­gi­jos po­rei­kių ir ypač tin­ka sme­ge­nų veik­lai. Dės­nin­ga, kad kuo di­des­nės tam tik­ros bio­lo­gi­nės žin­duo­lių rū­šies sme­ge­nys, tuo dau­giau lak­to­zės yra pie­ne. Mo­ters pie­ne lak­to­zės kon­cent­ra­ci­ja di­džiau­sia iš vi­sų žin­duo­lių rū­šių, jos ten yra pu­sant­ro kar­to dau­giau ne­gu kar­vės pie­ne. Net ir var­ga­nai be­si­mai­ti­nan­čios mo­ters pie­ne laktozės vis tiek bus tiek pat – nuo 6,2 iki 7,2 procentų. Ga­li su­ma­žė­ti bend­ras pie­no kie­kis, bet ne lak­to­zės kon­cent­ra­ci­ja ja­me.

Lak­to­zė irgi pa­ge­ri­na kai ku­rių or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gų mi­ne­ra­lų pasisavinimą, tarp jų – kal­cio ir ge­le­žies, ir sti­mu­liuo­ja „gerųjų“  bakterijų Lac­to­ba­cil­lus bi­fi­dus ko­lo­ni­jų au­gi­mą žar­ny­ne. Šios kū­di­kiui „drau­giš­kos“ bak­te­ri­jos už­tik­ri­na rūgš­čią ter­pę, ne­lei­džian­čią veis­tis li­gas su­ke­lian­čioms bak­te­ri­joms, gry­be­liams ir pa­ra­zi­tams.

Mi­ne­ra­lai ir vi­ta­mi­nai

Jei iš­gir­si­te ką nors po­strin­gau­jant, kad mo­ti­nos pie­ne yra ne­daug kai ku­rių vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų, to­dėl esą kū­di­kiui rei­kia mais­to pa­pil­dų, ne­sku­bė­ki­te jų pirk­ti ir duoti vai­ke­liui. „Dau­giau“ ne­bū­ti­nai reiš­kia „ge­riau“. Or­ga­niz­mui rei­ka­lin­ga įvai­rių me­džia­gų pu­siaus­vy­ra. Kaip tik toks fi­zio­lo­gi­nis, t. y. nor­ma­lus, jų de­ri­nys yra mo­ti­nos pie­ne. Štai, pa­vyz­džiui, ge­le­žies, ku­ri bū­ti­na krau­jo he­mog­lo­bi­nui su­si­da­ry­ti, mo­ti­nos pie­ne iš­ties nė­ra daug – tik 40 mcg/100 ml pie­no. Ta­čiau iš mo­ti­nos pie­no ge­le­žis la­bai ge­rai (ge­riau­siai iš vi­sų ži­no­mų mais­to pro­duk­tų) įsi­sa­vi­na­ma – iki 50 pro­cen­tų, o iš kar­vės pie­no (ten ge­le­žies yra 20 mcg/100 ml) – tik 10 pro­cen­tų.

Kal­cio dau­giau yra kar­vės pie­ne, bet žmo­gaus kū­di­kio or­ga­niz­me jis blo­gai pasi­sa­vi­na­mas. Iš mo­ti­nos pie­no kū­di­kio žar­ny­ne ab­sor­buo­ja­mi 67 pro­cen­tai kal­cio, o iš kar­vės pie­no – tik 25 pro­cen­tai. Kal­cis svar­bus kau­lų ir dan­tų tvir­tu­mui. Ta­čiau kal­ciui patekti į tas struk­tū­ras rei­ka­lin­gas ir vi­ta­mi­nas D. Jei kū­di­kis sau­lė­tą die­ną bent ke­lias mi­nu­tes pa­bū­na lau­ke, jo ode­lė­je šio vi­ta­mi­no pa­si­ga­mi­na, o jei ne, ga­li už­tek­ti ir ma­mos pa­si­mė­ga­vi­mo sau­le: ta­da vi­ta­mi­no D ma­žy­lis gaus su mo­ti­nos pie­nu. Ne­sau­lė­tu me­tu ir mamai, ir kūdikiui ver­tė­tų var­to­ti vi­ta­mi­no D pre­pa­ra­tus.

Jei mama nor­ma­liai mai­ti­na­si, jos pie­ne yra už­tektinai B gru­pės vi­ta­mi­nų ir vi­ta­mi­no C. Ver­ta ži­no­ti, kad šis svar­bus vi­ta­mi­nas nė­ra kau­pia­mas mo­ti­nos kū­ne, tai­gi jo rei­kia gau­ti kar­tu su mais­tu ar pa­pil­dais kiek­vie­ną die­ną. Pa­čiam kū­di­kiui jo duo­ti ne­pa­tar­ti­na, vi­ta­mi­nas C ge­riau pasi­sa­vi­na­mas iš mo­ti­nos pie­no.

Žindymo reikšmė kūno augimui…

Spar­čiau­siai au­ga nau­ja­gi­mis. Pir­mai­siais tri­mis gy­ve­ni­mo mė­ne­siais žin­do­mų kū­di­kių svoris auga grei­čiau ne­gu tokį pat mišinių kiekį išgeriančių jų dirb­ti­nai mai­ti­na­mų bend­raam­žių kūno masė. Ne­nuos­ta­bu, juk mo­ti­nos pie­nas yra leng­viau virš­ki­na­mas ir ge­riau pasi­sa­vi­na­mas nei mi­ši­niai. Vė­liau, kū­di­kio virš­ki­ni­mo sis­te­mai bręs­tant, jau ir iš mi­ši­nių jis ge­ba pa­si­sa­vin­ti dau­giau mais­to me­džia­gų. O mai­ti­namiems iš bu­te­liu­ko kū­di­kiams daž­niau­siai su­gir­do­ma dau­giau, ne­gu rei­kia jų al­kiui nu­mal­šin­ti. Todėl pir­mų­jų me­tų pa­bai­go­je dauguma dirb­ti­nai mai­tin­tų vai­kų bū­na sun­kes­ni už žin­dy­tuo­sius. Svo­rio skir­tu­mus la­biau­siai le­mia skir­tin­gas rie­ba­lų kau­pi­mas poo­dy­je. Dirb­ti­nai mai­ti­na­mų kūdikių jis bū­na gau­ses­nis. Į kar­vės pie­no mi­ši­niais gir­do­mų kū­di­kių krau­ją iš­ski­ria­ma dau­giau in­su­li­no, ska­ti­nan­čio rie­ba­lų at­si­dė­ji­mą poodyje, kar­tu dau­gė­ja ir rie­ba­lus kau­pian­čių ląs­te­lių. Ūgio, galvos apimties di­dė­ji­mo ir visi kiti žin­do­mų kū­di­kių vys­ty­mo­si pa­ra­met­rai bei svei­ka­ta ne­nu­ken­čia. Tai­gi mi­ši­niais pe­ni­mi kū­di­kiai daž­nai bū­na pa­pras­čiau­siai per­mai­ti­na­mi.

Žin­do­mus kū­di­kius nuo per­si­val­gy­mo (ir nuo įpročio tai daryti visą gyvenimą) ir nutukimo sau­go pats motinos pienas: žįs­da­mas kū­di­kis iš pra­džių gau­na lie­ses­nį ir sal­des­nį pra­di­nį pie­ną, o ga­li­nis rie­bes­nis pie­nas, ku­ris ir su­tei­kia so­tu­mo jaus­mą, yra ir mažiau saldus, to­dėl ir kū­di­kis žin­da vis lė­čiau ir ne taip ener­gin­gai. Iš buteliuko maitinamas vaikas to­kios ape­ti­to kont­ro­lės ne­tu­ri, nes mi­ši­nio su­dė­tis mai­ti­ni­mo me­tu ne­si­kei­čia, o mai­tin­to­jai pa­pras­tai de­ga no­ru, kad bū­tų su­val­gy­ta „vi­sa po­rci­ja iki ga­lo“, ir ne­re­tai sku­ba tai at­lik­ti kuo grei­čiau.

… ir proto vystymuisi

Pir­mie­ji apie ty­ri­nė­ji­mus, by­lo­jan­čius, kad kū­di­kys­tė­je žin­dy­ti vai­kai ge­riau ne­gu mai­tin­ti dirb­ti­nai vys­to­si pro­tiš­kai, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų mokslininkai pa­skel­bė 1929 m. Vė­les­nės stu­di­jos Di­džio­jo­je Britanijoje ir ne­se­niai at­lik­ti nau­ji ty­ri­mai įvai­rio­se šalyse pa­tvir­ti­no, jog kū­di­kys­tė­je ilgiau žin­dy­tų vai­kų ir paaug­lių pro­ti­nio vys­ty­mo­si ro­dik­liai bū­na aukš­tes­ni.

Dau­ge­lis ap­lin­ky­bių le­mia vai­ko vys­ty­mą­si ir in­te­lek­tą. Tai su­dė­tin­gos bio­lo­gi­nių-ge­ne­ti­nių, šei­mos ap­lin­kos ir so­cia­li­nių-eko­no­mi­nių veiksnių są­vei­kos re­zul­ta­tas. Ge­res­nės gy­ve­ni­mo są­ly­gos su­tei­kia mo­ti­nai dau­giau lai­ko ir ga­li­my­bių bend­rau­ti su vai­ku, o aukš­tes­nis pa­čios mo­ti­nos in­te­lek­tas ir iš­si­la­vi­ni­mas tą bend­ra­vi­mą da­ro įvai­res­nį, tu­ri­nin­ges­nį

Bran­džios as­me­ny­bės mo­te­rys ke­lis­kart daž­niau ren­ka­si kū­di­kio mai­ti­ni­mą krū­ti­mi, o ne iš bu­te­liu­ko. Tai liu­di­ja re­zul­ta­tai ty­ri­mų, at­lik­tų ne tik Amerikoje ar Ang­li­jo­je, bet ir Lie­tu­vo­je. KMU Neonatologijos klinikos vadovės Eg­lės Mar­kū­nie­nės moks­li­nės di­ser­ta­ci­jos „Me­di­ci­ni­niai, psi­cho­lo­gi­niai ir so­cia­li­niai kū­di­kių žin­dy­mo veiks­niai“ (2003 m.) duo­me­ni­mis, tarp aukš­to iš­si­la­vi­ni­mo mo­ti­nų sa­vo kū­di­kius žin­džiu­sių 4 mė­ne­sius ir il­giau bu­vo san­ty­ki­nai 4,9 kar­to dau­giau ne­gu tarp mo­ti­nų su vi­du­ri­niu ar že­mes­niu iš­si­moks­li­ni­mu. Kū­di­kio žin­dy­mas su­ku­ria vie­nas ki­tą ska­ti­nan­čią sis­te­mą: bran­džios as­me­ny­bės ren­ka­si žin­dy­mą, o žin­dy­mas sa­vo ruož­tu jau ne tik psi­cho­lo­gi­niu, bet ir bio­lo­gi­niu ke­liu (per „mo­ti­nys­tės“ hor­mo­nus, pa­gau­sė­jan­čius mo­ti­nos krau­jy­je žin­dant) ska­ti­na mo­ti­niš­ką, vaiką ugdyti skatinančią, elg­se­ną.

Ang­li­jos ir Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos moks­li­nin­kai, ty­rę mai­ti­ni­mo įta­ką neiš­ne­šio­tų la­bai ma­žo gi­mi­mo svo­rio vai­kų pro­ti­niam vys­ty­mui­si, ra­do, kad aš­tuo­ne­rių me­tų am­žiu­je in­te­lek­to koe­fi­cien­tas bu­vo vidutiniškai de­šim­čia ba­lų aukš­tes­nis tų, ku­rie nau­ja­gi­mys­tė­je mai­tin­ti mo­ti­nos pie­nu. Tai, jog pir­mo­sio­mis gy­ve­ni­mo sa­vai­tė­mis jie bu­vo lai­ko­mi in­ku­ba­to­riu­je ir mai­ti­na­mi per zon­dą, lei­džia ma­ny­ti, kad vys­ty­mo­si pra­na­šu­mą są­ly­gojo taip pat ir bio­lo­gi­niai paties mo­ti­nos pie­no veiksniai. Tam tik­ros rie­balinės rūgš­tys – tarp jų svar­biau­sia do­ko­sa­hek­sae­no rūgš­tis, ku­rių gau­su mo­ters pie­ne, o kar­vės pie­ne trūks­ta, yra bū­ti­nos nor­ma­liam žmo­gaus akių tink­lai­nės ir sme­ge­nų vys­ty­mui­si.

Unikaliai pritaikytas maistas

Kiek­vie­nos mo­ters pie­nas yra uni­ka­liai pri­tai­ky­tas pa­ten­kin­ti bū­tent jos kū­di­kio po­rei­kius. O ir tos pa­čios mo­ti­nos pie­nas kas­dien vis ki­toks ir net kei­čia­si per die­ną. Prieš­pie­nis, ku­rį gau­na nau­ja­gi­mis, ski­ria­si nuo su­bren­du­sio pie­no vy­res­niam kū­di­kiui, o per anks­ti gi­mu­siam vai­ke­liui mo­ti­na ga­mi­na spe­cia­liai jam pri­tai­ky­tą pie­ną, tu­rin­tį dau­giau bal­ty­mų.

Pie­no sko­nis pri­klau­so nuo mo­ti­nos val­gy­to mais­to, taip pra­tin­da­mas kū­di­kį bū­si­mam mė­ga­vi­mui­si įvai­riais pa­tie­ka­lais prie šei­mos sta­lo atei­ty­je. Net vie­no žin­dy­mo me­tu pie­nas kei­čia­si nuo skys­to ir van­de­nin­go pra­džio­je iki tirš­to­ko ir rie­bes­nio pa­bai­giant; tai – tar­si pie­tūs iš įvai­rių pa­tie­ka­lų. Bet ku­ris dirb­ti­nis mi­ši­nys yra nykiai vie­no­das konservas ir nie­ka­da net iš to­lo ne­pri­lygs mo­ti­nos pie­nui.

Motinos pieno „konkurentai“

Naš­lai­čiams, ne­gaunan­tiems mo­ti­nos pie­no, ir kūdikiams, kurių mamytės žindyti negali ar (daug dažniau) nenori, mais­tas paprastai ga­mi­na­mas iš lengviausiai prieinamos ir pigiausios žaliavos – kito žinduolio, tačiau biologiškai žmogui labai tolimo – kar­vės – pie­no. Šio gy­vu­lio pie­ną rei­kia la­bai per­dirb­ti, kad bent kiek tik­tų žmo­gaus kū­di­kiui mai­tin­ti. Ga­mi­nant mi­ši­nius, jis ge­ro­kai pra­skie­džia­mas (kad ne­bū­tų per daug bal­ty­mų – per­tek­lius kenks­min­gas), pi­la­ma daug cuk­raus (nes kar­vės pie­ne, net ir ne­pras­kies­ta­me, ang­lia­van­de­nių ge­ro­kai ma­žiau ne­gu mo­ters pie­ne), augaliniais aliejais kompensuojamas riebalų stygius ir dar pri­de­da­ma įvai­rių pa­pil­dų, ku­rių iš­ties tik men­ką da­lį kū­di­kiui pa­vyks­ta pasi­sa­vin­ti, ir dar ne­ži­nia, ar tikrai be ne­pa­gei­dau­ja­mų pa­sek­mių. Be to, joks komercinis „maistelis“ neturi ir niekada, nes net ir teoriškai neįmanoma, neturės tų nuostabių dalykų, kuriuos aptarsime kitą kartą – tai kūdikio sveikatą saugančios motinos pieno savybės!

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Kokio riebumo Jūsų pienas?”

  1. 2017/06/22 at 07:46 #

    Nieko nėra geriau už motinos pieną, kuris yra iš pačios gamtos ir žinoma tobuliausias produktas mažyliui. Super gydytojo Kazimiero interviu apie motinos pieną. Mano abu mažyliai ilgokai buvo žindomi. Mamos pienas yra tobulas.

Palikite atsiliepimą


3 + = keturi