Koks ryšys tarp moters svorio ir vaisingumo arba – kodėl negalinčioms pastoti patariama sulieknėti

Grigonis

Endokrinologas dr. Saulius Grigonis

„Net sergant tokiomis sunkiomis ligomis, kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės hiperfunkcija, nereikėtų atsisakyti svajonės susilaukti atžalų“, – sako 45 metų darbo patirtį turintis endokrinologas, medicinos mokslų daktaras Saulius Grigonis.

Endokrinologas dr. Saulius Grigonis

Kodėl endokrinologai taip pabrėžia moters svorį?

Vienas svarbiausių endokrininių veiksnių, turinčių įtakos vaisiaus vystymuisi, yra motinos kūno masė. Daug maisto vartojanti nėščioji per placentą vaisiui siunčia didelį kiekį energinių medžiagų, kurias jis turi sunaudoti. Kadangi vaisiaus aktyvumas mamos įsčiose yra ribotas, jo organizme susidaro didelis kiekis riebalinių ląstelių.

Nutukimas šiuo periodu yra labai pavojingas, nes riebalai kaupiasi visame vaisiaus organizme. Tai gali lemti tam tikras vaisiaus vystymosi anomalijas, hormoninius sutrikimus vaikui augant. Todėl ginekologai moterims nėštumo metu rekomenduoja priaugti iki 12 kilogramų, aš pacientėms patariu dar griežčiau – ne daugiau kaip 8–10 kilogramų.

Vertėtų žinoti, kad su nutukimu siejama patologija metabolinis sindromas, vis dažniau diagnozuojamas ne tik vyresniems žmonėms, bet ir antsvorio turintiems vaikams. Jis gali lemti aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą, akmenligę ir kitas komplikacijas. Sindromo užuomazgų gali atsirasti dar vaisiui esant gimdoje.

Nors su metaboliniu sindromu siejamų ligų sąrašas labai ilgas, daugelio jų galima išvengti. Svarbu kuo anksčiau – vaikystėje ir paauglystėje (kol kūno masės indeksas dar nėra bauginamai didelis ir ligos nespėjo įsigalėti) – kovoti su pagrindine šį negalavimą sukeliančia priežastimi – nutukimu.

Gydant vaikų nutukimą, ypač svarbus tėvų vaidmuo. Nuo mažens permaitinamas vaikas ir toliau norės gausiai valgyti. Šitaip susiformuoja netinkami įpročiai. Tėvai turėtų ruošti sveiką maistą, pasirūpinti, kad atžala tokį valgytų ne tik namie, bet ir mokykloje.

Kaip vaikystėje netinkamai prižiūrėta endokrininė sistema vėliau gali turėti įtakos žmogaus vaisingumui?

Audringą lytinio brendimo laikotarpį – nuo 9 iki 18 metų – endokrinologai vadina rizikingu etapu. Šiuo metu formuojasi žmogaus kaulai, raumenys, vidaus organai ir, svarbiausia, lytinė sistema.

Didžiausias pavojus kyla tada, kai brendimo metais jaunos merginos panori būti idealaus grožio – lieknos kaip modeliai iš žurnalų. Šiuolaikinėje visuomenėje grožis siejamas su kūno mase. Tačiau ne visoms merginoms genetiškai lemta būti lieknoms. Numesti svorio jos stengiasi itin drastiškomis priemonėmis.

Kaip endokrinologas galiu pasakyti, kad jaunam organizmui lieknėti labai pavojinga. Perdėtai besirūpindamos svoriu, merginos suserga nervine anoreksija. Ši klastinga liga pažeidžia visą organizmą, ypač nukenčia lytinė sistema – išsivysto lytinės sistemos astenija (silpnumas). Endokrininės liaukos organizme gamina hormonus. Jie sudaryti iš maiste esančių elementų (baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų), perdirbtų virškinimo trakte. Kai jų trūksta, susiformuoja silpna lytinė sistema. Astenija – bendras viso organizmo fizinis ir psichinis silpnumas.

Didelė dalis anoreksija ar astenija sergančių merginų yra jautrios, nervingos, jų menstruacijos nereguliarios. Tokioms pacientėms sunku pastoti, kartais visai nepavyksta. Norėdamos susilaukti vaikų, jos kreipiasi į ginekologus. Šie sako, kad ginekologinių problemų nematyti. Tiesiog trūksta energijos pastoti ir išnešioti vaisių. Vaisingumo problemos – skaudus paauglystės badavimo, nesuderintos mitybos padarinys.

Šeimoms ir švietimo sistemos įstaigų atstovams nuolat primenu, kad paauglystės etapas yra labai svarbus merginų, potencialių motinų, sveikatai.

Šiuo metu joms turėtų būti skiriamas ypač didelis dėmesys. Jauno žmogaus mityba turi būti itin suderinta. Jos pagrindą turėtų sudaryti baltyminis maistas (mėsa) ir mineralinės medžiagos (daržovės).

Šios energinės medžiagos reikalingos žmogaus kūno namui statyti – juk jis tarnaus visą likusį gyvenimą.

Antra sąlyga – sportas kiekvieną dieną. Man patinka amerikiečių modelis – mokyklose vaikai privalomai kasdien lanko kūno kultūros pamokas. Aktyvus sportas turi didelės reikšmės kaulų sistemos vystymuisi. Sveiki kaulai turi būti stambūs, stori, antraip vėliau žmogus sirgs osteoporoze. Neišsivystę, plonyčiai kaulai ateityje gali dažnai lūžti.

Brendimo laikotarpis sudėtingas ne tik fiziologiškai, bet ir psichologiškai. Šiuo metu plačiau suvokiamas pasaulis, susiduriama su pirmuoju nusivylimu, ryškėja neigimo (pavyzdžiui, tėvų autoriteto) etapas. Paauglys šeimoje turi jaustis saugus. Jei taip nėra, sutrinka svarbių jo organų veikla.

Labai dažnai jaunos merginos į mane kreipiasi dėl dingusių menstruacijų. Ištyręs pacienčių endokrininę sistemą, nustatau per didelį hormono prolaktino kiekį kraujyje. Šis hormonas reguliuoja moters menstruacijų ciklą ir ovuliaciją. Kai padaugėja prolaktino, išnyksta menstruacijos, padidėja krūtys, ima išsiskirti pieno. Tai pagimdžiusiai moteriai būdingi požymiai, tačiau aptariamu atveju nėštumo nėra. Pacientėms diagnozuojama hiperprolaktinemija.

Per didelį prolaktino kiekį gali lemti ir kitos priežastys: hipofizėje esantis auglys (ši liga vadinama prolaktinoma), tam tikrų vaistų, ypač antidepresantų, vartojimas, didelis nervingumas ir kt. Išsiaiškinus tikslią hormono disbalanso kilmę, skiriami vaistai. Ilgainiui atsinaujina menstruacijos ir moterys sėkmingai pastoja. Hipofizės auglys gali būti operuojamas.

Endokrininis nevaisingumas nustatomas 30–40 proc. visų vaikų susilaukti negalinčių moterų. Kodėl?

Endokrininė sistema lemia viso žmogaus organizmo sveikatą. Kokie esame, daugiausia priklauso nuo mūsų hormonų, kurie veikia medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, plaukų folikulų kiekį, plaukų tankį, storį lemia genai, bet juos prižiūri ir formuoja hormonai. Taigi viskas sutrinka, jei turime blogus genus ir silpną endokrininę sistemą.

Endokrinologai išskiria dvejopą hormonų poveikį organizmui. Pirma, šios medžiagos turi įtakos psichikai, mąstymo procesams. Lytiniai hormonai suformuoja lyties suvokimą, lemia vyriškąjį ir moteriškąjį mąstymo tipą. Kiti hormonai, pavyzdžiui, gaminami skydliaukės ar antinksčių, veikia medžiagų apykaitą ir organizmui bei reprodukcinei sistemai leidžia normaliai funkcionuoti.

Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys nepastoja ar nėštumas nutrūksta, yra hormonų disbalansas. Pakalbėkime apie skydliaukę. Jeigu ji veikia normaliai, medžiagų apykaita ląstelėse yra gera ir vaisingumo problemų nekyla. Jeigu skydliaukės gaminamų hormonų per daug, kiti hormonai organizme labai greitai suskyla, ir merginos arba moters menstruacijų ciklas sutrinka. Ji nepastoja arba neišnešioja vaisiaus – įvyksta persileidimas. Kol skydliaukės veikla nebus normalizuota, nepavyks pastoti ir saugiai išnešioti vaisiaus.

Jei skydliaukės gaminamų hormonų trūksta, sulėtėja medžiagų apykaita ir nepakanka energinių išteklių. Dėl to irgi neįmanoma pastoti. Atkūrus hormonų balansą (tai tikrai sutvarkoma), nevaisingumas įveikiamas.

Reprodukcijai labai svarbūs ir antinksčių gaminami (vadinamieji streso) hormonai: kortizolis, adrenalinas, noradrenalinas ir kt. Jie lemia metabolinius procesus, kitų organizmo sistemų veiklą. Streso hormonų perteklius sekina ir išderina organizmą. Kalbėti apie pastojimą neįmanoma.

Kai trūksta hormono insulino, žmogus suserga cukriniu diabetu. Tai itin sunki liga. Jai išvešėjus apie reprodukciją negali būti nė kalbos. Tačiau medžiagų apykaitos kontrolė, tinkama mityba ir gydymas padeda susilaukti vaikų.

Nuraminsiu – daugelį endokrininių ligų galima suvaldyti. Diagnozavus problemą ir skyrus reikiamą gydymą, vaisingumas dažniausiai sėkmingai atkuriamas.

Kas lemia hormoninius sutrikimus? Ar jie įgimti?

JUR_1082_resize

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Daugelis endokrininių ligų yra paveldimos. Žmogus gimsta turėdamas genetinį sutrikimą (lot. Locus minoris resistentiae) – silpnąją organizmo vietą. Ji gali išryškėti po daugelio metų. Kokiomis ligomis sergame, labai priklauso nuo mūsų gyvenimo kokybės.

Dažnai ligoniai man sako: „Gydytojau, aš dar prieš mėnesį buvau visiškai sveikas.“ Ne, jis nebuvo sveikas. Jis jau labai seniai turėjo sutrikimą, kuris nebuvo išryškėjęs.

Tiesiog ateina laikas, kai veikiant aplinkos ir vidiniams veiksniams, pasireiškia genų lemta liga. Didelis stresas, nuovargis ar kiti sveikatos sutrikimai įjungia mechanizmą, ir liga pradeda vystytis. Todėl endokrininių ligų profilaktika yra itin svarbi. Būtina neleisti ligai progresuoti, reikia išmokti su ja gyventi.

Klausiate, ar ligą gali sukelti netinkama mityba, jei nėra genetinio polinkio? Tai įrodyti būtų sudėtinga. Štai vienas pavyzdys. Sakoma, kad cukrus yra baltoji mirtis. Netiesa. Cukrus sveikam žmogui nėra kenksmingas. Priešingai, cukrus suteikia energijos. Tačiau dėl jo pertekliaus tunkama. Augant svoriui, gali rastis daugybė sunkių ligų. Tačiau tiesioginis kaltininkas yra ne cukrus!

Apskritai kiekvienas žmogus galėtų gyventi daug ilgiau… Paaiškinsiu, kodėl.

Mūsų gyvenimo trukmę lemia ląstelių gebėjimas atsinaujinti. Tačiau šie procesai turi ribas, negali kartotis be galo. Jiems nutrūkus, ląstelės ima senti. Įvyksta apoptozė – ląstelių mirtis.

Gyvenant tinkamai, atsinaujinimo procesas galėtų būti ilgalaikis. Labai aktyvus, sekinantis gyvenimo būdas lemia medžiagų apykaitos aktyvaciją, žmogus sudega – miršta daug anksčiau, negu buvo užkoduota genuose. Įtemptas darbas, nemiga, poilsio trūkumas, toksinės medžiagos, alkoholis, nuolatinis rūkymas – šiuolaikinis žmogus susidegina…

Kaip sau padėti?

Endokrininės ligos dažniausiai yra nepagydomos (išimtis – radikalus gydymas, pavyzdžiui, per operaciją pašalinamas auglys), daugelis hormoninių sutrikimų lydi žmogų visą gyvenimą. Endokrinologo tikslas yra pasiekti remisiją (ligos atoslūgį), kitaip sakant, priartėti prie normos ir ją palaikyti.

Kai žmogus suserga netikėtai, liga vadinama ūmine. Tai būdinga infekcinėms ligoms. Pacientas pagyja arba miršta. Ligai perėjus į lėtinę formą, reikia ja domėtis. Žinios naudingos kiekvienam ligoniui. Juk gydytojas nestovės dieną naktį prie lovos… Mediko uždavinys yra išaiškinti pacientui, kuo jis serga, ir išmokyti patį kontroliuoti savo ligą.

Pavyzdžiui, skydliaukės ligoms gydyti dažniausiai skiriama hormono tiroksino. Paprastai žmonės jo paniškai bijo. Tačiau ši baimė yra visiškai nepagrįsta. Tiroksinas – puikus hormonas. Jeigu organizme jo nepakanka, būtina vartoti papildomai. Tinkamai dozuojamas, tiroksinas nesukelia jokių komplikacijų. Išaiškinus šio vaisto svarbą, pacientas drąsiai jį vartoja. Tada pasikeičia gyvenimo kokybė, suvokiama, kad vaistai padeda gerai jaustis.

Eksperimentai, kai pacientas pasiskiria vaistus arba sugalvoja, kada jų atsisakyti, gali stipriai pakenkti sveikatai. Endokrininės ligos yra rimtos – burtai ar žolelės čia nepadės. Norint pasveikti, reikia medikamentų, atkuriančių hormonų balansą.

Ką patartumėte moterims, negalinčioms susilaukti vaikelio?

Visų pirma rekomenduočiau kreiptis į kvalifikuotus specialistus, galinčius nustatyti diagnozę, kodėl nepastojama.

Paaiškėjus, kad moteris susilaukti vaiko negali dėl endokrininių ligų, endokrinologas sudaro individualią gydymo schemą. Jei pacientė jos laikosi, pastoja net sirgdama tokiomis sudėtingomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės hiperfunkcija. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad pastojus privalu visą nėštumą lankytis pas endokrinologą ir nuolatos atlikti būtinus tyrimus. Sergant endokrininėmis ligomis, priežiūra laukiantis turi būti itin kruopšti.

Ar moteris sėkmingai pastos ir išnešios kūdikį, priklauso nuo tinkamo gydymosi. To išmokstama konsultuojantis su specialistais. Jeigu neišmanysime savo ligų, gydytojas ne visada gebės tinkamai padėti arba pagelbės tik trumpam.

Dažnai pacientams sakau, kad liga yra ir baisus priešas, ir geras draugas. Su ja tenka kovoti, tačiau reikia išmokti ir draugauti. Svarbiausia – stengtis nesipykti. Neigiamos emocijos nepadės nugalėti ligos. Jeigu labai įsižeisi, ji tave papjaus. Nelabai maloni ta draugystė, bet, matyt, taip lemta…

Gali paaiškėti, kad dėl tam tikrų genetinių ypatumų moteris niekada nepastos arba organizmas atmes užsimezgusį vaisių (net taikant pagalbinį apvaisinimą). Tokiu atveju siūloma vaiką įsivaikinti iš kito genetinio medžio, laimingai jį auginti ir džiaugtis tėvyste.

Viršelis_KAI ATGIMSTA VILTIS

Šis interviu – vienas iš daugelio, spausdintų knygoje „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“. Tai žurnalistės, komunikacijos specialistės Gintarės Jankauskienės knyga, kurioje atveriami nevaisingumo užkulisiai. Ši knyga paremta jaudinančiomis lietuvių porų istorijomis ir gydytojų patarimais, kaip spręsti nevaisingumo problemas.

Susiję straipsniai

Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 − trys =