66 minutės per dieną – prie kompiuterio

kompiuteris

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Pasaulyje jau kelis dešimtmečius atliekami moksliniai tyrimai, kiek kompiuteris kenkia, o kiek duoda naudos vaikui. Ir Lietuvoje tėvai, pedagogai, mokslininkai vis dažniau prabyla apie priešmokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą kompiuteriais, jų kompiuterinį raštingumą bei kompiuterio poveikį raidos procesams. Konsultuoja Kristina Stankevičienė, Vilniaus pedagoginis universitetas

66 minutės per dieną – prie kompiuterio 

Norime to ar nenorime, priešmokyklinukai vis dažniau susiduria su kompiuteriu. Tyrimais nustatyta, kad 6-7 iš dešimties priešmokyklinio amžiaus Lietuvos vaikų turi galimybę (dažniausiai namuose) naudotis kompiuteriais, 4 vaikai iš dešimties turi pradinius kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Apie du trečdalius šeimų turi kompiuterius ir leidžia jais naudotis priešmokyklinio amžiaus vaikams. Gana dažnai besinaudojantys kompiuteriu 5-7 metų vaikai šeimoje prie jo praleidžia vidutiniškai 66,4 min. per dieną (dažniausiai savaitgaliais).

Šeimose vaikai turi geras galimybes naudotis kompiuteriais, tačiau darželiai tuo pasigirti negali. Pavyzdžiui, vienam Vilniaus darželiui vidutiniškai tenka tik 1,2 kompiuterio. Be to, pedagogai dažniausiai mano, kad kompiuteris nėra naudingas vaikui lavinti, kenkia jo sveikatai. Jie atsižvelgia į tėvų pageidavimus riboti kompiuterio naudojimą darželyje. Todėl didžiausias rūpestis valdant vaikų kompiuterinės veiklos procesus tenka tėvams.

Ką vaikai geba veikti kompiuteriu

Neretai suaugusiesiems kyla klausimas, ką tokio amžiaus vaikai geba veikti kompiuteriu? Nustatyta, kad kompiuteriai priešmokyklinio amžiaus vaikams suteikia patrauklią galimybę veikti ir tyrinėti supantį pasaulį.

Priešmokyklinio ugdymo srities mokslininkų teigimu, maži vaikai drąsiai naudojasi programine įranga. Spausdinimas klaviatūra jiems nesukelia jokių sunkumų, o priešingai – teikia pasitenkinimą. Nustatyta, kad per metus 85 proc. 3-4 metų amžiaus vaikų gali išmokti teisingai įjungti ir išjungti kompiuterį, įdėti CD-ROM ir surasti bei pele valdyti reikiamas programas.

Pastebėta, kad vaikai gali nesunkiai sekti iliustruotomis nuorodomis, pasinaudoti situacinėmis ir vizualinėmis nukreiptimis, suprasti savo veiksmus kompiuteriu.

Tyrinėdami kompiuterio galimybes, vaikai sužino, kaip ieškoti informacijos ir kaip ja naudotis, kaupia įvairią patirtį. Dažnai vaikas jaučia, lyg kompiuteris jam įsakinėtų. Tačiau Logo sistema sukuria priešingą santykį. Valdymą net ir priešmokykliniame amžiuje perima vaikas, jis „įsakinėja“ kompiuteriui. Gebėjimas savarankiškai ar su minimalia kitų pagalba naudotis kompiuterio programine įranga leidžia vaikams patiems laisvai ir nevaržomai tyrinėti įvairias technologijų galimybes, teikia pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimais.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad apie pusę laiko priešmokyklinio amžiaus vaikai prie kompiuterio praleidžia, žaisdami kompiuterinius žaidimus. Dominuoja nuotykinio, strateginio-kovinio, veiksmo ir ugdomojo-didaktinio pobūdžio kompiuteriniai žaidimai. Mokslininkai pastebi, kad mergaitės dažniau kompiuteriu mėgsta rašyti ar piešti, renkasi ramesnius siužetinius žaidimus.

Apie pusė prie kompiuterio dažnai sėdinčių vaikų, be kompiuterinių žaidimų, dar naršo internete, žiūri filmus, piešia, klauso muzikos, rašo, kalbasi su draugais, tyrinėja kompiuterines programas. Kai kurie tėvai teigia, kad jų vaikai geba naudotis „Microsoft Word“, „Paint Brush“, „Microsoft PowerPoint“, „Microsoft Excel“ ir kitomis programomis. Vaikų kompiuterinė patirtis labai sparčiai plečiasi, iškeldama vis naujus iššūkius suaugusiesiems.

Argumentai „už“

Žinome, kad kai kurie vaikai tiesiog „prilimpa“ prie kompiuterio. Tėvai į tai reaguoja įvairiai: vieni didžiuojasi, o kiti labai nerimauja. Mokslininkai teigia, kad naudojimasis kompiuteriu šio amžiaus vaikams labai naudingas: išryškėja pozityvūs įvairių gebėjimų pokyčiai, padidėja matematinio mąstymo galimybės, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir gebėjimas spręsti problemas, mažieji labiau patiki galimybe keisti supančią aplinką. Sparčiai vystosi vaikų savęs suvokimas, didėja pažinimo poreikis. Specialistai teigia, kad kompiuteriniai žaidimai ugdo greitą reakciją, lavina rankų motoriką, vizualinį objektų supratimą, regėjimo-motorinę koordinaciją, atmintį ir dėmesį, loginį mąstymą. Jie skatina gebėjimą analizuoti, apibendrinti, klasifikuoti ir rasti nestandartinius sprendimus sudėtingoje situacijoje, siekti savo tikslo.

Argumentai „prieš“

Ginčai, kenksmingas ar naudingas kompiuteris vaikui ugdyti, nerimsta jau daugelį metų. Vieni tėvai skatina vaiko susidomėjimą šiuolaikinėmis technologijomis, kiti baiminasi dėl kenksmingo poveikio psichikai, regėjimui, laikysenai, nerimauja dėl elektromagnetinio spinduliavimo pavojaus.

Kompiuterių skeptikai teigia, kad priešmokyklinukams kompiuteris yra tiesiog kliūtis, stabdanti vaiko vystymąsi, tik nuostabių vaikystės dienų „vagis“. Valdorfo pedagogikos atstovai mano, kad to, ko labiausiai reikia mažam vaikui, kompiuteris negali duoti. Mokydamiesi suprasti ir pažinti pasaulį, vaikai vadovaujasi pojūčiais. Jiems reikia patiems viską pačiupinėti, paragauti, pauostyti, išgirsti ir pamatyti. Kompiuteris siūlo tik kopijuoti ir mėgdžioti tikrąjį pasaulį. Net pati smagiausia piešimo veikla kompiuteryje, kai ekrane matome greitai judantį teptuką, dirbtines žirkles, o pelės spragtelėjimu galime atlikti įvairius veiksmus, niekada net iš tolo neprilygs tiems įspūdžiams, kuriuos sukelia tikras sąlytis su dažais ir popieriumi.

Psichologai, pedagogai, medikai yra susirūpinę netinkamo vaiko naudojimosi kompiuteriu pasekmėmis. Jie įspėja, kad vaikui ilgai sėdint prie kompiuterio gali atsirasti akių paraudimas, blyškumas, susijaudinimas, per didelis emocingumas, nervingumas bendraujant su suaugusiaisiais ir vienmečiais, dėmesio sutrikimai ir kt.

Aršūs ankstyvo vaikų „bendravimo“ su kompiuteriu priešininkai pateikia ne mažiau įtikinamų argumentų. Anglų psichologų mokslinių tyrimų išvados gana kategoriškos: vaikams iki dešimties metų prie kompiuterio nėra ką veikti! O mažesniems vaikams net ugdomųjų ir mokomųjų žaidimų poveikis gali būti neigiamas – sulėtėja branda, slopinamas susidomėjimas paprastais vaikiškais žaidimais bei bendravimas su bendraamžiais, mažėja dėmesio koncentracija, menkiau ugdosi vaizduotė.

Išryškėja ir kita problema. Strateginiuose-koviniuose žaidimuose, kuriuos mėgsta žaisti vaikai, yra nemažai žiaurumo, prievartos, šaudymo, naikinimo elementų. Tyrimai rodo, kad toks vaikų užsiėmimas sukelia pernelyg aštrius pojūčius, norą demonstruoti jėgą, narsą, skatina agresiją, žiaurumą. Dėl to nukenčia gerųjų savybių, tokių kaip užuojauta, meilė, noras padėti, rūpintis kitais žmonėmis, ugdymas. Be abejo, vaikui reikia smagių pramogų, tačiau ne visada tai turėtų būti kompiuteriniai žaidimai. Mažiesiems kur kas naudingiau konstruoti, žaisti kūrybinius žaidimus, judėti, bėgioti gryname ore.

Ką daryti? Kaip elgtis?

Girdint argumentus „už“ ir „prieš“, kyla klausimas, kas teisus? Tėvai neretai galvoja: „Kuo anksčiau, tuo geriau“. O vertėtų vadovautis posakiu: „Viskas savo laiku“. Kaip visada, tiesa yra „aukso viduriukas“. Psichologai rekomenduoja atsižvelgti į teigiamus bei neigiamus aspektus ir vadovautis saiko jausmu bei sveiku protu. Kompiuteris negali pakeisti prigimtinio vaiko poreikio žaisti, gyventi vaizduotės ir realiame pasaulyje.

Keli patarimai, kaip geriau pasirengti vaiko susidūrimui su kompiuteriu:

Tik įsitikinę, kad programa, kurią ketinate pasiūlyti vaikui, lengva naudotis, leiskite „dirbti“ vaikui. Vaiko raidą atitinkanti programinė įranga leidžia jam veikti priimtinu tempu, veda į sėkmę, sudaro galimybę tyrinėti įvairiais keliais, būdais, lygmeniu.

Susipažinkite su programa, patys ją išanalizuokite, ištyrinėkite, kad pasirengtumėte vaiko klausimams.

Suteikite vaikui kuo daugiau laisvės. Kad ir kaip norėtųsi perimti pelytę, nepasiduokite pagundai padėti – tegul vaikas daro klaidas. Nedėkite savo rankos ant vaiko, jei vaikas paspaudžia ne tą mygtuką, leiskite pasitaisyti pačiam – neatimkite iš jo džiaugsmo savarankiškai atrasti.

Kompiuteris naudingas tuomet, jei jis tarnauja tik kaip vaiko veiklos paįvairinimo priemonė plėsti akiratį, ugdyti pažinimo poreikį, praturtinti žaidimus, skatinti bendravimą ir gerą elgesį, tyrinėjimus ir problemų sprendimą, meninę ir konstrukcinę, kūrybinę veiklą. Kompiuteris turėtų tik papildyti vaiko žaidimus bei veiklą su dėlionėmis, kaladėlėmis, knygomis, dailės priemonėmis.

Galima skatinti vaiką bandyti piešti linija, spalvomis, eksperimentuoti garsais ir kita. Labiau įgudęs vaikas galėtų kurti siužetus iš paties nusipieštų piešinėlių ar kompiuteryje atrastų paveikslėlių, bandyti užrašyti siužeto pavadinimą, savo vardą.

Jei vaikas paprašo, sugalvotą pasakojimą ar sukurtą pasaką tėveliai galėtų užrašyti ir išsaugoti kompiuteryje, kad vaikas bet kada turėtų galimybę pasidžiaugti savo atradimais ir kūryba.

Kada vaikai patiria sėkmę ir nesėkmę?

Vaikams patinka, kai jiems sekasi. Jie labiausiai mėgsta tuos žaidimus, kurie nėra nei per lengvi, nei per sunkūs – tokie, kuriuos mažieji gali įveikti patys. Jei vaikui sekasi, didelė tikimybė, kad jis prie žaidimo grįš dar kartą. Geros kompiuterinės programos siūlo keletą sudėtingumo lygių. Jei vaikui per sunku, jau po 30 sekundžių jis ima pykti, gali pravirkti arba tiesiog pašėlti! Per lengvos programos kels nuobodulį ir, tikėtina, kad vaikas jomis nesusidomės. Geriausi žaidimai tie, kurie, išjungus kompiuterį, išsaugo vaiko atliktus veiksmus ir jis gali prie jų grįžti vėl. Tada jis jaučiasi saugus, kontroliuojantis padėtį.

Vaikai neskaito instrukcijų. Jie tiesiog nekenčia, kai tenka stabtelėti, kad  išklausytų taisykles. Jie puola į žaidimą lyg akis išdegę. Todėl svarbu, kad kompiuterinį žaidimą būtų galima žaisti intuityviai, be sudėtingų operacijų.

Vaikams labiausiai patinka būti iškart apdovanotiems. Geriausios programos yra tos, kur vaikui nereikia laukti: prizai, papildomi taškai ir kiti apdovanojimai turi būti suteikiami iškart, kai tik vaikas atlieka teisingą veiksmą.

Vaikas visada nori parodyti, kas jam pasisekė, ką jis padarė. Jam svarbu pačiam matyti savo progresą ir juo pasidalinti su artimais žmonėmis. Taigi būtų labai gerai, jei vaikas turėtų galimybę savo kūrinį išsispausdinti.

Vaikams patinka naujovės. Jeigu vaikui siūlysime vis tuos pačius žaidimus be jokių variacijų, jam tikrai nusibos.

Vaikams patinka tai, kas įdomu. Jeigu vaikas galės raketa skristi į mėnulį arba ieškoti paslėpto lobio vandenyne, jam bus daug smagiau, nei už teisingą atsakymą pasirodęs besišypsantis veidelis.

Tiems, kurie neapsisprendžia

Svarstant, ar verta leisti vaikams naudotis kompiuteriu, vertėtų pagalvoti apie keletą sklandančių populiarių mitų:

Kompiuteris padarys vaiką protingesnį. Be jokių abejonių, kompiuteriai, ir ypač geros ugdomosios programos, padeda vaikui tobulėti ir netgi įgyti vertingų gebėjimų. Tačiau verta žinoti, kad kompiuteris neišmokys vaiko to, kam jis dar nepasirengęs. Priešmokyklinio amžiaus vaikas geriausiai ugdosi per pojūčius, o kompiuteryje tokios galimybės yra ribotos.

Vaikas nemokės bendrauti, jei daug laiko leis prie kompiuterio. Tyrimai rodo, kad tikslingai naudojamas kompiuteris moko vaikus dalintis, laukti savo eilės. Nemažai programų sudaro galimybes keliems vaikams žaisti vienu metu.

Jeigu vaikas mokės dirbti kompiuteriu, jis bus geriau pasirengęs ateičiai. Šis mitas turi šiek tiek tiesos, tačiau nereikėtų į kompiuterį sudėti per daug vilčių.

Vaikas turi žinoti ir suprasti, kaip veikia kompiuteris. Jeigu vaikui neįdomu, neverta jo mokyti informacinių technologijų terminų. Daug svarbiau, kad jis išmoktų elgtis su pele, tyrinėdamas ir bandydamas susirasti tai, ko reikia.

Jei vaikas sėdi per arti kompiuterio, susilpnės jo regėjimas. Amerikos okulistų asociacija nustatė, kad kompiuteriai yra saugūs ir, jei yra naudojami pagal paskirtį, nekelia ypatingos grėsmės vaiko regėjimui.

Pavojingas elektromagnetinis spinduliavimas. Šiuolaikiniai monitoriai atitinka visus saugos standartus, jų spinduliavimo lygis beveik nepavojingas net mažiems vaikams.

Atsakymą į klausimą „leisti vaiką prie kompiuterio ar ne“, gali pasufleruoti supratimas, kad mažas vaikas nori visapusiškai pažinti realų ir virtualų pasaulį, žaisti, kurti, reikšti save, džiaugtis bendravimu su bendraamžiais ir suaugusiaisiais bei būti laimingas. Nestabdykime upės bėgimo, tik praplatinkime jos vagą!

Daugiau straipsnių apie vaikų psichologiją ir lavinimą www.ikimokyklinis.lt

Susiję straipsniai

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


du + 5 =