Kūdikis atsisako tiršto maisto. Ką daryti?

patiekalai kūdikiui

Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės nuotr.

Mamų paskatinti, spausdiname metodines rekomendacijas, kaip įvesti naują maistą.

Kodėl papildomo maisto reikia duoti nuo 6, o ne nuo 7 ar 8 mėnesių?

Maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto ir skysčio poreikius, išskyrus vitamino D. Apie 4-5 mėn. kūdikiui gali pritrūkti geležies, vitaminų A, B12. Todėl šiame amžiuje gydytojo paprašykite padaryti kūdikio kraujo tyrimą, kad sužinotumėte, ar dėl galimo geležies trūkumo neatsirado mažakraujystė.

Papildomo maitinimo tikslas – ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, kadangi vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų pabaigoje motinos pieno kūdikis turėtų gauti ne mažiau kaip 2-3 kartus per parą.

Tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto prisireikia nuo 4 mėn. (18 savaičių), bet tikrai ne anksčiau. Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis vystymasis yra normalus (apie tai pasako kūdikio gydytojas, kai šeima atvyksta į konsultaciją), tai maitinimo papildomu maistu iki 6 mėn. pradėti nereikia. Kaip ir žindant, taip ir maitinant pieno mišiniais papildomas tirštas maistas turi būti pradedamas duoti maždaug nuo 6 mėn. Nežindomiems antrojo pusmečio kūdikiams pieno mišinys irgi turėtų likti pagrindinis energijos ir maisto medžiagų šaltinius. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikis jo gali išgerti apie 400-500 ml.

Gamtos taip užprogramuota, kad ne visi kūdikiai auga ir vystosi vienodu tempu. Kiekvienas kūdikis papildomam maitinimui turi subręsti – ne visi vieną ir tą pačią dieną gali būti pradėti maitinti papildomu maistu. Kūdikis turi gebėti paimti iš šaukštelio pusiau tirštą, vėliau – tirštą maistą, liežuviu jį perstumti per burną, po to nuryti. Tai pavyksta ne iš karto.

Amžiui tinkamų patiekalų įvedimo laikas

Amžius (mėn.) Refleksai/ Įgūdžiai Maisto rūšis Maistas, patiekalas
0-6 Žindimas (čiulpimas) ir rijimas Skystas Tik motinos pienas
4-7 Čepsėjimas (žiaumojimas), sustiprėjęs čiulpimas, maisto stūmimas nuo vidurinio liežuvio trečdalio prie šaknies (paskutinio trečdalio) Smulkiai sutrintas (tik tuomet, kai yra atsiradęs papildomo maisto poreikis) Motinos pienas. Virta trinta mėsa, daržovės (pvz., morkos) arba vaisiai (pvz., bananai, obuoliai). Trintos morkos, bulvės. Grūdų košės be gliuteno (pvz., ryžių).
7-12 Šaukšto „nuvalymas“ lūpomis. Kandimas ir kramtymas. Liežuvio judesiai į šonus. Maisto stūmimas prie dantenų. Savarankiško maitinimosi įgūdžių atsiradimas. Įvairiai trintas/kapotas maistas. Rankomis ir šaukštu paimamas šeimos maistas. Tirštas/kietas maistas duodamas 3 kartus per dieną. Du užkandžiai tarp maitinimų. Motinos pienas. Virta smulkinta mėsa. Trintos/grūstos virtos daržovės ir vaisiai. Pjaustyti žali vaisiai ir daržovės (pvz., bananai, obuoliai, melionai, pomidorai), grūdų košės (pvz., avižų, kviečių) ir duona. Kiaušiniai.
12-24 Žiediniai kramtomieji judesiai. Sutvirtėję, stabilūs žandikauliai Šeimos maistas Motinos pienas. Bet koks sveikas, įvairus, gerai suderintas šeimos maistas.

Kai kūdikis pamažu pripranta prie įvairaus papildomo maisto, jis kasdien turi valgyti produktų iš visų keturių pagrindinių maisto grupių: daržovių ir vaisių, grūdinių kultūrų ir bulvių, mėsos (paukštienos, žuvies), pieno ir jo produktų.

Papildomą maistą įvesti reikia laipsniškai: iš pradžių (pvz., 4-6 mėn.) duodama smulkiai sutrinto pusiau tiršto maisto, vėliau (pvz., 8 mėn.) didinama skonių įvairovė, duodama rupesnio maisto ir leidžiama pačiam valgyti. Vienerių metų vaikas turi gebėti pats valgyti tam tikrą šeimos maistą – rupiai trintą, vos vos sūdytą, nesaldintą.

Sėkmingo papildomo maitinimo sąlygos:

Žodžiais skatinkite, drąsinkite kūdikį valgyti, tačiau nenaudokite žodinės ir fizinės prievartos.

Maitinkite amžiui tinkamais įrankiais, skatinkite gerti iš puoduko.

Maitinkite pastebėję alkio apraiškas ir baikite maitinti pastebėję sotumo apraiškas.

Maitinkite saugioje ir patogioje aplinkoje.

Stenkitės, kad valgymas kūdikiui teiktų malonių pojūčių maistas būtų tinkamos konsistencijos, nekarštas, nešaltas, gražiai atrodytų, kvepėtų ir būtų skanus.

Maitinti turėtų asmuo, kuris teigiamai emociškai veikia vaiką.

Kiekvieną naują maistą duokite tik tuomet, kai jam kūdikio organizmas subrendo, tarkime, karvės pieno iki 1 metų nederėtų duoti.

Tiršto maisto duokite pamažu – iš pradžių kartą per dieną duokite kelis šaukštelius, vėliau didinkite patiekalų įvairovę ir valgymų dažnį. Ryžių košė, pagaminta su motinos pienu ar praturtintu geležimi pieno mišiniu, turėtų būti pirmasis pasirinktinis papildomas maistas.

Papildomas maistas turi būti saugus. PSO rekomendacijos:

Švara. Maisto ruošimo vietas, priemones, rankas nuolat plaukite.

Atskirkite termiškai neapdorotus (žalius) produktus nuo virtų (pvz., virtos mėsos).

Visiškai išvirkite (100°C temperatūroje išvirkite produktus, ypač mėsą, kiaušinius, žuvį).

Valgydinkite tuojau po patiekalo pagaminimo. Jeigu labai būtina, maistą laikykite saugioje temperatūroje (nepalikite atvėsinto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., jį laikykite 60°C arba mažesnėje kaip 5°C temperatūroje).

Naudokite saugų vandenį ir saugius produktus (neužterštą vandenį, šviežią maistą, pasterizuotą pieną, plautus vaisius ir daržoves).

6-9 mėn. kūdikiams košes gaminkite su motinos pienu ar pieno mišiniu, jų įpilkite į paruoštą patiekalą prieš pat maitinimą.

Ką daryti, kai kūdikis atsisako papildomo maisto?

Kad kūdikis priprastų prie naujo patiekalo, jį mažiausiai gali tekti siūlyti 8-10 kartų, o akivaizdžiai naujas maistas tampa priimtinas tik po ir 12-15 siūlymų. Tik kas 2-3 paras košės kiekis gali būti padidinamas 1 valgomuoju šauktu (15 g). Vienu metu kūdikis turi būti pratinamas tik prie vieno naujo patiekalo.

Atsisakymas valgyti – normalus reiškinys ir negali būti vertinamas kaip maisto netoleravimas. Žindomi kūdikiai greičiau nei maitinami pieno mišiniais pripažįsta tirštą maistą, kadangi jie pripratę prie platesnės skonių ir kvapų įvairovės, kuriuos perteikia motinos pienas, priklausomai nuo mamos mitybos. Jokiu būdu negalima kūdikio maitinti prievarta. Tai pats blogiausias maitinimo būdas. Dažniau prievarta bando maitinti jaunos, nepatyrusios motinos, apimtos depresijos, nerimo.

Prievartinio maitinimo manipuliacijos (šaukštelio, žinduko kišimas jėga į burną, jos užspaudimas ir panašūs veiksmai) mažajam sukelia didžiulį stresą, baimę, diskomfortą, pasibjaurėjimą maistu, norą priešintis prievartai. Dėl to mažylis gali springti, prarasti apetitą. Pasekmės – maisto trūkumas, sutrikęs augimas, sumažėjęs imunitetas, neurozė (pamatęs maitinimo indus, kūdikis pradeda rėkti).

Jėga maitinant gali plyšti liežuvio pasaitėlis, būti sužeistos lūpos, gomurys.

Kaip teisingai mokyti valgyti

Papildomo pusiau tiršto ir tiršto maisto duokite šaukšteliu. Iš pradžių maisto paimkite tik ant šaukštelio galo ir siūlykite kūdikiui paragauti. Pats kūdikis turi paimti maistą lūpomis, perkelti liežuviu ryklės link ir nuryti. Maisto iš šaukštelio į kūdikio burną nepilkite ir nekiškite. Mokymosi valgyti iš šaukštelio pradžioje didžioji dalis maisto teka smakru ar išstumiama iš burnos, tačiau tai nereiškia, kad maistas kūdikiui nepatinka. Kai kūdikis tik mokosi valgyti tirštą maistą, jo pasiūlykite po truputį 2-3 kartus per dieną po žindymo arba tarp maitinimų pieno mišiniais.

Kiek kartų per dieną duoti papildomo maisto

6-8 mėn. kūdikiams papildomo maisto duokite 2-3 kartus per dieną.

9 mėn. ir vyresniems kūdikiams papildomo maisto duokite 3-4 kartus, dar pasiūlykite papildomų užkandžių tarp maitinimų 1-2 kartus per dieną.

Kaip papildomi užkandžiai savarankiškam valgymui geriausiai tinka švelnaus skonio, nekieti vaisiai, gerai išvirtos daržovės, minkšti jų gabaliukai, grūdų gaminiai (minkšta duona, riestainiai) – maistas, kurį kūdikis gali paimti į rankutę ir joje laikyti.

Kokios sultys naudingesnės

Pagamintos iš šviežių kokybiškų uogų, vaisių, daržovių prieš pat jų davimą. Tokiose sultyse yra visų naudingųjų medžiagų, išskyrus augalinę ląstelieną. Kai sultys duodamos kaip maitinimo dalis, jos padeda pasisavinti ne hemo geležį iš augalinės kilmės produktų. Vis dėlto sulčių kiekį patariama riboti tam, kad nesumažėtų suvalgomo motinos pieno kiekis ir kad jos neužgožtų patiekalo skonio. Sultyse yra gliukozės, fruktozės (vaisių cukraus), sacharozės (runkelių, nendrių cukraus) – dantų ėduonies rizikos veiksnių. Sulčių per dieną rekomenduotina iš puodelio duoti ne daugiau 120-160 ml. Didesnis jų kiekis gali sulėtinti augimą, skatinti antsvorį. Paguldytam nakties miego kūdikiui iš buteliuko negalima duoti jokių sulčių ar saldžių gėrimų, nes didėja dantų ėduonies rizika.

Porcijų dydis

Bet kokios porcijos dydis negali viršyti vidutinės kūdikio skrandžio talpos. Kūdikių ir mažų vaikų funkcinė skrandžio talpa yra 30 g/kg. 6-8 mėn. vidutinio svorio kūdikio skrandžio talpa yra 250 g, 9-12 mėn. – 285 g, 12-23 mėn. – 345 g.

Konsultavo docentas Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki + = 12