Kūdikis nepriauga svorio. Naktinės slaugytojos patarimai

nepriauga svorio

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Esu kelių savaičių kūdikio mama. Neseniai teko gulėti vieno miesto Naujagimių skyriuje (vaikutį gydė nuo infekcijos). Įsiminė naktis, kai sūnelis nemiegojo, aš jį nešiojau ir raminau, o naktinė slaugytoja palaikė man kompaniją. Brandaus amžiaus moteris, skyriuje dirbanti 25 metus, papasakojo visokiausių įdomybių „iš skyriaus gyvenimo“. Kai kurios pastabos, kaip kartais teorija skiriasi nuo realybės, galbūt bus įdomūs ir Jums.

 Man dirbant šiame skyriuje jau ne vieną kartą keitėsi kūdikių auginimo metodikos. Vienos įsitvirtino ir laikosi jau dešimtmečius (apie ankstyvąjį primaitinimą), kitos tik šmėkštelėdavo ir staiga būdavo paneigtos. Pavyzdžiu, vienu metu kilo banga nebedezinfekuoti naujagimių bambučių spiritu ar kitu dezinfekuojamuoju skysčiu, o valyti tik vandeniu. Mes išbandėme šią rekomendaciją ir labai greitai supratome, kad ji nepasiteisins. Mat naujagimių bambutės labai skiriasi. Tų, kurie gimė stambesni, bambagyslės paprastai būna storesnės, lėčiau gyja.

Valant tik vandeniu, būdavo, ir supūliuoja. Grįžome prie klasikos – spirito. Mamoms sakome, kad jei jau labai spirito nenori, tegul dezinfekuoja degtine (degtinė tik dezinfekuoja, o spiritas ir „pridegina“), bet vien vandeniu geriau nerizikuoti. Gal užsienyje, kur gimė ši idėja, naujagimių bambos kitokios, o gal vanduo, mes mūsų vaikams ši metodika netiko. Kartais į skyrių atveždavo vaikučių, kuriuos išvysčius pasklisdavo tikrai nemalonus kvapas – visada žinodavome, kad čia tie, kurių bambos valomos tik vandeniu.

***

Mes visi – vaikų gydytojai ir slaugytojai – sveikiname žindymo sujudimą. Gražu žiūrėti į kūdikėlius, kurie, valgydami tik mamos pienuką, auga tiesiog akyse. Mano pačios vaikai, maitinami tik mano pienu, per mėnesį priaugdavo po 1,5 kg. Vis dėlto mokydami ir ragindami mamas žindyti, specialistai labai daug dalykų nutyli arba pasako negarsiai, lyg tarp kitko. Mūsų Naujagimių skyriuje beveik nuolatos guli po 1–2 vaikelius, kurie yra ne maitinti mamos pienu, o alinti juo. Kaip tai suprasti? Įsivaizduokite jauną mamą, kuriai be jokių išlygų pasakyta: „Pirma –žindyti gali kiekviena. Antra – pienas gaminasi galvoje (suprask, krūtų anatomija, kūdikio liežuvėlio anatomija, kūdikio sveikata, genetika ir t.t. neturi jokios reikšmės). Trečia – nežindo tik tos, kurios nenori“. O juk jauna mama labai nori! Ir žindo, žindo, žindo.

Tokiai mamai nė motais, kad kiekvienos moters pieno gamyba skirtinga. Grubus palyginimas – ir karvės duoda ne vienodą kiekį pieno. Seniau kaimuose nusipirkę telyčias žmonės labai greitai perprasdavo, ar tai bus pieninė karvė, ar neš tik nuostolių ir ilgainiui bus skirta mėsai. Be to, kaip ir kitų žinduolių, taip ir moterų pienas yra skirtingo riebumo. Viena moteris prigamina upelius pieno, bet jis be galo liesas, ir, nors vaikutis valgo, kiek priklauso, jam neauga svoris.

***

Įsivaizduokime, kad naujagimį iš gimdymo namų parsivežė tokia jauna, užprogramuota mama, kuriai aišku tik viena: buteliukui ir mišiniui – NE, žindysiu tik pati. Mažylis neištraukia tiek pieno, kiek jam reikia dėl įvairiausių mano jau minėtų (o kiek dar yra neminėtų!) priežasčių. Pirmomis dienomis jis labai garsiai praneša – man trūksta maisto! Jis neramus, irzlus, tėvai paprastai tai „nurašo“ pilvo diegliams, nuperka lašiukų nuo pilvo pūtimo. Krūtį toks vaikutis nori laikyti valandų valandas, traukdamas labai energingai darbuojasi, paskui nuvargsta, užsnūsta. Mamos galvoja – miega, nes sotus. Kuri pagalvos, kad miega, nes nuvargo, nebeturi jėgų, badauja? Taip įsisuka miegančio kūdikio ir dar mažėjančio pieno ratas.

Vaikutis miega vis ilgiau (tėvai laimingi, jis toooks sotus, kad išmiega jau ir 4, ir 5 valandas), prabudęs jis traukia krūtį vis vangiau, pieno pasigamina vis mažiau ir… Turėčiau pasakyti – ir taip be galo, be krašto, tačiau galas labai arti – ateina laikas kūdikį sverti ir paaiškėja, kad jis ne priaugo, o numetė svorio po gimimo. Čia pati geriausia išeitis, kai badaujantį kūdikį „demaskuoja“ šeimos gydytojas. Deja, ne vienas toks mamytės maitintas, bet iš tikrųjų – badavęs vaikutis atsiduria pas mus. Matėme net kilogramą nuo gimimo „numetusių“ kūdikių. Yra vaikučių, kurie atvežami net patekę į komą, nes nuo bado sutriko svarbių organų veikla. Gydymas tęsiasi labai ilgai, o kokios tokio bado pasekmės bus vaikui augant, niekas negali atspėti.

***

Liūdniausia tokioje situacijoje, kad mamų fanatizmas ir toliau lieka nepalaužiamas. Vaikelis guli, prijungtas prie aparatų, gelbstima jo gyvybė, o mama su tėčiu kategoriškai neleidžia papildomai pamaitinti mišinuku. Mes visada klausinėjame – negi nepastebėjote, kad vaikutis nesituština, nesišlapina? Mamos atkerta – šlapimo lašiukų būdavo, o tuštintis žindomam kūdikiui kaip ir nebūtina, juk žindymo specialistai sako, kad pakanka, jei krūtimi maitinamas mažylis pasituština kartą per 8–10 parų. Mat mamos pieną jo organizmas taip puikiai pasisavina, kad nieko nereikalingo ir nebelieka. Paklaustos, kiek laiko mažylis išbūna prie krūties, mamos atsako – 5–10 minučių, juk tiek visai pakanka ištuštinti krūtį, o tada kūdikis sotus užmiega. Iš tikrųjų naujagimio maisto poreikis pirmomis savaitėmis auga labai sparčiai. Pirmomis dienomis pakanka po 30 ml per vieną valgymą  (maitinant maždaug 7 kartus), o po savaitės jau reikia visų 100 ml per vieną kartą. Maisto kiekis skaičiuojamas taip: 180–200 ml vienam kūdikio svorio kilogramui. Jei mažylis gimė didelis ir poros savaičių jau sveria apie 4,5–5 kg, jam per parą reikia beveik litro!

***

Mūsų patarimas mamytėms – žindykite, Jūs šaunuolės, tik labai atidžiai stebėkite, kaip vaikutis auga ir kaip jaučiasi. Naujagimis kasdien turi miegoti vis mažiau, o ne vis daugiau. Kasdien keisdamos sauskelnes turite rasti ne rudo, tamsaus, o bespalvio šlapimo. Ir ne pėdsakų, o gerokai pasunkėjusias sauskelnes. Vaikutis, sočiai valgydamas, labai greitai pradeda pilnėti. Tai pastebėti matant kūdikį kasdieną gal ir nelengva, todėl turėkite po ranka fotoaparatą, galų gale – mobilųjį telefoną ir kas kelias dienas nufotografuokite. Tada, žiūrėdami senesnes nuotraukas, iškart pamatysite, kaip švelnėja bruožai, pilnėja skruostukai, „mažėja“ nosytė. Badaujančio kūdikio veidukas vis labiau „sensta“, jo bruožai aštrėja, nosis vizualiai didėja. Nusipirkite svarstykles ir pasisverkite be vaiko, paskui – su vaiku. Žinoma, tai nebus tikslu, nes gramų tikslumu rodo tik labai jautrios, ligoninėse naudojamos kūdikių svarstyklės, tačiau bendrą vaizdą matysite. Jei kūdikiui trūksta pieno, jau per pirmas kelias savaites nuovoki mama supras. Ką tada daryti? Nesigriebkite mišinių iš karto, bet neleiskite kūdikiui miegoti ilgai, žadinkite kas 2 valandas, bandykite „užsukti“ pieno ratą. O jei nepasiseks, nebūkite fanatikės, pagalvokite, kas geriau mažyliui – badauti žindomam, ar būti sočiam valgant papildomai mišinuko? Svorio priaugimas yra be galo svarbus naujagimiams ir kūdikiams. Ne veltui mes neišleidžiame iš skyriaus vaikučių tol, kol jie po ligos ir gydymo vėl nepradeda priauginėti svorio. Jei auga svoris, vadinasi, vaikutis tikrai pasveiko.

Slaugytojos mintis papasakojo mama Lina

Kiek turi priaugti per mėnesį

Tik žindomas, kai valgo ir geria tik mamos pieną be jokių kitų skysčių (ir be vandens), normaliai augdamas pirmąjį gyvenimo mėnesį kūdikis gali priaugti 600–800 g, rečiau – 1 000 g ir daugiau. Sparčiausiai žmogus auga 2–4 gyvenimo mėnesį, vėliau augimas lėtėja. Kiekvienas kūdikis, kai jis gauna pakankamai jo organizmui reikalingų įvairių medžiagų, auga jo genuose užprogramuota tvarka, kokią paveldėjo iš savo senelių ir tėvų, o neretai ir iš prosenelių, todėl yra pavienių kur kas lėčiau ar greičiau augančių kūdikių.

Mamos pieno riebumas

Kiekvienos motinos pienas, kaip ir jos kūdikis, yra unikalus. Gamta taip suderino, kad organizmas į pieną atiduoda ir tas medžiagas, kurios yra susikaupusios moters organizme, nepriklausomai, ar ji jų gauna su maistu. Vis dar manoma, kad kuo motina riebiau valgys, tuo esą bus geriau. Tai mitas. Kūdikį žindanti motina turi valgyti kuo įvairesnio maisto ir gerti švaraus vandens. Chalva pieno nepadaugins, be to, ne visos mamos vienodai gerai toleruoja riešutus, kurių chalvoje gausu.

Per parą motinos pieno pasigamina nuo kelių dešimčių mililitrų iki litro ir daugiau, vidutiniškai 650–850 ml. Vidutinė motinos pieno energinė vertė yra 287 kJ (67 kcal)/100 ml, tačiau įvairių moterų ji labai skiriasi (gali būti daugiau nei 100 kcal/100 ml ir mažiau nei 50 kcal/100 ml).

Kaip sužinoti, ar pieno pakanka?

Galite nusiraminti, jeigu:

Per dieną tenka keisti 6–8 šlapius kūdikio vystyklus. Tuštintis kūdikis gali nuo 2 iki 5 kartų per dieną iki 1 karto kas antrą ar kas trečią dieną, todėl tai tiksliai neparodo, ar pieno gaminasi pakankamai.

Kūdikio svoris per savaitę padidėja 100–200 gramų. Gali būti, kad vieną savaitę kūdikis priauga daugiau svorio, o kitą – mažiau. Nereikia nuogąstauti, jei per pirmąsias kelias dienas tik gimęs kūdikis praranda šiek tiek svorio – tai visiškai natūralus procesas, todėl svorio didėjimą reikia skaičiuoti ne nuo gimimo, o nuo mažiausios ribos. Ne bėda, jei kūdikis iki antrosios ar trečiosios savaitės neatgauna svorio, kurio buvo tik gimęs.

Kai pieno pakanka, kūdikis yra gyvybingas ir linksmas, jo odelė rožinės spalvos, jis auga, pilnėja jo odos raukšlytės ir ant kūnelio atsiranda riebalų sankaupų.

„Prisegtas liežuvis“

Kartais svorio kūdikis nepriauga dėl to, kad liežuvio pa­sai­tė­lis bū­na pri­ka­bin­tas per daug ar­ti lie­žu­vio ga­lo, yra la­bai trum­pas ar­ba sto­ras ir ne­pas­lan­kus. Žindant burnoje vietos lieka per mažai, kad kūdikis galėtų apžioti dalį krūties, paprastai telpa tik spenelis, o to nepakanka, kad kūdikis galėtų gerai išžįsti pieną, taigi lieka neprivalgęs. Jei pa­sai­tė­lis la­bai trum­pas, gali prireikti liežuvį išlaisvinti chirurginiu būdu.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


5 − = keturi