Laimingi tie, kurie gimė iš meilės

Aurelijos Bacevicienės nuotr.

Aurelijos Bacevicienės nuotr.

Nėščiųjų mokyklos vadovo Romualdo Šemetos knyga „Gimdymas su šypsena“ sulaukė 4 leidimo – tai didžiulė sėkmė. R. Šemeta šiuo metu rengia spaudai naują savo knygą apie periodą iki nėštumo. Knygos esmė – moteris ir vyras tėvais tampa dar gerokai iki pastojimo, ir tam reikia ruoštis.

Skaitykite  ištrauką iš būsimos knygos.

Ne veltui liaudies išmintis sako, kad meilės vaikai – nuostabūs. Kai ateina sėjos metas, sodininkai atrenka sėklas ir ruošia dirvą. Mąstantys žmonės, norintys pradėti kūdikį, turi tinkamai įvertinti „sėklų“ kokybę ir pasistengti paruosti „dirvą“ – gyventi sveikai ir nusiteikti psichologiškai.

O kaip mes pradedame naują gyvybę

Štai tipiški tėvų atsakymai į klausimą „Kodėl jūs panorote turėti vaikų?“

Toks jau gyvenimas. Juk aš ištekėjau!

Aš myliu vaikus ir noriu jų turėti.

Vyras nenorėjo, bet aš labai norėjau vaiko.

Jau turiu 3 mergaites, dabar reikia berniuko.

Nežinau…

Turiu gerą amatą, todėl noriu vaiko, kad jis pratęstų pradėtus darbus ir man mirus.

Nelabai norėjau vaikų, bet kad jau gimė, tai ką padarysi…

Kad sustiprėtų santuoka, nes ji buvo beveik suirusi.

Kad nesijausčiau tokia vieniša.

Tai nesusipratimas ir klaida!

Žmona norėjo mergaitės, o aš berniuko. Gimė mergaitė. Tiek to… aš ją myliu…

Mano vyras norėjo.

Mano žmona norėjo.

Moteris be vaiko – ne moteris.

Jei meilė tikra, tai šis klausimas nekyla.

Nutarėme turėti vaikų todėl, kad esame sveiki, laimingi. Todėl manome, jog ta būtybė, kurią pašauksime į gyvenimą, turės visas galimybes tapti laiminga ir tokiais padaryti kitus.

Tik du paskutiniai atsakymai yra tinkami ir teisingi. Kiti – tiesiog neįsisąmoninti, paženklinti nežinios, neigiamo prado.

Pertrauka tarp nėštumų

Jeigu jau turite vieną ar daugiau vaikų ir planuojate susilaukti dar, laiko tarpas tarp dviejų nėštumų turi įtakos mamos ir kūdikio sveikatai. PSO tyrimai rodo, kad vienas po kito gimę kūdikiai mažina vaisiaus vystymosi spartą gimdoje, o naujagimis gali būti smulkesnio kūno sudėjimo ir vėliau prasčiau mokytis mokykloje. Kito tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad mažą naujagimio svorį ir mirtį prieš ar iš karto po gimimo 13 proc. lemia per mažas laiko tarpas tarp nėštumų. Vaisiaus augimas ir gimdymas yra didžiulus fizinis iššūkis, todėl organizmui reikėtų leisti pailsėti mažiausiai 18–24 mėnesius, kad prieš išnešiodama mažylį, deramai atsigautumėte.

Nepavykęs pirmas bandymas

Pasaulinės statistikos duomenimis, apie 15 proc. nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai I trimestrą. 80 proc. persileidimą patyrusių moterų šią netektį išgyvena tik kartą gyvenime. Kiti mėginimai pastoti dažniausiai būna sėkmingi.

Reakcija į persileidimą būna skirtinga. Jei vaikas buvo planuotas ir laukiamas, – poros ilgai dėl to išgyvena, jei jis buvo neplanuotas, vadinamasis „netyčiukas“, dažnai dėl šios netekties neišgyvenama. Galvojant apie ateitį, svarbiausia, kaip pati pora jaučiasi, ar pasiruošusi palikti užmarštyje neigiamas emocijas. Atsikratyti neigiamų emocijų labai svarbu, nes stresas kenkia tiek nėščiajai, o ypač mažyliui.

Natūralu, kad naujo nėštumo planavimą lydi nerimas. Pradėti naują gyvybę lengviau, kai žinomos persileimo priežastys. Apie 60–70 proc. persileidimų įvyksta dėl kiaušialąstės netinkamo įsitvirtinimo gimdoje, genetinių anomalijų. Apie 20–30 proc. persileidimą sukelia pakitę spermatozoidai. Persileidimą gali sukelti įvairios ligos, infekcijos, žalingi įpročiai, hormoniniai sutrikimai.

PSO rekomenduoja kitą nėštumą planuoti praėjus bent pusmečiui nuo persileidimo. Svarbiausia šiuo metu – kad moters emocijos būtų teigiamos.

Stresas – vaisingumo priešas

Yra daug nevaisingumo priežasčių: infekcijos, traumos, silpna sveikata, hormonų nepakankamumas, alergijos ir kt. Viena iš labiausiai paplitusių nevaisingumo priežasčių – stresas. Nepasitenkinimas gyvenimu, dažni sveikatos sutrikimai, įtampa ar pyktis gali uždaryti kiaušintakius ir tai apsunkins pastojimą.  Mokslo įrodyta, kad chroniškas stresas sukelia hormonų pokyčius, kurie sutrikdo reprodukcinę funkciją, skatina jos senėjimą.

Tyrėjai iš Indijos nustatė, kad emocinė įtampa kenkia ir vyrų spermatozoidams. Tyrimai atskleidė, stresas kenkia nevaisingumo gydymui, pavyzdžiui, dirbtino apvaisinimo sėkmei. Be to, pats nevaisingumo gydymas savaime sukuria stresą.

Ispanijoje atliktas tyrimas atskleidžia, kad daugelio nevaisingumo atvejų kaltas stresas, kad esant nevaisingumui visų pirma reikia gydytis nuo streso, o ne taikyti brangiai kainuojančias invazines procedūras. Vaisingumą skatina  ramybė ir atsipalaidavimas, ne veltui per atostogas pastojama dažniausiai.

Mūsų reakcija į stresines situacijas niekuo nesiskiria nuo ankstyvosios evoliucijos žmonių, kai norėdami išgyventi privalėjome būti pasirengę bėgti arba kautis. Jeigu susidurdavome su nuožmiu grobuonimi, užuot gaminę dauginimosi hormonus ar virškinę žarnyne esantį maistą, visą energiją skirdavome bandydami pabėgti arba apsiginti. Nors šiais laikais tokių pavojų pasitaiko retai, reaguojame lygiai taip pat. Jeigu stresas kamuoja kiekvieną dieną, organizmo sistemos, tokios kaip lytinė ir virškinimo, gali likti apleistos. Stresas išeikvoja ir maistinių medžiagų atsargas, ypač B grupės vitaminus, kurių reikia daugybei funkcijų, tarp jų ir vaisingumui.

Jeigu jaučiate, kad reikia pagalbos susidoroti su stresu, išmokite medituoti, pradėkite lankyti baseiną ar jogos kursus, imkite reguliariai lankytis pas masažuotoją – darykite viską, kas padeda atsipalaiduoti ir įveikti stresą.

Sunkiau pastoti nutukusioms ir liesoms

Nevaisingumo atvejų padaugėja ir tada, kai trūksta maistinių medžiagų. Dietos besilaikančios per mažo svorio moterys rizikuoja tapti nevaisingomis, nes nevalgo tiek, kad išlaikytų reguliarų menstruacijų ciklą. Tyrimai patvirtino, kad vidutinio sudėjimo moters, kurios ūgis 1,60 m, menstruacijų ciklas turėtų išnykti, kai svoris nukrinta iki 52 kg. Net jeigu esate pernelyg liesa, o menstruacijos neišnyko, jūsų valgiaraštis vis tiek gali turėti įtakos vaisingumui. Atlikus daugybę tyrimų nustatyta, kad tik 10 proc. moterų, kurių kūno masės indeksas 18, yra vaisingos. Daug moterų, besistengiančių išlaikyti madų pasaulio diktuojamas formas, yra visiškai nevaisingos, nes organizmui reikia sveikų riebalų, be kurių nesigamina ovuliacijai reikalingi hormonai.

Tas pats pasakytina ir apie antsvorio turinčias moteris. Net vidutinis nutukimas (KMI tarp 25–30) mažina tikimybę pastoti ir didina persileidimo riziką. Moterims, turinčioms antsvorio, dažniau gimsta dideli vaikai, kurie vėliau patys kenčia nuo nutukimo. Tokių mamų vaikai dažniau turi dėmesio sutrikimą ir hiperaktyvumo sindromą.

Antsvorio turinčių moterų organizme dažniausiai būna sutrikusi hormonų pusiausvyra. Žmogaus organizmas, be lytinių hormonų, dar gamina tuos, kurie kontroliuoja maisto panaudojimą. Pavyzdžiui, hormonas insulinas iš kraujo į ląsteles perneša gliukozę, kai ji pasisavinama iš virškinamojo trakto, o ląstelės iš gliukozės gamina energiją. Insulinas reguliuoja gliukozės kiekį kraujuje. Tačiau daugelio gebėjimas išlaikyti gliukozės pusiausvyrą sutrikęs: kai organizmas insulino pagamina per daug, gliukozės kiekis krinta, žmogus pasijunta pavargęs, suirzęs, tegalvoja apie kokį nors stimuliantą – saldų maistą, šokoladą, kavą ar cigaretę. Kitų žmonių organizmo ląstelės yra „kurčios“ žiniai, kurią joms siunčia insulinas, todėl gliukozė nepaliaujamai cirkuliuoja kraujuje, kol galiausiai kepenys ją paverčia riebalais. Tokie žmonės lengvai priauga svorio.

Netinkama gliukozės kontrolė yra vienas veiksnių, sukeliančių policistinį kiaušidžių sindromą (PKS), kuris yra dažna nevaisingumo priežastis, kamuojanti vieną iš 10 moterų. Kaip sako pavadinimas, šį sutrikimą sukelia daugiau nei viena  cista, kuri formuojasi ant kiaušinėlius brandinančių kiaušidžių, ir todėl nesusiformuoja kiaušinėlis.

PKS simptomai: per didelis kūno plaukuotumas, aknė, nuotaikų svyravimai ir nereguliarios ar retos menstruacijos. Įprastai šis sutrikimas gydomas kontraceptinėmis tabletėmis, kurios mažina per didelį testosterono kiekį (dar vienas papildomas veiksnys) ir reguliuoja menstruacijas. Jeigu ketinate pastoti, kontraceptinis gydymas jums netinka. Reikės imtsi teisingos mitybos.

Kitas dažnas vaisingumą lemiantis hormonų disbalanso simptomas yra endometriozė. Ją dažniausiai sukelia per didelis estrogeno kiekis, bet ir šiuo atveju padeda mityba.

Todėl norėdamos būti maksimaliai vaisingos, privalote vartoti sveikų riebalų ir nebūti nei per mažo, nei per didelio svorio.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


 

Žymos: , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši + 1 =